Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kemsi“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2024 m. sausio 24 d. pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Kemsi“ kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti 2023 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) nutarimą Nr. NUĮPBJ 32952 (toliau - Nutarimas) kaip nepagrįstą arba sumažinti Nutarimu paskirtos baudos dydį.

Nurodo, kad Nutarimu juridiniam asmeniui UAB „Kemsi“ (toliau – ir Bendrovė) buvo paskirta administracinė nuobauda dėl to, kad 2023 m. sausio 19 d., adresu Ukmergės g. 32, Kaune, buvo leista dirbti T. V. teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – ir Sodra) apie asmens priėmimą į darbą, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 42 straipsnio, 43 straipsnio bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau - Įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Prašo panaikinti nutarimą arba sumažinti paskirtą baudą, nes už šį pažeidimą atsakovė jau yra nubaudusi Bendrovės vadovę J. M. pinigine sankcija. Nurodo, kad pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo, t. y. darbuotojas dirbo pagal darbo sutartį, Bendrovės vadovė pavedė buhalterei užpildyti pranešimą Sodrai, tačiau buhalterė dėl neatidumo formos neužpildė. Bendrovės vadovė jai paskirtą baudą sumokėjo, todėl bausti Bendrovę už tą patį pažeidimą nėra tikslinga. Bendrovė jokių kitų pažeidimų nėra padariusi, klaidą ištaisė, nuobaudos skyrimo tikslai įvykdyti. Valstybė nors ir nustačiusi teisės aktų reglamentavimo taisykles, kuriomis leidžia bausti ir juridinį asmenį, ir vadovą, tačiau šiuo atveju, pareiškėja mano, kad bausmė – antros baudos skyrimas, yra neproporcinga sankcija palyginti, koks pažeidimas buvo padarytas. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad viena nuobauda yra paskirta dėl to paties pažeidimo, todėl nėra tikslinga tokio dydžio baudą skirti ir juridiniam asmeniui, kuris kuria ne tik verslą, bei kuria ir darbo vietas, moka valstybei mokesčius, abu dalyviai turėtų bendradarbiauti ir baudos skyrimas antrą kartą dėl to paties nėra pats teisingiausias sprendimo būdas.

2. Atsakovė Valstybinė darbo inspekcija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Valstybinė darbo inspekcija priėmė Nutarimą dėl UAB „Kemsi“ juridinio asmens, atstovaujamo direktorės J. M. nubaudimo pagal Įstatymą. Vadovaujantis Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, juridiniam asmeniui UAB „Kemsi“ Nutarimu skirta minimali 868,00 EUR bauda (finansinė sankcija). Bauda skirta atsižvelgus į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Nenustačius sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, juridiniam asmeniui UAB „Kemsi“ skirta minimalaus dydžio bauda, numatyta sankcijoje. Atsižvelgdamas į Įstatymo, Konstitucijos nuostatas bei teismų praktiką, atsakovas nurodo, kad šioje situacijoje nėra baudžiamas tas pats asmuo, nes nėra nustatytas asmens tapatumas, t. y. vienas iš būtinųjų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Pabrėžia, kad Nutarimu ekonominė sankcija taikyta juridiniam asmeniui, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui. UAB „Kemsi“ yra juridinis asmuo, tačiau, nors administracinė nuobauda ir yra paskirta šio juridinio asmens direktoriui (juridinio asmens valdymo organui), negalima daryti išvados dėl to paties asmens baudimo už tą pačią veiką arba tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimo tam pačiam asmeniui. Teisine prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Nepaisant to, kad nelegalaus darbo pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kaip atskiriems subjektams kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. UAB „Kemsi“ yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl vertintina, kad UAB „Kemsi“ kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes. Įvertinus tai, kad atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo UAB „Kemsi“ atitinka DK 21 straipsnyje apibrėžtą darbdavio statusą, Valstybinė darbo inspekcija pagrįstai ir motyvuotai priėmė Sprendimą Įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui bei, vadovaujantis Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėtai Nutarimu skyrė 868,00 EUR baudą.

3. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

4. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, raštu prašė bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos Nutarimo pagrįstumo arba Nutarimu paskirtos sankcijos sumažinimo.

6. Byloje nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje J. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 1000 EUR baudą. J. M. pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Pažeidimo esmė, kad J. M., būdama UAB „Kemsi“ direktore, 2023 m. sausio 19 d. statybos objekte, adresu Ukmergės g. 32, Kaunas, leido dirbti T. V. nepasirašius darbo sutarties ir apie jo darbo pradžią neinformavus Sodros ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jo darbo pradžios. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus buvo padaryta išvada, kad J. M., būdama Bendrovės direktore, neužtikrino, kad įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. nekontroliavo, kad apie darbo sutarties su T. V. sudarymą bei jo priėmimą į darbą būtų pranešta Sodrai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki jo darbo Bendrovėje pradžios.

2023 m. spalio 24 d. UAB „Kemsi“ buvo surašytas Įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui už tai, kad 2023 m. sausio 19 d., adresu Ukmergės g. 32, Kaune, buvo leista dirbti T. V. teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Sodrai apie asmens priėmimą į darbą, tuo pažeidžiant DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutarime buvo nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams atliekant patikrinimą statybos objekte, adresu Ukmergės g. 32, Kaune, buvo rastas dirbantis T. V., kuris paaiškino, kad jau kelinta diena dirba įmonėje, tačiau patikrinimo metu Sodroje informacijos apie T. V. įdarbinimą įmonėje nebuvo. Sodrai pateikus papildomą informaciją apie T. V. socialinio draudimo pradžią įmonėje, buvo nustatyta, kad pranešimas (1-SD pranešimas) apie jo socialinio draudimo pradžią įmonėje nuo 2023 m. sausio 11 d. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateiktas 2023 m. sausio 20 d.

Nutarimu UAB „Kemsi“ už Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimą skirta minimali 868 EUR bauda (finansinė sankcija).

Sodros duomenimis UAB „Kemsi“ per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2023 m. sausio 20 d. pateikė 1-SD pranešimą apie apdraustojo T. V. valstybinio socialinio draudimo pradžią įmonėje nuo 2023 m. sausio 11 d.

7. DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Šios dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai Valstybinė darbo inspekcija ar Valstybinė mokesčių inspekcija skiria šio įstatymo 59² straipsnyje numatytas baudas.

8. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad konstitucinis principas non bis in idem nereiškia, jog už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimai). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad non bis in idem principas draudžia skirti kelias sankcijas už tą patį neteisėtą elgesį, jeigu įvykdytos trys sąlygos: identiškos faktinės aplinkybės, tas pats pažeidėjas ir tas pats saugomas teisinis interesas (2020 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Mowi ASA, C-10/18 P, EU:C:2020:149, 72 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) yra nurodęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas); šie kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2727/2012; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-136-520/2024; kt.).

Teismų praktikoje dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonės taikomoms sankcijoms yra nurodyta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus; juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos; juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011; kt.). Nesant vieno iš būtinųjų požymių (asmens tapatumo), sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, kai pagal specialųjį įstatymą bauda skiriama juridiniam asmeniui, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui, teismų praktikoje konstatuojama, jog skiriant sankciją juridiniam asmeniui non bis in idem principui nebuvo nusižengta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-162-438/2022; kt.). Byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui, šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2651/2011; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-136-520/2024; kt.).

9. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad 2023 m. sausio 19 d. patikrinimo metu, statybos objekte, esančiame Ukmergės g. 32, Kaune, dirbo T. V., kuris paaiškino, kad jau kelinta diena dirba Bendrovėje, tačiau patikrinus Sodros duomenis informacijos apie T. V. įdarbinimą nebuvo. Sodros duomenimis tik 2023 m. sausio 20 d. buvo pateiktas pranešimas apie T. V. įdarbinimą bendrovėje nuo 2023 m. sausio 11 d.

