Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. K. ir V. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl mobilaus telefono (duomenys neskelbtini) pagrobimo iš M. M. 2009 m. sausio – vasario mėn. nusikalstamos veikos epizodas) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (dėl turto prievartavimo iš M. M. 2009 m. vasario mėn. pradžioje prie kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), kartu su K. B. nusikalstamos veikos epizodas) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (dėl turto prievartavimo iš M. M. kartu su K. B. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos epizodas) laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;

- pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (dėl turto prievartavimo iš M. M. (duomenys neskelbtini) mokykloje katu su K. B. nusikalstamos veikos epizodas) laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (dėl turto prievartavimo iš M. M., panaudojant peilį, nusikalstamos veikos epizodas) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį (dėl turto prievartavimo iš M. M. 2009 m. vasario mėn. pradžioje (duomenys neskelbtini) laiptinėje su V. J. ir K. B. nusikalstamos veikos epizodas) laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (dėl turto prievartavimo iš M. M. prie pavėsinės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos esančiame (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos epizodas) laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl plėšimo, padaryto O. B. atžvilgiu nusikalstamos veikos epizodas) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl O. B. asmens tapatybės kortelės pagrobimo nusikalstamos veikos epizodas) laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 91 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnių 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

- pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (atviros vagystės iš M. M. 2009 m. sausio – vasario mėn. epizodas) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (2009 m. vasario mėn. pradžioje (duomenys neskelbtini) laiptinėje nusikalstamos veikos epizodas) laivės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį (2009 m. vasario mėn. turto prievartavimo iš M. M. (duomenys neskelbtini) laiptinėje (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos epizodas) laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

- pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį (2009 m. vasario mėn. pradžioje prie pavėsinės (duomenys neskelbtini) sankryžoje esančiame (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos epizodas) laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl plėšimo padaryto A. B. atžvilgiu) laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 91 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis BPK 109, 113, 115 straipsniais, iš V. J., E. K. ir K. B. solidariai priteista 45 000 Lt nepilnamečio M. M. naudai neturtinei žalai atlyginti. Nepilnamečiams nuteistiesiems V. J. ir K. B. neturint uždarbio ar turto neturtinei žalai atlyginti, neturtinės žalos išieškojimas nukreiptas į nuteistųjų atstovų pagal įstatymą A. B. ir R. J. uždarbį ir turtą.

Iš E. K. ir K. B. solidariai priteista 87 Lt nukentėjusiajai O. B. turinei žalai atlyginti. Nepilnamečiui nuteistajam K. B. neturint uždarbio ar turto turtinei žalai atlyginti, turtinės žalos išieškojimas nukreiptas į nuteistojo atstovės pagal įstatymą A. B. uždarbį ir turtą.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas K. B., tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka nepaskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio – vasario mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, apie 15 val., kartu su K. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. J. nurodė pagrobti nepilnamečio M. M., gim. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefoną, po ko, V. J., vykdydamas K. B. ir E. K. nurodymą, (duomenys neskelbtini) kapinių, atvirai, ištraukdamas iš nepilnamečio M. M. rankų, pagrobė svetimą turtą - D. M. priklausantį mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) su “Ežio” SIM kortele, bendrai 300 litų vertės, tuo nukentėjusiajai D. M. padarydami 300 litų vertės turtinę žalą.

be to, jis nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario mėn. pradžioje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, apie 14 val., prie kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su nepilnamečiu K. B., neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo naudai, panaudodami psichinę prievartą – grasindami negražinti nukentėjusiajam M. M. priklausančio džemperio „Adidas“, 160 Lt vertės, vertė nepilnametį M. M. perduoti motinai D. M. priklausančius auksinius auskarus, 60 litų vertės, auksinę grandinėlę, 130 litų vertės, auksinę apyrankę, 130 litų vertės, auksinį vestuvinį žiedą, 180 litų vertės, kuris, grasinimų įtakoje, perdavė E. K. ir K. B. D. M. priklausančius, paimtus iš namų, auksinius auskarus, 60 litų vertės, auksinę grandinėlę, 130 litų vertės, auksinę apyrankę, 130 litų vertės, auksinį vestuvinį žiedą, 180 litų vertės, tuo nukentėjusiajai D. M. padarydami bendrai 500 litų turtinę žalą;

