Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų sprendimas

2022-08-23 ieškovė sužinojo, kad šie abu jos bendraturčiai, t. y. atsakovė1 ir atsakovas2 notarine tvarka sudaryta ginčo sutartimi (duomenys neskelbtini)d. pardavė visas jiems priklausiusias 1-6 punktuose išvardinto ginčo turto dalis kitiems 3 atsakovams (toliau – atsakovė3, atsakovė4 ir atsakovas5).

Daug anksčiau iki ginčo (duomenys neskelbtini)d. sutarties sudarymo atsakovė1 ir atsakovas2 per jų pasitelktą Ober-Haus bendrovės nekilnojamojo turto brokerę A. V. žodžiu ir 2021-06-01 d. raštu siūlė ieškovei pirkti visas jiems priklausančias ginčo turto, nurodyto 1-6 p. aukščiau, dalis už bendrą 15000 Eur kainą.

Teigia, jog ieškovė raštu, kaip bendrasavininkė, sutiko pirkti parduodamą ginčo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime už atsakovų1-2 pasiūlytą 15000 Eur kainą bei nurodė visus reikiamus savo kontaktinius duomenis, po ko ginčo turtas jai nebuvo parduotas.

Nurodo, kad atsakovė1 2021 m. lapkritį – gruodį kalbant Messenger programėle (interneto ryšiu telefonu) už tą patį turtą ieškovės paprašė didesnės, t. y. 20000 Eur kainos, su kuo (duomenys neskelbtini) gyvenanti ieškovė vėlgi sutiko, nurodė bei atsiuntė susisiekimo su ja kontaktinius duomenis, o atsakovė1 patvirtino, kad juos suprato ir perduos. Po to atsakovai1-2 nebetęsė bendravimo su ieškove dėl turto pirkimo – atsakovas2, o vėliau ir atsakovė1 ieškovei neformaliai ir atvirai pranešė, kad jie turi kitus pirkėjus – atsakovus K., ir kad šie atsakovai1-2 bet kokiomis priemonėmis pardavinės ginčo turtą tik šiems asmenims, o ne ieškovei.

Atsižvelgiant į 2022-08-23 ieškovei paaiškėjusią informaciją apie ginčo turto pardavimą pažeidžiant ieškovės pirmenybės teisę, ieškovė per atstovą nedelsiant, per 2 dienas iš viešojo registro gavo ginčo sutarties kopiją ir tą pačią dieną išsiuntė paklausimą notarei J. V., prašydama suteikti informaciją, kodėl ieškovei nebuvo pasiūlyta pasinaudoti jos pirmenybės teise pirkti minėto bendro turto dalį ir kokie veiksmai bei dokumentai notarei buvo pateikti arba atlikti, prieš jai patvirtinant (duomenys neskelbtini)Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), notarės manymu galimai pašalinantys pardavėjų pareigą siūlyti turtą ieškovei įsigyti pirmenybės teise, taip pat pateikti tokių dokumentų kopijas.

2022-08-26 dieną notarė su lydraščiu atsiuntė keletą skaitmenizuotų dokumentų. Tai yra: 1. 2022-03-17 atsakovės1 ir atsakovo2 Pareiškimas ieškovei, patvirtintas notarės, kuriame notarės prašoma persiųsti ieškovei jų pranešimą apie ginčo turto pardavimą už 25000 Eur kainą (ieškovės adresas ar kokie nors kiti kontaktiniai duomenys jame nenurodomi); 2. 2022-04-21 grąžinto registruoto laiško vokas su grąžinimo žyma (adresuotas ieškovei, bet nurodant ne ieškovės gyvenamosios vietos adresą); 3. 2022-03-19 AB Lietuvos pašto Dusetų pašto dokumentą Nr.(duomenys neskelbtini) (nei notarės, nei šalių duomenys ar adresai jame nenurodomi); 4. 2022-05-03 skelbimą Zarasų rajono laikraštyje „Zarasų kraštas“, Nr.(duomenys neskelbtini), t. y. minėto numerio titulinį ir trečią puslapius. Skelbime, neminint nei ieškovės vardo ir pavardės, nei atsakovės1 ir atsakovo2 vardų ir pavardžių, neįvardintiems „bendraturčiams“ siūloma per mėnesį pareikšti Zarasų rajono 1-ojo notarų biurui (adresas (duomenys neskelbtini)) apie pageidavimą ar atsisakymą pirkti ginčo turtą už 25000 Eur kainą.

Teigia, kad iš ginčo (duomenys neskelbtini)sutarties 4.1 p. matyti, kad visą ginčo turtą atsakovė1 ir atsakovas2 pardavė už (neva) 25000 Eur kainą, o iš 2022-03-17 d. atsakovės1 ir atsakovo2 Pareiškimo notarei matyti, kad atsakovė1 ir atsakovas2 prašė notarės pranešti ieškovei, jog parduoda visą 1-6 punkte nurodomą ginčo turtą – tiek bendrus su ieškove objektus (sklypo dalį, namo dalį, kitų statinių dalį), tiek ir 3-6 punktuose nurodomą nekilnojamąjį turtą, kuris ieškovei nepriklauso jokia dalimi.

Argumentuoja, kad tai reiškia, kad atsakovė1 ir atsakovas2 patys savo valia pasirinko siūlyti ieškovei tokį turtą, kurį nori jai parduoti pirmenybės teise, su papildomomis sąlygomis dėl šalių bendrai nevaldomo turto pardavimo kartu. Neabejotinai laikytina, kad atsakovės1 ir atsakovo2 aiški ir raštu suformuluota valia buvo parduoti ieškovei visą 1-6 p. jų nurodytą turtą.

Nurodo, kad 2022-03-17 d. pareiškimas ieškovei dėl pačių atsakovės1 ir atsakovo2 kaltės nebuvo įteiktas, nereiškia, kad ieškovė neturi teisės reikalauti perkelti jai pirkėjų teises ir pareigas turto, nurodyto 3-6 punktuose, atžvilgiu. Galiausiai, tai nėra kitame žemės sklype esantys daiktai, ar kiti žemės sklypai – visi 3-6 p. išvardinti pastatai yra tame pačiame su ieškove bendrame 0,42 ha ploto žemės sklype.

