Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-01-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-1-309/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-03
Bylos Nr.
AN2-1-309/2019
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00171-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Pažeidėjas
G. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-1-309/2019Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00171-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.11.10.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 3 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. birželio 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. S. skundas netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. S. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės 2018 m. birželio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2018 m. balandžio 23 d. 13.58 val., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, lenkdamas kitą transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ženklo „Lenkti draudžiama“ zonoje bei kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją. Taip G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 8, punktų, 1 priedo 325 punkto, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, už kurių pažeidimą numatyta atsakomybė ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi atmetė G. S. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2018 m. birželio 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo (G. S.) atžvilgiu nutraukti.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu G. S. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad iš bylos matyti, jog byloje nustatytu laiku, kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, bet ne (duomenys neskelbtini) kilometre (duomenys neskelbtini) metre, kaip neteisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, jo vairuotas lengvasis automobilis apvažiavo ta pačia kryptimi važiavusį miškovežį, tačiau jo nelenkė. Atkreipia dėmesį, kad byloje esančioje 2018 m. spalio 26 d. fotolentelėje, 4 ir 5 fotonuotraukose matomas Kelio ženklas Nr. 620 „Kilometrų ženklas“, žymintis šioje byloje aptariamo 68-to kelio kilometro pabaigą, t. y. būtent pabaigą, nes, kaip matyti iš KET 1-mo priedo 620 punkto, kelio ženklo Nr. 620 aprašymo (paaiškinimo), šiuo kelio ženklu žymimas atstumas nuo kelio pradžios arba pabaigos (kai priešingoje (nugarinėje) šio kelio ženklo pusėje nurodytas atstumas nuo kelio pabaigos. Tai reiškia, jog aptariamas kelio ženklas yra įrengtas kelio 68-to kilometro pabaigoje. Kadangi nutarime nurodytas būtent 68,00 kilometras, reiškia, jog kalba byloje eina būtent apie aptariamo kelio ruožą iki šio kelio ženklo, bet ne už jo. Pasak apelianto, šios aplinkybės yra itin reikšmingos vertinant policijos pareigūnų, buvusių už daugiau nei kilometro, kaip nustatyta byloje, galimybes matyti byloje aptariamą kelio ruožą, ypač atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnai buvo nuokalnės papėdėje (apačioje), o byloje aptariamas kelio ruožas sudaro kalno viršukalnę, kuri iš pareigūnų buvimo vietos yra objektyviai nematoma. Teigia, kad teismas neteisingai nurodė, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kilometras ir (duomenys neskelbtini) metrų, be to, taip išėjo už protokole (kaip kaltinime) suformuotų bylos nagrinėjimo ribų.

3.2. G. S. taip pat teigia, kad miškovežį, vairuodamas automobilį, jis pasivijo dar įkalnėje, esančioje kelio (duomenys neskelbtini) kilometre. Miškovežis važiavo į įkalnę labai lėtai, gal 20 kilometrų per valandą greičiu. Užvažiavus į įkalnę ir važiuojant plokščiu įkalnės viršumi, miškovežis pasitraukė į dešinę ir parodė dešinį posūkio signalą, taip praleisdamas iš paskos važiavusį jo (G. S.) vairuotą automobilį. Jis apvažiavo miškovežį neišvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ir nekirsdamas siauros ištisinės kelio horizontalaus ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Pravažiavus daugiau nei kilometrą, nusileidus į nuokalnę, kaip matyti iš skundo nagrinėjimo teisme metu Telšių AVPK pateiktų minėtų duomenų (b. l. 42–53), fotolentelės Nr. 1, (duomenys neskelbtini) kilometre ir (duomenys neskelbtini) metrų, t. y. už 1 kilometro ir 200 metrų, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie ten ne stovėjo, bet, kaip matyti iš jų parodymų, atvažiavo iš priešingos pusės ir sustojo. Pasak apelianto, atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnai buvo daugiau nei už vieno kilometro, kad jie buvo nuokalnės apačioje, o miškovežio apvažiavimas buvo įkalnės viršuje esančioje plokštumoje, akivaizdu, kad policijos pareigūnai objektyviai negalėjo matyti ar jis (G. S.) buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, ar nebuvo. Juo labiau, kad policijos pareigūnai jokių techninių priemonių (žiūronų ar kt.) nenaudojo. Kartu apeliantas pažymi, kad byloje esančiame vaizdo įraše, darytame policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi, miškovežio apvažiavimo momento nesimato.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas, policijos pareigūnas L. L. nurodė, jog važiuojant tarnybiniu automobiliu jie su kolega pastebėjo, kad G. S. vairuotas lengvasis automobilis išsiskyrė iš transporto priemonių kolonos. Apelianto manymu, esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, jog policijos pareigūnai padarė tik prielaidą, kad jis (G. S.) miškovežį aplenkė. Visa tai, G. S. manymu, patvirtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų jo ir liudytojo K. J. parodymus, jog apvažiuojant miškovežį nebuvo išvažiuota į priešpriešinio eismo juostą, t. y. nebuvo atliktas lenkimas KET 3.9 punkto prasme. Nurodo, kad jo (G. S.) ir liudytojo K. J. parodymus patvirtina, o skundžiamoje nutartyje teismo padarytas išvadas paneigia ir bylos nagrinėjimo metu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato į bylą pateikti duomenys apie kelio bei transporto priemonių pločius. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog abiejų transporto priemonių (jo vairuoto automobilio ir miškovežio) bendras plotis yra 4,57 m, o viso važiuojamosios dalies ir siaura ištisine linija atskirto kelkraščio plotis yra 4,9 m, jam apvažiuojant miškovežį atstumas tarp jų buvo ne mažesnis negu 0,33 m, o toks atstumas yra pakankamas esant tokiems mažiems – apie 20 kilometrų per valandą – greičiams.

