- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-87-413/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus, Gintautas Koriagina
- Atsakovas
- L. J.
- Ieškovas
- UAB „Kauno vandenys“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Ramūno Mitkaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-5903-528/2011 pagal ieškovo UAB „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovei L. J. dėl mokesčio už vandenį ir nukanalizavimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Kauno vandenys“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 785,49 Lt skolą už patiektą vandenį ir nukanalizavimą už laikotarpį nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. bei 67 Lt žyminį mokestį (b.l. 3-4).
Savo reikalavimą ieškovas grindė priskaitymų apmokėjimų žiniaraščiais, raginimais mokėti skolą, 2004 m. lapkričio 10 d. Atsiskaitymo už butui patiektą ir nukanalizuotą vandenį sutartimi ir 2004 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria atsakovė buvo pripažinta Kauno miesto savivaldybei priklausančio buto, esančio Raudondvario pl. 190a-33, Kauno m., pagrindinio nuomininko A. J., mirusio 2002 m. rugpjūčio 4 d., šeimos nare, gyvenusia šiame bute nuo 2000 m. gegužės mėnesio pradžios.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės L. J. ieškovui UAB „Kauno vandenys” 650,07 Lt skolą, 55,61 Lt žyminį mokestį ir 5,82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Likusioje dalyje ieškinį atmetė (b.l. 50-52).
Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-617/2004 atsakovė L. J. buvo pripažinta Kauno miesto savivaldybei priklausančio buto Raudondvario pl. 190a-33, Kaune, buvusio nuomininko A. J. šeimos nare, o miesto savivaldybė įpareigota sudaryti su atsakove minėto buto neterminuotą nuomos sutartį (b.l. 16-18, 37-39). 2004 m. lapkričio 9 d. su atsakove sudaryta buto nuomos sutartis ir nuo tos datos atsakovė deklaravo šiuo adresu savo gyvenamąją vietą (b.l.14,15,19,20). Šalys 2004 m. lapkričio 11 d. sudarė Atsiskaitymo už butui tiekiamą, nukanalizuojamą ir valomą vandenį sutartį, kurios 13 punkte konstatuota, kad atsakovė sutarties sudarymo dieną už tiekiams paslaugas neskolinga (b.l.21). Ieškovas 2001 m. spalio 24 d., 2002 m. vasario 26 d. ir liepos 2 d., 2003 m. kovo 21 d., 2004 m. lapkričio 25 d. atliko atsakovės nuomojamų patalpų vandens skaitiklių patikrą, surašė vandens apskaitos prietaisų patikrinimo aktus ir nustatęs atsakovės įsiskolinimą, paragino skolą sumokėti (b.l. 11-13, 23-27). Pagal ieškovo duomenis, skola už butui patiektą ir nukanalizuotą vandenį laikotarpiu nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. yra 785,49 Lt (b.l.6-10). Nuo 2009 m. rugsėjo 16 d. atsakovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu Kovo 11-osios g. 39-31, Kauno m. (b.l.22). Teismas pažymėjo, jog atsakovė neneigė, kad ji nuo 2000 m. liepos mėnesio bute, kuriam ieškovas teikia vandens tiekimo ir nukanalizavimo paslaugas, gyveno pagrindinio gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nario teisėmis, naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis, taigi turėjo prievolę už tas paslaugas ir atsiskaityti. Teismas nurodė, kad nors 2004 m. lapkričio 11 d. (sprendime klaidingai nurodoma 2004 spalio 11 d.) sutartyje nenurodyta atsakovės skola iki 2004 m. lapkričio 1 d., tačiau iki to laiko šalys nebuvo sudariusios sutarties, todėl ieškovas neturėjo pagrindo nurodyti sutartyje įsiskolinimą, juolab, kad atsakovė pati pripažino buvus ieškovo sutartį su pagrindiniu buto nuomininku A. J. (CPK 177, 185 str.). Teismas pažymėjo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir laiku (CK 6.2, 6.38, 6.256 str.). Atsakovei nevykdant savo prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas, kurias ji gavo, teismas ieškovo reikalavimą pripažino pagrįstu remiantis CK 6.388 straipsnio, CPK 177, 178, 185 straipsnių nuostatomis. Atsižvelgdamas į prašymą taikyti byloje ieškinio senatį, teismas nustatė, kad ieškovas reikalauja iš atsakovės priteisti skolą už laikotarpį nuo 2000 m. liepos 1 d., o ieškinį teismui yra pateikęs 2011 m. vasario 17 d. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinas bendras 10 metų senaties terminas, todėl skola skaičiuotina nuo 2001 m. vasario 17 d. iki ieškinio padavimo dienos (CK 1.125 str. 1d., 1.126 str. 1,2d.), kas sudaro 650,07 Lt (785,49-135,42=650,07).