Motyvuoja, kad nėra nieko keisto, kad tiek 2021-06-01 d. per brokerę ieškovei perduotame pasiūlyme, tiek ir bet kada vėliau ieškovė pageidavo ir apie tai pranešė atsakovei1 ir atsakovui2, jog nori pirkti tą turtą („sklypas su namu - 0,42 ha“) ir sutinka su jų siūloma kaina, tai vyko tiek 2021 m. vasarą, tiek ir 2021 m. gruodį. Kitas šalių susirašinėjimas ir bendravimas žodžiu per Messenger programėlę vyko tiesiogiai, ieškovei atsakovės1 2021-12-01 dieną prašant (ieškovę) informuoti savo pardavimo agentą apie tai susižinojimą su ieškove, nurodant pastarosios el. pašto adresą (tuo atveju, jei atsakovė1 ir atsakovas2 pageidautų ginčo turtą parduoti), o atsakovė1 nesiginčija ir ieškovei patvirtina perduosianti šią informaciją: „Labas, perduosiu“ (prieš tai šalys 2021-11-29 d. 27 minutes aktyviai bendravo žodžiu, atsakovė1 perdavė ieškovei aukščiau minėtą pasiūlymą dėl 20000 Eur pirkimo kainos). Matyti, kad atsakovei1 buvo tiksliai žinoma, jog ieškovė pageidauja pirkti ginčo turtą. Taip pat jai buvo žinomas ir susižinojimo su ieškove būdas – kontaktas Messenger programėlėje arba el. pašto adresas (duomenys neskelbtini).

Teigia, kad atsakovei1 buvo puikiai žinoma, kad ieškovė jau daugelį metų negyvena Lietuvoje, yra deklaravusi savo išvykimą į (duomenys neskelbtini) dar (duomenys neskelbtini). Vietoje realaus pranešimo apie parduodamą turtą ieškovei, atsakovų ir/ar notarės buvo pasirinktas akivaizdžiai netinkamas komunikavimo su ieškove būdas – jos negyvenamosios, tačiau turto adresu, bei paduodant skelbimą į vietinį laikraštį. Tokio valios paskelbimo viešu skelbimu būdas yra numatytas Civilinio kodekso 1.65 str., tačiau tokio komunikavimo su ieškove būdo CK 4.79 str. norma nenumato, o be to, jo taip pat nebuvo laikytasi. Ieškovės gyvenamoji vieta atsakovams1-2 bei notarei buvo gerai žinoma, tačiau jie jos duomenimis nesinaudojo, visų įmanomų ir jiems prieinamų veiksmų kitos sandorio šalies gyvenamajai ar verslo vietai nustatyti neatliko, be to, ginčo sutartį sudarė prieš tai paskelbdami skelbimą tik ginčo turto vietos laikraštyje, bet nepaskelbdami jo „... ir viename iš nacionalinių Lietuvos Respublikos laikraščių“, taip pat - jiems prieinamomis priemonėmis, t. y. telefonu, ar ieškovės el. pašto adresu, ar Messenger susirašinėjimo bei skambinimo programėlės būdu nesusisiekdami su ieškovei ir jos nepaklausdami, kokia yra ieškovės gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), tuo tarpu iš viešojo registro duomenų buvo aiškiai matyti, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ji jos niekada neslėpė.

Nurodo, kad atsakovai be jokio atsiklausimo ir suderinimo su ieškovei, yra įleidę į ginčo turtą gyventi visiškai pašalinę, tačiau visiems atsakovams priimtiną moteriškę vardu G., kuri aiškina, kad „čia viskas yra jos“. Atsakovai1-2 tai padarydami, aiškiai suprato ir žinojo, kad ieškovė jokių laiškų ginčo turte negaus, kad ieškovė ten negyvena, kad ji gyvena ne Lietuvoje. Galiausiai, net ir iš 2021-06-01 brokerės el. laiško ieškovei matyti, kad pas atsakovus1-2 jau yra „kiti pirkėjai“, kuriems brokerė papasakojo apie pokalbį su ieškove. Matyti akivaizdus atsakovės1 ir atsakovo2 interesas, nors ir žinant apie ieškovės turimą pirmenybės teisę pirkti bendrą turtą, siūlyti jį „kitiems pirkėjams“ dar net nežinant ieškovės nuomonės dėl pirkimo. Be to, iš susirašinėjimo matyti, jog brokerė faktiškai siūlo ieškovei bendrauti su pirkėjais (tikslu, kad jie netgi nupirktų visą ginčo turtą ir iš pačios ieškovės), o ieškovė su tuo nesutinka ir prašo, kad turtas būtų parduotas jai vienai. Į tai brokerė vėlgi atsako, kad pirkėjai svarsto apie kainos koregavimą, - t. y. brokerė ir toliau kalba apie esamus „kitus pirkėjus“, kurie neturi jokios teisės pirkti ginčo turtą tuomet, kai to pageidauja bendraturtė, t. y. ieškovė.

Mano, kad atsakovei1 ir atsakovui2 ypatingai rūpėjo, kad turto nenusipirktų ieškovė, nes tuomet jų pažįstamiems atsakovams K. nebeliktų jokių galimybių pirkti kokią nors ginčo turto dalį – ieškovė niekam jo parduoti neketina.

Pažymi, kad gavus iš notarės tam tikras aplinkybes paaiškinančius dokumentus, ieškovė bandė taikiai išspręsti šį kylantį ginčą, per atstovą 2022-08-29 d. kreipdamasi tiesiogiai į atsakovus3-5 bei notarę, nurodydama jau minėtą šalių susirašinėjimą ir teismų praktiką tokios kategorijos bylose bei siūlydama jiems „... sudaryti taikų susitarimą dėl turto pardavimo Klientei ar kitais Jums priimtinais būdais“. Būtent 2022-09-15 d. atsakyme į šį taikų ieškovės pasiūlymą atsakovai3-5 vėlgi, kaip ir atsakovės1 ir atsakovo2 pasitelkta brokerė, atsiuntė priešpriešinį pasiūlymą – jiems parduoti ieškovei priklausančias ginčo turto dalis.

Mano, kad visi atsakovai visados siekė vieningo tikslo – viso turto perleidimo atsakovams3-5, bet kokiais būdais, t. y. pažeidžiant ieškovės teises ir įstatymo, t. y. CK 4.79 str. nuostatų saugomus teisėtus interesus, juo labiau – teisėtus ieškovės lūkesčius, kad atsakovai1-2 elgsis sąžiningai ir teisėtai, nepiktnaudžiaus teise, nenutylės svarbios informacijos notarei ir nesudarys jai prielaidų (laikant, kad ieškovė atsisakė pirkti) tvirtinti ginčo sandorį su kitais atsakovais3-5. Atsakovai1-2 sąmoningai pasirinko ieškovei nebeparduoti jų pačių ieškovei pasiūlyto turto, nekomunikuoti su ja. Ieškovės įsitikinimu, atsakovai1-2 pardavė kitiems atsakovams ginčo turtą apsimestinai ženkliai didesne nei rinkos kaina (kaip minėta, anksčiau kaina buvo 15000 ir 20000 Eur, - neįtikėtina, kad ji per 3-6 mėnesius kažkodėl „padidėjo“ 25 procentais), t. y. atsakovai sudarė iš dalies apsimestinį sandorį, vėlgi siekdami, kad ieškovei toks sandoris būtų nebenaudingas, kad jai būtų apsunkinta galimybė turtą įsigyti.

