Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atmestas D. B. skundas dėl Lietuvos Respublikos miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio 2014 m. balandžio 15 d. nutarimo panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

LR Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinis poskyris 2014-04-15 nutarimu nubaudė D. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 71 str. 1 d. administracine nuobauda – 225 Lt bauda.

D. B. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. vasario mėnesį R. J. nuosavybes teise priklausančioje miško valdoje, (duomenys neskelbtini) g-jos Kv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., pagal 2014 m. vasario 4 d. ir 2014 m. vasario 19 d. pirkimo pardavimo sutartis, kurias sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. J., jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), organizavo ir vadovavo medienos pakrovimui bei išvežimui iš tarpinio medienos sandėlio, mediena buvo vežta UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdomu transportu. Vežant medieną iš tarpinio sandėlio buvo sugadintas natūralaus grunto miško kelias, padarant gilias provėžas, todėl tuo metu kelias tapo nebepravažiuojamas. Tokiais savo veiksmais D. B. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo II skyriaus 9 str. 3 d. ir padarė pažeidimą numatytą ATPK 71 str. 1 d.

Skundžiama 2014-06-27 nutartimi D. B. skundas dėl Lietuvos Respublikos miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio 2014-04-15 nutarimo panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo atmestas.

D. B. skundžia 2014-06-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

D. B. nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl yra naikintina, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Nurodo, kad jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė, tvirtina, kad jam nesuprantama teismo, jog kelią sugadinimą yra atsakingas būtent jis. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymuose yra daug prieštaravimų. Liudytojas G. B. parodė, kad vasario 21 ir 22 dienomis keliu pravažiuoti buvo galima, jis keliu nepravažiavo vasario mėnesio 24 dieną ir apie tai informavo seniūniją, tačiau teismas nurodė, kad iš šio liudytojo parodymų nustatyta, jog 2014-02-21 kelias buvo apgadintas – padarytos gilios provėžos. Liudytojas V. C. nurodė, kad pranešimą iš G. B. gavo vasario 21 dieną, o iš LR Valstybinės miškų tarnybos atsiliepimo į jo skundą matyti, jog pranešimas apie sugadintą kelią gautas 2014 m. vasario 24 d. Liudytojas V. C. kelią matė tik po trijų dienų.

Teismas nurodė, kad kelias, esantis (duomenys neskelbtini) g-jos kv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., yra mažai naudojamas miško kelias, tačiau liudytojas G. B. nurodė, kad šis kelias yra naudojamas intensyviai.

Apeliantas nurodo, kad teismas vadovavosi tik dviejų liudytojų parodymais, nors liudytojais buvo apklausta ir daugiau asmenų, tačiau jų parodymus teismas ignoravo visiškai juos atmesdamas. Be to, teismas nepareikalavo pateikti jokių papildomų įrodymų apie meteorologines sąlygas. Nurodo, kad pridedama Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos informacijos skyriaus 2014-07-16 pažyma apie hidrometeorologines sąlygas patvirtina, kad 2014-02-19 d. buvo 28 cm gylio įšalas.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai kelio priežiūros pareigą perkėlė jam, kai tokia pareiga pagal įstatymus tenka kelio savininkui. Apeliantas nurodo, kad kelio techninė priežiūra, tai yra nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio tarnavimo laiką, nebuvo vykdomi. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 18 str. kelio savininkas Vyriausybės nustatyta tvarka gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias. Tačiau jokio apribojimo transportui 2014-02-04 ir 2014-02-19, kada buvo pirkta mediena, nebuvo. Pareigos, elgtis atidžiai, rūpestingai, apdairiai, tam, kad nebūtų padaryta žala, nevykdė kelio savininkai.

