- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-02
- Bylos Nr.
- 2A-881/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Rasa Gudžiūnienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Reval baldai“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ergolain projektai“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Ergolain projektai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Reval baldai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ergolain projektai“ dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Reval baldai“ nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 6 d. sudarė su atsakovu UAB „Ergolain projektai“ bendro pobūdžio sutartį dėl gaminių gamybos ir montavimo, kurioje apibrėžė pagrindinius bendradarbiavimo principus; konkretūs užsakymai buvo suderinami atskirai ir įforminami sutarties prieduose. 2011 m. atsakovas per tarpines įmones vykdė užsakovo OOO „Kolizej“ užsakymą dėl restorano Maskvoje įrengimo ir kitų paslaugų teikimo. Dėl užsakymo dalies, susijusios su baldų gamyba ir montavimu, atsakovas kreipėsi į ieškovą. Šalys 2009 m. rugsėjo 5 d. sudarė sutarties priedą, pagal kurį ieškovas įsipareigojo už 1 078 081,83 Lt pagaminti ir pristatyti sutartus gaminius iki 2011 m. spalio 25 d. Be to, 2011 m. spalio 1 d. šalys sudarė dar vieną sutarties priedą, kuriuo buvo visiškai suderintas užsakymas dėl ankstesniame sutarties priede neaptartų darbų, susijusių su gaminių montavimu, dažymu ir projektavimu; šio užsakymo kaina – 374 586,73 Lt, o darbai turėjo būti atlikti iki 2011 m. lapkričio 20 d. Bendra atsakovo užsakymo suma – 1 452 668,02 Lt. Ieškovo teigimu, savo įsipareigojimus jis įvykdė tinkamai, pagamino gaminių ir atliko darbų už 1 283 592,31 Lt, tačiau atsakovas ne visiškai atsiskaitė ir liko skolingas 509 040,41 Lt. Ieškovas, remdamasis išdėstytu, prašė priteisti iš atsakovo 509 040,41 Lt dydžio skolą, 149 011,13 Lt dydžio delspinigius, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir iš esmės analogiškai joms skaičiuojamus 0,05 proc. dydžio delspinigius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 439 040,41 Lt dydžio skolą, 71 199,46 Lt dydžio delspinigius ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas, o kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atsiskaityti pagal 2012 m. vasario 2 d. sąskaitą bei 2011 m. spalio 1 d. atsakovo darbuotojo V. B. pasirašytą kainų suderinimo aktą (sutarties priedą). Teismas sprendė, kad šalių sudaryta 2009 m. rugpjūčio 6 d. sutartis yra pagrindinė sutartis, apibrėžianti pagrindinius bendradarbiavimo principus ir sąlygas užsakymams ateityje; konkretūs užsakymai būdavo suderinami kiekvieną kartą atskirai ir įforminami sutarties prieduose. Teismas nepagrįstais pripažino atsakovo teiginius, kad šalių santykius ginčo atveju reguliuoja ne nurodyta, o 2010 m. rugpjūčio 23 d. sutartis. Teismo nuomone, šie teiginiai nepaneigia, kad 2009 m. rugpjūčio 6 d. sutartis netaikytina ginčo santykiui, taip pat nepaneigia ir atsakovo pareigos derinti visas sandorio aplinkybes su 2009 m. rugpjūčio 6 d. sutartyje nurodytais įgaliotais asmenimis. Todėl ieškovas, teikdamas pasirašyti kainų suderinimo aktą 2009 m. rugpjūčio 6 d. sutartyje nurodytiems asmenims, tinkamai vykdė savo pareigas pagal sutartį, o V. B. parašas vertintinas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu atsakovo prievolės dydį. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2011 m. lapkričio 30 d. tarp OOO „Kolizej“ ir OOO „Pluton-TM“ buvo pasirašytas darbų priėmimo aktas, pretenzijų nebuvo nei iš atsakovo, nei iš galutinio užsakovo. Tuo remdamasis, teismas atmetė atsakovo argumentus, kad 2012 m. vasario 2 d. sąskaitoje ir suderinimo akte nurodytus darbus savo nuožiūra užsakinėjo ne atsakovas, o V. B. (kaip fizinis asmuo). Teismas pažymėjo, kad V. B. 2009 m. rugpjūčio 6 d. sutarties priede nurodytas vienu iš už projektą atsakingų vadovų. Atsakovo nurodoma aplinkybė, jog pagal 2010 m. rugpjūčio 23 d. sutartį V. B. nėra atsakingas projekto vadovas, yra nepagrįsta įrodymais. Ieškovas neturėjo pagrindo manyti, jog su V. B. derinami darbai gali būti vykdomi ne atsakovo vardu, kadangi visi darbai šio projekto metu būdavo derinami su V. B. ir J. M.. Teismas konstatavo, kad 2011 m. spalio 1 d. kainų suderinimo aktą pasirašė tinkamas atsakovo asmuo, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, 2009 m. rugpjūčio 6 d. sutartyje nurodytos savo kompetencijos ribų; šis asmuo veikė kaip atsakovo darbuotojas, o jo pasirašytas skolos suderinimo aktas, vertinant bylos aplinkybių kontekste, patvirtina faktiškai atsakovui atliktų darbų egzistavimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad vykdant sutartį tarp šalių preziumuojama ir jų sąžiningumo pareiga, todėl V. B. bei darbdavio (atsakovo) santykių turinys ar pasitikėjimo trūkumai negali būti pagrindu pripažinti įgalioto asmens pasirašytus duomenis niekiniais. 2011 m. lapkričio 30 d. OOO „Kolizej“ ir OOO „Pluton-TM“ pasirašytas darbų priėmimo aktas yra 2009 m. rugpjūčio 6 d. sutarties sudarymo rezultatas, todėl ieškovas turi reikalavimo teisę. Teismo nuomone, vertinant byloje pateiktus duomenis, susirašinėjimą ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad už projektą atsakingas asmuo J. M. pripažino ieškovo atliktus darbus, nurodytus 2012 m. vasario 2 d. sąskaitoje, kurios pats J. M. nepripažįsta ir neteisėtai atsisako pasirašyti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu sumokėjo dalį skolos, todėl yra skolingas 439 040,41 Lt. Teismas taip pat taikė ieškinio senatį reikalavimui priteisti dalį delspinigių. Kadangi ieškovas prašė priteisti procesines palūkanas, analogiškai joms skaičiuojami delspinigiai, teismo nuomone, negali būti priteisiami.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas UAB „Ergolain projektai“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad V. B. turėjo teisę veikti apelianto vardu santykiuose su ieškovu. Ginčo santykiams turi būti taikoma 2010 m. rugpjūčio 23 d. sutartis, pakeitusi 2009 m. rugpjūčio 6 d. sutartį. Ieškovas pretenzijas apeliantui reiškė būtent 2010 m. rugpjūčio 23 d. sutarties pagrindu, tokiu būdu pripažindamas jos taikymą šalių santykiams. Kadangi 2010 m. rugpjūčio 23 d. sutartyje nebuvo jokio įgalioto asmenų sąrašo, todėl V. B. neturėjo teisės pasirašyti 2011 m. spalio 1 d. kainos suderinimo akto. Bylos duomenys patvirtina, kad iš esmės visus užsakymus derino ir pasirašė J. M.. Vien tai, kad derinimai vyko su V. B., neturi reikšmės, nes pagal sutartį užsakymas turi būti suderinamas raštu.
2. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl 2011 m. spalio 1 d. kainos suderinimo akto pasirašymo aplinkybių, neišsprendė prašymo skirti ekspertizę šio akto pasirašymo laikui nustatyti. Bylos duomenys patvirtina, kad aktas pasirašytas ne 2011 m. spalio 1 d., o ne anksčiau kaip 2012 m. birželio 23 d., kai V. B. jau nebedirbo pas apeliantą, o ieškovas žinojo apie apelianto nesutikimą su užsakymu. Todėl aptariamas aktas negali sukelti apeliantui jokių prievolių.
3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2011 m. spalio 1 d. kainos suderinimo akte nurodytus darbus užsakė apeliantas. Pagal sutartį ir šalių praktiką dėl atliekamų darbų turėjo būti susitarta raštu. Nesant tokio susitarimo, nėra pagrindo teigti, kad apeliantas užsakė aptariamus darbus. Apeliantas iš karto nurodė ieškovui neužsakęs šių darbų ir atsisakė už juos apmokėti. Byloje nedalyvaujančių asmenų OOO „Kolizej“ ir OOO „Pluton-TM“ tarpusavio santykiai negali patvirtinti ginčo šalių susitarimo dėl aptariamame akte nurodytų darbų atlikimo. Šie darbai buvo užsakomi paties V. B., veikusio savo asmeniniais ar su apeliantu konkuruojančios Rusijos rinkoje bendrovės interesais.
4. Teismas apskritai nepasisakė dėl skolos dalies, viršijančios 2011 m. spalio 1 d. kainos suderinimo akte numatytą 374 586,73 Lt sumą – 64 453,68 Lt sumos ir nuo jos priskaičiuotų delspinigių. Ši sprendimo dalis yra be motyvų, todėl egzistuoja absoliutus jos negaliojimo pagrindas. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl apelianto argumentų, kad reikalavimas galėjo būti teikiamas ne dėl 134 453,68 Lt, o dėl 124 453,68 Lt sumos, kad skola apskritai nėra pradelsta, nes šalys buvo sutarusios dėl jos dengimo dalimis (po 10 000 Lt kas mėnesį).
Ieškovas UAB „Reval baldai“ prašo atmesti apeliacinį skundą.
Ieškovo teigimu, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinis skundas grindžiamas tik formaliais argumentais ir iš konteksto ištrauktomis aplinkybėmis. Ieškovo nuomone, apelianto argumentai dėl to, kuria sutartimi teismas turėjo vadovautis, yra teisiškai nereikšmingi. V. B., kaip apelianto darbuotojas ir projektų vadovas, įtrauktas į 2009 m. rugpjūčio 6 d. sutarties atsakingų asmenų sąrašą, galėjo pasirašyti 2011 m. spalio 1 d. užsakymą. Tuo labiau, kad atsakovė neneigia, jog V. B. buvo už restorano įrengimo įgyvendinimą atsakingas asmuo ir visus klausimus apelianto vardu kuravo būdamas Maskvoje. Ieškovas akcentuoja, kad J. M. apie papildomus užsakytus darbus ir jų suderinimą su V. B. buvo informuotas gerokai iki 2012 m. birželio 23 d., kuomet, pasak apelianto, iš tiesų buvo pasirašytas 2011 m. spalio 1 d. kainų suderinimo aktas. Be to, šis aktas yra tik vienas iš daugelio įrodymų, kuriais grindžiamas ieškinys, tačiau apeliantas dėl kitų įrodymų tiesiog nepasisako. Net jei ir nebūtų aptariamo akto, kitų įrodymų pakanka ieškiniui pagrįsti. Apeliantas neginčija gavęs visus gaminius, jų sumontavimo, papildomų darbų atlikimo, jų kiekio, sudėties ir kainų, taip pat net nenurodo, kad ginčijamus darbus būtų gavęs ne apelianto galutinis užsakovas ar kad šie darbai būtų susiję su kitu objektu. Apeliantas neginčija apelianto atstovo J. M. skolos pripažinimo elektroniniuose laiškuose bei konferenciniame pokalbyje. Ieškovas pažymi, kad apeliantas pats neginčijo skolos dalies, viršijančios 374 586,73 Lt sumą, ir ją pripažino. Tuo tarpu skundo argumentai, kad ieškovas sutiko su įsiskolinimo mokėjimu mažomis dalims prieštarauja verslo logikai ir yra nesąžiningi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apelianto užsakytų gaminių ir darbų bei įsiskolinimo už juos