Teigia, kad, kad 7000 Eur ginčo turto kainos dalis nebuvo niekur fiksuojama ir pervedama banko pavedimais, nors tai nėra logiška ir suprantama, kadangi jei jau šalys pasirinko atsiskaitymą ne grynaisiais pinigais, kyla klausimas, kam tuomet mokėti likusią dalį grynaisiais pinigais. Netgi ir pačioje ginčo sutartyje yra numatyta, kad ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė tai dienai yra 3090 Eur, kas reiškia, kad parduodama dalis yra verta ne daugiau kaip 1839,29 Eur (kadangi likusi sklypo 17/42 dalis priklauso ieškovei); taip pat sutartimi parduotas gyvenamasis namas yra vertas 2710 Eur (atsakovams priklauso 6-7 dalis, verta 2322,86 Eur), Pastatas – Viralinė: 33 Eur, Pastatas – Pirtis: 85 Eur, Pastatas – Tvartas: 2550 Eur, o Gyvenamajam namui priklausantys Inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas): 11 Eur (ieškovams priklausanti dalis verta 9,43 Eur), kas reiškia, kad visa atsakovų 1-2 parduodamo ginčo turto rinkos vertė buvo ne daugiau kaip 6839,85 Eur.

Nurodo, kad nebūtų įtikėtina, kad šį turtą atsakovai pirktų-parduotų realia rinkos kaina, bet padidintą net 3,65 karto. Tuo labiau, kad atsakovai ir patys anksčiau vertino savo turtą ženkliai mažesne kaina. Iš viešojo registro duomenų ir pridedamose nuotraukose matyti, kad visas ginčo turtas yra ypatingai prastos, susidėvėjusios būklės (59-70 proc.), medinis, statytas (duomenys neskelbtini)metais, jo vertė yra akivaizdžiai minimali.

Motyvuoja, kad aplinkybė, jog sutartyje yra įrašytas ieškovės dėmesio ir sužinojimo apie tokios sutarties sudarinėjimą vengusių pardavėjų (bei pirkėjų) patvirtinimas apie pilną atsiskaitymą, savaime nereiškia, kad tokia kaina ir buvo realiai sumokėta, gryni pinigai perduoti, kad tokia buvo sąžininga ir reali rinkos kaina ir kad dėl tokios sumos pardavėjai susitarė. Be to teigia, jog nėra duomenų, kad tokią 7000 Eur grynųjų pinigų sumą atsakovai3-5 (duomenys neskelbtini)dieną apskritai turėjo.

Nurodo, kad atsižvelgiant į aukščiau aprašytas atsakovų nesąžiningumo aplinkybes labiau tikėtina, kad ginčo turtas ginčo (duomenys neskelbtini)d. sutartimi iš tiesų buvo parduotas už 18000 Eur kainą, o ne už 25000 Eur kainą, t. y. kad minėtos sutarties dalis dėl 7000 Eur šios kainos dalies yra apsimestinė ir negaliojanti.

Paaiškina, jog atsakovai B. B. ir A. L. kartu su aplinkinių kaimų gyventojais G. K. siekė padėti, nes G. K. neteko savo namų (duomenys neskelbtini) kaime ir ieškojo kur apsistoti. Jie tiesiog geranoriškai priėmė gyvenamajame name gyventi G. K., leido naudotis turtu bei rūpintis pačiu turtu.

Nurodo, kad atsakovai B. B. ir A. L. visą laiką su ieškove palaikė draugiškus bendraturčių santykius. Kada jie jau apsisprendė parduoti turtą, pirmiausia apie ketinamą turto pardavimą informavo ieškovę.

Pažymi, jog atsakovai B. B. ir A. L. siekė parduoti Turtą už kuo didesnę kainą. Atsakovai radę pirkėjus (E. K. bei M. K.), sutinkančius mokėti 25 000 Eur už parduodamą turtą, buvo pradėta pirkimo – pardavimo procedūra. Jie kreipėsi į Zarasų rajono 1-ojo notaro biuro notarę Jolitą Vaitonienę dėl Sutarties sudarymo. Notarė informavo atsakovus apie bendraturtės (ieškovės) įstatyminę pirmumo teisę įsigyti parduodamą turtą.

Atsakovai neturėjo duomenų apie Ieškovės adresą (duomenys neskelbtini). Nors Gyventojų registro duomenimis ieškovė buvo deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nebuvo nurodžiusi. Neigia su ieškinyje nurodytą aplinkybę, esą jiems buvo žinomas tikslus Ieškovės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), nes ieškovė buvo siuntusi siuntas atsakovei B. B.. Paaiškina, jog ieškovės nurodoma siunta, ant kurios matėsi ieškovės gyvenamosios vietos adresas, atsakovei B. B. buvo siųsta 2019 metais, t. y. beveik prieš 3 metus. Siuntos įpakavimas buvo išmestas, o informacija apie siuntėjos adresą buvo pamiršta.

Nurodo, kad esant tokiai situacijai bei įstatyminei pareigai, notarė ėmėsi bendraturtės informavimo procedūros. Ieškovės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto adresą išsiuntė 2022-03-17 pareiškimą. Pareiškime aiškiai nurodyta informacija apie bendraturtės pirmumo teisę įsigyti parduodamą turtą, išvardintas parduodamas turtas, nurodyta kaina, terminas, per kurį bendraturtė turi išreikšti savo norą įsigyti parduodamą turtą. Ieškovei per vieną mėnesį nepareiškus ketinimo įsigyti parduodamą turtą, buvo imtasi papildomo būdo informuoti ieškovę – laikraštyje „Zarasų kraštas“ 2022-05-03 Nr. 33 buvo paviešintas skelbimas/pranešimas bendraturčiams dėl parduodamo turto. Skelbimo/pranešimo laikraštyje turinys yra toks pat, kaip ir ieškovei siųsto 2022-03-17 pareiškimo turinys.

Pažymi, jog nors ieškovė ieškiniu tvirtina esą buvusi neinformuota apie turto pardavimą, tačiau „messenger“ programoje esančiuose susirašinėjimuose matoma, jog ieškovei 2022-05-03 buvo išsiųsta skelbimo iškarpa iš laikraščio. Iš „messenger“ susirašinėjimo matyti, jog ieškovė padėkojo už atsiųstą žinutę bei nurodė siuntėjai: „Pasakyk, kad nepersiuntei, man jie viska turi siusti i elektronini pasta o as turiu persiusti advokatui“.

