- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-26
- Bylos Nr.
- 2A-847-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Neringa Švedienė, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- E. K., UADB „Ergo Lietuva“
- Advokatai
- Kazimieras Baranauskas
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-847-115/2009
Teisėja Natalija Daškovienė Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.4; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
2009 m. spalio 26 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičius,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-2946-727/2009 pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovams E. K. , UADB „Ergo Lietuva“, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Ergo Lietuva“ 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, 4 700 Lt turtinės žalos ir 23 800 Lt neturtinės žalos, o iš atsakovo E. K. – 26 200 Lt (c.b.l. 135-139, 155-162, 180-182). Anot ieškovės, prašomą priteisti sumą sudaro 4707 Lt turtinė (vaistai 1267,92 Lt, vitaminai 100 Lt, sudaužyti akiniai 411 Lt, išmušti dantys ir sulaužytas protezas 380 Lt, suplėšyti drabužiai, avalynė ir rankinė 860 Lt, važinėjimas taksi į polikliniką Antakalnyje ir kitas gydymo įstaigas 589 Lt, kelionė į reabilitaciją Palangoje 200 Lt, slauga namuose po operacijų 900 Lt) bei 50 000 Lt neturtinė žala. Ji nurodė, kad 2003-03-17 Vilniuje, ties Architektų g. 136, atsakovas E. K. jam priklausančiu automobiliu Audi Coupe (duomenys neskelbtini) partrenkė ieškovę ir ją sunkiai sužalojo (pripažintas apysunkis kūno sužalojimas), ieškovei sutrenktos galvos smegenys, atlikta keletas operacijų. Ieškovė pripažinta nukentėjusia, 2003-04-17 nutarimo Nr. 10-2-1397-04, kuriuo atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą, ji laiku neapskundė dėl prastos sveikatos, tačiau šis nutarimas vėliau teismo buvo panaikintas, ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str.. Šiuo metu baudžiamoji byla yra nutraukta. Buvo paskirta autotechninė ekspertizė, ekspertai vieningai pasisakė, kad atsakovas pažeidė eismo taisykles, todėl ieškovė buvo partrenkta jo vairuoto automobilio. Ieškovė pripažįsta, kad ji ėjo ne per perėją, ne sankryžoje. Ieškovė pažymėjo, kad po eismo įvykio ji buvo komos būsenos, dėl to jai labai pablogėjo atmintis, ji nebegalėjo tinkamai atlikti savo pareigų darbe ir buvo priversta pakeisti darbo sąlygas į lengvesnes, dirbti pusę etato. Dėl kojos sužalojimų sumažėjo galimybė bendrauti, lankyti renginius, eiti ilgesnius atstumus, patyrė kitų nepatogumų asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime, dėl avarijos liko invalide visam gyvenimui. 2007-04-02 ieškovei įvyko smegenų išeminis insultas, kurį tebesigydo iki šiol. Ieškovė patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, todėl prašė priteisti iš atsakovų nurodytomis dalimis turtinę ir neturtinę žalą. Kadangi atsakovas buvo apdraudęs savo, kaip vairuotojo, civilinę atsakomybę, apdraustos sumos ribose privalo atsakyti draudikas, o likusioje – apdraustasis.
