Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-09-23 · Administracinė byla Nr. I-4686-872/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-10-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-23
Bylos Nr.
I-4686-872/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02820-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Fausta Vitkienė
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4686-872/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02820-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3). Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodo laikotarpio pabaigos, tačiau teismas daro išvadą, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., nes šią dieną jis parengė skundą ir išsiuntė jį teismui (spaudas ant voko, b. l. 5).

Pareiškėjas paaiškina, jog nuo ketverių metų yra labai alergiškas žuviai ir jos produktams. Pareiškėjas visiškai negali valgyti žuvies, nes nuo žuvies kvapo jam pasidaro bloga, temsta akyse, dusina ir pykina. Pareiškėjas teigia, jog ne kartą kreipėsi į Vilniaus PN medicinos darbuotojus ir vyriausiąją virėją, prašydamas pakeisti žuvies produktus į kitus, tačiau niekas pareiškėjui maisto nekeitė, jis ne kartą iš alkio valgė žuvį ir paskui jam buvo labai bloga. Pareiškėjo teigimu, žuvį ir jos produktus tekdavo valgyti faktiškai 25 kartus per mėnesį, kone kiekvieną dieną. Pareiškėjui teko badauti, kadangi jam nebuvo užtikrintas tinkamas maistas, kurį jis gali valgyti. Dėl šios priežasties pareiškėjas neteko svorio, jį apėmė depresija, beviltiškumo jausmas, kankino pykčio priepuoliai ir nemiga, todėl mano, kad dėl nurodytų aplinkybių jam kilo neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 14–17) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Vilniaus PN nuteistieji maitinami pagal pataisos įstaigoje pavirtintą dienotvarkę. Nuteistieji maitinami pataisos namų valgykloje, nustatytu laiku pagal pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintą nuteistųjų maitinimo grafiką. Vilniaus PN maistą nuomojamoje valgykloje gamina bei maitinimą organizuoja VšĮ „Bruneros“.

Šalies argumentai

Pabrėžia, kad 2019 m. gegužės 20 d. pareiškėjas rašytiniu prašymu buvo kreipęsis į Vilniaus PN direktorių, prašydamas pakeisti jam žuvies bei silkės produktus į kažką kitą, kadangi jis alergiškas nuo pat gimimo ir negali valgyti jokių žuvies patiekalų. Atsižvelgdamas į tai, Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojas 2019 m. gegužės 21 d. rezoliuciniu sprendimu Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus vedėjui nurodė apie tai informuoti tiekėją. Paaiškina, jog VšĮ „Bruneros“ valgyklos administratorė pateikė Vilniaus PN tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjui žuvies produktai netiekiami nuo jo prašymo pateikimo dienos. Žuvies produktai keičiami kitais produktais.

Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tėra jo siekis pasipelnyti valstybės sąskaita, nes Vilniaus PN neatliko neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo fizinei ar psichinei sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo Vilniaus PN sąlygų nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Vilniaus PN laikymo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl šioje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą).

Pažymėtina, kad LVAT suformulavo taisyklę, nustatančią, jog, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, neturtinės žalos atsiradimą jis kildina iš to, kad yra alergiškas žuviai ir jos produktams, tačiau Vilniaus PN skiriant jam maitinimą, į tai nebuvo atsižvelgta.

Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims maitinimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių (redakcija, aktuali nuo 2018 m. lapkričio 8 d.) 5 punkte nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad valgiaraščius: valgiaraštį dirbantiems vyrams, valgiaraštį nedirbantiems vyrams, valgiaraštį dirbančioms moterims, valgiaraštį nedirbančioms moterims, valgiaraštį nepilnamečiams, valgiaraštį nėščioms moterims ir valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaryti 31 dienai. Kai mėnesyje yra mažiau dienų, nesančioms einamąjį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neišrašomi).

Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams, valgiaraštį dirbančioms moterims, valgiaraštį nepilnamečiams, valgiaraštį nėščioms moterims, valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes. Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas pareiškėjui galėjo būti skiriamas tik esant atitinkamai gydytojų išvadai (rekomendacijoms).

Iš byloje esančios V. P. asmens sveikatos istorijos kopijos matyti, kad pareiškėjas iš tiesų yra alergiškas žuviai (b. l. 23). Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. gegužės 2 d. atvyko į Vilniaus PN ir kelių dienų laikotarpyje kreipėsi į šios įstaigos medicinos darbuotojus ir vyriausiąją virėją, prašydamas pakeisti žuvies produktus į kitus, nes yra alergiškas minėtiems maisto produktams. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas raštu į Vilniaus PN direktorių su prašymu pakeisti žuvies bei silkės produktus į kažką kitą, kreipėsi tik 2019 m. gegužės 20 d. (b. l. 20, 72). Šiame prašyme, be kita ko, matyti Sveikatos priežiūros skyriaus vyr. slaugos administratorės prašymas pareiškėjui keisti žuvį kitais maisto produktais. Ant šio pareiškėjo prašymo taip pat nurodytas 2019 m. gegužės 21 d. rezoliucinis sprendimas – informuoti tiekėją.