Bendraturtė su pranešimu susipažino 2022-05-03, likus daugiau nei mėnesiui iki turto pardavimo. Tačiau ieškovė net 2022-05-03 susipažinusi su turto pardavimo sąlygomis bei jos pirmumo teise įsigyti turtą, savo valios jį įsigyti nepareiškė. Todėl atsakovai B. B., A. L., E. K., Z. K. sudarė Sutartį, patvirtintą notarės.

Už turto pardavimą atsakovai B. B., A. L. iš atsakovų E. K. ir Z. K. gavo 18 000 Eur (kiekvienam po 9 000 Eur) pavedimu į banko sąskaitas bei 7000 Eur (kiekvienam po 3 500 Eur) grynais. Šią aplinkybę Sutarties sudarymo metu atsakovai taip pat patvirtinto notarei. Sudarius minimą (duomenys neskelbtini)Sutartį, turto savininkais tapo atsakovai E. K. ir Z. K.. Be to nurodo, jog pardavus turtą, atsakovai B. B. ir A. L. iš ieškovės negavo jokių pretenzijų, reikalavimų ir apie tariamai pažeistas ieškovės teises sužinojo tik susipažinę su ieškiniu.

Pažymi, jog ieškovė faktiškai apie turto pardavimo faktą bei jos, kaip bendraturtės, pirmumo teisę įsigyti turtą, buvo informuota 2022-05-03 žinute „messenger“ programa. Be to, ieškovė atsakydama į pateiktą informaciją nurodė: „Pasakyk, kad nepersiuntei, man jie viska turi siusti i elektronini pasta o aš turiu persiusti advokatui“.

Aplinkybę, jog ieškovė jau po faktinio 2022-05-03 informavimo apie turto pardavimą, (duomenys neskelbtini)Sutarties sudarymo metu bei 3 mėnesius po Sutarties sudarymo turėjo atstovą (advokatą), paliudija ieškovės į bylą pateikta 2021-06-07 sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. K26-2021(D). Tai pagrindžia aplinkybę, jog ieškovė turėjo visas galimybes tinkamai pasinaudoti ne tik kaip bendraturtės pirmumo teise įsigyti turtą, bet ir teise reikalauti, kad jai būtų perkeltos pirkėjų teisės ir pareigos.

Argumentuoja tuo, jog ieškovė buvo tinkamai informuota apie atsakovų B. B. ir A. L. ketinimą parduoti savo turtą ne bendraturtei (ieškovei) bei informuota apie bendraturtės pirmumo teisę įsigyti Turtą: ieškovei registruotu paštu buvo išsiųstas notarės 2022-03-17 pareiškimas dėl turto pardavimo Ieškovės nekilnojamojo turto adresu. Pareiškime buvo nurodyta bendraturčių valia parduoti turtą, informacija apie Ieškovės turimą pirmumo teisę pirkti nurodytą turtą; 1 mėnesio terminas atsakymui pateikti; parduodamo turto pirkimo – pardavimo sąlygos. Ieškovė neturėjo jokios deklaruotos gyvenamosios vietos, todėl 2022-03-17 pareiškimas buvo adresuotas Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto adresu. Be to, Ieškovei neatsiliepus pagal 2022-03-17 pareiškimą, atsakovai B. B. ir A. L. laikraštyje „Zarasų kraštas“ pateikė pranešimą/skelbimą dėl parduodamo Turto. Skelbimo/pranešimo turinys buvo toks pats kaip 2022-03-17 pareiškimo turinys. Tokį elgesį atsakovai B. B. ir A. L. vertina tik kaip papildomą priemonę informuoti Ieškovę, išreiškiančią pardavėjų sąžiningumą. Maža to atsakovų B. B. ir A. L. prašymu R. L. 2022-05-03 pavyko susisiekti su Ieškove bei ją „messenger“ programa informuoti apie skelbimą dėl atsakovų B. B. ir A. L. turto pardavimo bei Ieškovės pirmumo teisės įsigyti parduodamą turtą. Ieškovė tą pačią dieną (2022-05-03) patvirtinto, jog gavo informaciją.

Ieškovė kelia nepagrįstus įtarimus atsakovų atsiskaitymo būdas – 7 000 Eur grynais, 18 000 Eur pavedimu į sąskaitas. Teigia, kad šie Ieškovės įtarinėjimai yra visiškai nepagrįsti. Atsakovai pageidavo gauti dalį atsiskaitymo grynais pinigais, kad nereikėtų vėliau jų nuiminėti iš banko.

Pažymi, jog ieškovės ieškinyje pateikti vertinimai dėl turto kainos yra subjektyvaus pobūdžio. Turto kaina, kaip ieškinyje net nurodyta, palaipsniui buvo didinama (nuo 15 000 Eur, iki 20 000 Eur, vėliau iki 25 000 Eur) atsižvelgiant į nekilnojamojo turto kainų tendencijas Lietuvoje. Aptariamu atveju atsakovai nustatė tokią kainą, kuri jiems atrodė teisinga ir protinga.

Atsakovai B. B. ir A. L. nuo 2019 metų šiuo turtu leido naudotis bei rūpintis G. K., nes patys turtu beveik nesinaudojo. G. K. rūpinosi turtu, tvarkė aplinką. Paaiškina, jog G. K. yra Atsakovų E. K. ir M. K. teta (tėčio sesuo). Todėl vasaros laikotarpiu atsakovai E. K., Z. K. ir M. K. lankydavo tetą G. K., leisdavo laiką (duomenys neskelbtini) kaime.

Atsakovai B. B. ir A. L. 2021 metais atsakovams E. K. ir M. K. pasiūlė įsigyti aukščiau minėtą turtą. Atsakovai B. B. ir A. L., siūlydami įsigyti turtą, laikui bėgant vis kėlė kainą iki galutinės 25 000 Eur sumos.

Atsakovai E. K. ir M. K. taip pat buvo atsakovų B. B. ir A. L. informuoti, jog ieškovė turi pirmumo teisę įsigyti turtą, todėl jai priėmus pasiūlymą įsigyti turtą, jis būtų parduodamas išimtinai ieškovei.

