- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- II-996-408/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01693-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas (pirm.)
- Institucija
- Kauno teritorinė muitinė
- Pareiškėjas
- Kauno apygardos prokuratūros 3-iasis baudžiamojo persekiojimo skyrius
- Kategorijos
- 9.36Akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką (ANK 209 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno teritorinės muitinės (toliau Institucija) atstovei Redai Gervelytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro Ovidijaus Vasiliausko skundą dėl Institucijos 2021 m. rugsėjo 17 d. priimto nutarimo byloje ROIK: 2114416113.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Faktinės aplinkybės.
Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriuje buvo gautas 2020 m. lapkričio 4 d. Kauno teritorinės muitinės raštas Nr. (15.5/6) 1B-9424 dėl medžiagos perdavimo, kuriuo informuota, kad 2020 m. spalio 17 d. Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto pareigūnams kelio Nr. A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga 34 km patikrinus krovininiu automobiliu DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)Vilnius) gabenamą brendžio, nepažymėto akcizo ženklais, krovinį (368,7 ltr) ir dokumentus, kilo įtarimas dėl elektroninio akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento (toliau – eAD) Nr. 20LVI0000700009036150 (2020-10-16) teisėtumo (minėtame eAD neteisingai buvo nurodytas krovinio vežėjas ir transporto priemonė). Kaip nurodė Mobiliųjų grupių posto vyriausiasis inspektorius R. K. savo tarnybiniame pranešime (2020-10-17). „reikia papildomo tyrimo, ar yra laikomasi 2009-07-24 Komisijos reglamento (EB) Nr. 684/2009, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2008/118/EB nuostatos, susijusios su akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas“ nuostatų. Tuo pagrindu gabentas brendis buvo sulaikytas, surašant Prekių sulaikymo protokolą Nr. 0KMB101206 (2020-10- 17).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-4-00091-20 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį.
2021 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ovidijus Vasiliauskas priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-4-00091-20, nustačius, kad nebuvo padarytas nusikaltimas numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje ir surinktą tyrimo metu medžiagą perduoti LR Muitinei dėl administracinio nusižengimo įvertinimo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) nustatyta tvarka.
2021 m. rugsėjo 17 d. Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas K. R. priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Nutarime nurodė, kad remiantis ANK 209 straipsnio atitinkamų dalių pateiktomis dispozicijomis, administracinė atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių (nusižengimo dalyko) gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką atsiranda tik tuo atveju, jei tokių prekių vertė yra iki 150 BBND. Kadangi konkrečiu atveju akcizais apmokestinamų prekių (368,7 ltr brendžio), kurios buvo gabenamos pažeidžiant nustatytą tvarką, vertė yra 190,6 BBND, tai jau yra ne administracinio nusižengimo, o nusikalstamos veikos, aprašytos BK 199² straipsnio 1 dalies dispozicijoje, dalykas. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Todėl vadovaujantis ANK 5 straipsniu, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 209 straipsnį negali būti pradėta.
Skundo motyvai.
Ikiteisminio tyrimo Nr. 03-4-00091-20 metu buvo nustatyta, kad akcizais apmokestinamoms prekėms – brendžiui, kuriam taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo rėžimas, iš Latvijos, siuntėjo ŠIA (duomenys neskelbtini)į Bulgariją, gavėjo (duomenys neskelbtini) akcizinius sandėlius OOD (duomenys neskelbtini), buvo išduotas 2020 m. spalio 16 d. eAD Nr. 20LV10000700009036150. Ekspeditoriaus UAB (duomenys neskelbtini)sutarties pagrindu pasitelkė UAB (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas A. K., pasikrovęs rinktinį krovinį, taip pat ir minėtą brendžio paletę ŠIA (duomenys neskelbtini)terminale, Latvijoje, sustabdytas muitinės pareigūnų kelio Nr. A10 Panevėžys- Pasvalys-Ryga 34-ajame kilometre su transporto priemone DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)su puspriekabe KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pareigūnams pateikė 2020 m. spalio 16 d. Tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. 912735. Krovinio tikrinimo metu pareigūnai rado prie brendžio paletės pritvirtintus: 2020 m. spalio 16 d. CMR Nr. 1474585-2020-10-06 sąskaitą Nr. 157, 2020 m. spalio 16 d. pakavimo lapą Nr. 157, 2020-10-06 krovinio važtaraštį Nr. 280235, 2020 m. spalio 16 d. spausdintinį eAD Nr. 20LVT 0000700009036150. 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos 21 straipsnio 1 dalyje ir 6 dalyje nurodyta, kad: „laikoma, kad akcizais apmokestinamų prekių gabenimas vykdomas pritaikius akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą tik, jei jis vykdomas turint parengtą elektroninį administracinį dokumentą“, „siuntėjas turi pateikti akcizais apmokestinamas prekes lydinčiam asmeniui atspausdintą elektroninį administracinį dokumentą ar bet kurį kitą verslo dokumentą, kuriame nurodytas unikalus administracinis nuorodos kodas. <...> viso gabenimo metu turi būti įmanoma pateikti tą dokumentą kompetentingų institucijų prašymu“. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad: „jeigu akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, yra gabenamos tarp kitų valstybių narių per Lietuvos Respublikos teritoriją, jos privalo būti gabenamos su parengtu elektroniniu vežimo dokumentu, kurio spausdintinis variantas ar kitas dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas unikalus administracinis nuorodos kodas, turi lydėti gabenamas akcizais apmokestinamas prekes“. Kaip nurodyta ankščiau minėtame VMI rašte, transporto priemonės registracijos numeris yra privalomas elektroninio vežimo dokumento duomuo, todėl siuntėjas turi pareigą įrašyti tos transporto priemonės, kuri faktiškai išgabeno krovinį, numerį. Nurodytame eAD siuntėjas – ŠIA (duomenys neskelbtini)įrašė to transporto priemonių junginio, kuris faktiškai išgabeno krovinį, valstybinį numerį (duomenys neskelbtini). Tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad brendžio krovinys – 1 padėklas, 2021 m. spalio 16 d. iš faktinio siuntėjo ŠIA (duomenys neskelbtini) buvo pervežtas į ŠIA (duomenys neskelbtini) sandėlį vežėjo ŠIA (duomenys neskelbtini), iš kur 2020 m. spalio 16 d. buvo perkrautas į vežėjo UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonę DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pristatymui į UAB (duomenys neskelbtini)terminalą Vilniuje, iš kur vėliau būtų gabenamas į Bulgariją, prekių gavėjo (duomenys neskelbtini)akcizinius sandėlius OOD (duomenys neskelbtini), kurie ir buvo nurodyti eAD Nr. 20LV10000700009036150 kaip prekių gavėjas ir jų iškrovimo vieta. Tokiu būdu pasikeitė krovinio vežėjas – iš ŠIA (duomenys neskelbtini)į UAB (duomenys neskelbtini), transporto priemonės reg. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Apie duomenų pasikeitimus buvo įrašyta 2020 m. spalio 16 d. CMR važtaraščio Nr. 912735 „17“ langelyje „Sekantis vežėjas“. Kaip nurodo UAB (duomenys neskelbtini)2021 m. balandžio 19 d. paaiškinime, neretai krovinių pasikrovimo vietos yra siuntėjo buveinės adresai, esantys miestų centruose ar vietose, kur sunkiasvorėms transporto priemonėms eismas yra draudžiamas arba kitose sunkiasvorėms transporto priemonėms sunkiai privažiuojamose vietose. Tai viena priežasčių, dėl kurių iškyla būtinybė dalinius krovinius iš siuntėjų susirinkti lengvesnėmis dalinių krovinių gabenimui skirtomis transporto priemonėmis, kuriomis kroviniai atvežami iki atitinkamų paskirstymo taškų (sandėlių/terminalų), kur jie paskirstomi ir sukraunami į vilkikus, vykstančius iki kitų paskirstymo taškų.
Surinkti duomenys nekelia abejonių, kad 2020 m. spalio 16 d. Latvijoje, iš ŠIA (duomenys neskelbtini)sandėlio į ŠIA (duomenys neskelbtini) sandėlį buvo gabenamas brendžio krovinys (1 padėklas) transporto priemone, reg. Nr. GB8571, kuris 2020 m. spalio 16 d. buvo perkrautas į kitą transporto priemonių junginį – DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2020 m. spalio 17 d. patikrintas ir sulaikytas brendžio krovinys faktiškai atitinka krovinio aprašymą ir kiekį, kuris buvo nurodytas vairuotojo pateiktuose ir ant padėklo rastuose dokumentuose bei eAD, todėl nėra pagrindo manyti, kad iš Latvijoje pervežus bei į Lietuvos Respubliką atgabenus brendžio krovinį, su juo ar jo dokumentais buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai, kadangi buvo praėję nedaug laiko. Tyrimo metu gautame 2021 m. kovo 12 d. Institucijos Nr. (15.5/6)1 B-2046 yra minimas VMI viršininko 2010 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. VA-88 patvirtintų Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo taisyklių 88 punkto pažeidimas, kuriame nurodyta, kad: „Jei keičiant e-AD gavėją/pristatymo vietą keičiasi kelionės trukmė, vežimo organizatorius, vežėjas, kita su vežimu susijusi informacija, sąskaitos faktūros duomenys, išvežimo operacija, tai siuntėjas privalo nurodyti ir šiuos atnaujintus duomenis.“
Tiriamu atveju, 2020 m. spalio 16 d. buvo pakeistas krovinio vežėjas ir transporto priemonė, tačiau faktiškai nesikeitė gavėjas, galutinė prekių pristatymo vieta, todėl šių taisyklių 88 punkto nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. Taip pat nustatyta, kad vežėjas ir transporto priemonė buvo pakeista vežimą organizavusios įmonės iniciatyva. Tokiu atveju, kaip nurodyta VMI rašte, tam, kad nekiltų abejonių, kad gabenamas yra tas pats krovinys, pakankamai rūpestingas mokesčių mokėtojas galėtų imtis priemonių, kad ši informacija būtų pateikta mokesčių administratoriui, ši informacija siuntėjui nebuvo perduota, tačiau kaip UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m spalio 22 d. prašyme dėl sulaikyto krovinio grąžinimo nurodė, Lietuvoje sulaikytos prekės yra skirtos vartoti tik Bulgarijos rinkoje, todėl ir akcizu jos bus apmokestintos vadovaujantis Bulgarijos teisės aktais. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini)organizavo krovinio pervežimo procesą nuo faktinio krovinio siuntėjo Latvijoje iki faktinio krovinio gavėjo Bulgarijoje. Toks tarptautinis dalinių krovinių pervežimo procesas, kuomet jie yra vežami iki skirtingų paskirstymo taškų (sandėlių, terminalų), pasitelkiant skirtingus vežėjus yra įprastas logistinis procesas, kurį savo veikloje taiko daugelis ekspedicines paslaugas taikančių įmonių, tikslu įgyvendinti klientų poreikius bei optimizuoti pervežimo kaštus, todėl ikiteisminio tyrimo medžiagoje nenustatyta, kad brendžio krovinio perkrovimas Latvijos Respublikoje 2020 m. spalio 16 d. buvo vykdomas, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo tvarkos reikalavimus. Jis buvo gabenamas su parengtu eAD. Dėl to, kad šiame dokumente nebuvo pakeistas krovinį gabenusios transporto priemonės valstybinis numeris, nesukėlė jokių kliūčių pagal vairuotojo pateiktus dokumentus identifikuoti krovinį, nustatyti jo siuntėją ir gavėją. Taip pat vairuotojo A. K. veikoje nenustatyta jokių požymių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad akcizais apmokestinamos prekės – brendis, į Lietuvos Respubliką buvo gabenamos neteisėtai. Pagal surinktų duomenų visumą laikyti, kad gabenimas buvo vykdomas neturint privalomų gabenimo dokumentų, kadangi eAD nebuvo pateikta informacijos apie pasikeitusią transporto priemonę faktiškai gabenusią krovinį, nėra teisinio pagrindo. Tačiau surinkti duomenys patvirtina, kad padarytas pažeidimas nesilaikant Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytos tvarkos ir akcizinį krovinį gabenant pažeidus nustatytą reikalavimą, t. y. buvo neįrašius į krovinį lydintį dokumentą duomenų apie pasikeitusį šio krovinio vežėją, vertintinas ANK numatyta tvarka. Prokuroras konstatuoja, kad buvo padalytas nusižengimas numatytas ANK 209 straipsnyje (Akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką), todėl mano, kad turi būti pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena.
Skundo reikalavimas.
