- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- e2YT-1071-1030/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07391-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė
- Pareiškėjas
- A. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, pareiškimu (el. b. 1 failas, 1-5 psl.) prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio V. C. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai valdydama nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis V. C. Jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokos metu 1992 m. gegužės 27 d. pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą pareiškėjos vardu buvo išpirktas 49,55 kv. m. bendro ploto 2 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po palikėjo mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymų nustatytą terminą, nes manė, kad pakanka faktinio valdymo visam sutuoktinio turtui paveldėti. Kadangi visas pareiškėjai žinomas santuokoje įgytas turtas buvo registruotas jos vardu, iki 2023 m. spalio mėn. nebuvo jokių teisinių trikdžių turto naudojimui. Po palikėjo mirties butas liko pareiškėjos nuosavybe, ji valdė ir disponavo turtu – bute yra jos nuolatinė faktinė ir registruota gyvenamoji vieta, butą ji išlaiko, apmoka sąskaitas už buto komunalines paslaugas. Po sutuoktinio mirties pareiškėja viena tvarkė visus sutuoktinio laidojimo klausimus ir padengė visas laidojimo, kapavietės priežiūros išlaidas. 2023 m. spalio 11 d. pareiškėjai buvo įteiktas kvietimas, adresuotas jos sutuoktiniui. Kvietime nurodyta, kad advokatas G. Ž. kviečia jos sutuoktinį – palikėją pokalbiui dėl jo turimų AB „Klaipėdos mediena“ akcijų. 2023 m. spalio 18 d. pareiškėja pokalbio su advokatu metu sužinojo, kad palikėjas jo darbo Valstybiniame medienos medžiagų kombinate (dabar AB „Klaipėdos mediena“) metu buvo tapęs įmonės akcininku, mirties metu jis nebuvo pardavęs ir jam nuosavybės teise priklausė 132 vnt. akcijų. Iki tol pareiškėja nežinojo, kad palikėjo vardu yra likusių neparduotų akcijų. Pareiškėja žinojo, kad 1991 m. birželio 24 d. jis buvo pirkęs akcijų, 1992 m. rugsėjo 28 d. buvo tapęs laikinuoju akcininku. Kadangi akcijos buvo tai perkamos, tai parduodamos, ji klaidingai manė, kad akcijos buvo parduotos. Paskutinius du metus iki mirties jos sutuoktinis sirgo, apie turimas akcijas nieko neminėjo. Be paveldėjimo fakto teisinio įforminimo, ji negali laisvai disponuoti santuokoje jos ar sutuoktinio vardu įgytu turtu. Butą ir akcijas įgijus santuokos metu, jie priklausė jai ir palikėjui bendrosios nuosavybės teise.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovė VĮ ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą (el. b. 1 failas, 37-39 psl.) į pareiškėjos pareiškimą, kuriame prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. VĮ ,,Turto bankas“ nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. C. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštarautų pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nėra gavusi pranešimų ir nevykdė V. C. turto paveldėjimo procedūrų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tarp tokių faktų, ir palikimo priėmimo faktas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. C. ir V. C. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką (el. b. 1 failas, 8 psl., DOK-54074). Nustatyta ir tai, kad pareiškėjos sutuoktinis V. C. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 9 psl.).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog pareiškėjos vardu 1992 m. gegužės 27 d., jai būnant santuokoje su V. C., pagal 1992 m. gegužės 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą įregistruota buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė (el. b. 1 failas, 15 psl.). Nustatyta ir tai, kad mirusiajam 1992 m. lapkričio 30 d. išduotas laikinasis Valstybinio medienos medžiagų kombinato akcijų (dabar AB „Klaipėdos mediena“) akcininko pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 23 psl.). Tai, kad mirusiojo vardu yra įsigyta 132 vnt. AB „Klaipėdos mediena“ akcijų, patvirtina ir Išrašas iš vertybinių popierių sąskaitos (DOK-1426).
Pažymėtina, kad aptariamas turtas buvo įgytas iki naujojo 2000 m. liepos 18 d. priimto CK (toliau – 2000 m. CK) įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d.
Pagal 2000 m. liepos 18 d. priimto CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 25 straipsnį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (1 dalis); 2000 m. CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui (3 dalis). 2000 m. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į Įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, sprendžiant dėl aptariamo buto teisinio režimo, taikytinas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, tačiau netaikytina CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta išlyga – būti nurodžius turtą registre kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Vadinasi, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 132 vnt. AB „Klaipėdos mediena“ akcijų V. C. mirties momentu buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.100 straipsnio 1 punktą bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių. Vadinasi, po V. C. mirties atsirado palikimas – ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis 132 vnt. Valstybinio medienos medžiagų kombinato akcijų (dabar AB „Klaipėdos mediena“).
2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo įstatymu patvirtinto Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Atsižvelgiant į tai, kad V. C. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties susiklosčiusiems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. liepos 7 d. priimto Civilinio kodekso su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nuostatos (toliau – 1964 m. CK).
Pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalį, paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). 1964 m. CK 587 straipsnyje numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (1 dalis); laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 dalis).
Tesimų praktikoje pripažįstama, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų (DOK-1426) matyti, kad ji po savo sutuoktinio mirties mokėjo komunalinius mokesčius už butą (už elektrą, atliekų tvarkymą ir kt.), adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta ir tai, kad pareiškėja minėtame bute yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (el. b. 1 failas, 11 psl.). Vadinasi, pareiškėja po sutuoktinio V. C. mirties ir toliau gyveno minėtame bute, tvarkė ir prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius, todėl laikytina, jog pareiškėja priėmė savo sutuoktiniui V. C. priklausiusią ½ dalį buto, pradėdama faktiškai jį valdyti. Paveldėjimas (taip pat ir priimant palikimą faktinio valdymo būdu) yra laikomas universaliu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėja priėmė visą V. C. palikimą (taip pat ir mirusiajam priklausiusią akcijų dalį), pradėdama jį faktiškai valdyti. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, darytina išvada, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.
Pažymėtina, kad CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjai nėra galimybės gauti turto paveldėjimą ir palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje nesusidarė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.