Atsakovai E. K. ir M. K. apsisprendė įsigyti turtą (duomenys neskelbtini) kaime dėl žmogiškų, o taip pat ir racionalių priežasčių. Paaiškina, jog aplinkinėse vietose prabėgo atsakovų E. K. ir M. K. vaikystė. Šios aplinkybės jiems turi ypatingą reikšmę bei su amžiumi sentimentai aplinkinėms vietovėms stiprėja. Atsakovams B. B. ir A. L., notarei J. V. patvirtintus bei įsitikinus, jog ieškovė buvo tinkamai informuota apie savo pirmumo teisę įsigyti parduodamą turtą ir ja nepasinaudojo, Zarasų rajono 1-ojo notaro biure atsakovai B. B., A. L., E. K. ir M. K. sudarė (duomenys neskelbtini)Sutartį. Po Sutarties sudarymo Turto savininkais tapo E. K., M. K. su sutuoktine Z. K.. Pagal Sutarties 4.1 punkto sąlygą, atsakovai E. K. ir M. K. sumokėjo atsakovams B. B. ir A. L. viso 25 000 Eur sumą: pervedė po 9 000 Eur į atsakovo B. B. ir A. L. banko sąskaitas, grynais atsakovams B. B. ir A. L. sumokėjo po 3 500 Eur. Atsakovai, tapę teisėtais turto savininkais, ėmėsi turto būtinųjų bei priežiūros darbų.

Pažymi, jog ieškovė faktiškai apie Turto pardavimo faktą bei jos, kaip bendraturtės, pirmumo teisę įsigyti turtą, buvo informuota ir 2022-05-03 žinute „messenger“ programa. Taip pat, ieškovė atsakydama į pateiktą informaciją nurodė: „Pasakyk, kad nepersiuntei, man jie viska turi siusti i elektronini pasta o as turiu persiusti advokatui“. Tai reiškia, jog duotuoju metu Ieškovė jau turėjo advokatą, kvalifikuotą specialistą, teikiantį profesionalias teisines paslaugas.

Teigia, kad aplinkybę, jog ieškovė jau po faktinio 2022-05-03 informavimo apie turto pardavimą, (duomenys neskelbtini)Sutarties sudarymo metu bei 3 mėnesius po Sutarties sudarymo turėjo atstovą (advokatą), paliudija ieškovės į bylą pateikta 2021-06-07 sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. K26-2021(D). Tai pagrindžia aplinkybę, jog ieškovė turėjo visas galimybes tinkamai pasinaudoti ne tik bendraturtės pirmumo teise įsigyti turtą, bet ir teise reikalauti, kad jai būtų perkeltos pirkėjų teisės ir pareigos.

Atsakovų E. K. ir M. K. bei jų visos giminės santykis su šiais kraštais, gamta yra ilgaamžis bei glaudus, todėl atsakovai E. K. ir M. K. buvo pasiryžę stengtis įsigyti turtą. Todėl atsakovams B. B. ir A. L. paprašius už turtą sumokėti 25 000 Eur, atsakovai E. K. ir M. K. įsivertinę, kad turtą perka kartu, sutiko su nurodyta suma. Be to pažymi, jog dėl atsakovo M. K. darbo pobūdžio gaunamos pajamos yra gaunamos išimtinai grynaisiais pinigais.

Pripažįsta, kad nėra draudžiama turto siūlyti ne bendraturčiui, tačiau teigia, kad atsakovams-pirkėjams neabejotinai buvo žinomas ieškovės sutikimas jį pirkti. Nurodo, kad tai patvirtina susirašinėjimus su bendraturčių pasamdyta nekilnojamojo turto pardavimo brokere A. V., kuri į vieną ieškovės el. laišką atsako: Pirkėjai svarsto apie kainos siūlymo koregavimą. Tai daugiau nelabai ką galima komentuoti ... Mūsų pokalbį papasakojau Pirkėjams, tai jiems tikrai būtų įdomu su Jumis aptarti padėtį. P. J. Jų telefonus: E. : (duomenys neskelbtini) M. : (duomenys neskelbtini)“. Daro išvadą, kad brokerės neabejotinai informuoti „pirkėjai“ K. – 3 atsakovai aiškiai žinojo, kad ieškovė pageidauja įsigyti visą ginčo turtą, ir dėl to visi atsakovai bendrai ir sumanė, kaip išvengti CK 4.79 str. atsakovams-pardavėjams nustatytos pareigos bei nesilaikyti šioje teisės normoje nustatytų taisyklių, skirtų ieškovės teisių gynimui ir užtikrinimui. Be to, iš atsiliepimų nesupranta, kodėl atsakovai pirkėjai neva vis „kėlė“ turto kainą, kai ji netgi ginčo (duomenys neskelbtini)d. sandorio sudarymo dieną sąžiningoje rinkoje pagal aplinkinėse gatvės ir kaimuose parduodamo turto lyginamuosius pavyzdžius buvo apie tik 12400 Eur (2022-12-19 parengtą vertintojų įmonės (duomenys neskelbtini) rašytinė, el. parašu pasirašyta konsultacinė išvada pridedama), o ne 15000, 20000 ar 25000 Eur. Jei atsakovai vis dar mano, kad ginčo sandoris atitiko ginčo turto rinkos kainą ir jos neviršijo daugiau kaip 2 kartus.

Iš neteisėtų atsakovų-pardavėjų veiksmų ir elgesio, nesiūlant ieškovei pirkti ginčo turto bei nepranešant apie jo pardavinėjimą, ir tuo pačiu metu „pasiūlyme“ nerealiai užkeliant ginčo turto kainą tikintis, kad ieškovė gal praras interesą pirkti per brangų ginčo turtą, galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad visų atsakovų bendras sumanymas buvo bet kokiais būdais užkirsti kelią ieškovei pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti bendrą su atsakovais turtą, bei tą turtą, kurį atsakovai turėjo asmeninės nuosavybės teise (pvz., ginčo pirtis bendrame su ieškove sklype).

Teigia, kad Atsakovai nenurodo, kodėl patys ieškovei nepranešė apie ketinamą parduoti turtą nauja 25000 Eur kaina, arba kodėl notarė ieškovei nepersiuntė tokio jų pasiūlymo tiesiogiai, į ieškovės nurodytą el. pašto adresą, arba Messenger programėle. Tuo tarpu atsakovų-pardavėjų galimai paprašytas kitas jų giminaitis ar giminaitė, neturintys ir neturėję nieko bendra su ginčo turtu, siuntė ieškovei pranešimą, neatitinkantį jokių CK 4.79 str. nustatytų reikalavimų – siuntė ne per notarę, siuntė ne bendraturtis, siuntė remiantis pardavėjo L. sutuoktinės („R.“ L.) prašymu kitai – taip pat R. L..

