- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- 1S-325-478/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- G. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo G. K. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. LK-474 taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. nuteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-01-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., 302 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., 63 str. 1, 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p. p., bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2014-08-21 nutartimi pakeista Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-06-18 nutartis, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-01-15 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2012-10-05 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėn. 25 d. laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia: 2014-01-15, bausmės pabaiga: 2016-08-09.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. LK-474 nutarta G. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir nuteistąjį paleisti lygtinai, neatlikus 1 metų 7 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės (Komisijos posėdžio dienai).
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartimi Komisijos 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimą atsisakyta tvirtinti, motyvuojant tuo, kad G. K. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis G. K. skunde ir skundo papildyme prašo 2015 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir jo atžvilgiu pritaikyti lygtinį paleidimą.
Skunde nurodoma, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisinga, todėl turi būti panaikinta. Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas turi vadovautis ne vien paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais, nes, priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
Nuteistasis akcentuoja Komisijos nutarime išdėstytas palankiai jį charakterizuojančias aplinkybes: kad per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka baustas nebuvo, vieną kartą skatintas, mokėsi suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas ir jo sąlygų nepažeidė. Komisija nurodė, kad jis turi tikslų ir jų siekia. Taip pat ištirta jo gyvenamoji aplinka dėl elektroninės stebėjimo sistemos ir joje yra visos reikiamos sąlygos tokiai sistemai įrengti.
Teismas išvadas grindė ne dabartimi, pataisos namų komisijos išvadomis, o jo praeitimi. Teismas neįvertino teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, kad turi šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, kuriuos reikia materialiai išlaikyti. Jo santykiai su visais artimais šeimos nariais yra geri, su jais palaiko ryšius. Jis turi tikslą sąžiningai dirbti, padėti šeimai, būdamas įkalinimo vietoje, galutinai suprato savo padarytas klaidas ir mano, kad atliko tokią bausmės dalį, kuri jam padarė teigiamą poveikį, todėl sugebės ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų ir nekartos praeities klaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į G. K. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. K. skundas atmestinas.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties bei skundo motyvus, sutinka su apylinkės teismo sprendimu netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam G. K., tačiau pripažįsta, kad teismas, vertindamas materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, neatsižvelgė, kad šiuo atveju Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą priimtas pažeidus teisės aktų nustatytą tvarką.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 1R-154 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 6 punkte nurodyta, kad Komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra Komisijos narys. Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių (Nuostatų 22 punktas), tačiau Komisijos sprendimai priimami Komisijos narių balsų dauguma. Komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia komisijos pirmininko balsas (Nuostatų 34 punktas). Pažymėtina, jog šiame punkte nurodyta, kad Komisijos sprendimai priimami ne „dalyvaujančių komisijos narių“, tačiau „komisijos narių“ balsų dauguma. Iš to darytina išvada, kad, nepaisant to, kiek Komisijos narių dalyvavo posėdyje, daugumos balsų skaičius skaičiuojamas nuo visos Komisijos sudėties narių skaičiaus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakyme Nr. V-273 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose sudarymo“ nurodyta, kad Komisijos sudėtį šioje pataisos įstaigoje sudaro 8 komisijos nariai. Bylos duomenimis nustatyta, kad Komisijos posėdyje dalyvavo penki Komisijos nariai, tarp jų ir Komisijos pirmininkas. Komisija galėjo dirbti, kadangi posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė Komisijos narių, tačiau balsuojant dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam G. K. „už“ balsavo tik trys Komisijos nariai, o tai nesudaro Komisijos narių balsų daugumos, skaičiuojant nuo visų narių skaičiaus (8 komisijos nariai), nes du nariai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog probacijos įstatymu ir lygtinio paleidimo institutu siekiama įtraukti visuomenę į probacijos procesus, sudarant galimybę daugiau asmenų svarstyti šiuos aktualius klausimus, todėl Komisijos nariams suteikta ne tik teisė, bet ir pareiga dalyvauti komisijos posėdžiuose, išsamiai svarstyti bei vertinti aplinkybes. Nustatyta aplinkybė, jog nutarimas taikyti lygtinį paleidimą G. K. priimtas nesant Komisijos narių balsų daugumos, laikytina savarankišku pagrindu atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą.
