Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-09-22 · Administracinė byla Nr. A-261-1605-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-22
Bylos Nr.
A-261-1605-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Roma Sabina
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybes tarybos
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijos, Vilniaus „Juventos“
Advokatai
Leonidas Pčelincevas
Administracine byla Nr. A-261-1605/2008Procesinio sprendimo kategorija 30;79.1
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsejo 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Romos Sabinos Alimienes, Stasio Gagio (pranešejas) ir Ricardo Piliciausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzickanecienei,

dalyvaujant pareiškejo atstovui Justui Eimontui, treciuju suinteresuotu asmenu atstovams: Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijos atstovams advokatei D˛iolanai Tarvainytei ir Rozai Dimentovai, Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atstovams Irina Ignatavicienei ir advokatui Leonidui Pcelincevui, Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijos Ceaslav Davidovic ir advokatui Tadeuš Gudzinski, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovui Tomui Daukantui,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes tarybos, treciuju suinteresuotu asmenu Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijos, Vilniaus „Juventos“ gimnazijos, Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijos apeliacinius skundu del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruod˛io 7 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo Vyriausybes atstovo Vilniaus apskrityje pareiškima atsakovui Vilniaus miesto savivaldybes tarybai, treciaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijai, Vilniaus „Juventos“ gimnazijai, Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijai, del sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas Vyriausybes atstovas Vilniaus apskrityje kreipesi i teisma, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. bir˛elio 20 d. sprendimo Nr. 1-88 „Del leidimo komplektuoti klases“ 1, 2 ir 3 punktus, kuriais 2007-2008 mokslo metais Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijai ir Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijai leista komplektuoti bendrojo lavinimo skyriaus pagrindinio ugdymo pakopos penktasias, o Vilniaus „Juventos“ gimnazijai - bendrojo lavinimo skyriaus pagrindinio ugdymo pakopos penktasias ir šeštasias klases.

Paaiškino, kad gincijamas 2007 m. bir˛elio 20 d. sprendimas Nr. 1-88 prieštarauja Lietuvos Respublikos teises aktams. Bendrojo lavinimo organizavimas priskiriamas prie ribotai savarankišku savivaldybiu funkciju, kurias igyvendindama savivaldybe turi ribota sprendimu iniciatyvos, priemimo ir igyvendinimo laisve. Pagal LR Švietimo istatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkta gimnazijoje gali buti vykdomos šios ugdymo programos: akredituota vidurinio ugdymo programa; akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; tarptautinio bakalaureato programa, akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; atskirais atvejais - akredituota vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programos; akredituota vidurinio ugdymo, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos. Nei viena iš skund˛iamame sprendime paminetu gimnaziju neatitinka LR Vyriausybes 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtintu Mokyklu, vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo taisykliu 11 punkte nurodytu išimtiniu atveju, todel jose negali buti vykdoma pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis. LR Švietimo ir mokslo ministro 1999 m. gegu˛es 14 d. isakymu Nr. 655 patvirtintoje Gimnazijos koncepcijoje nurodoma, jog jau gavusias gimnazijos statusa vidurines mokyklas, išskyrus kaimo gimnazijas, steigejai ne veliau kaip iki 2003 m. rugsejo 1 d. privalo reorganizuoti i keturmetes gimnazijas, o bendrojo lavinimo skyrius (I-VIII arba V-VIII bendrojo lavinimo klases) gali tureti tik atokios gimnazijos nedidelese gyvenvietese.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybes taryba su pareiškimu nesutiko ir praše atmesti kaip nepagrista. Paaiškino, kad skund˛iamas 2007 m. bir˛elio 20 d. sprendimas Nr. 1-88 parengtas atsi˛velgiant i tai, kad leidimas komplektuoti penktasias klases Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijoje leistu u˛tikrintu testinio mokymo galimybes Vilniaus dar˛elio mokyklos „Lokiukas“ mokiniams, mokykla butu šalia namu, sudarytu salygas mokiniams saugiai ir per trumpiausia laika pasiekti ugdymo istaiga, laiduotu galimybe ketvirtu klasiu Karoliniškiu ir greta esanciu seniuniju vaikams rinktis norima ugdymo istaiga: gimnazija ar vidurine mokykla mokomaja rusu kalba, leistu gimnazijai dirbti pilnu pajegumu ir pan. Leidimas komplektuoti penktasias klases Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijoje duotas atsi˛velgiant i mokyklu bendruomeniu prašymus, siekiant sudaryti galimybe Naujininku ir gretimu seniuniju ketvirtu klasiu mokiniams rinktis norima ugdymo istaiga: gimnazija, vidurine ar pagrindine mokyklas lenku mokomaja kalba, padidetu mokytoju darbo kruvis. Penktuju ir šeštuju klasiu formavimu Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje siekta, kad mokykla butu šalia moksleiviu namu, vaikai galetu saugiai ir per trumpiausia laika pasiekti mokykla, Naujininku ir greta esanciu seniuniju vaikai galetu pasirinkti norima ugdymo istaiga - gimnazija ar vidurine mokykla rusu mokomaja kalba. Gincijamas 2007 m. bir˛elio 20 d. sprendimas Nr. 1-88 pradetas igyvendinti visose trijose gimnazijose, o penktu - šeštu klasiu komplektai minetose gimnazijose yra numatyti ir Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2007 07 12 isakymu Nr. 30-1366 patvirtintame Klasiu komplektu skaiciuje 2007-2008 mokslo metams. Vertinant susidariusia situacija visuomenes ir asmens interesu derinimo aspektu bei atsi˛velgiant i Švietimo istatyme itvirtinta reikalavima laiduoti optimalu švietimo tinkla, skund˛iamo atsakovo sprendimo panaikinimas pa˛eistu didelio skaiciaus mokiniu, ju tevu (globeju) ir mokytoju teises. LR Švietimo ir mokslo ministro 1999 m. gegu˛es 14 d. isakymu Nr. 655 patvirtinta Gimnazijos koncepcija tik apibre˛ia bendrasias gaires tesiant švietimo reforma, bet nereglamentuoja klasiu formavimo gimnazijose tvarkos. Švietimo istatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatos leid˛ia atskirais atvejais vykdyti akredituotas vidurinio ir pagrindinio ugdymo programas gimnazijoje, taciau nepateikia savokos „atskirais atvejais“ išaiškinimo bei nenurodo, kokia institucija kokiu teises aktu turetu išaiškinti, kada gimnazijoje gali buti vykdoma pagrindinio ugdymo programa, todel darytina išvada, kad mokyklos steigejui suteikiama teise paciam spresti ši klausima. Pareiškejas nenurodo imperatyvios teises normos, draud˛iancios gimnazijos steigejui formuoti penktasias - šeštasias klases gimnazijose bei nenurodo, kokiu neigiamu pasekmiu galetu tureti priimtas sprendimas.

Tretysis suinteresuotas asmuo LR Švietimo ir mokslo ministerija su prašymu sutiko ir praše ji tenkinti. Paaiškino, kad skund˛iamo 2007 m. bir˛elio 20 d. atsakovo sprendimo Nr. 1-88 1, 2, 3 punktai prieštarauja Švietimo istatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto ir 10 straipsnio 3 dalies, Mokyklu, vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo taisykliu 9, 11 ir 32 punktu reikalavimams. Vadovaujantis Švietimo istatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto ir 10 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tam tikrais atvejais gimnazijoje gali buti vykdoma vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programa; vidurinio ugdymo, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos. Mokyklu, vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo taisykliu, patvirtintu LR Vyriausybes 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimu Nr. 745, 11 punktas nustato baigtini atskiru atveju, kada vykdomos pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo programos saraša, taciau nagrinejamu atveju skund˛iamame sprendime paminetos gimnazijos i ši baigtini saraša nepatenka. Pa˛ymejo, kad LR Švietimo ir mokslo ministro 1999 m. gegu˛es 14 d. isakymu Nr. 655 patvirtintoje Gimnazijos koncepcijoje numatyta, jog jau gavusias gimnazijos statusa vidurines mokyklas, išskyrus kaimo gimnazijas, steigejai ne veliau kaip iki 2003 m. rugsejo 1 d. privalo reorganizuoti i keturmetes gimnazijas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazija su pareiškimu nesutiko ir praše jo netenkinti. Atstovas teismo posed˛io metu paaiškino, kad greta Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijos nera kitu mokyklu mokomaja lenku kalba. Nurode, kad pagrindiniu mokyklu mokomaja lenku kalba Vilniaus mieste truksta ir jos perpildytos. Moksleiviai i ju gimnazija atejo iš šalia esancio dar˛elio, dabar gimnazijoje yra dvi penktos klases, kur mokosi 60 moksleiviu, norinciu cia mokytis buvo moksleiviu daugiau, bet ju nebuvo galimybes priimti.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazija su pareiškimu nesutiko ir praše jo netenkinti. Atstove pirmosios instancijos teismo posed˛io metu paaiškino, kad konkreciu Kacalovo gimnazijos atveju, skund˛iamas atsakovo sprendimas atitinka salygas steigti penktas gimnazijos klases. Nurode, kad atsakovas skund˛iamu sprendimu atsi˛velge i konkrecia situacija, nes netoliese nera mokyklos mokomaja rusu kalba, artimiausios mokyklos su šia mokomaja kalba yra tik Lazdynu ir Viršuliškiu mikrorajonuose. Nepritaikius Mokyklu, vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo taisykliu 11 punkte numatytos išimties, butu pa˛eistos vaiku teises lankyti vidurine mokykla su mokomaja gimtaja kalba. Pareiškejas nepateike argumentu, kodel Taisyklese numatyta teritorija turi buti tapatinama su vieno miesto teritorija ir nenurode jokiu priimant skund˛iama sprendima atsakovo padarytu pa˛eidimu.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus „Juventos“ gimnazija su pareiškimu nesutiko ir praše jo netenkinti. Paaiškino, kad skund˛iamas sprendimas priimtas atsi˛velgiant i ju mokyklos poreiki ir i bendruomenes interesus. Nurode, kad kitu tokiu mokyklu mokomaja rusu kalba ju mikrorajone nera.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruod˛io 7 d. sprendimu pareiškejo Vyriausybes atstovo Vilniaus apskrityje prašyma patenkino – panaikino Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. bir˛elio 20 d. sprendimo Nr.1-88 „Del leidimo komplektuoti klases“ 1, 2 ir 3 punktus.