2022-08-23 d. ieškovė paprašė savo atstovo patikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenis, tikėdamasi, kad ginčo turtas vis dar neparduotas ir nesulaukdama, kol atsakovai atsiųs jai kokį nors naują pasiūlymą dėl jo pardavimo. Paaiškėjus, kad turtas jau parduotas 2022-06-17, nedelsdamas atstovas pranešė apie tai ieškovei, pasiūlė ginti savo teises užginčijant sutartį teisme, prašant perkelti jai pirkėjos teises ir pareigas. Be to, aplinkybės, kad ieškovė ar kiti jos interesais veikiantys asmenys daugiau niekada, išskyrus 2022-08-23, nuo ginčo sandorio dienos iki 2022-08-24 netikrino Nekilnojamojo turto registro duomenų apie ginčo turtą, patvirtina ir pridedamas VĮ Registrų centro atsakymas, - jame nurodoma, kad ieškovės atstovas tikrino juos tik vieną kartą, 2022-08-23 d.

Teigia, kad ieškovė sąžiningai ilgą laiką nežinojo apie atsakovų klastą ir be ieškovės žinios atliktą ginčo turto pardavimą. Tai rodo, kad ieškovė net ir neįtarė apie ginčo sandorį, jo rengimą, t. y. jai apie jį, jo sudarymą nebuvo pranešta – atsakovams, tai buvo naudinga, dėl to jie šią informaciją nuo ieškovės slėpė.

Argumentuoja, kad ieškinys pateiktas teismui po 2 mėnesių ir 2 dienų nuo sužinojimo, t. y. nepraleidžiant įstatymo nustatyto kreipimosi į teismą termino. Ieškovė paneigdama atsakovų argumentus pateikia ieškovės (duomenys neskelbtini) turimos banko sąskaitos išrašą (banko Nordea Bank Abp, filial i Norge 2022-12-15 d. pažymą), kuris skelbia, jog ieškovė savo banko sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini)turi „(duomenys neskelbtini)“, t. y. Norvegijos kronų, kas pagal oficialų kursą yra lygu (duomenys neskelbtini) Eur sumai, ir teigia, kad ieškovė turi pakankamai turto, kad įvykdyti net ir 25000 Eur sandorį.

Šią informaciją ieškovei perdavė atsakovas A. L., pas kurį svečiuose ieškovė lankėsi grįžusi į Lietuvą 2021 m. rugsėjo mėnesį. Tuomet ieškovė sužinojusi, kad turto dalis bus parduodama už didesnę nei jos norima 15 000 Eur kaina visiškai nesidomėjo parduodama turto dalimi. Paskutinė ieškovės žinutė buvo persiųsta 2021-12-01. Po šios žinutės tiesiogiai pardavėjų nieko neklausinėjo apie parduodamą turto dalį bei nerodė jokio intereso jį pirkti. „Messenger“ žinute persiuntimo būdas buvo pasirinktas todėl, kad atsakovai B. B. ir A. L. žinojo, kad ieškovė gerai sutaria ir bendrauja kaip pati Ieškovė įvardija su Ieškovės dėdės J. L. trečia žmona R. L., todėl atsakovo A. L. sutuoktinė R. L. paprašė, ieškovės dėdės J. L. trečios žmonos R. L. persiųstų ieškovei skelbimą apie parduodamą turtą.

Nurodo, kad toks pranešimo būdas buvo pasirinktas dar ir todėl, kad jis yra žymiai greitesnis ir efektyvesnis informacijos persiuntimo būdas negu informacijos persiuntimas el. paštu. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovė žinojo apie nekilnojamojo turto dalies pardavimą. Ieškovė neginčija, kad gavo pranešimą apie parduodamą turtą, tik nurodo savo nuomonę, kad pranešimas jai buvo įteiktas netinkama tvarka, t. y. pranešimą turėjo įteikti notaras, o ne kitas asmuo.

Todėl, teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl esminės aplinkybės – ieškovė buvo informuota apie parduodamo turto dalį ir teisę ją pirkti pirmumo tvarka. Ieškovė pati pripažįsta, kad apie parduodamą turtą buvo informuota R. L. – ieškovės dėdės J. L. trečios žmonos, tačiau netinkamai aiškindama teisės normas laiko, kad toks informavimas apie parduodamą turtą yra netinkamas, nes ieškovės įsitikinimu, ją turėjo informuoti notarė arba skelbimas turėjo būti patalpintas ir respublikiniame laikraštyje.

Reiškia nuomonę, kad aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, ieškovės pirmumo teisė įsigyti turto dalį nebuvo pažeista. Ieškovė net ir gavusi pranešimą apie parduodamą turtą nesiėmė jokių veiksmų savo valiai išreikšti pirkti turto dalį. Priešingai, ji visą laiką ruošėsi inicijuoti teisminį procesą ir laukė kol turto dalis bus parduota, tuomet pareiškė ieškinį pagal iš anksto sugalvotą planą dėl tariamai pažeistų teisių gynimo.

Ieškovė 2022-05-03 iš R. L. gavo laikraštyje „Zarasų kraštas“ 2022-05-03 patalpintą skelbimą apie parduodamą turto dalį, kuriame labai aiškiai nurodyta, kad bendraturtė savo pirmumo teisę įgyti turtą gali per 1 mėnesį nuo skelbimo paskelbimo. Ieškovė, pati būdama gerai orientuota bei turėdama profesionalų atstovą, neabejotinai suprato, kad ji savo pirmumo teisę įsigyti turto dalį gali įgyvendinti iki 2022-06-03 (imtinai). Vėliau turtas gali būti perleistas kitiems asmenims.

Atsakovai E. K., Z. K., M. K. triplike atkreipia dėmesį, kad ieškovės pozicija ir procesiniuose dokumentuose nurodomi argumentai yra prieštaringi. Ieškovė prašo perkelti jai pirkėjų teises ir pareigas pagal (duomenys neskelbtini)d. sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau akivaizdu, kad ji nesutinka su 25000 Eur turto pardavimo kaina ir nenori tokios kainos mokėti.

Ieškovės įsitikinimu 25000 Eur kaina už sodybos dalį yra per didelė, tačiau 18000 Eur kaina Ieškovei neatrodo per didelė. Atsakovų nuomone, skirtumas tarp 18000 Eur ir 25000 Eur nėra esmingai didelis, juolab, kad sodybos dalį pirko brolis su seserim E. K. su M. K. bei jo sutuoktine.

Teigia, kad keisti ieškovės argumentai, kuriais ji kelia klausimą, kodėl pirkėjai sodybos dalį pirko už 25000 Eur, jeigu, anot ieškovės, „sąžiningoje rinkoje“ pagal aplinkinėse gatvėse ir kaimuose parduodamo turto lyginamuosius pavyzdžius turto kaina buvo tik apie 12400 Eur, o pati siūlosi sumokėti 18000 Eur, jeigu anot jos, turto kaina „sąžiningoje rinkoje“ yra apie 12400 Eur. Yra pakankamai akivaizdu, kad pati ieškovė supranta, kad jos nurodoma kaina yra neatitinkanti realios aptariamo turto kainos rinkoje.

Teigia, kad vertinant ieškovės nurodomus argumentus, galima daryti išvadą, kad ieškovė net neketino pirkti aptariamo turto. Visi ieškovės argumentai dėstomi apie tai, kodėl ji nebuvo tiesiogiai notarės informuota apie parduodamą turtą, kodėl skelbimas apie parduodamą turtą buvo patalpintas tik rajoniniame laikraštyje ir nebuvo patalpintas respublikiniame laikraštyje. Ieškovė dublike visiškai nepaaiškina aplinkybės, kodėl gavusi iš R. L. 2022-05-03 pranešimą „messenger“ programėle apie patalpintą skelbimą apie parduodamą turtą, ieškovė ne tik neišreiškė valios pirkti parduodamą turtą pirmumo teise, bet priešingai, nurodė R. L. „pasakyk, kad nepersiuntei, man jie viską turi siųsti į elektroninį paštą, o aš turiu persiųsti advokatui“. Toks ieškovės elgesys yra logiškai nepaaiškinamas, o ieškinyje ir dublike dėstomi argumentai, apie tai, kad buvo pažeista jos pirmumo teisė pirkti turtą vertintini itin kritiškai.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė jau 2021-06-07 sudarė sutartį su ją atstovaujančiu advokatu ir visą laiką reguliariai tardavosi bei derindavo savo veiksmus. Ši aplinkybė labai gerai matoma iš prie dubliko pateikto susirašinėjimo su atstovu, kuriuo 2021-06-07 ieškovė persiuntė atstovui savo duomenis atstovavimo sutarčiai sudaryti.

Motyvuoja, kad Ieškovė netinkamai ir subjektyviai vertina aptariamą situaciją neatskleisdama visų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Atsakovai įsigiję nuosavybės dalį pirmiausiai ėmėsi atlikti darbus, kurie buvo privalomi tinkamai gyvenamojo namo priežiūrai. Atsakovai taip pat pažymi, kad 2022 metais aptariamoje sodyboje, kurioje bendrosios dalinės nuosavybės teise turtą įsigijo atsakovai, lankėsi tiek ieškovė, tiek ir jos sutuoktinis R. K.. Pabrėžė, kad nei R. K., nei Ieškovė nereiškė jokių pretenzijų, kad gyvenamajame name gyvena G. K. arba kad gyvenamajame name atliekami būtiniausi namo priežiūros darbai. Priešingai, Ieškovė atrodė patenkinta ir besilankydama 2022-09-07 sodyboje gausiai viską fotografavo.

Įrodymai patvirtina, kad skelbimas apie parduodamo turto dalį buvo patalpintas laikraštyje „Zarasų kraštas“. Skelbime labai aiškiai nurodytos esminės pardavimo ir pirmumo teisės įsigyti turtą realizavimo sąlygos: 1) nurodytos parduodamo turto dalys, identifikuojant konkretų turtą bei nurodant turto unikalius numerius bei adresą; 2) nurodyta parduodamo turto dalių kaina – 25.000 Eur; 3) nurodytas terminas per kurį bendraturtis gali realizuoti savo pirmumo teisę pirkti parduodamas turto dalis – per 1 mėnesį nuo pranešimo paskelbimo dienos; 4) Nurodytas notaro biuras į kurį turėtų kreiptis bendraturtis; 5) nurodytos teisinės pasekmės, jeigu bendraturtis per 1 mėnesį nepareikš noro pirkti parduodamo turto dalis, turto dalys bus parduotos kitam pirkėjui.

Argumentuoja, tuo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad Ieškovė žinojo apie nekilnojamojo turto dalies pardavimą. Ieškovė neginčija, kad gavo pranešimą apie parduodamą turtą, tik nurodo savo nuomonę, kad pranešimas jai buvo įteiktas netinkama tvarka, t. y. pranešimą turėjo įteikti notaras, o ne kitas asmuo. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl esminės aplinkybės – ieškovė buvo informuota apie parduodamo turto dalį ir teisę ją pirkti pirmumo tvarka. Ieškovė pati pripažįsta, kad apie parduodamą turtą buvo informuota R. L. – ieškovės dėdės J. L. trečios žmonos, tačiau netinkamai aiškindama teisės normas laiko, kad toks informavimas apie parduodamą turtą yra netinkamas, nes Ieškovės įsitikinimu, ją turėjo informuoti notarė arba skelbimas turėjo būti patalpintas ir respublikiniame laikraštyje.

Teigia, kad sprendžiant dėl ieškinio senaties termino taikymo, reikšminga yra ne aplinkybė, kada ieškovės atstovas patikrino VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis ir sužinojo apie ginčo sandorį, tačiau, kada Ieškovė, ar ją atstovaujantis atstovas turėjo sužinoti apie ginčijamą sandorį. Ieškovė atstovavimo sutartį su atstovu pasirašė 2021-06-07 dieną. Tai reiškia, ieškovė jau gerokai anksčiau iki ginčijamo sandorio sudarymo rūpinosi teisine savo interesų apsauga. Ieškovė 2022-05-03 iš R. L. gavo laikraštyje „Zarasų kraštas“ 2022-05-03 patalpintą skelbimą apie parduodamą turto dalį, kuriame labai aiškiai nurodyta, kad bendraturtė savo pirmumo teisę įgyti turtą gali per 1 mėnesį nuo skelbimo paskelbimo.

Motyvuoja, kad Ieškovė, pati būdama gerai orientuota bei turėdama profesionalų atstovą, neabejotinai suprato, kad ji savo pirmumo teisę įsigyti turto dalį gali įgyvendinti iki 2022-06-03 (imtinai). Vėliau turtas gali būti perleistas kitiems asmenims. Ieškovės argumentai, kad ji neprivalo tikrinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų neatitinka protingo, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standarto, taip pat prieštarauja pačios ieškovės dėstomiems argumentams, įrodinėjant didelį suinteresuotumą įsigyti turtą. Ieškovės teisės tariamai pažeistos buvo (duomenys neskelbtini)(Sutarties pasirašymo metu). Todėl ieškinio pareiškimo senaties terminas suėjo 2022-09-17.