Prokuroras konstatuoja, kad akivaizdu, kad pažeidimas padarytas buvo, tačiau jis neužtraukė baudžiamosios atsakomybės, kaip tai buvo konstatuota ikiteisminio tyrimo metu surašant procesinį sprendimą. Šio pažeidimo neįvertinimas administracine tvarka, kai yra procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, t. y. kai aiškiai pasisakyta dėl veikos baudžiamojo vertinimo, yra nelogiškas ir nepagrįstas, kadangi tokiu būdu būtų įteisinta praktika, kai už mažesnio kiekio akcizinių prekių neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis pažeidžiant nustatytą tvarką būtų baudžiama administracine tvarka, o neteisėtai disponuojant didesniu kiekiu akcizais apmokestinamomis prekėmis pažeidžiant nustatytą tvarką, jokia atsakomybė nekiltų ir būtų sudarytos sąlygos pažeidinėti valstybės institucijų nustatytą tvarką gabenant atitinkamai didesnį kiekį nei nurodyta ANK minėtų prekių ir išvengti atsakomybės, todėl vadovaudamasis ANK 621 straipsniu, 592 straipsnio 5 dalimi, prašo panaikinti 2021 m. rugsėjo 17 d. Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo K. R. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos ir pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Institucijos atsiliepimas.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skunde pateiktais argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais. Kauno apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-4-00091-20 yra konstatuota, kad buvo padarytas ne baudžiamasis nusikaltimas, o administracinis nusižengimas, numatytas ANK 209 straipsnyje, kurį įvertinti ir išnagrinėti priimant sprendimus yra kompetentinga LR Muitinė. Institucija 2021 m. rugpjūčio 24 d. iš Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus gavusi medžiagą, susijusią su administraciniu nusižengimu, ją išnagrinėjo ir 2021 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Priimant nutarimą buvo vadovaujamasi Kauno apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-4-00091-20 konstatuota aplinkybe, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 209 straipsnyje, tačiau konkreti straipsnio dalis nenurodyta. ANK 209 straipsnis numato aukščiausią ribą, kai galima administracinė teisena, 7 dalis – akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl sulaikytos (ginčo prekės) muitinės vertės, t. y. 9531,44 euro. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo „bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 eurų, t. y. nagrinėjamu atveju sulaikytų (ginčo) prekių vertė sudaro 190,6 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Administracinio nusižengimo dalykas yra nusižengimo sudėties požymis tik tais atvejais, jeigu jis yra aprašytas straipsnio, įtvirtinančio neteisėtą veiką, dispozicijoje.
Taigi įstatyme imperatyviai nurodyta, kada (iki kokios ribos esant) galima taikyti ginčijamą administracinę atsakomybę pagal ANK 209 straipsnį Institucijai, priėmus kitokį procesinį sprendimą negu ginčijamas nutarimas, būtų viršytos įstatymų jai suteiktos kompetencijos ribos.
Kauno teritorinė muitinė, kaip ne teismo tvarka nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, institucija, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdama proceso įstatymo reikalavimų ir priėmė teisėtą ir pagristą nutarimą, kurį prašo palikti galioti, o prokuroro skundo netenkinti.
Teismo posėdyje prokuroras skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovė nurodė, kad Institucija priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą ir prašė skundo netenkinti atsiliepime išdėstytais motyvais.
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracinio nusižengimo dalykas yra nusižengimo sudėties požymis tik tais atvejais, jeigu jis yra aprašytas straipsnio, įtvirtinančio neteisėtą veiką, dispozicijoje.
Pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas įsigijo akcizais apmokestinamų prekių (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikė, gabeno, naudojo ar realizavo pažeidžiant nustatytą tvarką, taip pat prekyba akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt baziniu bausmių ir nuobaudų dydžių.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl sulaikytos (ginčo prekės) muitinės vertės, t. y. 9531,44 euro vertės (tai sudaro 190,6 bazinių bausmių nuobaudų dydžio).
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 eurų, t. y. nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, sulaikytų (ginčo) prekių vertė sudaro 190,6 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio.
Taigi įstatyme imperatyviai nurodyta, kada (iki kokios ribos esant) galima taikyti ginčijamą administracinę atsakomybę pagal ANK 209 straipsnį ir šiuo konkrečiu atveju padarytas pažeidimas užtraukia jau ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.
Remdamasis išdėstytu ir išanalizuotu, teismas priėjo prie išvados, kad Institucija priėmė teisingą ir teisėtą nutarimą dėl padaryto pažeidimo kvalifikavimo, tinkamai įvertino visas aplinkybes, todėl prokuroro skundas netenkintinas, o Institucijos nutarimas paliktinas galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ovidijaus Vasiliausko skundo netenkinti ir Institucijos 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarimą byloje ROIK: 2114416113, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.