Teismas nustate, kad atsakovas 2007 m. bir˛elio 20 d. prieme sprendima Nr. 1-88 „Del leidimo komplektuoti klases“, kurio 1, 2 ir 3 punktais 2007-2008 mokslo metais Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijai ir Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijai leista komplektuoti bendrojo lavinimo skyriaus pagrindinio ugdymo pakopos penktasias, o Vilniaus „Juventos“ gimnazijai - bendrojo lavinimo skyriaus pagrindinio ugdymo pakopos penktasias ir šeštasias klases (b. l. 6). Pareiškejas, nustates, kad atsakovo priimto teises akto 1, 2 ir 3 punktai prieštarauja LR Švietimo istatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punktui, Mokyklu, vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo taisykliu 11 punkto reikalavimams, LR Savivaldybiu administracines prie˛iuros istatymo nustatyta tvarka 2007 m. liepos 4 d. teikimu Nr. 1T-27 kreipesi i atsakova, siulydamas artimiausiame savivaldybes tarybos posedyje, bet ne veliau kaip per 1 menesi nuo teikimo gavimo dienos, svarstyti 2007 m. bir˛elio 20 d. sprendimo Nr. 1-88 „Del leidimo komplektuoti klases“ 1, 2 ir 3 punktu pakeitimo, suderinant su LR Švietimo istatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punktui, klausima (b.l. 7-8). Atsakovas 2007 m. rugpjucio 1 d. posedyje apsvarste pareiškejo teikima ir nusprende nepritarti spendimo projekto „Del tarybos 2007 m. bir˛elio 20 d. sprendimo Nr. 1-88 „Del leidimo komplektuoti klases“ pakeitimo“, kuriuo buvo siuloma pakeisti gincijama 2007 m. bir˛elio 20 d. sprendima Nr. 1-88, pateikimo procedurai (b.l. 11-15, 116-119, 126).

Teismas nurode, kad pagal 1994 m. liepos 7 d. LR Vietos savivaldos istatymo Nr. I-533 (nauja istatymo redakcija nuo 2000 m. spalio 27 d.) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkta vaiku, jaunimo ir suaugusiuju bendrojo lavinimo organizavimas priskiriamas prie priskirtuju (ribotai savarankišku) savivaldybiu funkciju, kurias atlikdama savivaldybe igyvendina istatymus ir ju pagrindu priimtus kitus teises aktus, atsi˛velgdama i vietos salygas ir aplinkybes (Vietos savivaldos istatymo 5 str. 1 d. 2 p.). Savivaldybes tarybos funkcijos bendrojo lavinimo organizavimo srityje detaliau reglamentuojamos LR Švietimo istatymo (nauja istatymo redakcija nuo 2003 m. bir˛elio 28 d.) (toliau - Istatymas) 59 straipsnio 1 dalis, kurioje tarp kitu šiame straipsnyje paminetu savivaldybes atstovaujamosios institucijos funkciju, nurodoma, kad savivaldybes atstovaujamoji institucija vykdo valstybine švietimo politika savivaldybeje, formuoja pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas teikianciu mokyklu tinkla, steigia, reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko mokyklas. Pagal Istatymo 60 straipsnio 1 dalies 1 punkta mokyklos steigejas u˛tikrina valstybines švietimo politikos vykdyma, istatymu, Vyriausybes nutarimu, švietimo ir mokslo ministro isakymu ir kitu teises aktu, reglamentuojanciu mokyklu veikla, vykdyma mokykloje. Taigi, atsakovas, organizuodamas vaiku bendraji lavinima Vilniaus miesto savivaldybeje, turi ribota sprendimu iniciatyvos, priemimo bei igyvendinimo laisve, todel privalo igyvendinti teises aktu, reglamentuojanciu šiu savivaldybes funkciju igyvendinima, reikalavimus.

Sistemiškai aiškindamas Istatymo10 straipsnio 3 dalies, 28 straipsnio 9 dalies, 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto, 59 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Taisykliu 9.5, 11 punktu nuostatas teismas padare išvada, kad savivaldybes atstovaujamoji institucija turi teise formuoti pagrindinio ugdymo programos pirmaja dali teikianciu gimnaziju tinkla ne savo nuo˛iura, o tik esant tam tikriems išimtiniams atvejams, kuriuos nustato LR Vyriausybe. Todel Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijoje, Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijoje ir Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5-8 klases) gali buti vykdoma tik esant nors vienam Taisykliu 11 punkte nurodytam atvejui.

Teismas nustate, kad Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijoje mokymas vyksta mokomaja lenku kalba, o Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijoje ir Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje - mokomaja rusu kalba (b.l. 121). Iš atsakovo ir treciuju suinteresuotu asmenu - Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijos, Vilniaus „Juventos“ gimnazijos, Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijos atstovu paaiškinimu (b.l. 111-114, 158-160) ir Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Kulturos, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyriaus 2007 m. bir˛elio 7 d. aiškinamojo rašto „Del pagrindinio ugdymo pakopos bendrojo lavinimo skyriaus klasiu komplektavimo 2007–2008 m.“ Nr. A121-8741-(2.2-KSD-1) (toliau – Aiškinamasis raštas) (b. l. 33-47) turinio nustatyta, kad atsakovas, leisdamas 2007-2008 mokslo metais Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijoje ir Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijoje komplektuoti bendrojo lavinimo skyriaus pagrindinio ugdymo pakopos penktasias klases, o Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje - bendrojo lavinimo skyriaus pagrindinio ugdymo pakopos penktasias ir šeštasias klases, sieke patenkinti gyventoju poreikius, sudaryti galimybes šalia Sprendime nurodytu gimnaziju gyvenantiems vaikams pasirinkti norima ugdymo istaiga - gimnazija ar vidurine (pagrindine) mokykla rusu (lenku) mokomaja kalba ir mokytis artimiausioje gimnazijoje. Tarp Taisykliu 11 punkte paminetu išimtiniu atveju, kuriems esant gimnazijose gali buti vykdoma pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis, toks pagrindas (atvejis) - siekis sudaryti moksleiviams galimybe pasirinkti ju pageidaujama ugdymo istaiga su tam tikros tautines ma˛umos mokomaja kalba ir/arba mokytis artimiausioje gimnazijoje – nera numatytas.

LR Švietimo ir mokslo ministro 1999 m. gegu˛es 14 d. isakymu Nr. 655 patvirtintoje Gimnazijos koncepcijoje nurodoma, jog gimnazija yra atskiras bendrojo lavinimo mokyklos tipas, apimantis III ir IV ugdymo turinio koncentrus (išskyrus menu gimnazijas), nuo 2003 m. gimnazijos bus steigiamos tik kaip atskiros, savarankiškos keturmetes mokyklos (išskyrus menu gimnazijas), apimancios III ir IV ugdymo turinio koncentrus (I-IV gimnazijos klases), arba kaip autonomiški profesiniu ar aukštesniuju mokyklu skyriai, o jau gavusias gimnazijos statusa vidurines mokyklas, išskyrus kaimo gimnazijas, steigejai ne veliau kaip iki 2003 m. rugsejo 1 d. privalo reorganizuoti i keturmetes gimnazijas. Šioje koncepcijoje taip pat nurodoma, kad bendrojo lavinimo skyrius (I-VIII arba V-VIII bendrojo lavinimo klases) gali tureti tik atokios gimnazijos nedidelese gyvenvietese.