Bylos duomenimis, šalis sieja ilgalaikiai santykiai dėl įvairių gaminių (baldų) gamybos ir montavimo. Byloje yra 2009 m. rugpjūčio 6 d. sutartis (t. 1, b. l. 9-13) ir 2010 m. rugpjūčio 23 d. sutartis (t. 2, b. l. 35-37), kuriose yra aptartos pagrindinės bendradarbiavimo nuostatos; pagal sutartis konkretaus užsakymo sąlygos suderinamos rašytinuose sutarties prieduose – iš esmės kainų suderinime akte (užsakyme) (užsakymo dalykas, kiekis, kaina, terminas). Pažymėtina, kad abi sutartys savo esme ir paskirtimi yra beveik analogiškos, o dėl to, kuri iš jų taikytina nagrinėjamu atveju, kyla nesutarimas.
Sprendžiamas ginčas susijęs su gaminių gamyba ir montavimu restorane Maskvoje. Byloje yra pateiktas 2011 m. rugsėjo 5 d. užsakymas (kainų suderinimo aktas), kuriuo ieškovas įsipareigojo už 1 078 081,83 Lt pagaminti sutartus gaminius (t. 1, b. l. 17-19), bei 2011 m. spalio 1 d. užsakymas (kainų suderinimo aktas), kuriuo ieškovas įsipareigojo už 374 586,73 atlikti gaminių montavimo ir kitus susijusius darbus tame pačiame objekte (t. 1, b. l. 20). 2011 m. rugsėjo 5 d. užsakymą pasirašė apelianto darbuotojas J. M., o dėl šiame dokumente nurodytų gaminių užsakymo ir tinkamo ieškovo įsipareigojimų pagal jį įvykdymo nėra jokio ginčo. Tuo tarpu 2011 m. spalio 1 d. užsakymą pasirašė nurodytu metu apelianto darbuotoju buvęs V. B.. Apeliantas ginčija šį užsakymą, teigdamas, kad V. B. neturėjo įgaliojimų užsakinėti darbų, jie buvo užsakyti asmeniniais V. B. interesais, o pats užsakymas patvirtintas V. B. parašu ne anksčiau kaip 2012 m. birželio 23 d. – kai šis asmuo nebedirbo pas apeliantą ir tarp jų buvo kilęs konfliktas.
Ieškovas pripažįsta, kad pagamino gaminių ir atliko montavimo darbų, susijusių su restorano įrengimu, už 1 283 592,31 Lt. Už šiuos gaminius ir darbus ieškovas 2011 m. išrašė keturias sąskaitas 909 005,58 Lt sumai pagal 2011 m. rugsėjo 5 d. užsakymą (t. 1, b. l. 29-32). Apeliantas 2011 m. apmokėjo dalį šių sąskaitų ir 2011 m. gruodžio 31 d. buvo skolingas 402 068,60 Lt, ką patvirtina šalių pasirašytas skolų suderinimo aktas (t. 1, b. l. 37). Apeliantas 2012 m. ir 2013 m. sumokėjo už aptartus gaminius ir darbus dar 337 614,92 Lt, todėl nurodyta skola sumažėjo iki 64 453,68 Lt (t. 1, b. l. 38-50; t. 4, b. l. 71, 87-92). Kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai teigė, kad ši skola turėtų būti mažesnė 10 000 Lt (t. 1, b. l. 84). Apelianto pateiktas tokio dydžio 2013 m. kovo 14 d. mokėjimas (t. 1, b. l. 104) ieškovo buvo įskaitytas į skolą bylos nagrinėjimo metu (t. 1, b. l. 122; t. 4, b. l. 71). Dėl šios priežasties skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl skolos dalies, viršijančios 374 586,73 Lt sumą, neturi įtakos sprendimo galiojimui.
