Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 22 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 200 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 25 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (8 epizodai), 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirta bausmė 4 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.

Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė 3 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrintos Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu (pakeistu 2019 m. sausio 28 d. nutartimi) ir Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi subendrinta bausme, galutinė bausmė 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia - 2019 m. lapkričio 21 d., pabaiga – 2027 m. sausio 18 d.

Ankščiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. lapkričio 14 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad Komisijos nariai apsvarstė visa pateiktą medžiagą, įvertino nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu ir tai, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASvs“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali bet ir privalo mažinti. Be to, išskiriami kriminogeniniai veiksniai, reikalaujantys tęstinių ir tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Komisija pažymėjo ir tai, jog asmuo ir struktūrizuotoje aplinkoje nėra itin pavyzdingas, vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nesilaikė du kartus. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant Komisijai lygtini paleidimą, yra itin aktualus. Komisija pažymi, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymų lygtinai paleidžiamam asmeniui. Komisija taip pat pažymi, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių - nedalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. Komisija įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra yra pagrįstas ir motyvuotas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nuteistajam buvo numatytas pirmas lygtinio paleidimo svarstymas pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą - 2023 m. balandžio 18 d., pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį – 2025 m. kovo 3 d. Taigi Komisija spręsdama lygtinio paleidimo klausimą ir priimdama nutarimą, atsižvelgė į galimybę taikyti lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį, t. y. taikant intensyvią priežiūrą, iki šešių mėnesių anksčiau nei numatytas pirmasis lygtinio paleidimo svarstymas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. B. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 4 dalį numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą bei galimybę įsidarbinti. Nuteistasis turi pakankamą išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją, yra darbingo amžiaus, išreiškia teigiamas nuostatas į darbą, pataisos įstaigoje dirba. Sėkmingą adaptaciją darbo rinkoje bei ekonominį ir socialinį saugumą užtikrintų sisteminga darbinė veikla, tai skatintų sėkmingesnę nuteistojo integraciją į visuomenę. Nuteistasis šiuo metu sulaukia paramos ir palaikymo iš tėvų, brolio, bei žmonos. Pastaruoju metu pastebimas labiau struktūruotas nuteistojo elgesys, paskutinį kartą pataisos įstaigos tvarką pažeidė 2020 m. gruodžio 1 d., nuo 2021 m. liepos 30 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Įvertinimo metu nebuvo gauta duomenų, jog nuteistasis šiuo metu įsitrauktų į rizikingas situacijas ar kriminalinį elgesį skatinančių ryšių palaikymą pataisos įstaigoje. Nuo 2021 m. spalio 8 d. nuteistajam suteikta teisės išvykti be sargybos. Nuteistasis nesusiduria su problemomis susijusiomis su piktnaudžiavimu alkoholiu. Nuteistasis suvokia, jog įvykdytas nusikaltimas sukūrė tam tikras pasekmes, kaltę pripažįsta, džiaugiasi, jog sulaukia šeimos palaikymo. Nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pažymėtina ir tai, kad teismas spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą, iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos gavo informaciją, jog nuteistasis laikotarpyje nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d. vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, nebuvo baustas drausmine tvarka. 2022 m. gruodžio 2 d. už gerą elgesį bei darbą buvo paskatintas, skirta paskatinimo priemonė – suteikta trumpalaikė išvyka į namus, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, E. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pagal „OASys“ metodiką E. B. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis ne tik gali ją mažinti vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, bet ir privalo. Esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai tik nustačius, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau šiuo atveju, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); būdingas teisės pažeidimų modelis; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek E. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad E. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teismo teistas, teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, nusikaltimai priskiriami būdingam nuteistojo nusikaltimų modeliui, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turėjo uždarą akcinę bendrovę, tačiau veikla buvo nelegali. Nuteistojo nusikalstama veika buvo daryta iš finansinių paskatų, galima daryti išvadą, jog išsilavinimo, mokymosi ir galimybių įsidarbinti sritis gali būti laikytina kriminogeniniu veiksniu. Šiuo metu nuteistasis turi reikšmingų finansinių įsipareigojimų, kurie galimai gali apsunkinti jo finansinę padėtį galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju ar po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina jog jis buvo nuteistas už finansinio pobūdžio nusikaltimus, kuriuos vykdė savo vadovaujamose bendrovėse. Vertinimo metu nuteistasis supranta, jog veikla, kurioje jis dalyvavo, yra susijusi su jo nusikaltimais tačiau šį faktą ignoravo. Nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo noro radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis, nuteistas už finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdai ir pažįstamų - draugų ratas turėjo įtakos poreikiui nusikalsti. Diskusijų metu išsako savo nuomonę, tačiau vengia detalizuoti nusikaltimą ar jį lėmusias aplinkybes. Analizuojant asmens nusikaltimą stebima, jog jis nusikalto planuotai, nusikalstamas veikas vykdė organizuotoje grupėje su bendrininkais, suvokdamas kokias pasekmes jo elgesys sukels. Asmens situacijos bei savęs analizė paviršutiniška, buitinio lygmens. Vertinimo metu stebimas teisės pažeidėjo orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą neatsižvelgiant į teisės aktus. Svarbu atsižvelgti į tai, jog teisės pažeidėjas savo gyvenimo istorijoje yra ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus, net ir susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Nuteistasis šiuo metu neigiamai vertina įvykdytus nusikaltimus, tačiau požiūris į juos išlieka paviršutiniškas, stokojantis gilesnės analizės. Nuteistojo ankstesnė negatyvi patirtis suponuoja prielaidas apie nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines normas. Iš 2022 m. spalio 18 d. pažymos dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį pataisos įstaigoje nuteistasis du kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, drausmine tvarka baustas du kartus, šešis kartus skatintas. Iš išvados apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Nuteistasis skunde nurodo, nuteistasis galėtų laisvėje dirbti, bei išlaikyti šeimą ir (duomenys neskelbtini) vaikus. Taip pat nuteistasis turi sveikatos problemų. Teismo nuomone, vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Įvertinus aplinkybes, kad nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindas teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to nuteistojo akcentuojama aplinkybė dėl šeimos išlaikymo ir apie (duomenys neskelbtini) turimus vaikus, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, E. B. neatliktos bausmės dalis (4 metai 2 mėnesiai 8 dienos, Komisijos posėdžio dienai), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo E. B. skundas dėl Komisijos 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

nuteistojo E. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.