Įvertinus šias aplinkybes ir esamą teisinį reglamentavimą, Komisijos nutarimas dėl G. K. lygtinio paleidimo, kuris priimtas nesant Komisijos narių balsų daugumos, negali būti laikomas teisėtu. Tačiau pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu Komisijos nutarimas būtų priimtas nepažeidžiant teisės aktais nustatytos tvarkos, jis negalėtų būti patvirtintas, kadangi nėra pagrįstas – visuma aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl G. K. lygtinio paleidimo, neduoda pagrindo manyti, kad šiuo metu jį paleidus iš pataisos įstaigos, bus pasiekti probacijos ir bausmės tikslai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nuteistas aštuonis kartus, šiuo metu bausmę atlieka už tris tyčinius nusikaltimus, padarytus esant neišnykusiam ir nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, iš kurių du – smurtinio pobūdžio. Padaryti smurtiniai nusikaltimai yra būdingų nusikaltimų modelio dalis, nes paskutiniai teistumai taip pat smurtinio pobūdžio. G. K. buvo taikytas lygtinio paleidimo ir bausmės vykdymo atidėjimo institutai, tačiau tai teigiamo efekto nuteistojo elgesiui nepadarė, bausmės paskirties – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė – G. K. ir toliau ignoravo įstatymus bei darė naujas nusikalstamas veikas. Toks nuteistojo elgesys rodo jo nenorą pasimokyti iš savo klaidų, pasitaisyti ir charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti, pavojingą visuomenei asmenį ir kad nusikalstamos veikos, už kurias jis šiuo metu atlieka bausmę, nebuvo atsitiktinis jo poelgis. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal „OASys“ metodiką įvertinta kaip vidutinė – 97 balai, tačiau artima aukštai. Šią riziką didina ir ankstesni nusikalstami veiksmai, taip pat netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, nes pasirenka situacijas, kurios padidina nusikalstamo elgesio riziką, netinkamų kompanionų įtaka laisvėje – lengvai pasiduoda aplinkinių įtakai, piktnaudžiavimas alkoholiu – apsvaigęs nuo alkoholio, linkęs smurtauti, elgtis agresyviai. Nusikaltimams, už kuriuos atlieka bausmę, lemiamos įtakos taip pat turėjo alkoholis, visgi pats nuteistasis savo nusikaltimų su alkoholiu nesieja ir nemato, jog alkoholio vartojimas jam sukelia problemų. Nusikalstamo elgesio riziką didina ir socialinių įgūdžių stoka, kuri gali trukdyti įgyvendinti nuteistojo deklaruojamus teigiamus tikslus.
Taigi, nors bausmės atlikimo metu G. K. buvo skatintas, mokėsi, lankė socialinės reabilitacijos programas, palaiko ryšius su artimaisiais, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pagrindinė pareiga, o šios kelios standartinės palankiai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra pakankamos, jog įrodytų, kad paleidus G. K. lygtinai bus užtikrintas teisingumo principas ir bausmės paskirties įgyvendinimas. Nuteistojo elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų ir daryti išvadą, kad jis pasitaisė tiek, kad ateityje daugiau nebenusikals, kad jį jau šiuo metu galima taisyti toliau neizoliuotą nuo visuomenės, nėra jokio pagrindo.
Tokia išvada darytina ir įvertinus G. K. neatliktos bausmės dalies dydį ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo numatytą intensyvios priežiūros taikymo maksimalų terminą – ji negali trukti ilgiau nei vieneri metai (28 straipsnis), darytina išvada, kad pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, liktų gana didelė neatliktos bausmės dalis, kurios metu nuteistojo priežiūra būtų minimali. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už tyčinių, tarp jų ir smurtinių, nusikaltimų padarymą ir yra linkęs į nusikalstamą elgesį, pritariama apylinkės teismo padarytai išvadai, kad neatlikta bausmės dalis – 1 metai 7 mėnesiai ir 27 dienos (Komisijos posėdžio dienai) yra pakankamai didelė, lyginant su paskirtąja.
Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į G. K. neigiamai charakterizuojamą asmenybę, jo pavojingumą, į tai, kad jis jau ne pirmą kartą nusikalsta, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, jam ir valstybės taikomas prievartos poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, kad paveiktų jį ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu G. K. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus neįgyvendinta bausmės paskirtis ir pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą apskritai iš esmės nesvarstyti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo nuteistajam G. K., tačiau nepatvirtindamas šio nutarimo, Vilkaviškio rajono apylinkės teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo G. K. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.