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė L. J. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimo dalį, kurioje patenkinti ieškovo UAB „Kauno vandenys“ reikalavimai, ir joje riimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „Kauno vandenys“ ieškinį atmesti visiškai bei priteisti iš ieškovo UAB „Kauno vandenys“ atsakovei L. J. bylinėjimosi išlaidas (b.l. 59-62). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) ieškovas savo reikalavimą grindė atsakovės su ieškovu 2004 m. lapkričio 10 d. sudaryta Atsiskaitymo už butui tiekiamą nukanalizuojamą ir valomą vandenį sutartimi. Taigi, ieškovas pripažino, jog sutartiniai santykiai tarp vandens tiekėjo ir apeliantės prasidėjo nuo sutarties sudarymo dienos. Sutarties 13 punkte nurodyta, kad sutarties sudarymo dieną atsakovė paslaugų tiekėjui neskolinga, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovės skolą, kuri atsirado iki sutarties sudarymo dienos. Be to, ieškovo skolos žiniaraščiai yra nepasirašyti atsakingų asmenų, o skaičiavimai kelia abejones dėl skolos dydžio ( pvz., tariamo atsakovės įsiskolinimo skaičiavimas pradedamas nuo 2000 m. liepos mėn. ir 2004 m. rugpjūčio mėn. nurodoma skola 689,05 Lt, kai kitame žiniaraštyje skola 2004 m. lapkričio mėnesiui sudaro jau 795,68 Lt);
2) teismui nebuvo pagrindo tenkinti ieškinį sprendime nurodytais CK 6.38 str. 1 d., 6.256 str., 6.383 str., 6.391 str., 6.584 str. 1 d., 6.583 str. 2 d. bei Sutarties 4 p. („Mokėtojas už suvartotą ir nukanalizuotą į valymo įrenginius vandenį privalo sumokėti ne vėliau kaip iki kito, po ataskaitinio, mėnesio dvidešimt penktos dienos, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtintais tarifais“) pagrindais, kadangi apeliantė nuo Sutarties sudarymo dienos su ieškovu pilnai atsiskaitė;
3) nepagrįsti teismo motyvai, jog pripažinus atsakovę gyvenamosios patalpos pagrindinio nuomininko šeimos nare, gyvenusia šiose patalpose nuo 2000 m. gegužės mėnesio, apeliantei tenka pareiga atsakyti už nuomininko skolas. Ieškovas, sudarydamas su apeliante 2004 m. lapkričio 10 d. sutartį, žinojo apie teismo sprendimą, kuriuo atsakovė pripažinta nuomininko šeimos nariu, taigi įrašydamas į Sutartį, jog atsakovė už ieškovo teiktas paslaugas neskolinga, pripažino skolos nurašymo už buvusį laikotarpį faktą. Be to, Sutartis dėl vandens tiekimo pagal savo pobūdį priskiriama vartojimo sutarčių kategorijai, todėl apeliantės, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesai ginami įstatymo (CK 6.188 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Kauno vandenys“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 82-83). Ieškovo nuomone, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad prievolė mokėti už teikiamas vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas atsirado tik nuo 2004 m. spalio 11 d., t.y. nuo Sutarties pasirašymo dienos, kadangi bylos įrodymais nustatyta, kad gyvenamojoje patalpoje Raudondvario pl. 190A-33 Kaune, atsakovė gyveno nuo 2000 m. liepos mėnesio, naudojosi ieškovo teikiamomis vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugomis, todėl turėjo prievolę už tas paslaugas sumokėti. Pagal CK 6.589 straipsnio 1 dalį, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė turėjo prievolę apmokėti už suteiktas vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas. Ši prievolė atsirado sutartinių santykių su buto pagrindiniu nuomininku A. J., kurio šeimos nare buvo atsakovė, pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Šalių tarpusavio ginčas kildinimas iš Atsiskaitymo už vandens tiekimą, nukanalizavimą ir valomą vandenį sutarties (CK 6.383 str.) toliau ir Sutarties)). Šios sutarties esmė – vienos šalies (vandens tiekėjo) įsipareigojimas tiekti kitai šaliai (vandens pirkėjui) karštą ir šaltą vandenį bei pastarojo įsipareigojimas atsiskaityti už gautą vandenį pagal skaitiklio rodmenis (CK 6.388 str.). Šiai bylai taipogi aktualios teisės normos, reguliuojančios sutarčių sudarymą ir aiškinimą bei gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nario teisių ir pareigų apimtį (CK 6. 189 – 6.228 str., 6.587-6.589 str.).
