- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-09
- Bylos Nr.
- II-24-760/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00026-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Loreta Bajorinienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Ž. L.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. L. skundą T. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto M. K. (toliau – T. T. AVPK) 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ž. L. skundu prašo teismo panaikinti T. T. AVPK 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimą. Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis 2020 m. gegužės 14 d., 15 val. 53 min. (duomenys neskelbtini) mieste nevairavo automobilio V. P. ir neviršijo leistino greičio. Teigė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini).“ įmonėje, kurios direktorius yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktorius. anksčiau yra vairavęs šios įmonės automobilį, tačiau kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, šio automobilio ir kitų transporto priemonių, nevairavo. A. V. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, jo tėvui R. L.. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ administratorė rengdama trumpalaikius leidimus dalyvauti eisme transporto priemonei su laikinaisiais valstybiniais numeriais, nepakeitė VĮ „Regitra“ sistemoje duomenis apie vairuotoją ir maršrutus toliau sudarinėjo jo vardu. Pastebėjus klaidą, jo asmens duomenys iš išsaugotų leidimų formų buvo pašalinti. Tvirtina, kad institucija nesikreipė į transporto priemonės savininką, kad išsiaiškintų, kas įvykio metu vairavo įmonei priklausantį automobilį.
Tauragės AVPK (toliau – ir Institucijos) atstovas K. L. prašo atmesti Ž. L. skundą ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiriant nusižengimą buvo kreiptasi į automobilio savininką UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad nurodytų, kas 2020 m. gegužės 14 d., 15 val. 53 min. (duomenys neskelbtini) mieste vairavo automobilį V. P.. Buvo pateikta informacija, kad automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis D. O.. Kadangi automobilis buvo su laikinu numerio ženklu, patikrinto VĮ „Regitra“ duomenų sistemoje esančią informaciją ir nustatę, kad automobilio vairuotojas Ž. L., jo atžvilgiu vykdė administracinę teiseną.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 28 T. T. AVPK nutarimu Ž. L. nubaustas pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2020 m. gegužės 14 d., 15 val., 53 min. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. 30, vairavo automobilį, kai jam atimta teisė vairuoti bei viršijo greitį 15 km/h. Ž. L. paskirta galutinė 500 Eur bauda.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Remiantis šia teisės norma, galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas nėra išankstinis įsitikinimas ar nuojauta. Tai yra įrodymais pagrįsta išvada, padaroma iš surinktų įrodymų, remiantis reikšmingais faktais, iškėlus ir ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir galiausiai jų visumą.
Teismas, susipažinęs su pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei įvertinęs teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus sprendžia, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad Ž. L. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje.
Iš kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo nustatyta, kad 2020 m. gegužės 14 d., 15 val., 53 min. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) 30, stacionariu greičio matavimo prietaisu užfiksuota kaip transporto priemonė Volkswagen, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini) važiavo 88 km/h, pritaikius paklaidą 85 km/h greičiu, kai leistinas važiavimo greitis 70 km/h (b. l. 24). Iš fotonuotraukų matyti automobilio markė - Volkswagen, valstybinis numeris - (duomenys neskelbtini). Vairuotojas fotonuotraukoje nesimato, jo identifikuoti pagal fotonuotrauką nėra galimybės.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
T. T. AVPK pateiktų duomenų nustatyta, kad institucija kreipėsi į transporto priemonės savininkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalaudama pateikti duomenis, kas įvykio metu valdė įmonės automobilį V. P., valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teisininkė M. L. 2020 m. birželio 4 d. pateikė informaciją, kad 2020 m. gegužės 14 d., 15 val. 53 min. įmonės automobiliu, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) naudojosi D. O., gimęs (duomenys neskelbtini) T. T. AVPK šio asmens neapklausė, nesiaiškino, ar jis padarė administracinį nusižengimą.
Ž. L. skunde teigė, kad nusižengimo padarymo dieną automobiliu V. P. naudojosi R. L.. Ištyrus byloje esančius įrodymus, ši jo versija nebuvo paneigta. Iš teismui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinio automobilio (technikos) perdavimo – priėmimo akto nustatyta, kad 2020 m. gegužės 11 d. įmonės direktorius T. K. perdavė darbuotojui R. L. eksploatuoti automobilį VW, kurio VIN – (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). L. R. L. apklaustas teisme patvirtino, kad jis dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. Jam buvo perduotas automobilis VW Passat. Kai sūnus Ž. L. neteko teisės vairuoti transporto priemones, jis veždavo sūnų, taip pat ir kitus įmonės darbuotojus, nustatytais maršrutais. Ar 2020 m. gegužės 14 d., 15 val., 53 min. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) 30, jis vairavo automobilį, neprisimena, nes praėjo daug laiko, tačiau, nurodė, kad važiuodavo į (duomenys neskelbtini) ir kitus Lietuvos miestus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. K. 2021 m. vasario 22 d. raštu Nr. TER21/SD-76 nurodė, kad 2020 m. gegužės 14 d., 15 val., 53 min. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje automobilį VW Passat, kurio VIN – (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo R. L.. Paprašius pateikti paaiškinimą, kodėl teismui pateikta informacija, kad nusižengimo padarymo metu automobilį vairavo R. L. skiriasi nuo 2020 m. birželio 4 d. policijai pateiktos informacijos, kad automobilį vairavo D. O., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nurodė, kad įmonė disponuoja ne viena transporto priemone, kuriomis darbuotojai nuolatos keičiasi ir pateikiant pirminę informaciją įvyko techninė klaida, nes tuo metu darbuotojas dirbo nuotoliniu būdu (b. l. 47). L. M. L. parodė, kad ji dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ teisininke. Teigė, kad padarė klaidą nurodydama policijai duomenis, kad nusižengimo padarymo metu automobiliu naudojosi D. O.. Jį nurodė, nes anksčiau naudojosi šiuo automobiliu. Teigė, kad tuo metu dirbo nuotoliniu būdu, nepatikrino įmonės dokumentų, kad automobilis buvo perduotas R. L.. Nors liudytoja M. L. yra administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. L. sutuoktinė, o liudytojas R. L. yra jo tėvas, tačiau kitų neginčijamų įrodymų, paneigiančių jų nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Priešingai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti oficialūs dokumentai patvirtino šių liudytojų parodymus. N. I. atstovas teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik teismui pateikė duomenis apie automobilio vairuotoją R. L., tačiau pažymėtina, kad policijos pareigūnai nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą šių aplinkybių net netyrė. Jie neapklausė nei Ž. L., nei kitų asmenų, kuriuos nagrinėdamas skundą apklausė teismas.
ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie ANK 416 straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Įstatyme nurodyta, kad būtent šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė policijai duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi įmonei priklausančiu automobiliu, tačiau policijos pareigūnai šiam asmeniui administracinio nusižengimo protokolo nesurašė ir jo neišsiuntė. Neapklausė nei D. O., nei įmonės darbuotojos M. L., kuri tokią informaciją pateikė. Praėjus septyniems mėnesiams po įvykio, institucija administracinio nusižengimo protokolą surašė ne transporto priemonės savininko – juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytam asmeniui, kuris naudojosi transporto priemone, o Ž. L.. Jo kaltę institucija įrodinėja VĮ „Regitra“ informacinėje sistemoje dėl laikinųjų numerio ženklų išdavimo ir naudojimo esančiais duomenimis. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio trumpalaikio leidimo išrašo matyti, kad automobilis VW, kurio VIN – (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. gegužės 14 d. 08:50 iki 2020 m. gegužės 15 d. 08:50 buvo paženklintas laikinuoju įmonei išduotu numerio ženklu (duomenys neskelbtini). Informacinėje sistemoje automobilio vairuotojas nurodytas Ž. L.. L. S. V. parodė, kad dirbama įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės pareigose, 2020 m. gegužės 14 d. informacinėje sistemoje nurodė duomenis apie laikinuosius numerio ženklus (duomenys neskelbtini) ir vairuotoją Ž. L.. Teigė, kad teikdama informacinėje sistemoje duomenis iš naujo nesurašo reikalingos informacijos, o ją redaguoja, pataisydama tam tikrus duomenis jeigu yra būtina. Jai nebuvo žinoma, kad automobilis perduotas R. L., todėl paliko ankstesnius duomenis apie vairuotoją Ž. L.. Teigė, kad vėliau informacinėje sistemoje nurodė vairuotoją R. L..
Pagal laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms, priekaboms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą, išdavimo ir jų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-446 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1V-446 redakcija) 17.3 punktą, laikinuosius numerio ženklus naudoti ketinantis ūkio subjektas ar jo darbuotojas turi VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus nustatyta tvarka įrašyti informacinėje sistemoje laikinųjų numerio ženklų, kuriais ketinama ženklinti transporto priemonę, numerį, transporto priemonės gamybinę markę (gamintojo prekės pavadinimą), komercinį pavadinimą, identifikavimo numerį, spalvą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo numerį, transporto priemonėje važiuojančio ūkio subjekto, ūkio subjekto darbuotojo vardą, pavardę, asmens kodą (gimimo datą), važiavimo transporto priemone tikslą, maršrutą, laikinųjų numerio ženklų naudojimo laikotarpį (jis negali būti ilgesnis kaip viena para), duomenų įrašymo datą ir laiką. Įmonė turi užtikrinti, kad laikinieji numerio ženklai bus naudojami laikantis aprašo 3 punkte nustatytų sąlygų. Tai yra, kad laikinaisiais numerio ženklais ženklinamos ūkio subjektų valdomos transporto priemonės, kurios ne ilgiau kaip vieną parą dalyvaus viešajame eisme tik Lietuvos Respublikoje jose važiuojant ūkio subjektui arba ūkio subjekto darbuotojui, ir kuriomis važiuojama į jų pardavimo, remonto, demonstravimo, komplektavimo, privalomosios techninės apžiūros atlikimo, atitikties įvertinimo, registravimo vietą arba kuriomis atliekamas parodomasis, bandomasis važiavimas. Laikinaisiais numerio ženklais negalima ženklinti kitais komerciniais (kroviniams ar keleiviams vežti), asmeniniais ir kitokiais, nei nurodyta šiame punkte, tikslais naudojamas transporto priemones. Šioje byloje nustatyta, kad Ž. L. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, jis dirba įmonėje UAB „C. R.“, todėl pagal minėtą aprašą jam negalėjo būti išduotas leidimas vairuoti laikinaisiais numerio ženklais ženklinamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomos transporto priemonės. Teismas ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad nėra pagrindo Ž. L. kaltę pagrįsti vien tik informacinėje sistemoje nurodytais laikinųjų numerio ženklų išdavimo ir naudojimo duomenimis, nes pati įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paneigė šiuos duomenis, nurodydama, kad nusižengimo padarymo metu automobilį su laikinuoju numerio ženklu (duomenys neskelbtini) vairavo įmonės darbuotojas R. L..
Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, T. T. AVPK nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad 2020 m. gegužės 14 d., 15 val., 53 min. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. 30, automobilį V. P., valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairavo ir administracinius nusižengimus padarė būtent Ž. L.. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, šiuo T. T. AVPK, tačiau neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių Ž. L. kaltę nesurinko. Administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, Ž. L. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymiai, T. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno M. K. 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena Ž. L. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
P. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto M. K. 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną Ž. L. pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą T. T. apylinkės T. T. rūmus.