Ieškovas pagal 2011 m. spalio 1 d. užsakymą 2012 m. vasario 2 d. pateikė sąskaitą 374 586,73 Lt sumai (t. 1, b. l. 33); sąskaitos suma sutampa su užsakymo suma. Kolegijos nuomone, ieškovas turi teisę reikalauti apmokėti ir šią sąskaitą, nes ir joje, ir aptariamame užsakyme nurodyti darbai buvo atlikti suderinus su apeliantu ir pastarojo interesais. Apelianto gynybinė pozicija iš esmės grindžiama tik formaliu argumentu, kad 2011 m. spalio 1 d. užsakymą pateikė neįgaliotas asmuo, tačiau šią aplinkybę paneigia faktinę situaciją atspindintys įrodymai. Kolegija savo išvadas grindžia tokiais argumentais.
Pirma, apeliantas faktiškai neginčija, kad tiek 2011 m. rugsėjo 5 d. užsakyme, tiek 2011 m. spalio 1 d. užsakyme nurodyti gaminiai ir darbai buvo pagaminti ir atlikti. Tai patvirtina ir 2011 m. lapkričio 30 d. galutinio užsakovo OOO „Kolizej“ pasirašytas atliktų darbų priėmimo aktas, kuriame nurodyti gaminiai sutampa su nurodytais 2011 m. rugsėjo 5 d. užsakyme (t. 1, b. l. 25-28), ir 2013 m. birželio 5 d. OOO „Kolizej“ raštas, kuriame nurodoma, kad visi projekte numatyti gaminiai (baldai) buvo pagaminti ir sumontuoti, o visa tai atliko ieškovo darbuotojai (t. 3, b. l. 17-18), ir liudytojų parodymai (t. 4, b. l. 116-123), ir daug kitų įrodymų (pvz., t. 3, b. l. 19-66; 74-180; t. 4, b. l. 7-24, 37-51, 60-70). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad 2011 m. spalio 1 d. užsakyme numatyti darbai galutiniam užsakovui būtų buvę perduoti ne per su apeliantu susijusią įmonę, kad galutinis užsakovas nebūtų visiškai atsiskaitęs su apeliantu (su apeliantu susijusia įmone) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.).
Antra, ginčijamą užsakymą pateikęs V. B. tuo metu buvo apelianto darbuotojas ir faktiškai būtent jis iš apelianto pusės buvo atsakingas už restorano Maskvoje įrengimą, t. y. jis kuravo šį projektą (t. 3, b. l. 67-72; t. 4, b. l. 116-121). Ar užsakymas buvo pateiktas pagal 2009 m. rugpjūčio 6 d. sutartį, pagal kurią V. B. turėjo tokią teisę, ar pagal 2010 m. rugpjūčio 23 d. sutartį, kuri apskritai neturėjo priedo, numatančius užsakymus turinčius teisę pateikti asmenis, nors toks priedas ir buvo nurodytas pačioje sutartyje (1 p.), neturi esminės reikšmės ginčui. Visuma bylos duomenų leidžia spręsti, kad šalių santykiai nebuvo visuomet tinkamai įforminami, tačiau tai nekliudė bendradarbiavimui. Apelianto versija, kad 2010 m. rugpjūčio 23 d. sutartis pakeitė 2009 m. rugpjūčio 6 d. sutartį stokoja pagrįstumo, nes lieka neaišku, kodėl, galiojant vėlesnei sutarčiai, apelianto pripažįstamame 2011 m. rugsėjo 5 d. užsakyme nurodomi būtent ankstesnės sutarties rekvizitai. Tai ir kitos bylos aplinkybės veikiau patvirtina, kad šalių santykiai nebuvo tinkamai įforminami (CPK 185 str.), tačiau tai nepaneigia ieškovo teisės gauti atlyginimą už sutartus gaminius ir darbus.