3.4. Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje nėra duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog bylai aktualioje vietoje, o ne prie policijos pareigūnų, stovėjusių nuokalnės apačioje, už daugiau nei kilometro, miškovežis būtų važiavęs didesniu negu 30 kilometrų per valandą greičiu. Kartu atkreipia dėmesį, kad leidžiantis nuokalne automobilio greitis gali padidėti. Be to, anot apelianto, nutartyje kaip normalus įvardintas greitis nereiškia, kad jis nei didesnis, nei mažesnis, negu 30 kilometrų per valandą.

3.5. G. S. manymu, nėra pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nebuvimo duomenų, leidžiančių abejoti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų nešališkumu. Pažymi, kad būtent iš šios policijos įstaigos jo personalinei įmonei, t. y. iš esmės jam (G. S.), civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priteista pakankamai didelė pinigų suma už policijos įstaigai suteiktas paslaugas. Po šios civilinės bylos išnagrinėjimo jis nuolat jaučia padidėjusį Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų dėmesį jam.

3.6. Mano, kad teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo K. J. parodymais, motyvuodamas tuo, kad pastarasis yra jo verslo partneris. Atkreipia dėmesį, kad K. J. parodymus davė prisaikdintas ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagintų parodymų davimą, be to, K. J. parodymus patvirtina ir pirmiau nurodyti objektyvūs bylos duomenys.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į G. S. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo skundo netenkinti, palikti galioti apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį bei Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą, kuriuo G. S. paskirta administracinė nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas.

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutartyje išdėstytoms išvadoms dėl G. S. kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

7. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

8. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, visus įrodymus įvertino jų visumoje ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė G. S. netenkinantį sprendimą nereiškia, kad teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

9. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas L. L. nurodė, kad dirbdamas su kolega Ž. L. pastebėjo, jog ties (duomenys neskelbtini) kilometru, kelio zonoje, kuri paženklinta kelio ženklu „Lenkti draudžiama“ ir ištisine linija, viena transporto priemonė išsiskyrė iš važiuojančių automobilių kolonos ir aplenkė kitą, sunkiasvorį automobilį. Pažymėjo, kad aplenktas sunkiasvoris automobilis nevažiavo neįprastai lėtai, kitos transporto priemonės jo nelenkė. Jiems (policijos pareigūnams) iš pakalnės lengvojo automobilio vairuotojo padarytas pažeidimas labai gerai matėsi, atstumas nuo jų iki tos vietos, kur lengvasis automobilis išsiskyrė iš važiuojančių automobilių kolonos, galėjo būti apie 400–500 m. Matė, kad lengvasis automobilis akivaizdžiai buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, vienu metu tilpti į vieną kelio juostą sunkiasvoriam automobiliui ir lengvajam automobiliui neįmanoma. Liudytojo L. L. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti minėtų parodymų teisingumu nėra pagrindo. Iš administracinėje byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) esančio administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad G. S. jame raštu patvirtino, jog lenkė sunkiasvorę transporto priemonę (miškovežį), tačiau kartu pažymėjo, kad šis automobilis važiavo apie 30 km greičiu ir rodė posūkį (b. l. 3–5). Tai, kad jis lenkė ta pačia kryptimi važiavusi miškovežį, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją ir kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, G. S. nurodė ir savo 2018 m. balandžio 25 d. prašyme, adresuotame Kelių policijos skyriaus viršininkui (b. l. 6). Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad jame užfiksuotas miškovežis važiuoja tokiu pat greičiu, kaip ir kiti automobiliai, už jo automobilių spūsties nėra, kitų automobilių vairuotojai miškovežio nelenkia (tam nėra pagrindo). Taigi liudytojo L. L. parodymus patvirtina ir prie bylos pridėtas vaizdo įrašas, iš dalies – ir paties G. S. parodymai. Nors, kaip akcentuota skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad miškovežis važiuoja normaliu greičiu, tačiau kartu šį teiginį sukonkretino, konstatuodamas, kad byloje surinkti įrodymai paneigia G. S. versiją, jog miškovežis važiavo mažesniu negu 30 kilometrų per valandą greičiu ir taip trukdė eismui. Be to, teismas pagrįstai nurodė, kad, nors vaizdo įraše aiškiai nematyti paties lenkimo momento, tačiau įvertinus policijos pareigūno duotus parodymus ir vaizdo medžiagoje užfiksuotus duomenis, t. y. tai, kad priešais miškovežį važiuoja tik G. S. automobilis, miškovežio greitis yra toks pat, kaip ir kitų automobilių, ir susidariusio transporto srauto už jo nėra, kiti automobiliai jo nelenkia, nekyla abejonių, jog policijos pareigūnai, stebėdami eismą, turėjo galimybę pamatyti ir matė G. S. daromus KET pažeidimus.

10. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis vienos važiuojamosios kelio dalies plotis yra 3,5 m, kelkraščio plotis 1,40 m, be to, kelkraštis ribojasi su betoniniais vandens latakais, borteliu ir kelio atitvarais (b. l. 46, 47, 48, 49), o miškovežio priekio plotis yra 2,4 m, galo plotis – 2,54 m (b. l. 42–42), lengvojo automobilio plotis yra apie 2 m, taigi abiejų automobilių plotis yra apie 4,54 m (apelianto skaičiavimu – 4,57 m), G. S. skundo teiginys, kad jis savo vairuotu automobiliu galėjo apvažiuoti miškovežį jo neaplenkdamas, t. y. neišvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir nekirsdamas ištisinės kelio ženklinimo linijos, vertinamas kaip visiškai nelogiškas ir atmetamas. Neabejotina, kad net ir tokiu atveju, jei tiek miškovežis, tiek lengvasis automobilis būtų važiavę 20 kilometrų per valandą greičiu, šiems abiem automobiliams prasilenkti esant tik 0,33 m (apelianto skaičiavimu) tarpui tarp miškovežio ir ištisinės kelio linijos, nebūtų jokios realios galimybės. Be to, kaip jau minėta, byloje nenustatyta, kad miškovežis būtų važiavęs mažesniu negu 30 kilometrų per valandą greičiu.

11. Įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų, nekyla abejonių, kad G. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Nors liudytojas L. L. teismo posėdyje nurodė matęs, kaip viena transporto priemonė atsiskyrė iš važiuojančių automobilių kolonos, tačiau kartu jis pabrėžė, kad ši transporto priemonė aplenkė miškovežį, jis matė, jog lengvasis automobilis akivaizdžiai buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Taigi L. L. parodymus vertinti kaip prielaidą ir jais nesivadovauti nėra pagrindo. Duomenų, kad liudytojas, policijos pareigūnas L. L. būtų šališkas, priešiškai nusiteikęs G. S. atžvilgiu ir suinteresuotas bylos baigtimi, nėra, to nepatvirtina ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad G. S. įmonei civilinėje byloje buvo priteista pakankamai didelė pinigų suma už policijos įstaigai suteiktas paslaugas. Be to, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą priėmę pareigūnai nedalyvavo civilinės bylos nagrinėjime ir nelogiška būtų manyti, jog visi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate dirbantys policijos pareigūnai tapo šališki ir asmeniškai suinteresuoti pakenkti G. S..

12. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas K. J. yra G. S. verslo partneris ir, nors jis parodymus davė būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, tačiau jo parodymai, priešingai nei teigia apeliantas, dėl esminių įvykio aplinkybių nesutampa su kitais bylos įrodymais, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai nesirėmė liudytojo K. J. parodymais.

13. Kadangi bylos duomenimis nagrinėjamu atveju kelio ženklas Nr. 620 „Kilometrų ženklas“ žymi būtent atstumą nuo kelio pradžios, G. S. skundo argumentas, jog šis ženklas žymi byloje aptariamo (duomenys neskelbtini) kelio kilometro pabaigą, atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, kaip minėta, liudytojas L. L., kurio parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, nurodė, kad atstumas nuo jo iki tos vietos, kur lengvasis automobilis išsiskyrė iš važiuojančių automobilių kolonos, buvo apie 400–500 m ir jis šį automobilį aiškiai matė.

14. Nepritartina ir apelianto teiginiui, kad teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodė, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kilometras ir (duomenys neskelbtini) metrų, ir taip išėjo už protokole suformuotų bylos nagrinėjimo ribų. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad išvadą, jog ginčijamo lenkimo vieta yra kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometras (duomenys neskelbtini) metrų, teismas padarė įvertinęs byloje esančioje eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotus duomenis, taigi nesutikti su tokia teismo išvada nėra pagrindo. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas kaltinimo formuluotės nekeitė, tik ją patikslino, skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodydamas, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kilometras ir (duomenys neskelbtini) metrų, t. y. kaltinimas nebuvo papildytas naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ar naujais esminiais nusižengimo sudėties požymiais. Kartu pastebėtina, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, esant pagrindui administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788/2017).

15. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį G. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį nepakeistą ir G. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas