- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-08
- Bylos Nr.
- 1S-286-168/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Sušinskienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. A., prokurorei Vaidai Baranauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. A. skundą dėl 2009-03-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas J. A. skundas dėl Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Baranauskienės 2009-02-12 nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl galimai padarytų nusikalstamų pareigūnų veiksmų ir netenkinti J. A. skundo,
Aprašomoji dalis
NUSTATO:
2009-01-10 Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau VPK), įvykių registre Nr.(duomenys neskelbtini) užregistruotas Panevėžio apskrities VPK nusikaltimų tyrimo biuro smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus (toliau NTB SNTS) tyrėjos A. Č. tarnybinis pranešimas dėl to, jog į policiją kreipėsi J. A., kuri pranešė, kad name, esančiame adresu - Panevėžys, (duomenys neskelbtini), išlaužtos keturios durys. Pagal iškvietimą nuvykusiems policijos pareigūnams J. A. patvirtino tą faktą, tačiau kitų aplinkybių neaiškino, nenurodė padarytos žalos dydžio. J. A. reikalavo iškviesti kinologą, atsisakė įleisti policijos pareigūnus apžiūrėti įvykio vietos, pareiškimo nepateikė.
2009-01-22 Panevėžio apskrities VPK NTB tyrėjas Darius Ilgūnas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikalstamos veikos, numatytų LR BK 187 str., požymių, motyvuodamas tuo, jog atliekant gautos informacijos patikslinimą, 2006-01-22 buvo nuvykta pas J. A., kuri policijos pareigūnų neįsileido ir paaiškino, kad į policiją kreipėsi tik norėdama žodžiu informuoti dėl išlaužtų namo durų, atsisakė priimti šaukimą atvykti į Panevėžio apskrities VPK bei bendrauti su policijos pareigūnais. Nutarime nurodyta, kad J. A. neleido policijos pareigūnams atlikti įvykio vietoje veiksmų, susijusių su nusikalstamos veikos fakto nustatymu, atsisakė priimti pateiktą šaukimą bei atvykti į Panevėžio apskrities VPK ir raštiškai nurodyti įvykio aplinkybes. J. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d. padarymo nepateikė jokio skundo.
2009-02-03 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas 2009-02-02 J. A. skundas, kuriuo ji prašo panaikinti Dariaus Ilgūno 2009-01-22 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnų veiksmų, kurie nesiėmė priemonių, kad būtų išaiškintas nusikaltimas.
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Vaida Baranauskienė 2009-02-12 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl policijos pareigūnų veiksmų tiriant J. A. pranešimą dėl įsilaužimo į namą, motyvuodama tuo, jog policijos pareigūnų veiksmuose procesinių pažeidimų, atliekant J. A. pranešimo patikrinimą, nenustatyta. Duomenų, kad būtų padarytas nusikaltimas, numatytas LR BK 228 str., nėra. Tą pačią dieną Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Vaida Baranauskienė priėmė nutarimą netenkinti J. A. skundo ir paliko galioti 2009-01-22 Dariaus Ilgūno priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuodama tuo, jog priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas, nes J. A. neleido policijos pareigūnams apžiūrėti įvykio vietos, nenurodė kokia žala jai buvo padaryta bei atliekant pranešimo patikrinimą nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. požymių.
2009-02-25 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas J. A. 2009-02-23 skundas, kuriuo ji prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Baranauskienės 2009-02-12 priimtus nutarimus ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2009-01-10 padarytos vagystės įsibraunant į patalpas bei dėl galimai padarytų pareigūnų nusikalstamų veikų.
2009-03-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja, išnagrinėjusi J. A. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Baranauskienės 2009-02-12 nutarimų, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų pareigūnų veikų ir netenkinti J. A. skundo, jį atmetė motyvuodama tuo, jog abu prokurorės priimti nutarimai pagrįsti, nes J. A. atsisakė įsileisti policijos pareigūnus, reikalavo kinologo, pareiškimo policijai nepateikė, nenurodė galimai patirtos žalos dydžio bei pati trukdė policijos pareigūnams atlikti jų tiesiogines pareigas. Teismas nenustatė jokių duomenų, keliančių abejonių pareigūnų šališkumu, taip pat nenustatė policijos pareigūnų veiksmuose procesinių pažeidimų atliekant J. A. pranešimo patikrinimą.
2009-03-27 Panevėžio apygardos teisme gautas J. A. skundas, kuriame ji prašo panaikinti 2009-03-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo atmestas jos skundas ir jos skundą patenkinti. Nurodė, kad 2009-01-10 buvo įvykdyta vagystė įsibraunant į jos gyvenamąjį namą. Apie šį faktą telefonu pranešė Panevėžio apskrities VPK budėtojui. Atvyko du policijos pareigūnai. Jiems iš karto apžiūrėti įvykio vietos neleido, nes nepasitiki policija. Paprašė policijos pareigūnų iškviesti kinologą su šunimi ir pasekti vagis. Policijos pareigūnai pažadėjo iškviesti kinologą, kuomet įsitikins, jog yra išlaužtos durys. Sutiko, kad policijos pareigūnai apžiūrėtų įvykio vietą. Po to jie iškvietė kitus policijos pareigūnus ir pažadėjo, kad su jais atvyks kinologas. Atvyko kiti trys policijos pareigūnai, tačiau su jais kinologo nebuvo. Be kinologo neleido policijos pareigūnų apžiūrėti įvykio vietos, nes mano, kad jie yra šališki ir galėjo sunaikinti įrodymus ar tiesiog jų tikslingai nesurinkti. Pareiškėjos manymu, atvykę policijos pareigūnai nesiėmė visų įmanomų procesinių ikiteisminio tyrimo veiksmų, kad būtų atskleista nusikalstama veika, pažeidė jos teises ir teisėtus interesus, nepagrįstai nepradėjo ikiteisminio tyrimo. Nei pareigūno Dariaus Ilgūno 2009-01-22 nutarime, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nei prokurorės V. Baranauskienės 2009-02-12 nutarime, kuriame taip pat buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nebuvo užsiminta apie į įvykio vietą atvykusius pirmuosius du policijos pareigūnus, kas galėjo turėti lemiamos reikšmės pradedant ikiteisminį tyrimą. Mano, kad pareigūnai, priėmę nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra šališki ir sąmoningai neatskleidžia svarbių bylai faktų. Buvo pažeistos jos, kaip nukentėjusiosios teisės, nes ji išreiškė prašymą, kad į įvykio vietą atvažiuotu kinologas, tačiau policijos pareigūnai jos prašymo nepaisė, tai padaryti buvo atsisakyta be motyvų ir nenurodant jokio atsisakymo pagrindo. Jai nebuvo išaiškintos jos teisės ir užtikrinta galimybė jomis pasinaudoti. Policija nesiėmė ir iki šiol nesiima visų įstatymo numatytų priemonių, kad per kuo trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Tik formaliai buvo atrašyta į jos pateiktus skundus ir visai niekas nebuvo tirta. Atsisakydami tirti įvykio aplinkybes, tiek policijos pareigūnai, tiek prokurorai, pažeidė LR Konstitucijos 23 str. nuostatas.
Teismo posėdyje skundą padavęs asmuo - J. A. atsisakė skundo reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įsibrovimo į patalpas ir prašė tenkinti skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo policijos pareigūnų atžvilgiu.
Teismo posėdyje prokurorė V. Baranauskienė prašė skundą atmesti.
Teismo posėdžio metu skundą padavusiam asmeniui - J. A. atsisakius nuo skundo reikalavimo dalies, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įsibrovimo į patalpas, jis toje dalyje nenagrinėtinas.
J. A. skundas dėl 2009-03-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Baranauskienės 2009-02-12 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl policijos pareigūnų galimai padarytų nusikalstamų veiksmų, atmetamas.
Ikiteisminis tyrimas – tai proceso stadija, trunkanti nuo sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą. LR BPK 166 str. 1 d. nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Tokia tvarka patvirtinta 2008-08-11 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-110 „ Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau „Rekomendacijos“), kurių 56 p. nustatyta, kad dėl žodinių skundų, pareiškimų ar pranešimų ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo nustatytos formos protokolą-pareiškimą. Jį pasirašo pareiškėjas ir skundą, pareiškimą ar pranešimą priėmęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Ant surašomo protokolo – pareiškimo asmuo turi būti pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Surašius protokolą – pareiškimą tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas, ant protokolo – pareiškimo užrašoma rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą. Visi ikiteisminio tyrimo pradžios atvejai turi būti užregistruoti nustatyta tvarka. Prieš pradėdamas ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar įgaliotas asmuo privalo įvertinti, ar skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką nėra akivaizdžiai neteisingi. BPK 168 str. 1 d. nurodyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais ir jų patikslinimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Prieš pradėdamas ikiteisminį tyrimą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaiga privalo įvertinti, ar skundas, pareiškimas ar pranešimas nėra dėl nusikalstamų veikų, numatytų BPK 167 str. 1 d. (ikiteisminio tyrimo pradžia tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą). Ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas objektyviai ir tiksliai laikantis nustatytų procesinių taisyklių.