Byloje yra gautas Valstybinės miškų tarnybos atsiliepimas į D. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir 2014-06-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimu nesutinkama su D. B. apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, nes mediena iš miško buvo gabenama 2014 m. vasario 4-19 dienomis, G. B. apie sugadintą kelią pranešė seniūnijai - 2014 m. vasario 21 d., Valstybinei miškų tarnybai – 2014 m. vasario 24 d. Nurodoma, kad 2014-07-16 pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-1091 informuojama, kad Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k. apylinkėse meteorologiniai stebėjimai nevykdomi. Miško kelias, kuriuo dažnai ir viršijant leistiną svorį buvo gabenama UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti mediena, buvo intensyviai naudojamas, tuo paspartinant kelio atšilimo procesus. Nurodoma, kad organizuojant ir vykdant medienos krovos darbus asmenys turi bendrą pareigą elgtis atidžiai, rūpestingai, apdairiai tam, kad nebūtų padaryta žala, turi įvertinti galimas neigiamas pasekmes ir prisiimti atsakomybę už kilusias pasekmes. Miško naudotojai privalo sutvarkyti naudojant mišką sudarkytus miško plotus taip, kad jie tiktų naudoti pagal paskirtį, tausoti miško kelius, sausinimo sistemas ir kitus technologinius įrenginius, nepažeisti miško valdytojų, savininkų ir kitų naudotojų teisių bei teisėtų interesų. Miško žemės sausinimo sistemų ir miško kelių, einančių per keleto miško savininkų ir valdytojų valdas, priežiūrą ir remontą privalo atlikti tų valdų valdytojai, savininkai ar naudotojai teisės aktų nustatyta tvarka (LR Miškų įstatymo 9 str. 3 d., 12 str. 2 d.), todėl apeliantas, organizuodamas medienos išvežimą, turėjo įvertinti kelio dangą, imtis visų priemonių, kad nebūtų apgadintas miško kelias bei užtikrinti, kad atlikus medienos išvežimo darbus kelias galėtų būtų naudojamas pagal paskirtį. Pažymima, kad kelias, einantis (duomenys neskelbtini) g-ijos kv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., yra apskaitytas Panevėžio rajono savivaldybės buhalterijos balanse, priežiūra priklauso (duomenys neskelbtini) seniūnijai. Kelias greideriu buvo remontuojamas 2014 m. balandžio 1 - 4 d., buvo sunaudotos 6-7 mašinos žvyro, suformuota kelio sankasa.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliaciniu skundu nesutinkama su Panevėžio rajono apylinkės teismo 2014-06-27 nutartimi. Teigiama, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nepagrįstai būtent jį, apeliantą, pripažino sugadinus kelią, teigiama nepagrįstai apeliantui buvo užkelta kelio priežiūros pareiga, be to, dėl pažeidimo nėra jo kaltės – jokie kelio ženklai, draudžiantys eismą, atsižvelgiant į aplinkybes, nebuvo pastatyti.

Patikrinus byloje esančią medžiagą nėra pagrindo išvadoms, kad D. B. baustinas pagal ATPK 71 str. 1 d.

D. B. proceso metu neneigė organizavęs medienos išvežimą iš miško nustatytu laiku, tačiau tai dar nesudaro pagrindo išvadai, kad jis yra atsakingas už miško įrenginių – kelio sugadinimą.

ATPK 71 str. 1 d. numato, kad sausinimo griovių, drenažo sistemų ir kitokių miško įrenginių naikinimas arba gadinimas miškų žemėje – užtraukia baudą piliečiams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų ir pareigūnams – nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų.

Apygardos teismas, pažymi, kad administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.).

ATPK 71 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas pasireiškia šiame straipsnyje nurodytų objektų naikinimu arba gadinimu. Pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad asmuo atliko nurodytus veiksmus.

D. B. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. vasario mėnesį, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), organizavo ir vadovavo medienos pakrovimui bei išvežimui, kurio metu buvo sugadintas natūralaus grunto miško kelias, padarant gilias provėžas, todėl tuo metu kelias tapo nebepravažiuojamas.

Nors iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad medieną iš R. J. pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama D. B. (b.l. 11, 16), tačiau transporto priemones, kuriomis buvo iš miško išvežta pirkta mediena, vairavo kiti asmenys, teikę vežimo paslaugas. Tai, kad medieną vežė samdytos mašinos teismo posėdžio metu paaiškino ir D. B. ( b.l. 57). Byloje esantys medienos važtaraščiai ir medienos gabenimo lapai patvirtina, kad medienos vežėjai kiti asmenys, ne UAB „(duomenys neskelbtini) “ ( b.l. 12-15, 17-23), liudytojais apklausti A. K., D. B., E. K., J. K. patvirtino, kad medieną iš miško išvežė būtent jie (b.l. 34-39). Teismo vertinimu, pareiga elgtis rūpestingai ir apdairiai vairuojant transporto priemonę - įvertinti miško kelio būklę, ar jis nebus sugadintas važiuojant sunkiuoju transportu, visų pirma, tenka pervežimą atliekantiems asmenis. Nagrinėjamu atveju, tai, kad UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ pirko medieną bei užsakė transporto paslaugas jos išvežimui, dar nesudaro pagrindo išvadoms, kad šiuos veiksmus organizavęs bendrovės darbuotojas D. B. atsakingas už miško kelio sugadinimą padarant provėžas.