Ivertines Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijos, Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijos ir Vilniaus „Juventos“ gimnazijos ir kitu Vilniaus miesto mokyklu, kuriose 5-8 klasese mokymas vyksta lenku - rusu kalbomis, dislokacija Vilniaus mieste, teismas nustate - artimiausios Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijai, esanciai adresu A.J.Povilaicio g. 1, Vilnius, mokyklos su mokomaja rusu kalba yra S.Kovalevskajos vidurine mokykla, esanti adresu Dukštu g. 30, Vilnius (atstumas iki Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijos – apie 1, 83 km), ir L.Karsavino vidurine mokykla, esanti adresu Justiniškiu g. 43, Vilnius (atstumas iki Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijos - apie 2,13 km), Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijai, esanciai adresu Kruopu g. 11, Vilnius, artimiausios mokyklos su mokomaja lenku kalba yra Simono Konarskio vidurine mokykla, adresu Statybininku g. 5, Vilnius (atstumas nuo Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijos – apie 1,44 km) ir Liepkalnio pagrindine mokykla, adresu Liepkalnio g. 18, Vilnius (atstumas nuo Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijos – apie 1,39 km), o Vilniaus „Juventos“ gimnazijai, adresu Kapsu g. 4, Vilnius, artimiausia mokykla su mokomaja rusu kalba – Sauletekio vidurine mokykla, adresu Kaminkelio g. 10, Vilnius, (randasi priešais Vilniaus „Juventos“ gimnazija), kita šiai gimnazijai artimiausia mokykla su mokomaja rusu kalba – Liepkalnio pagrindine mokykla, adresu Liepkalnio g. 18, Vilnius, nutolusi nuo Vilniaus „Juventos“ gimnazijos apie 1,63 km atstumu. Atsi˛velges i nurodytas faktines aplinkybes teismas padare išvada, kad šalia Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijos, Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijos ir Vilniaus „Juventos“ gimnazijos gyvenantys 5-6 klasiu moksleiviai neabejotinai turi galimybe pasirinkti kitas, netoli nuo šiu gimnaziju nutolusias ir esancias toje pacioje gyvenamojoje vietoveje bei pagrindinio ugdymo programos pirmaja dali rusu bei lenku kalba vykdancias mokyklas. Teismas atkreipe demesi, kad netgi paciame Aiškinamajame rašte pripa˛istama, jog šalia Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijos, Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijos ir Vilniaus „Juventos“ gimnazijos yra kitos mokymo istaigos su mokomaja lenku ir rusu kalba, kuriose vykdoma pagrindinio ugdymo programos pirma dalis, taip pat pripa˛istama, kad šalia paminetu gimnaziju gyvenantys moksleiviai turi galimybe pasirinkti mokymo istaiga, kurioje jiems butu suteiktas nurodytas išsilavinimas (b. l. 33-47). Konstatavo, kad nera pagrindo teigti, jog panaikinus Sprendimo 1, 2 ir 3 punktus bus apribotos Istatymo moksleiviui suteiktos teises – teise pasirinkti švietimo programa vykdancia mokykla (Istatymo 27 straipsnio 2 dalis), teise mokytis gimtaja kalba (Istatymo 30 straipsnio 2 dalis) ir pan.

Teismas padare išvada, kad nei viena iš Sprendime paminetu gimnaziju neatitinka Taisykliu 11 punkte nurodytu išimtiniu atveju, todel šiose gimnazijose negali buti vykdoma pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis, t.y. jose negali buti komplektuojamos bendrojo lavinimo skyriaus pagrindinio ugdymo pakopos penktosios – šeštosios klases.

Kadangi vadovaujantis Istatymo 10 straipsnio 3 dalies, 28 straipsnio 9 dalies, 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto, 59 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis savivaldybes taryba turi teise formuoti pagrindinio ugdymo programos pirmaja dali teikianciu gimnaziju tinkla tik Taisykliu 11 punkte numatytais atvejais, o nagrinejamu atveju tokie atvejai nenustatyti, ir nei Istatymas, nei Vietos savivaldos istatymas, nei joks kitas teises aktas nesuteikia savivaldybes tarybai teises savivaldybes teritorijoje savo nuo˛iura formuoti pagrindinio ugdymo programos pirmaja dali teikianciu gimnaziju tinkla, konstatavo, kad atsakovas, Sprendimo 1, 2 ir 3 punktais 2007-2008 mokslo metais Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijai ir Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijai leides komplektuoti bendrojo lavinimo skyriaus pagrindinio ugdymo pakopos penktasias, o Vilniaus „Juventos“ gimnazijai - bendrojo lavinimo skyriaus pagrindinio ugdymo pakopos penktasias ir šeštasias klases, pa˛eide LR Švietimo istatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto ir Mokyklu, vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo taisykliu 11 punktu reikalavimus.

III.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazija pateike apeliacini skunda, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruod˛io 7 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – pareiškejo prašyma atmesti.

Apeliacinis skundas grind˛iamas šiais argumentais:

1. Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazija neturi akreditacijos, todel jai negalima kelti Istatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytu reikalavimu del akredituotu ugdymo programu vykdymo. Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijos teisinis statusas priliginamas vidurines mokyklos statusui. Pagal Istatymo 41 straipsnio 7 dalies 1 punkta vidurineje mokykloje gali buti vykdomos šios ugdymo programos: vidurinio ugdymo programa; vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; vidurinio ir pagrindinio ugdymo programos; vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos. Kadangi nera esminiu Švietimo istatymo ir kitu norminiu teises normu pa˛eidimo, bei atsi˛velgiant i bendruomenes prašymus ir vaiku teises bei teisetus interesus, Vilniaus miesto savivaldybes taryba 2007 m. bir˛elio 20 d. sprendimu Nr. 1-88 „ Del leidimo komplektuoti klases“, leido Vilniaus miesto Adomo Mickeviciaus gimnazijai, Vasilijaus Kacalovo gimnazijai, „Juventos“ gimnazijai 2007-2008 mokslo metais komplektuoti bendrojo lavinimo skyriaus pagrindinio ugdymo pakopos penktasias ir šeštasias klases.

2. Minetu norminiu teises aktu, ˛alos nei valstybes interesams nei Lietuvos Respublikos pilieciams, igyvendinant kiekvieno iš ju prigimtine teise – mokytis, nepadaryta. Pareiškejas savo prašyma grind˛ia tik formaliais pagrindais, visiškai nenurodant koks gincijamu norminiu teises aktu padaromas neigiamas poveikis valstybes ar pilieciu teisems bei teisetiems interesams, ir kokios pareiškejo teises ar teiseti interesai turi buti atkurti (ABTI 92 str.), taip pat, neatsi˛velgia i faktine padeti.

3. Teismas remiasi Istatymo 28 straipsnio 9 dalimi, kur pasakyta, kad mokyklu vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo tvarka tvirtina Vyriausybe. Taciau, ši teises norma turi buti aiškinama sistemiškai kartu su Istatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kuria švietimo teikeju tinklo paskirtis - u˛tikrinti visiems Lietuvos Respublikos pilieciams ir u˛sienieciams, turintiems teise nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamuma jo ivairove, galimybes mokytis visa gyvenima. Nuostata kad butu prieinamas visuotinio švietimo prieinamumas, laikoma prioritetine, igyvendinant Švietimo istatymo nuostatas.

4. LR Vyriausybes 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimas Nr. 745, remiantis kuriuo, buvo patvirtintos Mokyklu, vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo taisykles prieštarauja Švietimo istatymo 28 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatoms. Taisyklese esancios nuostatos del leidimo gimnazijose vykdyti ugdymo programas, taikytinos tik tai akredituotoms gimnazijoms, kas atitiktu Istatymo 2 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatoms, ir negali buti taikomos neakredituotoms gimnazijoms, kuriu statusas atitinka vidurines mokyklos tipui (Istatymo 41 str. 7 d. 1 punktas). Mokykla, nors ir naudojanti savo pavadinime ˛odi gimnazija, bet nera akredituota (akreditavimo taisykles ruošia ir tvirtina Švietimo ministerija), atitinka vidurines mokyklos tipui (Istatymo 41 str. 7 d. 1 punktas) ir todel gali vykdyti šiam mokyklos tipui priskirtas ugdymo programas.

5. Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. bir˛elio 20 d. sprendimas Nr. 1-88 „ Del leidimo komplektuoti klases“ 2007-2008 mokslo metais yra ivykdytas ir klases yra sukomplektuotos. Vadovaujantis Istatymo 45 straipsnio nuostatomis Švietimo tiekejai (šiuo atveju byloje tretieji suinteresuoti asmenys) ir mokiniai švietimo santykius iformina mokymosi sutartimi, kurios tipine forma patvirtino Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Pagal mokymosi sutarties 5 punkta mokymosi sutartis vienašališkai Švietimo tiekejo iniciatyva gali buti nutraukta tik del Švietimo istatymo 29 straipsnio 10 dalyje nurodytu prie˛asciu. Tai reiškia, kad Švietimo tiekejas mokymo sutarties kitais pagrindais nutraukti negali. Net ir mokyklos pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo atveju, mokyklos steigejas privalo ivykdyti visus mokymosi sutartyje numatytus mokyklos isipareigojimus mokiniams (Istatymo 44 str. 3 d.). Taigi, visais atvejais, turi buti u˛tikrinamas švietimo teisinio santykiu stabilumas ir šiu santykiu subjektu teiseti lukesciai. Šiu santykiu garantu yra Valstybe.

6. Vilniaus Adomo Mickeviciau gimnazija ir kitos šiame procese dalyvaujancios švietimo istaigos, nevieninteles švietimo istaigos, neturincios akreditacijos, bet savo pavadinime naudojancios ˛odi - gimnazija, ir vykdancios vidurinei mokyklai priskirta ugdymo programa. Vilniaus ˇveryno gimnazija, Vilniaus Gabijos gimnazija, Anykšciu A. Vienuolio; J. Beliuno, Tumo-Vai˛ganto gimnazijos; Kauno Varpo gimnazija, Kauno J. Jablonskio gimnazija, Kauno Maironio gimnazija, Kauno Dariau ir Gireno gimnazija ir daug kitu vykdo taip pat pradini ugdymai lygio (turi 5 -6 klasiu mokinius). Šis pavyzdys parodo, jog Lietuvos švietimo sistemoje nera lygiateisiškumo.

7. Teismas tik formaliai nurode, kad šiame procese dalyvaujanciu gimnaziju 5-6 klasiu mokiniai gales lankyti kitas mokyklas. Taciau teismas neišsiaškino šiu viduriniu mokyklu projektinio pajegumo ir galimybes papildomai priimti mokinius.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus „Juventos“ gimnazija pateike apeliacini skunda, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruod˛io 7 d. sprendima del Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. bir˛elio 20 d. sprendimo Nr. 1-88 „Del leidimo komplektuoti klases“ 3 punkto.

Atskirasis skundas grind˛iamas šiais argumentais:

1. Vilniaus „Juventos“ gimnazija gimnazijos statusa gavo 1997 metais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijos 1997 m. gegu˛es 30 d. nutarimu Nr. 36 (buvusi Vilniaus 32-oji vidurine mokykla). Nuo 2000 m. bir˛elio 5 d. „Juventos“ gimnazijai suteiktas dvieju profiliu: realinio ir humanitarinio gimnazijos statusas (LR švietimo ir mokslo ministro isakymas Nr. 751). „Juventos“ gimnazijos ugdymo programos nebuvo akredituotos, nes „Ugdymo programu akreditacijos kriterijai ir jos vykdymo tvarka“ buvo patvirtinti veliau — LR Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 5 d. isakymu Nr. ISAK-171. Todel, LR Švietimo istatyme 41 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyti reikalavimai del akredituotu programu „Juventos“ gimnazijai negali buti pritaikyti.

2. „Juventos“ gimnazija Vilniaus miesto tarybos sprendimu „Del Gimnaziju pletros Vilniuje 1994-2004 metais Programos“ buvo numatyta pertvarkyti „i pagrindine mokykla be pradiniu klasiu ir keturmete gimnazija viename pastate“ („Juventos“ gimnazija nuo 2000 metu neturi pradiniu klasiu). Del ankšciau išdestytu argumentu „Juventos“ gimnazijai negali buti pritaikytas ir LR Vyriausybes 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtinti Mokyklu vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo taisykliu 11 punkte nurodyti išimtiniai atvejai.

3. LR Švietimo ir mokslo ministro 1999 m. gegu˛es 14 d. isakymu Nr. 655 patvirtintoje Gimnazijos koncepcijoje nurodoma, jog jau gavusias gimnazijos statusa vidurines mokyklas, išskyrus kaimo gimnazijas, steigejai ne veliau kaip iki 2003 m. rugsejo 1 d. privalo reorganizuoti i keturmetes gimnazijas, o bendrojo lavinimo skyrius (I-VIII arba V-VIII bendrojo lavinimo klases) gali tureti tik atokios gimnazijos nedidelese gyvenvietese. „Juventos“ gimnazijos bendruomene nuo 2003-2004 mokslo metu nuolat kreipesi i steigeja, prašydama sudaryti salygas gimnazijai tapti keturmete (atskiri raštai pridedami). Vilniaus „Juventos“ gimnazija 2007 m. bir˛elio 2 d. pradejo priimti 5-6 klasiu mokiniu, norinciu mokytis gimnazijoje, tevu prašymus, informuojant juos, kad, kol Vilniaus miesto tarybos nutarimo šiuo klausimu nera, prašymu registravimas vykdomas atsi˛velgiant i Kulturos, švietimo, sporto ir jaunimo reikalu komiteto posed˛io 2007 m. baland˛io 3 d. Nr. 4-74-(1.12-TAR-l) nutarima ir 2005-2007 m. bendruju ugdymo planu 22 punkta (mokslo metu pabaiga 4-okams — 2007 m. bir˛elio 1 d.), patvirtintus LR Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. baland˛io 20 d. isakymu Nr. ISAK-663; „Juventos“ gimnazijos „Mokiniu priemimo tvarka“ isigaliojo 2007 m. bir˛elio 26 d.; buvo sudaryta komisija mokiniu priemimui i gimnazija (gimnazijos direktoriaus isakymas Nr. 206-V). Vadovaujantis Vilniaus miesto Tarybos 2007 m. bir˛elio 20 d. sprendimu Nr. 1-88 ir mineta tvarka nuo 2007 m. bir˛elio 26 d. buvo pradetas 5-6 klasiu komplektavimas, su mokiniu tevais pasirašytos „Mokymosi sutartis“.

4. Pagal Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 12 d. isakyma Nr. 30-1366 del klasiu komplektu skaiciaus Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokykloms nustatymo „Juventos“ gimnazijai nustatyta: 5-8 klasiu komplektu skaicius 2007-2008 m. — 6 komplektai; 9-10 klasiu komplektu skaicius 2007-2008 m. — 6 komplektai; 11-12 klasiu komplektu skaicius 2007-2008 m. — 8 komplektai; iš viso — 20 komplektu. Sukomplektavus 5-6 klases „Juventos“ gimnazija šios tvarkos nepa˛eid˛ia, nes 2007-2008 m. sukomplektavo tik 19 klasiu. Gimnazijos koncepcijoje, patvirtintoje LR švietimo ir mokslo ministro 1999 m. gegu˛es 14 d. isakymu Nr. 655, nurodyta, jog gimnazijos u˛daviniai padaryti pagrindini ir vidurini išsilavinima prieinama kuo platesniam jaunuoliu ratui ir galimybes toliau jiems mokytis. Naujininku bei šalia esanciuose Vilniaus miesto mikrorajonuose (Naujamiescio, Senamiescio, Rasu ir kt.) nera nei vienos gimnazijos rusu mokomaja kalba. Gimnazija vykdo dvikalbio ugdymo (rusu — lietuviu) ir ugdymo turinio ir kalbu (rusu — anglu) integruota ugdyma, t.y. mokomieji dalykai ir papildomas ugdymas vyksta rusu, lietuviu ir anglu kalbomis. Tokio tipo mokyklu Vilniaus mieste nera.

5. Panaikinus Vilniaus m. Tarybos 2007 m. bir˛elio 20 d. sprendima, butu pa˛eisti „Juventos“ gimnazijos bendruomenes interesai ir tautiniu ma˛umu ugdyma ir lavinima u˛tikrinantis teises aktai:. LR švietimo istatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 29 straipsnis, 30 straipsnio 2 dalis, LR Švietimo istatymo 27 straipsnio 2 dalis, 25 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 1 ir 2 punktai; Jungtiniu tautu Vaiko teisiu konvencijos 28 straipsnio 1 dalies. „b“ punktas ; LR Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 35 straipsnio 2 dalies 2 punktas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus Vasilijau Kacialovo gimnazija pateike apeliacini skunda, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruod˛io 7 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – pareiškejo prašyma atmesti kaip nepagrista.

Apelicinis skundas grind˛iamas šiais argumentasi:

1. Teismas neivertino byloje visu aplinkybiu ir klaidingai konstatavo fakta jog nera pagrindo taikyti Taisykliu 11 punkto nuostatu ir Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijoje formuoti pagrindinio ugdymo programos I dali.

2. Vilniaus miesto Karoliniškiu seniunijoje be Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijos nera kitu pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas rusu mokamaja kalba vykdanciu mokyklu. Atkreiptinas demesys, jog Justiniškiu ir Pilaites seniunijose mokyklu, vykdanciu pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas rusu mokamaja kalba, taip pat nera.

3. Savivaldybes organizuodamos vaiku, jaunimo ir suaugusiuju bendraji lavinima yra ribotai savarankiškos. Remiantis Istatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, igyvendindama istatymus bei poistatyminius teises aktus, savivaldybes šia funkcija atlieka atsi˛velgdamos i vietos salygas ir aplinkybes. Istatymas itvirtina principinius reikalavimus švietimo teikeju tinklui ir valstybes bei savivaldybes instituciju pareigas nustatant optimalu švietimo tinkla. Vadovaujantis šiomis principinemis nuostatomis, darytina išvada, jog Vilniaus miesto savivaldybes taryba ivertindama šalia Karoliniškiu seniunijos esanciu mokyklu, vykdanciu pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas rusu kalba, stygiu, atsi˛velgdama i pareiga sukurti optimalu švietimo istaigu tinkla, paisydama bendruomenes interesu teisingai ir pagristai vadovavosi Istatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punktu, Taisykliu 11.4 punktu ir prieme 2007 m. bir˛elio 20 d. Sprendima.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas klaidingai vadovavosi LR Švietimo ir mokslo ministro 1999 m. gegu˛es 14 d. isakymu Nr. 655 patvirtinta Gimnazijos koncepcija. Šis dokumentas tik nurodo bendrasias gaires tesiant švietimo reforma, bet nereglamentuoja klasiu formavimo gimnazijose tvarkos.

5. Teismas neivertino 2007 m. bir˛elio 20 d. Sprendimo gincytinu punktu panaikinimo neigiamu padariniu. Vilniaus Vasilijaus Kacalovo gimnazija igyvendindama 2007 m. bir˛elio 20 d. Sprendima yra sudariusi 111 sutarciu su penktu klasiu tevais, paskirstyti mokytoju darbo kruviai bei penktosioms klasems nupirkta vadoveliu u˛ 10,5 tukstanciu litu.

6. Tiek LR Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu patvirtintos Valstybines švietimo strategijos 2003-2012 metu nuostatos, tiek Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2005 m. gegu˛es 21 d. sprendimu Nr. 1-981 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokyklu tinklo pertvarkos 2005-2012 metu bendrasis planas, numato, jog bendrojo lavinimo mokyklu tinklo pertvarkymas turi buti baigtas iki 2012 metu. Pareiškejas nebuvo nurodes kokiu nors neigiamu pasekmiu, kurias sukeltu gincytino sprendimo galiojimas bei penktuju klasiu Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijoje komplektavimas 2007-2008 mokslo metais.

7. 1995 m. liepos 3 d. LR Seimo ratifikuotos Jungtiniu tautu vaiko teisiu konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvas, jog imantis vaika liecianciu veiksmu tiek valstybes, tiek privatiems subjektams privalu vadovautis vaiko interesais. Atsi˛velgiant i šia nuostata bei vadovaujantis Vietos savivaldos istatyme itvirtintais savivaldybes instituciju veiklos laisves ir savarankiškumo, bendruomenes interesu principais, Vilniaus miesto savivaldybes taryba atsi˛velgiant i Švietimo istatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkta bei Taisykliu 11.4 punkta pagristai prieme 2007 m. bir˛elio 20 d. Sprendima ir leido Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijai 2007-2008 mokslo metams komplektuoti penktasias klases.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybes taryba pateike apeliacini skunda, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruod˛io 7 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – pareiškejo prašyma atmesti kaip nepagrista.

Apeliacinis skundas grind˛iamas šiais argumentais:

1. Švietimo istatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagrindinio ugdymo programos I dalis apima ketveriu metu pagrindinio ugdymo turinio koncentra, o II dalis - dvieju metu pagrindinio ugdymo koncentra. Pagrindinio ugdymo programa arba jo dali vykdo gimnazijos, vidurines, pagrindines, jaunimo, profesines ir kitos mokyklos. Taigi, ši istatymo norma suteikia gimnazijoms teise vykdyti tiek pagrindinio ugdymo programos I dali, apimancia ketveriu metu pagrindini ugdyma, tiek pagrindinio ugdymo II dali, apimancia dvieju metu pagrindini ugdyma.

2. Švietimo istatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punktu nustatyta, kad vidurines mokyklos tipui yra priskiriamos gimnazijos. Gimnazijos gali vykdyti ne tik vidurinio ugdymo programa, vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dali, tarptautinio bakalaureato programa, o atskirais atvejais ir vidurinio bei pagrindinio ugdymo programa ir net vidurinio, ugdymo, pagrindinio ugdymo ir pradinio ugdymo programas. Vadinasi, ši istatymo nuostata leid˛ia gimnazijai vykdyti pagrindinio ugdymo programas, o tai reiškia, kad gimnazijose gali buti formuojamos klases, kuriose mokoma pagal pagrindinio ugdymo programas, t. y. ir penktosios bei šeštosios klases, kas buvo leista Tarybos sprendimu Nr. 1-88. Švietimo istatymo 41 straipsnyje nera nurodyta kokia institucija kokiu teises aktu turetu išaiškinti kada gimnazijoje gali buti vykdoma pagrindinio ugdymo programa, todel darytina išvada, kad mokyklos steigejui suteikta teise paciam spresti ši klausima- formuoti gimnazijoje klases, kuriose mokoma pagal pagrindinio ugdymo programa.

3. Mokyklu, vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo taisykliu 11.4 punkte nustatyta, kad tam tikrais atvejais pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo programos vykdomos savivaldybes ar valstybes gimnazijose, jeigu gyvenamojoje vietoje nera kitu vidurinio ugdymo programa lietuviu arba tautines ma˛umos kalba vykdanciu mokyklu. Nors teismas išvardijo visa eile mokyklu, kurias galetu lankyti Vilniaus Vasilijaus Kacalovo, Vilniaus Adomo Mickeviciaus ir Vilniaus „Juventos“ gimnaziju 5-6 klasiu mokiniai, taciau teismo sprendime minimos mokyklos yra pakankamai nutolusios nuo minetu gimnaziju, tad galima daryti išvada, jog Vilniaus Vasilijaus Kacalovo, Vilniaus Adomo Mickeviciaus ir Vilniaus „Juventos“ gimnazijose besimokanciu mokiniu gyvenamojoje vietoje nera kitu vidurinio ugdymo programa vykdanciu mokyklu.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas sprendima grind˛ia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1999 m. gegu˛es 14 d. isakymu Nr. 655 patvirtinta Gimnazijos koncepcija. Gimnazijos koncepcija tik nurodo pagrindines kryptis bei etapus pereinant nuo dabartines bendrojo lavinimo mokyklu tipu sistemos prie sistemos, kurioje pagrindinis kruvis, teikiant bendraji vidurini išsilavinima, teks gimnazijoms. Šiuo teises aktu yra apibre˛iamos bendrosios gaires tesiant švietimo reforma, bet nera reglamentuojama klasiu formavimo gimnazijose tvarka. Gimnazijos koncepcijos nuostata - ne veliau kaip iki 2003 m. rugsejo 1 d. reorganizuoti vidurines mokyklas i keturmetes gimnazijas yra neigyvendinta ir artimiausiu metu nebus igyvendinta.

5. Teismas neatsi˛velge i mokiniu, ju tevu ir pedagogu teisetus lukescius, kuriuos tenkino Tarybos sprendimas Nr. 1-88. Panaikinus Tarybos sprendima Nr. 1-88, vaikai ir ju tevai negales pasirinkti šalia namu esancios mokymo istaigos. Suma˛ejus mokiniu skaiciui gimnazijose, mokytojams suma˛es darbo kruvis atitinkamai ir gaunamos pajamos.

6. Vaiku, jaunimo ir suaugusiuju bendrojo lavinimo organizavimas yra savivaldybiu priskirtoji (ribotai savarankiška) funkcija, numatyta Vietos savivaldos istatymo 7 straipsnio 1 punkte. Švietimo istatymas itvirtina principinius reikalavimus švietimo teikeju tinklui ir valstybes bei savivaldybiu instituciju pareigas nustatant optimalu švietimo tinkla, u˛tikrinanti moksleiviu ugdyma ir ju teise mokytis. Vertinant susidariusia situacija visuomenes ir asmens interesu derinimo aspektu, atsi˛velgiant i Švietimo istatyme itvirtinta reikalavima laiduoti optimalu švietimo tinkla, panaikinus Tarybos sprendima Nr. 1-88, butu pa˛eistos didelio skaiciaus mokiniu, ju tevu (globeju) teises rinktis pageidaujama švietimo istaiga taip pat gimnaziju mokytoju teise tureti pakankama pamoku kruvi. Pagal Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punkta bei Švietimo istatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punkta tevai ar kiti teiseti vaiko atstovai turi teise dalyvauti parenkant vaikui švietimo istaiga mokymosi forma bei metodus pagal vaiko protines ir fizines galias, isitikinimus ir t.t. Švietimo istatymo 27 straipsnis suteikia mokiniui galimybe pasirinkti pagal gebejimus ir polinkius švietimo programas, skirtingus ju variantus, modulius, dalyku kursu programas. To paties istatymo 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad švieteju tinklo paskirtis - u˛tikrinti visiems Lietuvos Respublikos pilieciams ir u˛sienieciams, turintiems teise nuolat ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamuma jo ivairove. Mokiniai, pasirinkdami Tarybos sprendime Nr. 1-88 nurodytas gimnazijas, turejo teiseta lukesti mokytis gimnazijose, kuriose dirba aukšto kvalifikacinio lygio specialistai ir kuriose igyjamos gilios ˛inios. Tai reiškia, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes ir padare nepagrista išvada jog panaikinus Tarybos sprendima Nr. 1-88, nebus pa˛eid˛iamos mokiniu ir ju tevu ir gimnazijos mokytoju teises ir teiseti interesai.

7. Švietimo istatymo 29 straipsnis, reglamentuojantis priemimo i mokykla tvarka, nustato, kad asmuo turi teise rinktis valstybine, savivaldybes ar nevalstybine mokykla ir ja keisti. I valstybine ir savivaldybes bendrojo lavinimo mokykla pirmumo teise priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos steigejo tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Tevu (globeju, rupintoju) ir vaiko pageidavimu vaikas gali buti priimtas i kita bendrojo lavinimo mokykla tuo atveju, jeigu joje yra laisvu vietu. Teismui panaikinus Tarybos sprendima Nr. 1-88, iš Vilniaus Vasilijaus Kacalovo, Vilniaus Adomo Mickeviciaus ir Vilniaus „Juventos“ gimnaziju 5 - klasiu mokiniu teise rinktis norima švietimo istaiga ir atimta.

8. Minetose gimnazijose mokymas vyksta mokomaja rusu ir lenku kalbomis. Švietimo istatymo 30 straipsnio 2 dalyje yra itvirtinta nuostata, kad bendrojo lavinimo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios veiklos nuostatuose, atsi˛velgiant i tevu bei mokiniu pageidavima iteisintas mokymas tautines ma˛umos kalba bei tautines ma˛umos kulturos puoselejimas, ugdymo procesas vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautines ma˛umos kalba. Kaip minejome Vilniaus Vasilijaus Kacalovo, Vilniaus Adomo Mickeviciaus ir Vilniaus „Juventos“ gimnazijose destoma lenku ir rusu mokomaja kalba.

9. Teismas nenurode imperatyvios teises normos, kuri draustu gimnaziju steigejui gimnazijose formuoti klases, kuriose mokoma pagal pagrindinio ugdymo programa. Teismas nepateike argumentu kokias neigiamas pasekmes galetu sukurti Vilniaus miesto savivaldybes tarybos sprendimu duotas leidimas Vilniaus Vasilijaus Kacalovo, Vilniaus Adomo Mickeviciaus ir Vilniaus „Juventos“ gimnazijose formuoti penktasias - šeštasias klases.

Vyriausybes atstovas Vilniaus apskrityje su Vilniaus Adomo Mickeviciaus apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrista. Paaiškino, kad Vyriausybes 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtintu Mokyklu, vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo taisykliu 22 punkte nustatyta, kad gimnazija steigiama tik akreditavus mokyklos vykdoma vidurinio ugdymo programa pagal Ugdymo programu akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarka, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 5 d. isakymu Nr. ISAK-171. Nuo 2004 m. liepos 1 d. isigaliojo Lietuvos Respublikos švietimo istatymo 41 str. 7 d. 2 p. nuostata, kurioje nustatyta, kad gimnazijoje vykdoma akredituota vidurinio ugdymo programa; akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; tarptautinio bakalaureato programa, akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos H dalis; atskirais atvejais - akredituota vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programos; akredituota vidurinio ugdymo, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos. Iki 2004 m. liepos 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos švietimo istatymo redakcijos 41 str. 3 d. 9 p. buvo nustatyta, jog gimnazija — vidurine mokykla, atitinkanti Vyriausybes ar jos igaliotos institucijos nustatytus akreditacijos kriterijus (vidurinio ugdymo programa; vidurinio ugdymo ir antrojo pagrindinio ugdymo turinio koncentro programos; vidurinio ugdymo, antrojo pagrindinio ugdymo turinio koncentro ir tarptautinio bakalaureato programos). Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1999 m. gruod˛io 7 d. isakymu Nr. 1223 patvirtintu „Gimnaziju statuso teikimo nuostatu“ (neteko galios nuo 2004 m. baland˛io 8 d.) 5 p. buvo nurodyta, jog gimnazija steigiama <...>, kai jai suteikiamas gimnazijos statusas. Minetu nuostatu III bei IV skyriuose nustatyti gimnazijos statuso suteikimo kriterijai bei statuso teikimo tvarka. Pa˛ymejo, kad anksciau galioje teises aktai gimnazijos steigima siejo su gimnazijos statuso suteikimu, o ne su mokyklos vykdomos vidurinio ugdymo programos akreditavimu. Todel, vadovaujantis teises principu, jog istatymai atgal negalioja, daro išvada, kad reikalavimai, jog gimnazijose butu vykdomos akredituotos vidurinio ugdymo programos, taikomi tik po minetu teises aktu isigaliojimo steigiamoms naujoms gimnazijoms. Tiek Vilniaus Adomo Mickeviciaus, tiek Vilniaus „Juventos“, tiek Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijoms gimnaziju statusai suteikti iki teises aktu, numatanciu, jog gimnazijose vykdomos akredituotos vidurinio ugdymo programos, isigaliojimo (1999 m. bir˛elio 11 d.; 1997 m. gegu˛es 30 d.; 2002 m. baland˛io 10 d.), t.y. vadovaujantis tuo metu galiojusiais teises aktais. Todel nera pagrindo teigti, kad minetos mokyklos, pasikeitus teises aktu reikalavimams, nebeteko gimnaziju statuso.

Lietuvos Respublikos savivaldybiu administracines prie˛iuros istatymas ipareigoja Vyriausybes atstova, nustacius, jog savivaldybes administravimo subjekto priimtas teises aktas prieštarauja Konstitucijai, istatymams ar Vyriausybes nutarimams, imtis minetame istatyme nurodytu veiksmu, t.y. motyvuotu teikimu pasiulyti savivaldybes administravimo subjektui pakeisti ar panaikinti teises akta, o pastarajam atsisakius patenkinti teikima – ši akta skusti atitinkamos kompetencijos teismui. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos istatymo 4 straipsnio 8 punkte itvirtintas principas, kad savivaldybes veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti istatymu ir kitu teises aktu reikalavimus, t.y. turi buti u˛tikrinamas savivaldybes veiklos ir savivaldybes instituciju priimamu sprendimu teisetumas. Kiekvienas valstybes pareigunas ir institucija privalo be jokiu išlygu laikytis istatymu bei kitu teises aktu reikalavimu, todel teises akto, kuris prieštarauja aukštesnes galios teises aktu reikalavimams, priemimas savaime sukelia neigiamas pasekmes. Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 89 straipsnyje nustatyti skund˛iamu aktu panaikinimo pagrindai. Vienas iš ju — skund˛iamas aktas (ar jo dalis) neteisetas iš esmes, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnes galios teises aktams (89 str. 1 d. 1 p). Atsi˛velgiant i šios nuostatos formuluote bei i savivaldybiu administracines prie˛iuros instituto tiksla, daro išvada, kad savivaldybes administravimo subjekto priimto teises akto prieštaravimas aukštesnes galios teises aktams, yra pakankamas pagrindas jo panaikinimui.

Pabre˛e, kad administracineje teiseje vadovaujamasi principu draud˛iama viskas, išskyrus tai, kas tiesiogiai leid˛iama. Todel negalima teises aktu normu, priskirtu viešosios teises sriciai, aiškinti pleciamai.

Mano, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodydamas, jog teismas neišaiškino mokyklu projektinio pajegumo ir galimybes papildomai priimti mokinius, kelia tikslingumo klausima. Administracinis teismas, vadovaujantis Administraciniu bylu teisenos istatymo 3 straipsniu, administraciniu aktu tikslingumo po˛iuriu nevertina. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtintu Mokyklu, vykdanciu formalioj o švietimo programas, tinklo kurimo taisykliu 11 punkte itvirtinti išimtiniai atvejai, kada gimnazijoje gali buti vykdoma pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5-8 klases), neapima apelianto nurodytu aplinkybiu. Todel siekiant nustatyti, ar Vilniaus miesto savivaldybes taryba, priimdama gincijama sprendima, teisetai leido minetoms gimnazijoms komplektuoti 5-asias bei 6-asias klases, šios aplinkybes nera teisiškai reikšmingos.

Atsiliepimas

Vyriausybes atstovas Vilniaus apskrityje su Vilniaus miesto savivaldybes tarybos, Vilniaus „Juventos“ gimnazijos ir Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijos apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagristus. Atsiliepime i apeliacinius skundus nurode, kad Lietuvos Respublikos švietimo istatymo 10 straipsnio 3 dalis yra bendra norma, kuri yra detalizuojama atskiruose istatymo straipsniuose. Kokios ugdymo programos gali buti vykdomos gimnazijose yra nurodyta istatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkte. Sistemiškai aiškinant Švietimo istatymo 10 str. 3 d. ir 41 str. 7 d. 2 p. nuostatas, darytina išvada, jog gimnazijose gali buti vykdoma tik pagrindinio ugdymo programos II dalis.

Paaiškino, kad savivaldybe vykdydama jai priskirtas funkcijas nera absoliuciai savarankiška ir privalo atsi˛velgti ne tik i vietos salygas ir aplinkybes, bet ir i teises aktus, reglamentuojancius savivaldybes funkciju igyvendinima. Pagal Švietimo istatymo 28 straipsnio 9 dali, Vyriausybes 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtintu Mokyklu, vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo taisykliu 1 ir 11 punktus savivaldybes taryba, nustatydama, kokios ugdymo programos gali buti vykdomos gimnazijose nera visiškai savarankiška ir atvejus, kada gali buti vykdoma pagrindinio ugdymo programos I dalis, nustato ne mokyklos steigejas, o Lietuvos Respublikos Vyriausybe.