- už nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje (dėl plėšimo padaryto prieš O. B. ir tapatybės kortelės pagrobimo), padarymą jam paskirtas bausmes pagal idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams;

- jam paskirtos 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, paskiriant poveikio priemonę - neišvykti iš gyvenamosios vietos;

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto nuteistojo E. K. gynėjas prašė tenkinti nuteistojo E. K. apeliacinį skundą; apelianto nuteistojo V. J. gynėja prašė tenkinti nuteistojo V. J. apeliacinį skundą. Prokuroras prašė nuteistojo E. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o nuteistojo V. J. apeliacinį skundą - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų E. K. ir V. J. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl nuteistojo E. K. apeliacinio skundo argumentų

Apelianto prašymai tenkintini iš dalies.

Dėl apelianto nuteistojo E. K. kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo (BK 24 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo)

Apeliantas nuteistasis E. K. prašo išteisinti jį pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (dėl turto prievartavimo iš M. M., V. J. naudojant peilį, (duomenys neskelbtini) laiptinėje). Šis apelianto prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje nuteistasis E. K. yra nuteistas už devynių nusikalstamų veikų padarymą: už svetimo turto vagystę, už šešis turto prievartavimo epizodus, už plėšimą bei asmens dokumento pagrobimą. Iš apelianto apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neigia įvykdęs tik vieną iš minėtų nusikalstamų veikų, t. y. neigia organizavęs turto - 200 JAV dolerių (500 Lt) – prievartavimą iš M. M., V. J. naudojant peilį, (duomenys neskelbtini) laiptinėje. Apeliantas teigia apie šį nusikaltimą nežinojęs ir nusikaltimo vietoje nebuvęs.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, toks apelianto skundo teiginys yra deklaratyvus, prieštaraujantis surinktiems įrodymams ir nepaneigiantis teismo išvadų dėl jo kaltės organizavus šio nusikaltimo padarymą. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad E. K. kartu su K. B. ir V. J., bendrininkaudami padarė turto prievartavimą iš M. M., V. J. panaudojant peilį, (duomenys neskelbtini) laiptinėje (BK 181 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad darant apelianto ginčijamą turto prievartavimą, apeliantas veikė kartu su nuteistaisiais V. J. ir K. B.. V. J. veikė kaip vykdytojas (BK 24 straipsnio 3 dalis), o E. K. ir K. B. – kaip organizatoriai (BK 24 straipsnio 4 dalis). Šias aplinkybes patvirtina nuoseklūs ir vienodi nuteistojo V. J. parodymai. Nuteistasis V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis darė tai, ką jam liepė K. B. ir E. K.. Dėl apelianto