Ieškovė, kaip apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo, atstovaujama advokato, subjektyviai apie savo tariamai pažeistas teises turėjo sužinoti žymiai anksčiau nei 2022-08-23. Pažymėjo, jog ieškovė apie parduodamą turtą sužinojo 2022-05-03, o pati Turto pardavimo Sutartis sudaryta 2022-06-17. Todėl negalima ieškovės elgesio laikyti sąžiningu, atsakingu, apdairiu bei rūpestingu. Laikoma, jog ieškovė apie tariamai jos pažeistas teises turėjo bei galėjo susižinoti iškart po Sutarties sudarymo (2022-06-17). Tokiu atveju ieškinio senaties terminas vis tiek suėjo 2022-09-17.

Teigia, kad Ieškovės argumentai dėl kainos ne tik nėra pagrįsti, tačiau ir pakankamai absurdiški. Ieškovė teigia, kad 25 000 Eur pirkimo kaina neatitinka rinkos vertės, o 18 000 Eur atitinka rinkos vertę. Ieškovė pateikė (duomenys neskelbtini) konsultacinę išvadą kaip reikšmingą įrodymą turto rinkos kainai nustatyti, tačiau Atsakovai atkreipia dėmesį, kad pateikiama konsultacinė išvada neatitinka objektyvumo ir patikimumo reikalavimų. (duomenys neskelbtini) parengė konsultacinę išvadą išskaičiuodama pasirinktų objektų vieno kvadratinio metro kainą, sandorių sudarytų ir 2019 – 2020 metais. Visuotinai žinoma, kad sodybų kainos dėl didelės paklausos ženkliai didėjo 2021 -2022 metais, todėl sandorių kainos skaičiavimas 2019 – 2020 metais taip pat vertinamas kritiškai. Ieškovė teikia įrodymą, kad sodybos kaina tariamai galėjo būti 12.400 Eur, o pati siūlo mokėti 18.000 Eur. Ieškovė nepaaiškina, kodėl nori „permokėti“ už sodybą nuo jos įsitikinimu ženkliai mažesnės sodybos rinkos kainos. Paaiškina, kad jie ieškojo sodybos, kuri būtų visiškai greta jiems artimų vietų ir atsiradus galimybei įsigyti šią sodybos dalį jie ja pasinaudojo.

Ieškovo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Ieškovė I. K. neįrodė, kad atsakovai (duomenys neskelbtini)pirkimo - pardavimo sutartyje nurodė didesnę kainą nei buvo sumokėta. Atsakovai pardavėjai A. L., B. B. patvirtina aukščiau minėtą notaro patvirtintoje sutartyje nurodyta pinigų sumą gavo, o pardavėjai M. K. ir E. K. tokią pinigų sumą sumokėjo. Visi atsakovai patvirtino, kad prieš sudarant šį pirkimo pardavimo sandorį sutarė dėl perkamo – parduodamo nekilnojamojo turto kainos ir ją nustatė 25000 eurų. Taip pat sutarė dėl tokios atsiskaitymo tvarkos.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendraturčių pirmenybės teisė pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjo pareiga raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Šioje dalyje taip pat nurodyta, kad kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Nurodytos normos 3 dalyje nustatytos šios pirmenybės teisės pažeidimo teisinės pasekmės: jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 4.79 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl bendraturčio, ketinančio parduoti savo dalį, pareigos pranešti raštu apie tai kitiems bendraturčiams, nurodant kartu parduodamos dalies kainą ir kitas pardavimo sąlygas, skirtos apsaugoti kitų bendrosios nuosavybės teisės dalyvių interesus, siekiant, kad bendrosios nuosavybės dalis nebūtų parduota kitam asmeniui, nepasiūlius įsigyti ją pirmiausia bendraturčiams, taip pat siekiant apsaugoti juos nuo nesąžiningų savo dalį parduodančio bendraturčio veiksmų, kai ši dalis parduodama mažesne kaina ir (ar) kitomis pirkėjui geresnėmis sąlygomis, negu buvo pasiūlytos bendraturčiams pirmenybės teise. Kartu pažymėtina, kad šios teisės normos nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos taip, kad be pagrindo apsunkintų ar varžytų dalį bendrojoje nuosavybėje parduodančio asmens teisinę padėtį.

Ieškovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini). Tikslus jos gyvenamosios vietos adresas atsakovams nėra žinomas. Notarė Jolita Vaitonienė ieškovės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto adresą išsiuntė 2022-03-17 pareiškimą. Pareiškime aiškiai nurodyta informacija apie bendraturtės pirmumo teisę įsigyti parduodamą turtą, išvardintas parduodamas turtas, nurodyta kaina, terminas, per kurį bendraturtė turi išreikšti savo norą įsigyti parduodamą turtą. Ieškovei per vieną mėnesį nepareiškus ketinimo įsigyti parduodamą turtą, buvo imtasi papildomo būdo informuoti ieškovę – laikraštyje „Zarasų kraštas“ 2022-05-03 Nr. 33 buvo paviešintas skelbimas/pranešimas bendraturčiams dėl parduodamo turto. Skelbimo/pranešimo laikraštyje turinys yra toks pat, kaip ir ieškovei siųsto 2022-03-17 pareiškimo turinys. Be to programėle „Messenger“ jai buvo išsiųstas laikraštyje „Zarasų kraštas“ 2022-05-03 Nr. 33 buvo paviešinto skelbimo/pranešimo fotonuotrauka. Pati gi ieškovė vengė pasakyti savo adresą kuriuo notarė galėtų nusiųsti jai pranešimą, prašė asmens nusiuntusio jam pranešimo fotonuotrauką sakyti, kad jos nesiuntė, todėl nesutiktina su ieškovės ir jos atstovo teiginiais, kad ieškovės informavimas per notarą (toks pranešimo būdas numatytas CK 4.79 straipsnio 2 dalyje), paskelbiant viešai, taip pat programėle „Messenger“ apie būsimą pardavimo sandorį yra nepakankamas ir kad atsakovai turėjo būtinai išsiaiškinti ieškovės tikslų gyvenamosios vietos adresą, kurio ieškovė pati atsakovams nenurodė.

Atkreiptinas dėmesys į tai kad, kas įdėjo skelbimą į laikraštį neturi reikšmės. Taip pat tai, kad atsakovai informavę ieškovę „Messenger“ programėle apie parduodamą atsakovų turto dalį ieškovei nurodė jai visus būsimo pirkimo – pardavimo sandorio sąlygas, notaro kontaktinę informaciją, nors notaro surašytas pranešimo turinys ne visiškai atitinka viešo paskelbimo turinį, tačiau jame esanti informacija ta pati, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie parduodamą turtą.