Taip pat mano, kad Taisykliu 11.4 punktas galetu buti taikomas tik tuo atveju, jei visame Vilniaus mieste nebutu kitu vidurinio ugdymo programas rusu bei lenku kalbomis vykdanciu mokyklu. Taciau Teismo sprendime nurodytos faktines aplinkybes (išvardintos mokyklos, esancios Vilniaus mieste ir vykdancios vidurinio ugdymo programas mokomosiomis lenku ir rusu kalbomis) leid˛ia daryti išvada, jog toje pacioje gyvenamojoje vietoveje, t.y. Vilniaus mieste, yra kitu, netoli nuo minetu gimnaziju nutolusiu, vidurinio ugdymo programas rusu bei lenku kalbomis vykdanciu mokyklu.

Vilniaus miesto savivaldybes taryba sutinka su treciuju suinteresuotu asmenu Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijos ir Vilniaus „Juventos“ gimnazijos apeliaciniais skundais ir prašo juos patenkinti.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija su Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrista. Paaiškino, kad nustatant ar mokykla turi gimnazijos statusa ar ne svarbu ivertinti butent kada, kokiu metu, buvo suteiktas toks statusas. Tiek Vilniaus Adomo Mickeviciaus, tiek Vilniaus „Juventos“, tiek Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijoms gimnaziju statusai suteikti iki teises aktu, numatanciu, jog gimnazijose vykdomos akredituotos vidurinio ugdymo programos, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1998 m. vasario 18 d. isakymu Nr. 320 „Del Gimnazijos ir gimnazijos klasiu statuso teikimo nuostatu“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1999 m. gruod˛io 7 d. isakymu Nr. 1223 „Del gimnaziju statuso teikimo nuostatai“ (ˇin., 1999, Nr. 106-3083). Mano, kad negalima teigti, kad gimnazijos, pasikeitus teises aktu reikalavimas, neteko gimnaziju statuso. Todel Lietuvos Respublikos švietimo istatymo 41 straipsnio reikalavimai, Lietuvos Respublikos Vyriausybe 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtintos Mokyklu, vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo taisykles turi buti taikomos ir Vilniaus Adomo Mickeviciaus, tiek Vilniaus „Juventos“, tiek Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijoms.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija su Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrista. Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos istatymo 32 straipsnio 1 dali gyvenamoji vietove tai yra kaimas, miestas arba miestelis. Be to, pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniu vienetu ir ju ribu istatymo 1 straipsni Lietuvos Respublika skirstoma i administracinius vienetus, kurie susideda iš gyvenamuju vietoviu. Gyvenamosios vietoves skirstomos i miesto ir kaimo gyvenamasias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovems priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovems priskiriami miesteliai ir kaimai. Kadangi Vilnius turi miesto statusa, Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijai Taisykliu 11.4 punktas netaikytinas. Vilniaus mieste be Vilniaus Vasilijaus Kacialovo ir Vilniaus „Juventos“ gimnaziju yra 18 mokyklu, rusu mokomaja kalba, kurios igyvendina pagrindinio ugdymo programos pirmaja dali.

Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (ˇin., 2003, Nr. 71-3216) patvirtintu Valstybines švietimo strategijos 2003-2012 metams nuostatu 11 punkte pa˛ymima, jog tam, kad butu u˛tikrinamas švietimo pletotes efektyvumas ir darna turi buti sukuriamas efektyvumo, prieinamumo ir kokybes reikalavimus atitinkantis mokyklu tinklas: parengiami detalus savivaldybiu, apskriciu ir valstybes švietimo tinklu raidos planai. Lietuvos Respublikos Vyriausybe 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimo Nr. 745 2 punktu rekomendavo savivaldybems iki 2005 m. gegu˛es 1 d. parengti ir patvirtinti savivaldybiu mokyklu tinklo pertvarkos 2005-2012 metu bendruosius planus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto savivaldybes taryba 2005 m. gruod˛io 21 d. sprendimu Nr. 1-981 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokyklu tinklo pertvarkos 2005-2012 bendraji plana (toliau - Bendrasis planas). Bendrojo plano 13.2 punktu salygu sudarymas visiems norintiems mokytis gimnazijose, vietu jose didinimas, jas pertvarkant i keturmetes, nauju steigimas nustatytas kaip vienas iš mokyklu tinklo pertvarkos prioritetu. Bendrojo plano 1 priedo „Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklu 2005-2012 metu steigimo, reorganizavimo, vidaus strukturos pertvarkos ar pertvarkymo gaires“ 2 punkte numatoma Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijoje nuo 2006 m. rugsejo 1 d. ir veliau nekomplektuoti bendrojo lavinimo skyriaus 5-uju klasiu. Vadinasi, Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. bir˛elio 20 d. sprendimo Nr. 1-88 1 punktas prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2005 m. gruod˛io 21d. sprendimu Nr. 1-981 patvirtintam Bendrojo plano 1 priedo „Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklu 2005-2012 metu steigimo, reorganizavimo, vidaus strukturos pertvarkos ar pertvarkymo gaires“ 2 punktui. Savivaldybes tarybos 2007 m. bir˛elio 20 d. sprendimo Nr. 1-88 1 punktas prieštarauja Bendrojo plano, patvirtinto savivaldybes tarybos 2005 m. gruod˛io 21 d. sprendimu Nr. 1-981, nuostatoms.

Taip pat nurode, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos istatymo 7 straipsnio 1 punktas bendrojo lavinimo organizavima priskiria ne prie savarankišku, o prie ribotai savarankišku savivaldybes funkciju. Mineto istatymo 5 straipsnio 2 dalis ribotai savarankiškas (priskirtasias) savivaldybiu galias apibre˛ia kaip funkcijas, kurias igyvendindama savivaldybe turi ribota sprendimu iniciatyvos, priemimo ir igyvendinimo laisve.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija su Vilniaus miesto savivaldybes tarybos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime i apeliacini skunda nurode, kad Vilnius turi miesto statusa, todel Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijai, Vilniaus „Juventos“ gimnazijai, Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijai Taisykliu 11.4 punktas netaikytinas.

Remiantis Švietimo istatymo 10 straipsnio 3 dalies, 28 straipsnio 9 dalies, 41 straipsnio 7 dalies 2 dalies, 59 straipsnio 1 dalies ir Taisykliu 9.5 ir 11.4 punktais mano, kad savivaldybes atstovaujamoji institucija neturi teises formuoti pagrindinio ugdymo programos pirmaja dali teikianciu gimnaziju tinkla savo nuo˛iura, o tai privalo daryti vadovaudamasi Švietimo istatymu, Taisyklemis.

Manome, kad 5-6 klasiu neformavimas Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje, 5 klasiu neformavimas Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijoje ir Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijoje nepa˛eid˛ia tevu teises dalyvauti parenkant vaikui ugdymo programa, forma, mokykla, mokiniu teises mokytis gimtaja kalba, galimybes pagal gebejimus ir polinkius rinktis švietimo programa ir mokykla. Pagal Studiju ir mokymo programu klasifikatoriu (patvirtintas Švietimo ir mokslo ministerijos 2000 m. baland˛io 14 d.) yra pradinio ugdymo programa (valstybinis kodas 101001001), pagrindinio ugdymo programa (valstybinis kodas 2010001001), vidurinio ugdymo programa (valstybinis kodas 301001001). Pagal Švietimo istatymo 27 straipsnio 1 dali asmuo rinkdamasis ugdymo programas turi laikytis šio istatymo 7-14 straipsniuose nustatyto programu nuoseklumo, t. y. igijes pradini išsilavinima turi teise mokytis pagal pagrindinio ugdymo programa, igijes pagrindini išsilavinima turi teise mokytis pagal vidurinio ugdymo programa. Pagrindinio ugdymo programa sudaro du koncentrai: 5-8 klases ir 9-10 klases. Pagal Švietimo istatymo 10 straipsnio 2 dali mokiniai mokytis i 5 klase priimami igijus pradini išsilavinima t.y. baigus pradinio ugdymo programa. Vilniaus mieste be Vilniaus „Juventos ir Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnaziju yra 18 mokyklu rusu mokomaja kalba, kurios igyvendina pagrindinio ugdymo programos pirmaja dali, t. y. moko 5-8 klasiu mokinius. Vilniaus mieste be Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijos yra 11 mokyklu lenku mokomaja igyvendinanciu pagrindinio ugdymo programos pirmaja dali. Pagal pagrindinio ugdymo programa mokiniai yra mokomi dienine mokymo forma. Visos Vilniaus mieste esancios bendrojo lavinimo mokyklos, rusu ir lenku mokomosiomis kalbomis, igyvendinancios pagrindinio ugdymo programos pirmaja dali vykdo mokiniu mokyma dienine mokymo forma. Pagal Švietimo istatymo 29 straipsnio 1 dali asmuo turi teise rinktis valstybine, savivaldybes ar nevalstybine mokykla ir ja keisti. Vilniaus mieste be Vilniaus „Juventos ir Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnaziju rusu mokomaja kalba ir Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijos lenku mokomaja kalba yra daugiau savivaldybes mokyklu igyvendinanciu pagrindinio ugdymo programos pirmaja dali rusu ar lenku mokomosiomis kalbomis.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija su Vilniaus „Juventos“ gimnazijos apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime i apeliacini skunda nurode, kad nuo 2003-2004 mokslo metu ši gimnazija nuolat kreipesi i steigeja, prašydama sudaryti salygas gimnazijai tapti keturmete. Vilniaus miesto savivaldybes taryba 2005 m. gruod˛io 21 d. sprendimu Nr. 1-981 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokyklu tinklo pertvarkos 2005-2012 bendraji plana. Bendrojo plano 13.2 punktu vienas iš mokyklu tinklo pertvarkos prioritetu yra nustatytas salygu sudarymas visiems norintiems mokytis gimnazijose, vietu jose didinimas, jas pertvarkant i keturmetes, nauju steigimas. Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje 5-6 klasiu neformavimas sudaro prielaidas anksciau minetai Bendrojo plano nuostatai igyvendinti ir patenkinti gimnazijos bendruomenes nora tapti keturmete gimnazija.