ginčijamo turto prievartavimo epizodo nuteistasis V. J., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, jog įvykio dieną jis susitiko K. B. ir E. K.. K. B. ir E. K. nurodė jam, kad ,,išmuštų“ iš M. M. 200 JAV dolerių. K. B. padavė jam peilį, pasakęs, kad jei M. M. neduos 200 JAV dolerių, peilį priremti jam prie gerklės. Jis paėmė peilį ir susitikęs laiptinėje su nukentėjusiuoju pasielgė taip, kaip jam buvo nurodęs K. B.. Gavęs iš nukentėjusiojo reikalaujamus 200 JAV dolerių juos perdavė K. B.. Perduodant pinigus šalia K. B. buvo ir E. K. (t. 5, b. l. 30-31). Iš esmės analogiškus parodymus nuteistasis V. J. davė ir apklaustas pirmosios instancijos teisme. Jis parodė, jog jam K. B. pasakė ,,paimk dolerius ar litus“, davė peilį M. M. įbauginimui, jei šis priešinsis ar nesutiks duoti pinigų. Susitikti su M. M. jis ėjo vienas. K. B. ir E. K. laukė jo už namo, jiems jis atnešė pinigus ir atidavė (t. 7, b. l. 49). Apeliantas, neigdamas tokius nuteistojo V. J. parodymus, pats dėl šios nusikalstamos veikos epizodo davė nenuoseklius ir prieštaringus parodymus. Jis ikiteisminio tyrimo metu neigė visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis E. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jie su K. B., pamatę kaip lengvai V. (J.) atėmė telefoną iš nukentėjusiojo M. M., sugalvojo tuo pasinaudoti ir pradėjo imti pinigus. Apklaustas dėl turto prievartavimo iš nukentėjusiojo M. M. epizodų, apeliantas parodė, jog vienuose epizoduose jis pats asmeniškai reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, aukso dirbinių, o kituose - pinigus iš nukentėjusiojo paėmė nuteistasis V. J., tačiau jo atneštus pinigus jie pasidalindavo visi. Teisme patikslinus, kuriuose turto prievartavimo epizoduose pinigus paėmė vienas V. J., apeliantas parodė, kad V. J. vienas ėjo paimti pinigų, kai iš nukentėjusiojo buvo paimta 190 JAV dolerių, ir kitą kartą – kai buvo paimta 200 JAV dolerių (t. 7, b. l. 50). Tiesa, vėliau, apeliantas paneigė žinojęs apie 200 JAV dolerių (500 Lt) prievartavimą iš M.M., ir teigė, kad įvykio vietoje jo nebuvo, tuo metu jis buvo namuose (t. 7, b. l. 51). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokie nenuoseklūs ir prieštaringi apelianto parodymai rodo jo nenuoširdumą ir bandymą susiaurinti savo veiksmų apimtį bei taip išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nors apeliantas savo skunde teigia, kad aplinkybė, jog jis kartu su kitais nuteistaisiais atlygino turtinę žalą nukentėjusiajam, neįrodo jo kaltės padarius ginčijamą turto prievartavimą, tačiau ši aplinkybė, kitų, nuteistojo kaltę patvirtinančių įrodymų kontekste, rodo tam tikrą jo poziciją dėl dalyvavimo ir šios nusikalstamos veikos padaryme. Būtent tokią išvadą ir padarė apygardos teismas, su ja sutinka ir teisėjų kolegija.

Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma, nuteistųjų atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdis, sistemiškumas ir intensyvumas (visi nusikaltimai susiję su turto prievartavimu iš nukentėjusiojo M. M. buvo padaryti vieno mėnesio laikotarpyje) rodo, kad visi nuteistieji veikė kartu (bendrininkaudami), visi jie turėjo vieningą tyčią ir siekė bendro rezultato – be teisėto pagrindo savo naudai įgyti svetimą turtą, kurį, kaip nustatyta, ir įgijo. Aplinkybė, kad apeliantas pats asmeniškai neėjo kartu su V. J. į laiptinę ir pats asmeniškai nereikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, jo kaltės nepaneigia, nes jo tyčia apėmė ir nuteistojo V. J. veiksmus. Teismas pagrįstai šiame turto prievartavimo epizode E. K. pripažino kaltu ir teisingai jį kartu su K. B. įvardijo nusikaltimo organizatoriais (BK 24 straipsnio 4 dalis), o V. J. - vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Apeliantui taikytas tinkamas baudžiamasis įstatymas ir paskirta teisinga bausmė.

Be to, apeliantas nuteistasis E. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog epizoduose dėl mobilaus telefono (duomenys neskelbtini) pagrobimo, dėl turto prievartavimo iš M.M. (duomenys neskelbtini) laiptinėje, dėl turto prievartavimo iš M. M. (duomenys neskelbtini) prie pavėsinės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, (duomenys neskelbtini), jis veikė kaip šių nusikaltimų organizatorius. Apeliantas prašo panaikinti jam BK 24 straipsnio 4 dalies taikymą ir jo veikas kvalifikuoti: dėl mobilaus telefono (duomenys neskelbtini) pagrobimo - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; dėl turto prievartavimo iš M. M. (duomenys neskelbtini) laiptinėje – pagal BK 181 straipsnio 1 dalį; dėl turto prievartavimo iš M. M. (duomenys neskelbtini), prie pavėsinės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, (duomenys neskelbtini) – pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Toks apelianto prašymas rodo, jog jis neneigia savo kaltės, tik prašo jo veiką vertinti ne kaip organizatoriaus, o kaip vykdytojo. Šie apelianto prašymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl netenkinami.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apelianto ginčijamos nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkaujant. Pagal BK 24 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. BK 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog organizatorius yra asmuo: 1) subūręs organizuotą grupę, 2) jai vadovavęs, 3) koordinavęs jos narių veiklą, 4) subūręs nusikalstamą susivienijimą, 5) jam vadovavęs, 6) koordinavęs jo narių veiklą, 7) parengęs nusikalstamą veiką, 8) vadovavęs nusikalstamai veikai. Organizatoriaus veiką apibūdinantys objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl veikos kvalifikavimui pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Vykdytojas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis, arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Bendrininkavimo atveju nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas (bendravykdytojai).

Šioje byloje nustatyta, kad darant apelianto ginčijamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (kvalifikuotą svetimo turto pagrobimą), BK 181 straipsnio 1 dalyje (turto prievartavimą (duomenys neskelbtini) laiptinėje) bei BK 181 straipsnio (turto prievartavimą (duomenys neskelbtini) prie pavėsinės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, (duomenys neskelbtini) šių nusikalstamų veikų sudėties objektyviuosius požymius tiesiogiai realizavo vienas nuteistasis - V. J.. Būtent jis iš nukentėjusiojo M. M. tiesiogiai pagrobė mobilaus ryšio telefoną, jis tiesiogiai išsakė nukentėjusiajam M. M. reikalavimą perduoti jo tėvams priklausantį turtą, (duomenys neskelbtini) laiptinėje, bei tiesiogiai reikalavo 400 JAV dolerių, grasindamas peiliu, prie pavėsinės, todėl jis šiuose nusikalstamų veikų epizoduose yra pagrįstai pripažintas vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Byloje taip pat nustatyta, kad minėtų nusikalstamų veikų padaryme dalyvavo ne tik nuteistasis V. J., bet ir nuteistieji E. K. ir R. B.. Šie nuteistieji patys tiesiogiai veikų, aprašytų BK 178 straipsnio 2 dalies, 181 straipsnio 1 dalies dispozicijose, neatliko, bet jie atliko kitokius veiksmus, kurie lėmė vykdytojo veikas ir tie jų veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su vykdytojo padarytomis nusikalstamomis veikomis bei kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais. Skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad tiek mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) pagrobimas iš nukentėjusiojo M. M., tiek turto – 190 JAV dolerių - prievartavimas (duomenys neskelbtini) laiptinėje, tiek turto - 400 JAV dolerių – prievartavimas prie pavėsinės, buvo nuteistųjų E. K. ir K. B. sumanymas ir būtent jų nurodymu V. J. šias nusikalstamas veikas įvykdė. Šių veiksmų pakanka, kad apelianto veika būtų vertinama kaip nusikaltimo organizatoriaus – asmens, parengusio nusikalstamą veiką.

Nuteistasis V. J. parodė, kad darė tai, ką jam liepė K. B. ir E. K. Epizode dėl telefono atviros vagystės parodė, kad jam pastarieji liepė paimti iš M. M. mobilaus ryšio telefoną, jis jį paėmė ir atidavė K. B. ar E. K. Peilį, kaip pagąsdinimo priemonę, jam davė K. B., šias aplinkybes matė ir kartu su juo buvęs nuteistasis E. K. (t. 7, b. l. 49). Nukentėjusysis M. M. turto prievartavimo epizode prie pavėsinės taip pat parodė, kad nuteistieji E. K. ir K. B. matė kaip V. J. jam grasino peiliu ir girdėjo kaip pastarasis reikalavo 400 JAV dolerių, tik abu tylėjo (t. 7, b. l. 46). Šios aplinkybės rodo, kad darant aptartas nusikalstamas veikas, apeliantas E. K. veikė bendrai su nuteistaisiais V. J. ir K. B. ir pritarė pastarųjų veiksmams. Tai, kad apeliantas dėl telefono pagrobimo ir peilio panaudojimo neišreiškė savo pritarimo žodžiu, jo kaltės dalyvavus šių nusikaltimų padaryme nepaneigia. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Šioje byloje vykdytojo ekscesas nenustatytas. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad apeliantas suvokė, jog jis dalyvauja bendrai su kitais nuteistaisiais daromuose turto prievartavimuose ir svetimo turto vagystėje, jis, kaip ir kiti nuteistieji, kėsinosi į tą patį objektą – svetimą turtą, ir siekė to paties rezultato – neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, ir šį rezultatą pasiekė. Apelianto susitarimas su kitais nuteistaisiais dėl nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) pagrobimo ir turto prievartavimų, nuteistajam V. J. panaudojant peilį, pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad jis pritaria kitų nuteistųjų veiksmams ir su jų neteisėtais veiksmais sutinka, taip išreiškiant savo tikrąją valią – norą užvaldyti svetimą turtą.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai nustatęs, jog E. K., K. B. ir V. J. bendrininkaudami padarė svetimo turto - mobilaus telefono (duomenys neskelbtini) – pagrobimą bei turto prievartavimus iš M. M. (duomenys neskelbtini) laiptinėje ir (duomenys neskelbtini)prie pavėsinės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, (duomenys neskelbtini), teisingai nuteistąjį E. K. įvardijo šių nusikalstamų veikų organizatoriumi (BK 24 straipsnio 4 dalis).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs, kad epizode dėl turto prievartavimo iš M. M. (duomenys neskelbtini) prie pavėsinės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, (duomenys neskelbtini), apeliantas veikė kaip organizatorius, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė klaidą ir nuteisė E. K. ne pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, t. y. taip, kaip apeliantas ir prašo kvalifikuoti šią jo nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas šios teismo padarytos klaidos ištaisyti negali, nes taip būtų viršytos apeliacinio skundo ribos.

Dėl apeliantui nuteistajam E. K. paskirtų bausmių subendrinimo ir jam paskirtos galutinės bausmės vykdymo atidėjimo

Apeliantas nuteistasis E. K. prašo už nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu.

Šie apelianto prašymas tenkintinas.

Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas už O. B. apiplėšimą, kurio metu buvo pagrobta ir O. B. asmens tapatybės kortelė. Savo kaltės dėl šių nusikalstamų veikų padarymo apeliantas neginčija. Neginčija jis ir už šių nusikaltimų padarymą paskirtų bausmių dydžių, tačiau mano, kad už šių nusikaltimų padarymą jam paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu. Toks apelianto skundo argumentas yra pagrįstas.

Be to, apeliantas nuteistasis E. K. prašo atidėti jam paskirtos galutinės bausmės vykdymą 3 metams, paskiriant poveikio priemonę - neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Šis apelianto prašymas atmestinas.

Baudžiamasis įstatymas numato galimybę nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 92 straipsnio 1 dalis).

Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertina tiek nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek kaltininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką, jo asmenybę, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, darant nusikalstamą veiką, tiek jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiame nuosprendyje detaliai ir išsamiai aptarė tiek bylos aplinkybes, susijusias su apelianto padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su jo asmenybe.

Apeliantas nuteistasis E. K., būdamas nepilnamečiu, padarė 9 tyčinius nusikaltimus, iš jų 2 sunkius, 6 apysunkius ir 1 nesunkų (BK 11 straipsnis). Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad darydamas vienas veikas jis veikė kaip vykdytojas, o kitas - kaip organizatorius. Nusikaltimai buvo iš anksto apgalvoti, daromi sąmoningai, intensyviai ir tikslingai. Motyvas ir tikslas – savanaudiškas – neteisėtu būdu pasipelnyti. Apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę dėl visų nusikalstamų veikų padarymo neigė, pirmosios instancijos teisme dalį padarytų veikų pripažino, o apeliaciniame skunde iš 9 padarytų nusikalstimų apeliantas neigia tik vienos nusikalstamos veikos padarymą. Šios aplinkybės rodo, jog apeliantas nėra nuoširdus ir bando susiaurinti savo nusikalstamų veikų apimtį, ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Iš nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis charakterizuojamas teigiamai, nuo (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje staliaus specialybės, nuo (duomenys neskelbtini) dirba tėvo D. K. individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini). E. K. augo pilnoje šeimoje, šeima į socialinės rizikos šeimų sąrašą neįrašyta. Apeliantas praeityje neteistas. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis jau po nusikalstamų veikų padarymo, vykstant ikiteisminiam tyrimui, pažeidė viešėją tvarką. Jis 2009-04-05, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, parodė nepadorų gestą nepilnamečio nukentėjusiojo M. M. tėvui J. M., žiūrinčiam pro langą. Šiais savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 str., už ką buvo nubaustas bauda (t. 4, b. l. 158-160). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą J. M. parodė, kad K. B. ir E. K. po nusikaltimo padarymo ne vieną kartą, praeidami pro jų namą, šūkavo, kad (duomenys neskelbtini) išneštų dolerių ir dairėsi į langus. Dėl to jis kreipėsi į policiją. Dėl šių faktų apklaustas E. K. vieną tokį faktą, įvykusį 2009-04-05, prisipažino ir parodė, kad tai padarė norėdamas pasityčioti. Be to, apeliaciniame teisme gautas tarnybinis pranešimas, kad E. K. pažeidinėja jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas (nustatytu laiku neatvyko registruotis) (t. 7, b. l. 109-110). Šios aplinkybės rodo, jog apeliantas išvadų dėl savo neigiamo elgesio nedaro.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam E.K. paskirtos galutinės bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirčiai padėti pakeisti gyvenimo būdą, elgesį, sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (BK 80 straipsnis) ir neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Todėl apelianto prašymas atidėti jam paskirtos galutinės bausmės vykdymą 3 metams, netenkinamas.

Dėl nukentėjusiajam M. M. iš nuteistųjų solidariai priteisto neturtinės žalos dydžio

Apeliantas nuteistasis E. K. nesutinka su iš jo ir kitų nuteistųjų solidariai priteistu nukentėjusiam M. M. neturtinės žalos dydžiu. Mano, kad jis yra per didelis ir prašo jį mažinti iki 6000 Lt.

Šis apelianto prašymas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamas apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Pirmosios instancijos teismas patenkino nepilnamečio nukentėjusiojo M. M. ir jo atstovų D.M. ir J. M. pareikštą byloje civilinį ieškinį dėl 45 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė šią sumą solidariai iš nuteistųjų V. J., E. K. ir K. B., o nepilnamečiams nuteistiesiems V. J. ir K. B. neturint uždarbio ar turto neturtinei žalai atlyginti, neturtinės žalos išieškojimas nukreiptas į jų atstovų pagal įstatymą uždarbį ir turtą.

Apygardos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam M. M. padarytos neturtinės žalos dydį, nurodė atsižvelgiąs į tai, kad nepilnamečio M. M. atžvilgiu buvo padarytos kelios nusikalstamos veikos, jos buvo atliktos trijų asmenų. Nepilnamečio M. M. patirta neturtinė žala pasireiškė fiziniu skausmu, išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, bei emocine depresija. Nuteistieji nepilnametį įžūliai užpuolė, sumušė, reikalavo pinigų, turto, vėliau nusikalstamus tikslus įgyvendino panaudodami peilį, kas dar labiau sustiprino nepilnamečio nukentėjusiojo neigiamus išgyvenimus. Nusikalstami veiksmai buvo atliekami to paties namo, kuriame gyvena nepilnametis, laiptinėje, prie pat buto durų, kas rodo ypatingą nuteistųjų įžūlumą. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, nuteistieji K. B. ir E. K. ir toliau terorizavo nepilnametį – šūkavo po langais, grasino susidorojimu, dėl tokių jų veiksmų nepilnametis M. M. pradėjo jausti nepatogumą, nuolatinę baimę, suprastėjo bendravimo galimybės, sumenko paties savęs vertinimas. Nuteistųjų nusikalstami veiksmai sukėlė didelį dvasinį sukrėtimą, nukentėjusysis pradėjo jausti nuolatinę baimę būti užpultu, nesijaučia saugus eidamas į mokyklą ar grįždamas iš jos, vengia eiti į viešas vietas. Dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų jam diagnozuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. Dėl patirtų gilių išgyvenimų (duomenys neskelbtini) gydymas jam bus reikalingas ir ateityje. Nusikalstami veiksmai nepilnamečio atžvilgiu buvo padaryti tuomet, kai jis ruošėsi pagrindinės mokyklos egzaminų sesijai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, tačiau atsižvelgusi į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, bylai reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad nukentėjusiajam M. M. priteistas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis ir neatitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintinas.

CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šioje byloje nukentėjusiajam M. M. neturtinė žala padaryta tyčiniais trijų nuteistųjų veiksmais. Byloje objektyviai nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų atsirado dvasinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmės, todėl padaryta žala privalo būti atlyginta. Tačiau nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį būtina vertinti ir atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija, nekvestionuodama apygardos teismo išvadų dėl nukentėjusiajam padarytos dvasinio pobūdžio neturtinės žalos, pažymi, kad šioje byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis M.M. būtų patyręs fizinio pobūdžio neturtinę žalą. Nagrinėjamoje byloje fizinio pobūdžio pasekmės - tai yra kūno sužalojimai ar susargdinimai, kurie būtų susiję su dideliais fizinės sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, kurie yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), - nenustatytos, tai yra nukentėjusiajam joks sveikatos sutrikdymo mastas nekonstatuotas. Ši aplinkybė yra viena iš esminių, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu ir tai, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Nagrinėjamoje byloje nusikaltimai padaryti nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Šiose bylose prioritetas teikiamas turtinių teisių atkūrimui, todėl nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į padarytos turtinės žalos dydį ir jos atlyginimą. Šioje byloje nuteistųjų tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala – 3 135 Lt, šią žalą visų nuteistųjų tėvai visiškai atlygino. Taip pat kolegijos nuomone, neturtinės žalos kompensacijos dydį mažinantis faktorius šioje byloje yra ir nuteistųjų turtinė padėtis, nes nagrinėjamoje byloje nusikaltimus padarė nepilnamečiai, kurie savo turto neturi.

Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistųjų solidariai nukentėjusiajam M. M. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas iki 30 000 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas šioje byloje atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš dalies tenkinant apelianto nuteistojo E. K. prašymą sumažinti iš jo priteistą neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas tais pačiais motyvais ir argumentais tenkina ir apelianto nuteistojo V. J. prašymą - sumažinti iš jo priteistą nukentėjusiajam M. M. neturtinės žalos dydį.

Nuteistasis K. B. nepadavė apeliacinio skundo, tačiau, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Todėl apeliacinės instancijos teismas, mažindamas solidariai iš visų nuteistųjų priteistą neturtinės žalos dydį, šioje dalyje keičia ir K. B. nuosprendį.