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2008-01-10 10.56 Panevėžio apskrities VPK budėtojų dalyje buvo gautas telefoninis J. A. pranešimas apie tai, kad name, esančiame adresu - Panevėžys, (duomenys neskelbtini), yra išlaužtos durys. J. A. teigimu, pagal jos pranešimą į įvykio vietą atvyko du policijos pareigūnai, iš kurių vienam buvo sudarytos galimybės įeiti į kiemą ir apžiūrėti vienerias duris. Policijos pareigūnas, apžiūrėjęs išlaužtas namo duris, apie tai informavo kitus policijos pareigūnus. Į įvykio vietą atvykus Panevėžio apskrities VPK operatyvinės grupės darbuotojams, J. A. juos informavo apie name esančias išlaužtas ketverias duris, tačiau policijos pareigūnų apžiūrėti galimai išlaužtų namo durų neleido, padarytos žalos nenurodė, atsisakė bet kokių procesinių veiksmų savo privačioje valdoje ir įvykio tyrimui reikalavo tik kinologo su tarnybiniu šunimi. J. A. buvo išaiškinta, kad atsisakius įleisti policijos pareigūnus, jai nebus galimybių suteikti reikiamos pagalbos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. gina nuosavybės teisę, o 24 str.– žmogaus būsto neliečiamumą. Šios Konstitucinės nuostatos yra išplėtotos ir įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo ir baudžiamojo proceso kodeksų normose. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad veikiant įstatymų nustatytose ribose, į J. A. pranešimą buvo reaguota, buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie vadovaudamiesi nustatyta tvarka, t.y. tik būdami įsitikinę pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką pagrįstumu bei surašius rašytinį protokolą-pareiškimą, galėjo priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad gautos informacijos patikslinimui, Panevėžio apskrities VPK NTB tyrėjas Darius Ilgūnas 2006-01-22 nuvyko pas J. A., kuri jo taip pat neįsileido ir paaiškino, kad į policiją kreipėsi norėdama tik žodžiu informuoti dėl išlaužtų namo durų. J. A. kategoriškai atsisakė pareiškimo surašymui atvykti į policijos įstaigą. Daugiau bendrauti su policijos pareigūnais atsisakė. Kadangi J. A. su atvykusiais policijos pareigūnais bendrauti atsisakė, neleido apžiūrėti įvykio vietos bei joje atlikti veiksmų, susijusių su nusikalstamos veikos fakto nustatymu, atsisakė rašyti pareiškimą bei pati nepateikė jokio raštiško skundo, o iš turimų duomenų nebuvo galima spręsti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, todėl pagrįstai buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Policijos pareigūnai nepradėjo ir negalėjo pradėti ikiteisminio tyrimo vien tik pagal J. A. žodinį pranešimą, neįsitikinę ar nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai teisingi. Todėl atmetami pareiškėjos J. A. skundo argumentai, jog policija nepagrįstai nepradėjo ikiteisminio tyrimo.
Skundžiamoje Panevėžio apylinkės teismo nutartyje išsamiai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis atmestas J. A. skundas dėl 2009-02-12 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės V. Baranauskienės nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą policijos pareigūnų atžvilgiu pagal LR BK 228 str., jie pagrįsti ir argumentuoti. Nors pareiškėja J. A. skundžia policijos pareigūnų netinkamus veiksmus, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina tokio skundo argumento. Iš pateiktos teismui medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigas. Pirmųjų dviejų policijos pareigūnų atvykimas gautos informacijos patikslinimui sąlygojo kitų, įgaliotų atlikti ikiteisminį tyrimą policijos pareigūnų atvykimą. Policijos pareigūnų veiksmuose nenustatyta procesinių pažeidimų, atliekant J. A. pranešimo patikrinimą. Be to, pati pareiškėja jokių konkrečių policijos pareigūnų veiksmų, kuriais būtų pažeistos jos procesinės teisės, nenurodė. Priešingai pareiškėjos J. A. tvirtinimui, nustatyta, kad gavę jos pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, įgalioti tai ištirti policijos pareigūnai nuvyko nurodytu adresu ir tam, kad nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, siekė apžiūrėti įvykio vietą, siūlė J. A. atvykti į policijos komisariatą surašyti pareiškimą. J. A. tai daryti kategoriškai atsisakė, nepateikė jokio raštiško skundo apie nusikalstamos veikos padarymą, o operatyvinės grupės policijos pareigūnai, neįleisti į namo kiemą bei į namą, neturėjo jokios galimybės įsitikinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika bei imtis priemonių jos išaiškinimui. Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja, pagal jos pačios pranešimą atvykusiems policijos pareigūnams trukdė atlikti jų tiesiogines pareigas ir tai sąlygojo galimai padarytos nusikalstamos veikos neišaiškinimą. Pareiškėjos nepasitikėjimas atvykusiais policijos pareigūnais nėra pagrįstas, nes ji nepateikė jokių duomenų, keliančių abejonių jų šališkumu. Pareiškėja J. A., reikalavusi, kad iš karto, net nustatyta tvarka neapžiūrėjus galimos įvykio vietos, atvyktų kinologas su tarnybiniu šunimi, pati nesudarė sąlygų galimai įvykdytos nusikalstamos veikos tyrimui. Baudžiamojo proceso normos nereglamentuoja tarnybinių šunų panaudojimo tvarkos tiriant nusikalstamas veikas. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia įvykio vietoje esantys ikiteisminio tyrimo pareigūnai, pradėję ikiteisminį tyrimą ir nustatę tokio poreikio reikalingumą. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas, taip pat jo veiksmų atlikimas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokuroro prerogatyva. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, asmuo gali būti pripažintas nukentėjusiuoju ir įgyti BPK 28 str. nustatytas teises.
Tokiu būdu, išnagrinėjus J. A. skundą bei pateiktą medžiagą, matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos Danutės Švitinienės nutartis priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų, yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.;
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
J. A. skundą atmesti ir palikti galioti 2009-03-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.