Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.8.; 1.1.8.9.1.; 1.1.8.9.2.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.14.; 1.1.9.5.; 1.1.10.1.; 1.2.23.2.; 2.4.; 2.4.6.3.1.; 2.4.7.; 2.4.9.

2014 m. balandžio 1 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. S. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (dėl 11,0752 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių neteisėto laikymo, turint tikslą platinti ir kitų iš to sekusių neteisėtų veiksmų; veika įvykdyta 2014-01-08 – 2014-02-07) laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 191,13 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių neteisėto laikymo) laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, D. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, D. S. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas D. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-02-07, 17.10 val. iki 2014-04-18.

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2012-10-11 įvykdyta veika) laisvės atėmimu 2 metams;pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2012-11-28 įvykdyta veika) laisvės atėmimu 2 metams;pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2014-01-09 įvykdyta veika) laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, R. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, R. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas R. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-01-09, 21.25 val. iki 2014-02-07.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti užstato davėjai O. K. 10 000 Lt užstatą, įmokėtą į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros sąskaitą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš R. K. konfiskuotina 320 Lt kaip iš nusikalstamos veikos gautos pajamos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš D. S. konfiskuotina 105 Lt kaip iš nusikalstamos veikos gautos pajamos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti V. K. ir N. D., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad jis 2012-10-11, 15.15 val. prie biliardinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), už 70 litų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 5, kuriam taikomas anonimiškumas, du plastikinius maišelius su 1,242 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

Be to, R. K. nuteistas už tai, kad 2012-11-28, 16.05 val. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), už 210 litų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 5, kuriam taikomas anonimiškumas, šešis plastikinius maišelius su 3,817 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

Be to, R. K. nuteistas už tai, kad 2014-01-09, 17.25 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš D. S. už 35 litus nusipirko 1,5621 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, supakuotų polietileniniame paketėlyje. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą – 1,5621 g kanapių dalių, neteisėtai gabeno prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), ir ten stovėjusiame automobilyje „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 17.30 val., neteisėtai už 40 litų pardavė V. K..

D. S. nuteistas už tai, kad jis ne vėliau kaip nuo 2014-01-08, tiksliai nenustatyto laiko, automobilio padangoje, prie ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė ne mažiau kaip 11,0752 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, iš kurių 2014-01-09, 17.25 val. vieną polietileninį paketėlį su 1,5621 g narkotinės medžiagos – kanapių dalimis, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 35 litus pardavė R. K., 2014-02-05, 20.05 val. vieną polietileninį paketėlį su 1,7326 g narkotinės medžiagos – kanapių dalimis, prie savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 70 litų pardavė N. D.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014-02-07, 16.20 val., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, vieną polietileninį paketėlį su 1,9682 g narkotinės medžiagos – kanapių dalimis ir „(duomenys neskelbtini)“ metalinę dėžutę su 0,2149 g narkotinės medžiagos – kanapių dalimis ir 0,0287 g tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių dalių mišinio gabeno iš savo gyvenamosios vietos iki (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) bei laikė su savimi striukės kišenėje iki tol, kol 2014-02-07, 17.00 val., asmens kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai, o 5,5974 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, supakuotų penkiuose polietileniniuose paketėliuose, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2014-02-07, 17.20 val., kol kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, D. S. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip nuo 2014-02-05, tiksliai nenustatyto laiko, automobilio padangoje, prie ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė 191,13 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, supakuotų polietileno plėvelėje, iki tol, kol 2014-02-07, 17.20 val., kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. S. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-17 nuosprendį ir jam paskirti už dviejų BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą švelnesnę galutinę laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad jam paskirta per griežta bausmė neatsižvelgus į visas jo asmenines, šeimynines bei kitas savybes. Nurodo, kad dvi nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, anksčiau nebuvo teistas, jo atžvilgiu nėra tiriama ar nagrinėjama kitų baudžiamųjų bylų, nėra įrašytas į (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos nuovados policiją dominančių asmenų kategoriją. Taip pat nurodo, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, savo kaltę pripažino pirmoje ikiteisminio tyrimo apklausoje bei duotus parodymus patvirtino teisme. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teigia, kad nuo 2011-09-12 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, gauna 936 Lt darbo užmokestį, su žmona S. S. augina du mažamečius vaikus, jo sutuoktinė nedirba, yra registruota (duomenys neskelbtini) teritorinėje darbo biržoje, todėl tik jis vienas užtikrina šeimos materialinį išlaikymą. Taip pat nurodo, kad turi sveikatos problemų (dėl dešinio kelio kryžminių raiščių pašalinimo sunku lenkti koją bei judėti). Tvirtina suprantąs, jog blogai pasielgė, kritiškai vertina savo veiksmus. Mano, kad jam gali būti skirta keliais mėnesiais trumpesnė laisvės atėmimo bausmė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį dėl jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių, skirti jam bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu – baudą ar kitą bausmės rūšį, arba skirti mažesnes laisvės atėmimo bausmes, negu BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta mažiausia laisvės atėmimo bausmė. Mano, kad jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per didelė ir neteisinga, nes nepagrįsta teismo išvada, jog nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, kadangi teismas tinkamai neįvertino skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Nurodo, kad BK 59 straipsnio 1 dalyje nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Teigia, kad teismas neatliko faktinių duomenų (pateiktų rašytinių įrodymų, charakterizuojančių R. K. asmenybę, duomenų apie tai, kad veikos padarymui galėjo turėti įtakos liudytojo Nr. 5 elgesys, o kitos veikos buvo padarytos, padedant įsigyti narkotines medžiagas, o ne jas platinant) analizės, kitų lengvinančių aplinkybių nenustatinėjo ir dėl to paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Taip pat teigia, kad teismas, skirdamas jam bausmę, nesilaikė BK 54 straipsnyje nustatytų bausmės skyrimo pagrindų bei BK 41 straipsnio nuostatų užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nes neįvertino, jog jis, atliekant ikiteisminį tyrimą bei atliekant teisme sutrumpintą įrodymų tyrimą, neginčijo aplinkybių dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nors buvo pagrindas suabejoti dėl teisinės kvalifikacijos (jis narkotinių medžiagų platinimą suprato kaip padėjimą įsigyti narkotines medžiagas (BK 259 straipsnis)), padėjo atskleisti padarytus nusikaltimus, tikėdamasis, jog jam nebus pritaikyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Mano, kad skiriant jam bausmę prioritetas buvo suteiktas tik vieninteliam formalumui – laisvės atlikimo bausmės atlikimui, o neatsižvelgta į jo siekį pasitaisyti, dirbti, kurti šeimą ir būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Taip pat mano, kad neturėtų būti ignoruojami tokie duomenys, kaip nusikaltimų padarymo aplinkybės, kad jis yra jaunas ir praeityje nepadaręs nusikalstamų veikų. Teigia, kad tai, jog buvo padaryti sunkūs nusikaltimai, neturėtų būti pagrindinė priežastimi nešvelninti bausmės, nes jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimų padarymo, padėjo ikiteisminiam tyrimui išaiškinti nusikaltimus, nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini) ir darbdavys jį charakterizuoja teigiamai, be to, jis drausminių nuobaudų neturi, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ vidurinės mokyklos pedagogai jį charakterizuoja teigiamai, jis neįrašytas į policiją dominančių asmenų sąrašą, taip pat mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo dieninio skyriaus 1 kurse, charakterizuojamas kaip drausmingas ir visas mokytojų skirtas užduotis atliekantis moksleivis, taip pat jis slaugo savo senelę (tėvo motiną) R. K., kuriai nustatytas nuolatinės slaugos poreikis ir didelių specialiųjų poreikių lygis. Mano, kad dėl šių jo nurodytų aplinkybių negalima daryti vienareikšmės išvados, jog byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Mano, kad jam paskyrus net BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą švelniausią laisvės atėmimo bausmę, ši bausmė neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintos nuostatos užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, nes jis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų būtina skirti jam laisvės atėmimo bausmę. Taip pat mano, kad bausmės tikslai, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes bei esančius duomenis, gali būti pasiekti paskiriant jam švelnesnę bausmės rūšį (baudą ar kitą rūšį), ir tai neprieštarautų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimams, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniais skundais nuteistieji neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau prašo skirti jiems švelnesnes bausmes, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmes nuteistiesiems R. K. ir D. S. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Dėl bausmės nuteistajam D. S.

Teismas nuteistojo D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. S. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos yra baigtos. Nuteistasis yra vedęs, jo sutuoktinė yra registruota darbo biržoje, jiedu augina du mažamečius vaikus. D. S. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 900 Lt per mėnesį. Nors D. S. buvo baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, yra neteistas. Apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai patvirtina, jog jis turi sveikatos problemų – (4 t. 70, 127 b. l.). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų (bausmės vidurkis 5 metai). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytus sunkius nusikaltimus paskirtos bausmės yra artimos minimaliam sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės dydžiui, daroma išvada, kad D. S. paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos. Subendrindamas paskirtas bausmes apylinkės teismas BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė, D. S. paskirta subendrinta bausmė savo dydžiu taip pat nėra aiškiai per didelė. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas apeliantui bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, BK 61 straipsnių nuostatų nepažeidė. Apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė tik 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl nuteistąjį tenkinančios bausmės skyrimas nelaikytinas aplinkybe, kuri būtų pagrindas švelninti apeliantui paskirtą bausmę.

Nors nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi bei yra duomenų, kad jis vienas išlaiko savo šeimą, tačiau šių aplinkybių nepakanka pripažinti, jog yra pagrindas bei sąlygos taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir D. S. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nes švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą apsprendžia kelių lengvinančių aplinkybių buvimas. Šiuo nagrinėjamu atveju D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tik viena aplinkybė, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl, nesant kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo. Taip pat nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, o šeimos turėjimas nesukliudė daryti visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų – įsigyti ir platinti narkotines medžiagas, todėl tokios aplinkybės, kaip darbas, šeima ar sveikatos pablogėjimas, šiuo atveju nelaikytinos aplinkybėmis, leidžiančios manyti, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Šiuo metu, t. y. nuo 2015-03-24, galiojanti BK 75 straipsnio redakcija numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne tik už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, bet ir už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pavojingumą visuomenei, nuteistojo D. S. asmenybę apibūdinančius duomenis (neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, vedęs, augina du mažamečius vaikus, dirba, turi sveikatos problemų), kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl D. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas, bet, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, maksimaliam 3 metų terminui, paskiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę, ir įpareigojimus. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

Dėl bausmės nuteistajam R. K.