Minėta, kad Valstybinė darbo inspekcija 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje J. M. (UAB „Kemsi“ vadovei) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 1000 EUR baudą. Bendrovės vadovė jos atžvilgiu priimto nutarimo neginčijo, paskirtą baudą sumokėjo. Pareiškėja nurodo, kad pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo, t. y. darbuotojas dirbo pagal darbo sutartį, Bendrovės vadovė pavedė buhalterei užpildyti pranešimą Sodrai, tačiau buhalterė dėl neatidumo formos neužpildė. Taigi pareiškėja pripažįsta, kad pažeidimas buvo padarytas.

10. Byloje kilo ginčas dėl to, kad, kaip skunde nurodo pareiškėja, Bendrovės vadovei jau buvo paskirta bauda, todėl bausti pareiškėją už tą patį pažeidimą nėra tikslinga. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai (juridiniam asmeniui) buvo paskirta sankcija pagal Įstatymo nuostatas, o UAB „Kemsi“ vadovei J. M. sankcija paskirta pagal ANK nuostatas. Akcentuotina tai, kad nagrinėjamos bylos kontekste juridinis ir fizinis asmenys nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas sutapęs tiek pažeidimo (veiklos), tiek finansiniu požiūriu, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėja pagrįstai buvo patraukta atsakomybėn už Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimą ir jai pagrįstai skirta bauda (finansinė sankcija).

Pareiškėja skunde nurodo, kad valstybė, nors ir nustačiusi teisės aktų reglamentavimo taisykles, kuriomis leidžia bausti ir juridinį asmenį, ir vadovą, tačiau šiuo atveju, pareiškėja mano, kad bausmė – antros baudos skyrimas, yra neproporcinga sankcija palyginti, koks pažeidimas buvo padarytas. Tai yra pareiškėja pripažįsta, kad buvo teisinis pagrindas nubausti tiek Bendrovės vadovę, tiek pareiškėją.

Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem (du kartus bausti už tą patį dalyką negalima) principas, priimtais nutarimais pagrįstai buvo nubausti skirtingi asmenys – fizinis ir juridinis asmuo. Pabrėžtina, kad tai, jog pareiškėjos vadovė, kuri dirba pareiškėjos naudai ir veikia jos interesais, buvo nubausta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai skiriant sankciją buvo pažeistas non bis in idem principas.

Teismo vertinimu, pareiškėjai skirta sankcija yra proporcinga padarytam pažeidimui. Bylos duomenimis nustatyta, kad apie su pareiškėjos darbuotoju T. V. 2023 m. sausio 11 d. sudarytą darbo sutartį Sodrai buvo pranešta tik 2023 m. sausio 20 d., nors apie darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodrai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Aplinkybė, kaip nurodo pareiškėja, kad Bendrovės vadovė jai skirtą baudą sumokėjo, todėl už tą patį pažeidimą bausti Bendrovę nėra tikslinga, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes Nutarimu skirta finansinė sankcija (minimali bauda) pareiškėjai, kaip juridiniam asmeniui.

11. Pareiškėja skundu prašo panaikinti jos atžvilgiu priimtą Nutarimą arba skirtą baudą sumažinti.

Kaip minėta, teismas konstatavo, kad pareiškėja pagrįstai buvo patraukta atsakomybėn už Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimą ir jai pagrįstai skirta bauda (finansinė sankcija); pareiškėjos atžvilgiu priimtas pagrįstas Nutarimas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.

Teismas, pasisakydamas dėl paskirtos baudos sumažinimo, akcentuoja tai, jog pareiškėjai paskirta Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta minimali bauda – 868 EUR. Priimant skundžiamą Nutarimą buvo įvertintos atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės (sunkinančių aplinkybių nenustatyta; lengvinanti aplinkybė – padėjo Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui atlikti pažeidimo tyrimą), todėl pagrindo mažinti pareiškėjai paskirtą finansinę sankciją – 868 EUR baudą, nėra pagrindo.

12. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad ginčijamas atsakovės Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas; todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo; sumažinti Nutarimu skirtą baudą taip pat nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kemsi“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.