Atsiliepimas
Atsakovai su ieškiniu nesutiko, teigdami, jog jis paduotas praleidus ieškinio senaties terminą ir yra visiškai neįrodytas ir nepagrįstas, kadangi automobilį vairavusio asmens kaltė dėl autoįvykio nenustatyta ir nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių žalos dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės D. S. 600 Lt atstovavimo išlaidų atsakovo E. K. naudai. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad atsakovų teiginiai dėl ieškinio senaties termino praleidimo yra nepagrįsti. Byloje reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuriam pareikšti nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). LR CK 1.125 str. 7 d. nustatytas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių pareikštiems reikalavimams, t.y. draudėjui ir draudikui pareiškus vienas kitam reikalavimus pagal draudimo sutartį, tačiau byloje tokių reikalavimų nėra reiškiama, nėra nustatyta ieškovės ir atsakovo UAB ,,Ergo Lietuva“ buvimo draudimo teisiniuose santykiuose. Todėl UAB ,,Ergo Lietuva“ teiginiai dėl sutrumpinto 1 metų ieškinio senaties termino pareikštiems reikalavimams taikymo nepagrįsti. Eismo įvykis įvyko 2003-03-17, baudžiamąją tvarka nagrinėtoje byloje ieškovė dar 2005-12-06 pareiškė civilinį ieškinį, kuris užbaigus ikiteisminį tyrimą ir priėmus atitinkamo turinio procesinį sprendimą nebuvo išspręstas. Jeigu ieškinys baudžiamojoje byloje neišnagrinėjamas dėl to, kad teismui tardymo organai neperduoda, šio ieškinio pareiškimas laikomas pagrindu nutraukti ieškinio senaties termino eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimu Nr. 39 patvirtintos ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymo normas, apibendrinimo apžvalgos“ 9 skyrius). Kadangi ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2007-09-21, teismas konstatavo, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Dėl civilinės atsakomybės taikymo pirmos instancijos teismas nurodė, kad tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pati ieškovė, išėjusi į kelio važiuojamąją dalį neleistinoje vietoje ir už stovinčių transporto priemonių, sudarė pavojingą kliūtį artėjančiam atsakovo automobiliui ir sukėlė grėsmę eismo saugumui, priartėjus atsakovo automobiliui, staigiai pakeitė judėjimo kryptį – žengė atbula atgal, dėl ko ir buvo partrenkta atsakovo automobilio. Todėl teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes konstatavo, jog būtent pačios nukentėjusiosios, t. y. ieškovės D. S. , didelis neatsargumas lėmė žalos jai atsiradimą, todėl netenkino reikalavimo atlyginti žalą (LR CK 6.282 str. 1 d., 6.270 str. 1 d.). Nors teismas pripažino, jog ieškovė dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų galimai turėjo išlaidų gydymui, tačiau ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių turtinės žalos atsiradimą dėl autoavarijos. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Ieškovė D. S. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-02-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo UAB „Ergo Lietuva“ 1500 Lt bylinėjimosi išlaidas, 1126 Lt dydžio turtinę žalą; iš atsakovo E. K. 26 200 Lt neturtinę žalą; atmesti 600 Lt sumą priteistą E. K. . Ieškovė nurodo, kad 2005-01-10 atlikus pakartotinę autotechninę ekspertizę buvo nustatyta, kad ieškovė avarijos metu buvo nublokšta į priešingos krypties važiuojamąją dalį, o vairuotojas E. K. , turėdamas techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, laiku nestabdė savo automobilio, nesaugiai manevravo ir tuo pažeidė KET reikalavimus. Ieškovė taip pat pažymi, jog nepaisant dviejų ekspertų išvadų, kuriose buvo nustatyti ir E. K. padaryti KET pažeidimai, baudžiamoji byla prieš E. K. buvo nutraukta. Ieškovė nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, mano, jog teismas be pagrindo pripažino jos didelį neatsargumą. Atsakovas galėjo išvengti susidūrimo stabdydamas, tačiau to nepadarė, o tai rodo, jog jis elgėsi neapdairiai, nes vairavo didesnio pavojaus šaltinį ir turėjo būti atsargesnis. Ieškovė mano, kad teismas turėjo taikyti LR CK 6.270 str. 1 d. nuostatas, t.y. civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda be kaltės, svarbu, jog žala padaroma eksploatuojant didesnio pavojaus šaltinį, jeigu neįrodoma, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ieškovė pažymi, kad ekspertai išvadose nenustatė jos didelio neatsargumo, todėl ji mano, kad pirmos instancijos teismo padarė nepagrįstą išvadą, dėl ko netenkino ir ieškinio. Dėl žalos priteisimo iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškovė nurodo, kad šio atsakovo atžvilgiu ji sumažino savo reikalavimą iki 1126 Lt turtinės žalos atlyginimo, kadangi šiai žalai pagrįsti ji turi pakankamai įrodymų, taip pat prašo priteisti ir 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė mano, kad neturtinę žalą privalo atlyginti tik avariją padaręs vairuotojas E. K. , todėl ji atsisakė 23 800 Lt ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos iš UAB „ERGO Lietuva“. Ieškovė nurodė, kad dėl autoavarijos ji patyrė daug fizinio skausmo, iškentė kelias operacijos, liko invalide, be to, tai labai paveikė ir jos psichiką.
Atsiliepimas
Atsakovas UADB „Ergo Lietuva” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad draudiko pareiga atlyginti pagal LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimo įstatymą kyla tik tuomet, kai nustatoma apdraustojo asmens civilinė atsakomybė dėl kilusių eismo įvykio pasekmių. Atsakovas sutinka su teismo argumentu, jog įvertinus civilinėje byloje esančius rašytinius, tame tarpe oficialiuosius įrodymus, ir vadovaujantis LR CK 6.282 str. ir LR 6.270 str. 1 dalimi, darytina išvada, kad atsakovui E. K. civilinė atsakomybė nekyla dėl pačios ieškovės didelio neatsargumo, kuris ir sąlygojo žalos ieškovei atsiradimą. Pažymėtina, kad vertinant pačios ieškovės veiksmų įtaką eismo įvykio kilimui, tiek 2005 m. sausio 10 d. Ekspertizės Nr. 11-3659-04 akte, tiek 2006 m. birželio 30 d. Specialisto išvadoje Nr. 1-628 (06) neabejotinai konstatuota, kad būtent pėsčioji D. S. , eidama prieš artėjantį automobilį per kelio važiuojamąją dalį ten, kur tai daryti draudžiama (iš už stovinčių transporto priemonių), sudarė pavojingą kliūtį artėjančiam automobiliui ir sukėlė grėsmę eismo saugumui. Tuo tarpu, atsakovo E. K. veiksmų įtaka kilusioms pasekmėms yra tik tikėtina, numatoma, t.y. sąlyginė. Dėl žalos dydžio atsakovas nurodė, kad žalos dydis turi būti įrodytas gydančių gydytojų rekomendacijomis, receptais, išrašais iš medicininių dokumentų. Pateiktuose įrodymuose turi atsispindėti tas faktas, kad papildomos išlaidos reikalingos būtent dėl sveikatos sužalojimo ar kitokio pakenkimo jai. Atsakovas mano, kad iš ieškovės nurodytų medikamentų sąrašo tik keli vaistai galėjo būti naudojami avarijos padariniams šalinti, tačiau 2007 metais pateikti vaistų įsigijimo kvitai nepatvirtina, jog tie medikamentai buvo skirti gydyti avarijos metu padarytus sužalojimus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ atstovas ieškinį savo atžvilgiu pripažino 2500,0Lt sumos apimtyje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieškovės D. S. ieškinio dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl jos sužalojimo autoįvykio metu, konstatuojant didelį pačios nukentėjusiosios neatsargumą.
Ieškovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, priimti naują sprendimą ir priteisti iš atsakovo UAB „Ergo Lietuva“ 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų, 1126 Lt dydžio turtinę žalą, o iš atsakovo E. K. priteisti 26 200 Lt dydžio neturtinę žalą bei atmesti 600 Lt sumą priteistą E. K. bylinėjimosi išlaidų.
Kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas, patenkinant iš dalies ieškinį.