Nors skundu nuteistasis R. K. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau iš skundo argumentų matyti, jog apeliantas savo padarytas veikas vertina kaip padėjimą liudytojui Nr. 5, kuriam taikomas anonimiškumas, įsigyti narkotines medžiagas, tačiau pagal teismų praktiką bet koks narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas už atlygį ar be jo laikomas šių medžiagų platinimu BK 260 straipsnio prasme. Dėl to R. K. 2012 metais padarytos dvi nusikalstamos veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos kaip narkotinių medžiagų neteisėtas platinimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Teismas nuteistojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas nenustatinėjo kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau pats apeliantas skunde nenurodo, kokios aplinkybės, jo nuomone, turėjo būti pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis. Teisėjų kolegija nenustatė kitų aplinkybių, kurias būtų pagrindas pripažinti R. K. atsakomybę lengvinančiomis, todėl apelianto teiginys prašymas taikyti BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatas netenkinamas.

R. K. padarė tris tyčinius sunkius nusikaltimus veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos yra baigtos. Nuteistasis nevedęs, 2015-07-11 planuoja sudaryti santuoką, mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre, pirmame kurse (4 t. 76 b. l.), charakterizuojamas teigiamai (4 t. 77 b. l.), dirba ir darbdavio taip pat yra charakterizuojamas teigiamai (4 t. 78 b. l.). Nors R. K. buvo baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas. Apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai patvirtina, jog jis rūpinasi savo senele R. K., kuriai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis bei didelių specialiųjų poreikių lygis (4 t. 79–80, 128–130 b. l.), ją slaugo (4 t. 136 b. l.).

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų (bausmės vidurkis 5 metai). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu R. K. už jo įvykdytus sunkius nusikaltimus paskirtos bausmės minimalaus dydžio ir labai artimos minimaliam sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės dydžiui, daroma išvada, kad nuteistajam paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos. Subendrindamas paskirtas bausmes, apylinkės teismas BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė, R. K. paskirta subendrinta bausmė savo dydžiu taip pat nėra aiškiai per didelė. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas apeliantui bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, BK 61 straipsnių nuostatų nepažeidė. Apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė tik 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl nuteistąjį tenkinančios bausmės skyrimas nelaikytinas aplinkybe, kuri būtų pagrindas švelninti apeliantui paskirtą bausmę.

Nors nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi bei yra duomenų, kad jis rūpinasi ir slaugo savo senelę, tačiau šių aplinkybių nepakanka pripažinti, jog yra pagrindas bei sąlygos taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir R. K. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nes švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą apsprendžia kelių lengvinančių aplinkybių buvimas. Šiuo nagrinėjamu atveju R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tik viena aplinkybė, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl, nesant kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo. Be to, nėra ir BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, t. y. kad kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, nes nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog R. K. išlaiko savo senelę ir nebūtų kam jos prižiūrėti. Taip pat nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu. Be to, apylinkės teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad R. K. narkotines medžiagas platino siekdamas pasipelnyti, kad jis yra linkęs daryti tokio pobūdžio veikas, nes per neilgą laiko tarpą (2012-10-11, 2012-11-28) įvykdė du sunkius nusikaltimus, o praėjus ilgesniam laiko tarpui (t. y. 2014-01-09) įvykdė dar vieną sunkų analogišką nusikaltimą), narkotines medžiagas platino pašaliniams asmenims. Be to, R. K. mokslas, rūpinimasis senele nesukliudė jam daryti visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų – platinti narkotines medžiagas, todėl tokios aplinkybės, kaip mokslai, darbas, šeima ar rūpinimasis senyvo amžiaus asmeniu, šiuo atveju nelaikytinos aplinkybėmis, leidžiančiomis manyti, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai R. K. netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Šiuo metu, t. y. nuo 2015-03-24, galiojanti BK 75 straipsnio redakcija numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne tik už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, bet ir už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pavojingumą visuomenei, nuteistojo R. K. asmenybę apibūdinančius duomenis (neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, planuoja sudaryti santuoką, t. y. sukurti savo šeimą, mokosi ir dirba, rūpinasi senyvo amžiaus asmeniu), kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl nuteistajam R. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas, bet, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, maksimaliam 3 metų terminui, paskiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę, ir įpareigojimus. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, nuteistajam D. S. paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant D. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti drabą arba mokslą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 70 straipsniu, nuteistajam D. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (570 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per vienerius metus.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, nuteistajam R. K. paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant R. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti drabą arba mokslą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 70 straipsniu, nuteistajam R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (570 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per vienerius metus.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.