Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2019-10-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A17.-878-1082/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-22
Bylos Nr.
A17.-878-1082/2019
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00423-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Pažeidėjas
D. J.
Kategorijos
NuorašasAdm. nusižengimo byla Nr. A17.-878-1082/2019
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00423-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4; 18.13; 21.9.10
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARI MA S2019 m. spalio 22 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Rasai Švėgždienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), išsituokusio, 8 klasių išsilavinimo, dirbančio, neįgalaus, administracine tvarka bausto, administracinio nusižengimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2019 m. gegužės 29 d. 18.01 val. būdamas neblaivus, jam nustatytas 2,10 promilių girtumas, savo namuose, (duomenys neskelbtini), skambino pagalbos telefonu, nurodydamas, kad draugai iš jo namų pavogė mobiliojo ryšio telefoną, o mama – jo asmens dokumentus. Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, minėti daiktai buvo prie D. J.. Pareigūnams pasiteiravus, kodėl jis kvietė policiją, jis nurodė, kad „taip gavosi“. Policija buvo kviesta žinant, kad pagalba nereikalinga.

D. J. teismo posėdyje kaltės pagal administracinį kaltinimą nepripažino. Parodė, kad įvykio dieną namuose buvo neblaivus. Prabudęs pamatė, kad yra užrakintas ir negali išeiti iš namų, be to, nerado savo mobiliojo ryšio telefono, todėl pasiėmęs kitą telefoną ir į jį įsidėjęs kortelę, paskambino pagalbos numeriu ir nurodė, kad yra užrakintas ir negali išeiti, apie jokias vagystes nepranešė. Jam buvo reikalinga pagalba, kad galėtų išeiti, nes kambaryje nėra nei vandens ir tualeto. Atvykusiems pareigūnams jis neatrakino buto durų, nes neturėjo buto raktų. Todėl pareigūnai nuvažiavo pas jo mamą, kuri turėjo jo buto raktą, ją atsivežė ir ji atrakino jo buto duris. Vėliau pamatė, kad jo telefonas, kurio jis nerado, yra bute. Jis pats rakto neturėjo. Dalies tos dienos įvykių dėl neblaivumo jis neatsimena.

Nors D. J. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir teigė apie jokias vagystes nepranešęs, o jam pagalbos reikėję dėl negalėjimo išeiti iš namų, tokie bei kiti teisme jo duoti parodymai vertintini kritiškai, kaip pasirinkta gynybos priemonė, nes atsakomybės taikymui reikšmingų jo nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys bei priešingai – D. J. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo pagrindžia byloje esančių objektyvių įrodymų visuma: administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūno K. M. tarnybinis pranešimas bei parodymai teisme, K. M. pateiktas vaizdo ir garso įrašas iš įvykio vietos, Bendrojo pagalbos centro pateikti D. J. skambučių įrašai bei kiti duomenys.

Iš tyrėjo K. M. tarnybinio pranešimo dėl policijos kvietimo nesant pagalbos poreikio matyti, kad 2019 m. gegužės 29 d. 18.01 val. iš Panevėžio apskrities VPK buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pasigedo savo mobilaus ryšio telefono. Pranešėjas nurodė, kad prieš tai girtavo su dviem savo pažįstamais ir užmigo, teigė žinantis kur gyvena tie pažįstami asmenys, todėl buvo vykstama nurodytu adresu, kai 20.08 val. buvo gautas dar vienas pranešimas, kad D. J. motina buvo atvažiavusi pas jį ir paėmė jo pasą ir jo neatiduoda. Pasiteiravus pranešėjo kur dabar yra jo motina, D. J. daugiau informacijos nesuteikė ir padėjo telefono ragelį. Pabandžius perskambinti, pranešėjas telefono ragelio nekėlė. Nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), pabeldus į buto duris, už jų esantis vyras pasakė, kad negali atidaryti durų, nes jos užrakintos, o rakto neturintis. Nurodė, kad jo buto raktą turinti mama, kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, pas vyriškio motiną V. J., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri buvo blaivi, ją paėmę vyko atgal į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur V. J. ir atrakino buto duris. Bute esančio vyriškio paklausus „kas yra namie?“ jis pasakė: „ užeikite ir suraskite mano daiktus“. Įėjus į kambarį jame buvo rastas D. J. (tapatybės nustatyta iš pateikto asmens dokumento – paso), kurio paklausus kodėl kvietė policiją, nurodė, kad jo mama pavogė iš jo telefoną ir pasą, nors pareigūnų paprašytas parodyti pasą, D. J. nurodė, kad pasas yra rankinėje, o telefonas guli padėtas ant lovos. Pranešėjui paaiškinus, kad jo daiktai nėra pavogti, jis nurodė, kad „taip gavosi“. D. J. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARBF – 0229 buvo nustatytas 2,10 promilių girtumas (neblaivumą patvirtina byloje esanti foto nuotrauka su nustatytu girtumu). Policija buvo kviesta žinant, kad pagalba nereikalinga. Patys duomenys užfiksuoti ir tyrėjo K. M. tarnybiniame pranešime (b.l. 2).

Liudytoju apklaustas K. M. teismo posėdžio metu patvirtino visas jo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir papildomai parodė, kad jiems nuvykus pagal iškvietimą pranešėjas D. J. buvo neblaivus, kalbėjo nepagarbiai, iš šio kalbų suprato, kad jokia policijos pagalba pastarajam nereikalinga, ir mano, kad melagingą policijos iškvietimą sąlygojo D. J. neblaivumas. Šios liudytojo K. M. nurodytos aplinkybės atsispindi ir jo teismui pateiktame, posėdžio metu peržiūrėtame vaizdo ir garso įraše iš įvykio vietos. Netikėti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotomis ir teismo posėdžio metu nurodytomis įvykio aplinkybėmis teismas neturi jokio pagrindo, nes jas patvirtina kiti byloje esantys duomenys.

Byloje esanti fotonuotrauka su nustatytu girtumu, K. M. tarnybinis pranešimas ir jo parodymai teisme, taip byloje esantys vaizdo ir garso įrašai patvirtina D. J. neblaivumo faktą įvykio metu, ko, beje, neneigia ir jis pats. Teismui Bendrojo pagalbos centro pateikti D. J. skambučių pagalbos numeriu įrašai taipogi atitinka policijos pareigūno K. M. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes dėl policijos kvietimo priežasčių bei kartu paneigia D. J. teisme nurodytas pagalbos kvietimo priežastis ir teiginius apie būtinąją policijos pagalbą jam. Pagrįstas policijos pagalbos kvietimo priežastis paneigia ir liudytojo K. M. teismui pateiktas, posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo ir garso įrašas iš įvykio vietos. Teismo turimi bei ištirti duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad byloje nėra jokių D. J. būtinos policijos pagalbos poreikį administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje patvirtinančių objektyvių duomenų.

Taigi, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad D. J. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje telefonu iškvietė policiją, žinodamas, kad pagalba nereikalinga. Tokie D. J. veiksmai atitinka ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, todėl jam administracinio nusižengimo protokolas pagal šią įstatymo normą surašytas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusižengimas padarytas neblaivaus asmens, kas turėjo įtakos nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą D. J., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į pažeidėjo asmenybę – yra neįgalus, jo teigimu, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas (b.l. 6-9), jo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris dar neįsiteisėjo (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis), į kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti pažeidėjui paskiriant ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis mažesnis už sankcijoje numatytą baudos vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637 straipsniais,

nutaria:

D. J. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti D. J., kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas (duomenys neskelbtini). Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: (duomenys neskelbtini).

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėja Rita Dirkė