Dėl turtinės žalos atlyginimo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė buvo sužalota 2003-03-17 Vilniuje, Architektų gatvėje, autoįvykio metu, t.y. D. S. partrenkus atsakovo E. K. vairuojamam automobiliui, padarant tuo nukentėjusiajai apysunkį kūno sužalojimą, sukėlusį ilgalaikį sveikatos sutrikimą (b.l. 17-28, 36-40. Ikiteisminis tyrimas dėl baudžiamosios atsakomybės atsakovo atžvilgiu yra nutrauktas dėl pačios nukentėjusiosios KET pažeidimo ir veiksmų prieš autoįvykį, lėmusių patį autoįvykį. Atsakovas nebuvo patrauktas ir administracinėn atsakomybėn, tačiau kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės, o pirmos instancijos teismas faktiškai netinkamai aiškino, taikė įstatymą bei vertino byloje esančius įrodymus.
Kolegija pažymi, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, atsakomybė atsiranda net ir tuo atveju, kai nėra jo kaltės (CK 6.270 str.). Tuo tarpu atliekant ikiteisminį tyrimą specialisto ir autotechninės ekspertizės išvadose (b.l. 63-67, 68-71) nurodyta, kad vairuotojo E. K. veiksmai prieš eismo įvykį prieštaravo tuo metu galiojusių KET 2.3 ir 14.2 punktų reikalavimams, nes pamatęs per kelią einančią pėsčiąją vairuotojas automobilio nestabdė, o pavojingai manevravo. Atsižvelgiant į skaičiavimų rezultatus, ekspertai nurodė, kad tikėtina, jog laiku stabdydamas automobilį atsakovas turėjo galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. Ekspertai taip pat nurodė, kad nukentėjusioji D. S. , eidama prieš artėjantį automobilį per važiuojamąją dalį draudžiamoje vietoje, sudarė pavojingą kliūtį ir sukėlė grėsmę eismo saugumui. Ekspertai padarė išvadą, kad techniniu požiūriu pėsčioji D. S. prieš eismo įvykį nevykdė tuo metu galiojusių KET 2.3, 5.8, 5.9, 5.13.3 punktų reikalavimų. Pirmos instancijos teismas ieškovės veiksmus prieš autoįvykį pripažino dideliu neatsargumu, todėl reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žala atmetė CK 6.270str.1d., 6.282str.1d. pagrindu. Tačiau kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios veiksmai prieš autoįvykį negali pašalinti atsakovo civilinės atsakomybės, nes E. K. yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir taip pat pažeidė KET reikalavimus. Tai rodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino įstatymą ir nesilaikė kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, taikant CK 6.270str. įtvirtintas nuostatas. Faktiškai šioje byloje nustatytos aplinkybės (abipusis KET pažeidimas, nukentėjusiosios neatsargumas) gali turėti įtakos tik nustatant priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo kaltės laipsnį, o ne atleisti didesnio pavojaus šaltinio valdytoją nuo civilinės atsakomybės visiškai.
Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovė ir turėjo numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, tačiau nieko negali paaiškinti kaip buvo partrenkta. Tuo tarpu kaip matyti iš ekspertizės išvados, tai atsakovas E. K. nukentėjusią turėjo pamatyti prieš keliasdešimt metrų, todėl tikėtina, kad laiku stabdydamas automobilį vairuotojas turėjo galimybę išvengti autoįvykio. Tačiau atsakovas to nepadarė ir lengvabūdiškai tikėjosi išvengti autoįvykio manevruodamas, t.y. bandė pėsčiąją apvažiuoti iš dešinės, o paskui iš kairės, nors privalėjo laikytis KET reikalavimų ir numatyti savo veiksmų galimas pasekmes. Tai rodo, kad atsakovas taip pat elgėsi neatsargiai, nors jis ir nebuvo patrauktas atsakomybėn už KET pažeidimą ir autoįvykio pasekmes. Teismų praktikoje dideliu neatsargumu laikomas toks nukentėjusiojo neatsargumas, kada jis numatė ar galėjo numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, Kolegija mano, kad brandaus amžiaus ir turinčios gyvenimo patirtį D. S. veiksmai prieš autoįvykį (išėjimas neleistinoje vietoje į kelių eismo juostų važiuojamąją dalį prieš artėjantį automobilį, bandymas grįžti atgal priartėjus automobiliui) yra teisingai kvalifikuotas kaip didelis pačios nukentėjusiosios neatsargumas. Todėl kolegija sprendžia, kad dėl įvykusio autoįvykio ir atsiradusių pasekmių pati nukentėjusioji yra kalta 80proc., o atsakovas kaltas 20proc. Tuo pačiu dėl nukentėjusiosios sužalojimo atsakovui kilo tokio dydžio prievolė atlyginti žalai, padarytai ieškovės sveikatai autoįvykio metu, esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms (CK 6.246-6.249, 6.270 str.).