Pa˛ymejo, kad Bendrojo plano 1 priedo „Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklu 2005-2012 metu steigimo, reorganizavimo, vidaus strukturos pertvarkos ar pertvarkymo gaires“ 1 punkte numatoma Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje nuo 2004 m. rugsejo 1 d. nekomplektuoti bendrojo lavinimo skyriaus 5-uju klasiu ir kad 2009 m. rugsejo 1 d. gimnazija tampa keturmete. Vadinasi, Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. bir˛elio 20 d. sprendimo Nr. 1-88 3 punktas prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2005 m. gruod˛io 21 d. sprendimu Nr. 1-981 patvirtintam Bendrojo plano 1 priedo „Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklu 2005-2012 metu steigimo, reorganizavimo, vidaus strukturos pertvarkos ar pertvarkymo gaires“ 1 punktui.

Apeliacines instancijos teismo posed˛io metu apeliantai paaiškino skundo argumentus ir praše patenkinti apeliacinius skundus bei panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima.

Pareiškejo atstovas praše apeliaciniu skundu netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendima nepakeista.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovas praše apeliaciniu skundu netenkinti ir paaiškino atsiliepimo i apeliacinius skundus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliantai skunda grind˛ia tuo, kad teismas priimdamas sprendima netinkamai ivertino faktines aplinkybes bei neteisingai taike bei aiškino teises aktus.

Teiseju kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktiniu aplinkybiu vertinimas bei teises taikymas sprend˛iant ginca yra neatsiejamai susije. Tik nustacius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra butini tinkamam teises taikymui, priimtas sprendimas gali buti pripa˛intas teisetu ir pagristu. Todel apeliacinio skundo argumentai del faktiniu aplinkybiu vertinimo ir teises taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

ABTI 3 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad teismas spresdamas gincus del teises viešojo ar vidaus administravimo srityje nevertina gincijamo administracinio akto bei veiksmu (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo po˛iuriu, o tik nustato, ar konkreciu atveju nebuvo pa˛eistas istatymas ar kitas teises aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei u˛daviniams, del kuriu institucija buvo isteigta ir gavo atitinkamus igaliojimus.

Todel apeliacines instancijos teismas nevertina apeliaciniu skundo argumentu, kurie yra susije su mokymo istaigu dislokacijos vieta bei susisiekimo problemomis, mokymosi salygu bei mokymo kokybes klausimu kitose mokymo istaigose ir mokytoju socialiniu garantiju minetose gimnazijose, panaikinus isteigtas papildomas klases.

Šiam gincui yra reikšmingas Vilniaus Vasilijaus Kacialovo, Vilniaus „Juventos“, Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnaziju statusas ir vertinimas ar atsakovas turejo teisini pagrinda pareiškejo gincijamu Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. bir˛elio 20 d. sprendimu Nr. 1-88 „Del leidimo komplektuoti klases“ 1, 2 ir 3 punktais suteikti papildomas teises nurodytoms gimnazijoms. Gimnazijos statusas buvo suteiktas jas steigiant: Vilniaus Vasilijaus Kacalovo gimnazijai 2002 m. baland˛io 10 d., Vilniaus „Juventos“ gimnazijai 1997 m. gegu˛es 30 d., Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijai 1999 m. bir˛elio 11 d. Gimnaziju statuso suteikimo metu galiojusiu Švietimo ir mokslo ministerijos 1998 m. vasario 18 d. isakymu Nr. 320 patvirtintu Gimnazijos ir gimnazijos klasiu statuso teikimo Laikinuju nuostatu 1.1 punktu buvo nustatyta, kad gimnazija - atskira, ketveriu metu pagilinta, profilini bendraji išsilavinima teikianti, aukštesnius (palyginti su kitu tipu bendrojo lavinimo mokyklomis) reikalavimus moksleiviu ugdymui kelianti mokykla. Švietimo ir mokslo ministro 1999 m. gruod˛io 7 d. isakymu Nr.1223 patvirtintu Gimnazijos statuso teikimo nuostatu 2 punktu buvo nustatyta, kad gali buti kuriamos ketveriu metu profilines gimnazijos, apimancios III ir IV ugdymo turinio koncentrus, ketveriu metu profilines gimnazijos su bendrojo lavinimo skyriais, kurie gales veikti iki 3 punkte nustatytu terminu; dvylikos metu menu gimnazijos, dveju metu nepilnos gimnazijos (kaip autonomiški skyriai aukštesniosiose ar profesinese mokyklose).

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1999 m. gegu˛es 14 d. isakymu Nr. 655 patvirtintoje Gimnazijos koncepcijoje nurodoma, jog gimnazija yra atskiras bendrojo lavinimo mokyklos tipas, apimantis III ir IV ugdymo turinio koncentrus (išskyrus menu gimnazijas), nuo 2003 m. gimnazijos bus steigiamos tik kaip atskiros, savarankiškos keturmetes mokyklos (išskyrus menu gimnazijas), apimancios III ir IV ugdymo turinio koncentrus (I-IV gimnazijos klases), arba kaip autonomiški profesiniu ar aukštesniuju mokyklu skyriai, o jau gavusias gimnazijos statusa vidurines mokyklas, išskyrus kaimo gimnazijas, steigejai ne veliau kaip iki 2003 m. rugsejo 1 d. privalo reorganizuoti i keturmetes gimnazijas. Šioje koncepcijoje taip pat nurodoma, kad bendrojo lavinimo skyrius (I-VIII arba V-VIII bendrojo lavinimo klases) gali tureti tik atokios gimnazijos nedidelese gyvenvietese.

Pirmosios instancijos teismas pagrinde išvadas, jog išimtis, numatytas Mokyklu, vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo Taisykliu 11 punkte, taikyti Vilniaus Vasilijaus Kacialovo, Vilniaus „Juventos“, Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijoms nebuvo pagrindo. Vilniaus mieste nurodytu gimnaziju moksleiviai turi galimybe mokytis pasirinkta kalba ir kitose Vilniaus miesto mokymo istaigose bei gauti norima išsilavinima. Todel steigti gimnazijose papildomas klases skirtas pagrindinio ugdymo programai nebuvo pagrindo.

Lietuvos Respublikos Teritorijos administraciniu vienetu ir ju ribu 1994 m. liepos 19 d. istatymo 1 punktu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybes. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietoves skirstomos i miesto ir kaimo gyvenamasias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovems priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovems priskiriami miesteliai ir kaimai. Vasilijaus Kacialovo, Vilniaus „Juventos“, Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnaziju buveines yra Vilniaus mieste ir toje pacioje savivaldybeje kaip ir kitos mokymo istaigos, kuriose nurodytu gimnaziju moksleiviai gali testi mokymasi.

Gimnaziju steigimo metu nebuvo numatyta ju vykdomos ugdymo programos akreditavimo salyga. Tokia salyga buvo numatyta Vyriausybes 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtintu Mokyklu, vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo taisykliu 22 punktu. Todel gimnazijos ju steigimo metu atitiko reikalavimus ir velesni pakeitimai del gimnaziju steigimo nepanaikina ju steigimo teisetumo.

Remiantis šiais argumentais teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagristai pripa˛ino, kad Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. bir˛elio 20 d. sprendimo Nr. 1-88 „Del leidimo komplektuoti klases“ 1, 2 ir 3 punktai prieštarauja aukštesnes galios teises aktams. Teismas tinkamai vertino teises aktus, reguliuojancius ginco santykius, bei faktines ginco aplinkybes, prieme teiseta bei pagrista sprendima, atitinkanti ABTI 86 straipsnio reikalavimus.

Todel apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybes tarybos, Vilniaus Vasilijaus Kacialovo gimnazijos, Vilniaus „Juventos“ gimnazijos, Vilniaus Adomo Mickeviciaus gimnazijos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruod˛io 7 d sprendima palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Roma Sabina AlimieneStasys GagysRicardas Piliciauskas