Dėl apelianto nuteistojo V. J. apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas nuteistasis V. J. neginčija savo kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimų, taip pat jis neginčija ir jam paskirtų bausmių dydžio, tačiau nesutinka su iš jo priteistu nukentėjusiajam M. M. neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir prašo jį mažinti.

Šis apelianto prašymas tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija savo motyvus ir argumentus, teismo nuomone, duodančius pagrindą šioje byloje iš visų nuteistųjų solidariai nukentėjusiajam M. M. priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti, jau išdėstė aptardamas apelianto nuteistojo E. K. apeliacinio skundo argumentus, todėl dar kartą dėl tų pačių argumentų nekartoja.

Be to, kad apeliantas nuteistasis V. J. skundu prašo sumažinti iš jo priteistą neturtinės žalos dydį, jis mano, kad apygardos teismas nepagrįstai nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti iš jo ir kitų nuteistųjų priteisė lygias dalis. Apelianto manymu, kitų nuteistųjų veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta didesnė neturtinė žala. Šiuos savo argumentus apeliantas grindžia aplinkybėmis, kad kiti nuteistieji prieš nukentėjusįjį padarė daugiau nusikalstamų veikų, ir kad jis, priešingai nei kiti nuteistieji, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Tačiau tokie apelianto skundo teiginiai nepaneigia teismo išvados, kad padarytomis nusikalstamomis veikomis padarytą neturtinę žalą visi nuteistieji atsako solidariai.

Visų pirma, kolegija pažymi, kad apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, įtakojo jam skiriamos bausmės dydį. Ši aplinkybė buvo pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją buvo atsižvelgta nuteistajam skiriant bausmę. Ši aplinkybė įtakos neturtinės žalos dydžiui neturi.

Kita apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis padarė mažiau nusikalstamų veikų nei kiti nuteistieji, šioje konkrečioje byloje įtakos sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą neturi. Kaip matyti iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nusikalstamose veikose, kuriose apeliantas veikė kartu su kitais nuteistaisiais, jo vaidmuo buvo aktyviausias - jis prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, grasino peiliu. Esant tokioms įvykio aplinkybėms, pagrįstai iš visų nuteistųjų priteistos vienodos (lygios) neturtinės žalos dalys.

Be to, apeliantas skunde nurodo, kad jam neturint lėšų, jo nusikalstamais veiksmais sukeltą neturtinę žalą turės atlyginti jo tėvas, dėl ko nukentės ir taip sudėtinga jų šeimos materialinė padėtis (tėvas ligotas, šeimoje yra nepilnametė sesuo ir aštuoniolikmetis pamotės sūnus). Šie apelianto skundo argumentai nėra pakankamas pagrindas dar labiau mažinti iš nuteistojo priteistos neturtinės žalos dydį. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, apeliuodamas į savo šeimos sunkią turtinę padėtį, tėvo sveikatą, kitų jo šeimos asmenų gerbūvį, pats asmeniškai išvadų dėl savo netinkamo, nusikalstamo elgesio nedaro. Jis, būdamas jau anksčiau 4 kartus teistas, ir tik 2008-12-19 paleistas iš įkalinimo įstaigos, jau 2009 m. sausio – vasario mėn. padarė 5 naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės rodo ne tik apelianto nenorą pakeisti savo gyvenimo būdą ir elgesį, bet ir jo abejingumą savo šeimos gerovei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 14 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 91 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnių 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, E. K. bausmes, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, ir šią bausmę iš dalies sudėti su bausmėmis, paskirtomis skundžiamu nuosprendžiu pagal 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir E. K. palikti skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 metams 3 mėnesiams.

Iš V. J., E. K. ir K. B. solidariai priteistą nepilnamečiui nukentėjusiajam M. M. 45 000 (keturiasdešimt penkių tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 30 000 (trisdešimties tūkstančių) litų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.