Ieškovė turtinei žalai atlyginti prašo priteisti iš UADB“Ergo Lietuvą“ 1126Lt, pridėdama šiai sumai 15 vaistų įsigijimo čekių (b.l. 52, 53). Kolegija sprendžia, kad tokio dydžio turtinė žala negali būti pripažinta neprotinga ar nepagrįsta, nes ieškovė dėl kaulų lūžio patyrė apysunkį kūno sužalojimą ir neabejotinai dėl to turėjo papildomų išlaidų, kurioms atlyginti anksčiau reikalavo žymiai didesnės sumos. Be to, su šia suma apeliacinės instancijos teismo posėdyje sutiko ir atsakovo UADB “Ergo Lietuva“ atstovas, pripažindamas faktiškai šioje dalyje ieškinį (CPK 42str.1d.), kadangi draudimo bendrovei tenka pareiga atlyginti turtinę žalą nukentėjusiam asmeniui pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, galiojusią nuo 2002-10-31 iki 2003-004-04-30 (b.l. 109). Todėl kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas ir yra tenkintinas, priteisiant ieškovei reikalaujamą 1126Lt sumą turtinei žalai atlyginti iš draudimo bendrovės(CK 6.987str.). Tuo tarpu atlygintinas bylinėjimosi išlaidų dydis nustatytinas atsižvelgiant į patenkintų turtinių reikalavimų dalį.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimą dėl sveikatos sužalojimo numato CK 6.250str.2d. Tačiau visais atvejais visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima labiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“ byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis K. R. v. Lietuvos Respublika byloje Nr. 3K-3-604/2005). Kartu pažymėtina, kad teismo tikslas - siekti nustatyti kiek įmanoma sąžiningą ir teisingą atlygintinos žalos dydį, nepažeidžiant teisinės interesų pusiausvyros taip, kad priteisiamas neturtinės žalos dydis netaptų nepateisinama našta šią žalą padariusiam asmeniui. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250str.1d.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei autoįvykio metu buvo sukrėsti smegenys, padaryti daugybiniai nubrozdijimai, įdrėskimai, muštinės žaizdos galvos srityje, dešinėje šlaunyje ir blauzdoje, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai, dėl ko nukentėjusiajai sutriko kairės kojos funkcija ir ji ilgą laiką buvo gydoma (baud.b. l. 41-42). Todėl kolegija sprendžia, kad dėl patirtų sužalojimų ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą, turėjo dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų. Be to, ieškovė neturi šeimos ir gyvena viena, todėl jai dėl sužalimo buvo sunku judėti, tenkinti higienos, buitinius bei kitus poreikius. Tačiau kolegija nesutinka su ieškovės argumentais, kad dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimo ji 2007 m. patyrė infarktą(insultą) ir visam laikui liko invalidė, nes šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra (CPK 178str.). Taip pat pažymėtina, kad autoįvykio metu galiojusi atsakovo transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis numatė ir žalos atlyginimą asmeniui (b.l. 109). Pagal draudimo santykius reguliuojančias teisės normas ir kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, nukentėjusysis asmuo turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą, kuri atsirado dėl sveikatos sužalojimo, tiek iš draudiko, tiek iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo. Ieškovė priteisti neturtinę žalą prašo tik iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo ir šis pasirinkimas neprieštarauja įstatymui bei teismų praktikai. Todėl kolegija sprendžia, kad atsakovas E. K. , kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo vienas atlyginti ieškovės reikalaujamą neturtinę žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo. Tačiau ši aplinkybė neatima atsakovui teisės įstatymo nustatyta tvarka reikalauti, kad draudikas padengtų jo patirtus nuostolius ar jų dalį, atsiradusius dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, tai atsakovo E. K. kaltė dėl atsiradusių autoįvykio pasekmių ieškovės sveikatai, sudaro tik 20 procentų, todėl jis faktiškai turi atlyginti tokio dydžio neturtinę žalą, įvertintą pinigais nuo tos sumos, kuri būtų priteista nesant nukentėjusiosios KET pažeidimo ir didelio neatsargumo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra jauno amžiaus ir turi tik automobilį, nes duomenų apie kitą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą nėra. Tai rodo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera. Atsižvelgiant į šias, o taip pat anksčiau paminėtas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinei žalai įvertinti pinigais, kolegija sprendžia, kad ieškovei CK 6.250 str. pagrindu priteistina 4000,0Lt sumą neturtinei žalai atlyginti yra pakankama. Ši suma esamoje situacijoje faktiškai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus (CK1.5str.), todėl ieškovės reikalavimas likusioje dalyje atmestinas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl jis naikintinas ir priimtinas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326str.1d.2p.).
Vadovaujantis CPK 93, 96, 98 straipsniais yra perskirstytinos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant, kad ieškinys yra patenkintas 18,76 proc. nuo bendros 27326L ieškinio sumos (5126Lt :27326Ltx100proc.).
Ieškovė šioje byloje turėjo 1500Lt advokato pagalbos išlaidų pirmoje teismo instancijoje (b.l. 7, 8, 57) ir 500Lt apeliacinėje teismo instancijoje(b.l. 211). Todėl jai iš atsakovo UADB“Ergo Lietuva“ priteistina 281,40Lt (1500 Lt x18,76 proc.) šioms išlaidoms atlyginti pirmoje teismo instancijoje ir 93,80Lt (500Ltx18,76proc.) apeliacinėje teismo instancijoje, nes atlyginti šias išlaidas sutiko bendrovės atstovas.
Be to, bendrovė privalo sumokėti valstybei 33,78 Lt (1126Ltx3proc.), o E. K. 120 Lt (4000Ltx3proc.) žyminio mokesčio pirmoje teismo instancijoje ir tiek pat apeliacinėje teismo instancijoje, kadangi ieškovė nuo šio mokesčio yra atleista (CPK 80, 83str.1d.3p.).
Atsakovas E. K. advokatui yra sumokėjęs 600Lt (b.l. 86, 147), todėl ieškovė jam privalo atlyginti 508,44Lt (600Ltx84,74proc)išlaidų, kadangi ieškinys šiam atsakovui yra patenkintas 15,26proc.(4000Lt:26200Ltx100proc.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2946-727/2009 ir priimti naują.
Priteisti iš atsakovo UADB“Ergo Lietuva“ 1126,0 Lt ieškovei D. S. turtinei žalai atlyginti, o taip pat 281,40Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo E. K. 4000,0Lt ieškovei D. S. neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo UADB “Ergo Lietuva“ 33,78Lt, o atsakovo E. K. 120,0Lt žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovės D. S. atsakovui E. K. 508,44Lt advokato pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UADB“Ergo Lietuva“ 93,80Lt ieškovei D. S. advokato pagalbos išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.
Priteisti valstybei iš atsakovo UADB “Ergo Lietuva“ 33,78Lt, o atsakovo E. K. 120,0Lt žyminio mokesčio apeliacinėje teismo instancijoje.
Priteisti iš atsakovo UADB “Ergo Lietuva“ 9,49 Lt, o atsakovo E. K. 1,71Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.