Bylos duomenimis, atsakovė L. J. gyvenamosiose patalpose Raudondvario pl. 190a-33, Kauno m., kurioms ieškovas teikia atlygintines vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, apsigyveno 2001 m. liepos mėnesį, kaip pagrindinio buto nuomininko A. J., mirusio 2002 m. rugpjūčio 4 d., šeimos narys (faktinis sutuoktinis). Šios aplinkybės konstatuotos įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartimi, kuria atsakovė pripažinta pagrindinio buto nuomininko šeimos nariu (b.l. 37-39), todėl papildomai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako (CPK 182 str. 2 p.). Pagal CK 6.589 straipsnio 1 dalį, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Taigi, pagrindiniam buto nuomininkui pažeidus prievolę mokėti mokesčius už vandenį ir kitas komunalines paslaugas (CK 6.584 str.), ši prievolė pereina buto nuomininko šeimos nariui, nors atitinkama paslaugų sutartis su juo ir nesudaryta. Iš ieškovo pateiktų duomenų (priskaitymų apmokėjimų žiniaraščių) matyti, kad nuo 2001 m. liepos mėn., kuomet atsakovė apsigyveno pas pagrindinį nuomininką, nei buto nuomininkas, nei po jo mirties apeliantė, įstatymu nustatytos pareigos nevykdė ir 2004 m. lapkričio 10 d. Sutarties sudarymo dienai liko skolinga ieškovui 795,68 Lt (b.l. 7-10). Kauno apygardos teismo 2004 m. birželio 9 d. sprendimas (nutartis) tapo savarankišku pagrindu sudaryti asmeniškai su atsakove buto nuomos ir komunalinių paslaugų sutartis, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta (b.l. 19-21), tačiau tai nereiškia, kad atsakovei išnyko pareiga sumokėti ieškovui skolą už suteiktas paslaugas, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Apeliantė nurodo, kad šalys Sutarties 13 punktu būtent ir išsprendė skolos atlyginimo klausimą, kai ieškovas, sutartyje nurodydamas, kad atsakovė sutarties sudarymo dieną yra neskolinga, nuo skolos atsisakė. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas iki 2004 m. lapkričio 22 d., taigi ir po Sutarties pasirašymo, tikrino ir pas save vedė atsakovės gyvenamosios patalpos suvartoto vandens kiekio ir skaitliukų patikros apskaitą. Ieškovo darbuotojas 2004 m. lapkričio 22 d. akte konstatavo, kad buto abonentas pasirašyti aktą nesutiko (nesirašė) b.l. 23-27)). Ieškovas ginčija atsakovės nurodomą aplinkybę dėl skolos atsisakymo ir kitų tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta. Priešingai, ieškovo veiksmai kreipiantis į teismą dėl skolos išieškojimo paneigia tokį atsakovės aiškinimą. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šaliųketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 str. 1, 2 d.). Minėta, kad šios sutarties esmė – vienos šalies (vandens tiekėjo) įsipareigojimas tiekti kitai šaliai (vandens pirkėjui) karštą ir šaltą vandenį bei pastarojo įsipareigojimas atsiskaityti už gautą vandenį pagal skaitiklio rodmenis (CK 6.388 str.). Byloje neginčijamai nustatyta, kad pagal skaitiklio rodmenis atsakovė neatsiskaitė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiga sumokėti ieškovui skolą nepasibaigė.
Tai, kad ieškovo žiniaraščiai nepasirašyti atsakingo asmens, nepatvirtina šių duomenų neteisingumo, be to, šie duomenys iš esmės buvo fiksuoti kituose ieškovo aktuose (b.l. 24-27), ginčo dėl skolos apskaičiavimo mechanizmo ir jos dydžio byloje nekilo, todėl šie apeliantės motyvai nepagrįsti.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl 6.188 straipsnio aiškinimo, kadangi nei viena iš šiame straipsnyje nurodytų nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų nebuvo nustatyta.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, taikytinų šiam ginčui, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Valstybei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatytų dydžių (b.l. 73), todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 11 d. sprendimą nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.