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad negalima daryti neabejotinos išvados, jog 2014 m. vasario mėnesį buvo sugadintas kelias (padarant gilias provėžas, dėl ko jis tapo nebepravažiuojamas), būtent dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamo nupirktos medienos išvežimo iš miško.

Iš 2014-03-25 administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad įvykio vietos patikrinimas atliktas 2014-02-26. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas G. B. nurodė, kad važiuodamas į sodybą jis įklimpo, kelias buvo nepravažiuojamas tą pačią dieną, kada jis rašė pareiškimą (b.l. 35). Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad G. B. pareiškimą Valstybinei miškų tarnybai dėl nepravažiuojamo kelio surašė 2014-02-24. Liudytojas V. C. kelią apžiūrėjo tik 2014-02-24 ( b.l. 46). Tuo tarpu byloje esantys medienos vežimo važtaraščiai patvirtina, kad mediena iš miško buvo vežama 2014-02-04, 2014-02-14 ir 2014-02-19 ( b.l. 12-15, 17-23). Todėl neabejotinai teigti, kad už kelio sugadinimą atsakingas D. B. negalima, byloje buvo būtina surinkti objektyvius duomenis apie kelio būklę būtent tomis dienomis, kai UAB „(duomenys neskelbtini) “ pirkta mediena buvo išvežama iš miško. Kadangi tokių duomenų nėra, todėl ir pagrindo teigti, kad už miško kelio sugadinimą, kuris Valstybinės miškų tarnybos pareigūno nustatytas tik 2014-02-26, yra atsakingas būtent D. B., negalima. Neabejotinos išvados apie D. B. kaltumą neleidžia daryti ir byloje surinkti duomenys apie tai, kad miško kelias, dėl kurio sugadinimo nubaustas D. B., yra intensyviai naudojamas, tą patvirtino byloje liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) K. D., taip pat liudytojas G. B. ( b.l. 34-39). Be to, liudytoja R. J. nurodė, kad ji iškirstą medieną pardavė ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir kitoms įmonėms – UAB „(duomenys neskelbtini)“ medieną vežė nuo vasario 4 dienos iki vasario 19 dienos, tai darė du kartus (b.l. 56-59). Neabejotina, kad ir ši mediena išvežta sunkiasvoriu transportu. Liudytojas V. C. nurodė, kad kelio provėžos buvo toje vietoje, kur buvo kertamas miškas ir, jo manymu, jos buvo padarytos tiek kertant mišką, tiek jį išvežant ( b.l.46). Vertinant įvykio aplinkybes pažymėtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje objektyvių duomenų, leidžiančių įvertinti kelio apgadinimo aplinkybes ir jo mastą – įvykio vietos apžiūros protokolo, vietos schemos ar fotonuotraukų – nėra. Tokiu būdu konstatuotina, kad patikimų duomenų, jog D. B. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 71 str. 1 d., nėra. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Remdamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, kaip tai numato ATPK 284 str. 1 d., tinkamai neįvertino bylos įrodymų, todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą konstatuodamas D. B. kaltę padarius ATPK 71 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama 2014-06-27 Panevėžio miesto apylinkės nutartis, kuria atmestas D. B. skundas dėl Lietuvos Respublikos miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio 2014 m. balandžio 15 d. nutarimo panaikinimo, bei šis nutarimas naikintini ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį, kuria atmestas D. B. skundas dėl Lietuvos Respublikos miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio 2014 m. balandžio 15 d. nutarimo panaikinimo bei Lietuvos Respublikos miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio 2014 m. balandžio 15 d. nutarimą, kuriuo D. B. pagal ATPK 71 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 225 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. B. atžvilgiu pagal ATPK 71 str. 1 d. nutraukti.

Šis nutarimas neskundžiamas.