Trečia, apeliantas apie 2011 m. spalio 1 d. užsakymą žinojo ir jam neprieštaravo. Elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovas apelianto prašymu buvo išskaidęs vieną iš sąskaitų pagal 2011 m. rugsėjo 5 d. užsakymą – 2011 m. lapkričio 24 d. sąskaitoje nurodytų gaminių kaina faktiškai buvo sumažinta 172 344,74 Lt suma, perkeliant šią sumą į dabar apelianto nepripažįstamą 2012 m. vasario 2 d. sąskaitą (pervadinant darbais) (t. 1, b. l. 138-142). Aptariamame susirašinėjime buvo nurodyti ir kiti dabar 2012 m. vasario 2 d. sąskaitoje atspindėti darbai bei jų kaina, taip pat padarytas prierašas, kad jie suderinti su V. B.. Apelianto darbuotojas J. M. 2011 m. gruodžio 14 d. elektroniniame laiške tam neprieštaravo, tik paprašė kai kurias apmokėtinas sumas pervardinti kitaip (t. 1, b. l. 141). Taigi laikytina, kad V. B. užsakymas apelianto buvo patvirtintas, dėl ko apeliantas prarado teisę jį ginčyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.79, 1.92, 2.133 str.). Tai, kad tikroji 2012 m. vasario 2 d. sąskaitos atsisakymo priimti ir apmokėti priežastis yra apelianto partnerio Rusijoje vengimas atsiskaityti, o ne 2011 m. spalio 1 d. užsakymo pateikimas neįgalioto asmens, aiškiai patvirtina šalių bendravimas (pvz., t. 1, b. l. 165; t. 3, b. l. 67-72). Esant tokioms aplinkybėms, apelianto argumentas, kad 2011 m. spalio 1 d. užsakymą V. B. patvirtino parašu ne anksčiau kaip 2012 m. birželio 23 d., net jei taip ir būtų iš tiesų, neturi įtakos ieškovo reikalavimo teisei. Nurodyta gali būti reikšminga tik apelianto ir V. B. tarpusavio santykiams.
Apibendrinant aukščiau išdėstytą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apelianto skola ieškovui siekia 439 040,41 Lt.
Dėl skolos mokėjimo išdėstymo
Kolegijos nuomone, apeliantas neįrodė, kad šalys buvo sutarusios dengti įsiskolinimą mokant kas mėnesį po 10 000 Lt. Apelianto pateikti įrodymai (t. 1, b. l. 105, 106) veikiau patvirtina, kad ieškovas tam tikru metu toleravo tokį prievolės vykdymą, tačiau tai nebuvo susitarimas dėl skolos mokėjimo išdėstymo (CPK 185 str.). Ieškovas reikalavo padengti visą skolą, dėl jos net buvo sustabdęs įsipareigojimų pagal kitas su apeliantu sudarytas sutartis vykdymą (t. 1, b. l. 51-53), o apeliantas į tai reagavo, mokėdamas ženkliai didesnes sumas nei 10 000 Lt (t. 4, b. l. 71). Galima sutikti su ieškovu, kad toks susitarimas egzistavimas prieštarautų verslo logikai, nes skola būtų mokama daugiau nei trejus metu, todėl jo egzistavimas yra mažai tikėtinas.
Remiantis išdėstyta, konstatuotina, kad pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apelianto nurodytais argumentais nėra, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas. Priėmus tokį procesinį sprendimą, ieškovui iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, – 1 200 Lt už advokato teisines paslaugas (t. 4, b. l. 154) (CPK 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Reval baldai“ (juridinio asmens kodas 300127470) iš apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Ergolain projektai“ (juridinio asmens kodas 126125058) 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.