Iš byloje esančios 2019 m. kovo 29 d. maitinimo paslaugos pirkimo pardavimo sutarties Nr. 24-23 (b. l. 30–37) bei 2019 m. kovo 29 d. patalpų ir jose esančio kito ilgalaikio bei trumpalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 24-24 (b. l. 51–53) matyti, kad Vilniaus PN maistą nuomojamoje valgykloje gamina bei maitinimą organizuoja VšĮ „Bruneros“.

Iš byloje esančio 2019 m. rugpjūčio 20 d. VšĮ „Bruneros“ adresuoto Vilniaus PN Turto valdymo skyriui tarnybinio pranešimo matyti, jog tiekėjas informavo atsakovės atstovą, kad 2019 m. gegužės 22 d. Vilniaus PN sprendimu iš pareiškėjo V. P. valgiaraščio žuvies produktai buvo išbraukti, jie pakeisti pieno produktais bei virtais vištų kiaušiniais, todėl pareiškėjas žuvies produktų negauna (b. l. 21). Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 20 d. teisme gauto Vilniaus PN rašto „Dėl duomenų pateikimo“ ir 2019 m. rugsėjo 19 d. VšĮ „Bruneros“ virtuvės administratorės R. Š. paaiškinimo apie V. P. maitinimą matyti, kad specialus valgiaraštis pareiškėjui sudarytas nebuvo, jis buvo maitinamas pagal nedirbančių vyrų valgiaraštį, tačiau atsižvelgiant į jo 2019 m. gegužės 20 d. prašymą ir medicininių dokumentų išrašus apie alergiją žuviai, žuvis buvo keičiama kitais maisto produktais (dešrelėmis, virtais kiaušiniais, pieno produktais ir pan.) (b. l. 71–72).

Pareiškėjo teigimu, žuvį ir jos produktus tekdavo valgyti faktiškai 25 kartus per mėnesį. Pažymėtina, kad iš byloje esančio nedirbančių vyrų valgiaraščio, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (b. l. 90–96) matyti, kad žuvis ir jos produktai nedirbantiems vyrams buvo tiekiami ne 25, o 15 kartų per mėnesį. Pareiškėjo teigimu, jam teko badauti, kadangi jam nebuvo užtikrintas tinkamas maistas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas buvo maitinamas tris kartus per dieną, t. y. jam buvo tiekiami pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Iš minėto valgiaraščio matyti, kad nei vieną dieną nebuvo taip, kad nedirbantiems vyrams tiek pietums, tiek vakarienei būtų tiekiama žuvis ir jos produktai. Pastebėtina ir tai, kad žuvis ir jos produktai beveik visada buvo tiekiami vakarienei ir tik vieną kartą per mėnesį - pietums. Tais atvejais, kai vakarienei buvo duodama kepta žuvis (100 g) ar žuvies kotletai (100 g), kartu buvo duodama ir bulvių košė (200 g), tam tikros daržovių salotos (100 g), duona (100 g), arbata su cukrumi (200 g), virta dešra (50 g). Taigi net ir tomis dienomis, kai vakarienei buvo duodama žuvis ar jos gaminiai, negalima teigti, kad pareiškėjas turėjo badauti, nes buvo duodami ir kiti maisto produktai, kurie nėra pagaminti iš žuvies. Be to, teismas neturi pagrindo abejoti tiek Vilniaus PN, tiek VšĮ „Bruneros“ pateiktais duomenimis, kad pareiškėjui nuo 2019 m. gegužės 22 d. žuvis ir jos produktai buvo keičiami kitais maisto produktais (dešrelėmis, virtais kiaušiniais, pieno produktais ir pan.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas į atsakovės atstovą raštu su prašymu per visą ginčo laikotarpį kreipėsi tik vieną kartą, t. y. 2019 m. gegužės 20 d. ir jo prašymas buvo patenkintas, daugiau dėl skunde nurodomų aplinkybių pareiškėjas raštu į Vilniaus PN administraciją, nesikreipė. Taigi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas anksčiau būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją su prašymu pakeisti valgiaraštį ir į tokį prašymą nebūtų atsižvelgta. Taip pat nėra duomenų, kad patenkinus pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. prašymą, jis būtų dar kartą kreipęsis į Vilniaus PN administraciją su skundu, kad jo prašymas nėra vykdomas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės atstovas Vilniaus PN, gavęs pareiškėjo prašymą ėmėsi būtinų priemonių, t. y. informavo maitinimo paslaugą įstaigos nuteistiesiems teikiančią VšĮ „Bruneros“, o ši iš pareiškėjui priklausančio valgiaraščio pašalino žuvies produktus, pakeisdama juos kitais minėtais maisto produktais.

Pareiškėjas nurodo, kad jis badavo, neteko svorio, jį apėmė depresija, tačiau byloje esanti pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopija šių pareiškėjo teiginių nepatvirtina, nes joje neužfiksuoti pareiškėjo nusiskundimai, susiję su depresija, svorio netekimu ir nenurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu badavo.

Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus PN neatliko neteisėtų veiksmų. Taip pat atsižvelgdamas į anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad nenustačius vienos būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų Vilniaus PN veiksmų – valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė