Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui M. P. (M. P.), dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė bei jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus bei patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog 1949-03-25 ieškovę S. S., kartu su tėvais bei dviem broliais okupacinės TSRS represinės struktūros ištrėmė į Sibirą. Jos šeima atsidūrė Krasnojarsko srities Balachtinsko rajone, Žemo tarybiniame ūkyje. Tuo metu ieškovei buvo 14 metų. Ten pradėjo dirbti dar nesulaukusi pilnametystės. Dirbo Žemo tarybiniame ūkyje, mechaninėse dirbtuvėse, kur susipažinau su atsakovu M. P. (M. P.). Santuoką su juo įregistravo 1953-07-22 Žemo tarybiniame ūkyje, kaimo taryboje, santuokos akto įrašo Nr. 98. Santuokoje šalys susilaukė dukters N. P., gim. (duomenys neskelbtini). Tačiau šalių santuoka nesusiklostė. Kuomet dukrai buvo 7 mėnesiai, santykiai su atsakovu pašlijo. Dar gyvenant Rusijoje; jis išeidavo ir grįždavo kada panorėjęs, šeima nesirūpino. Dukra rūpinosi viena ieškovė, padedama savo tėvų.

Kai ištremtiesiems į Sibirą buvo leista grįžti į Lietuvą, 1958 m. ieškovė su tėvais, dukra N. P., ir jaunesniuoju broliu grįžo į Lietuvą. Jos sutuoktinis kartu į Lietuvą nevyko, liko gyventi Rusijoje. Kadangi grįžti gyventi į tą pačią gyvenamąją vietą, kur gyvenome iki tremties, nebuvo leista, ieškovė apsistojo ten, kur galėjo susirasti būstą. Ieškovės tėvai ir brolis apsigyveno (duomenys neskelbtini). Tėvai pasiėmė auginti šalių dukrą N., o ieškovė apsistojo pas gimines Lentvaryje.

Dar iki grįžimo į Lietuvą, atsakovui neteikiant išlaikymo dukrai, ieškovė kreipėsi į Balachtinsko rajono liaudies teismą dėl išlaikymo priteisimo, ir išlaikymas buvo priteistas. Išlaikymą dukrai atsakovas teikė iki dukters pilnametystės (1972 m), išlaikymo sumą persiunčiant į Kruonio paštą.

Maždaug 1959 metais atsakovas buvo atvykęs į Lietuvą aplankyti ieškovės ir dukters. Apsistojo pas ieškovę, jos nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Su šeima atsakovas pagyveno apie pora mėnesių, tačiau santykiai tarp šalių jau buvo nutrūkę, atgaivinti šeimos teisinių santykių nepavyko, todėl atsakovas netrukus jis vėl išvyko į Rusiją. Kiek iš jo žodžių ieškovė suprato, atsakovas ilgam neapsistodavo vienoje vietoje, kilojosi iš vienos vietos į kitą, pastovios gyvenamosios vietos neturėjo.

Šalys santuokos metu kartu jokio kilnojamojo ar nekilnojamoje turto Lietuvoje nėra įgiję.

Ieškovės vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas - dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46.06 kv. m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini)., įregistruotas 1992-05-05 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu pagal Butų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374. Už šį butą ieškovė sumokėjo savo investiciniais čekiais. Atsakovas prie buto pirkimo jokiu būdu nėra prisidėjęs. Nuo pat buto įsigijimo ieškovė viena moka mokesčius, remontuoja butą ir pan. Taip pat ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 48/236 dalys žemės sklypo (tvenkinio), kurio bendras plotas 2.3600 ha, esančio (duomenys neskelbtini)., įgyto, atkūrus nuosavybės teises į žemę 2003-12-22 apskrities viršininko sprendimu Nr. 42-1083. Apie atsakovo asmeninį nekilnojamąjį turtą ieškovė duomenų neturi.

Bendrų kreditorių šalys neturi. Taip pat ieškovė neturi ir asmeninių kreditorių, ar jų turi atsakovas nežino.

Iki šiol šalių santuoka nenutraukta, nors santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 1958 metų, o ir iki tol kartu gyveno tik trumpą laiką. Santuokinis gyvenimas nesusiklostė dėl atsakovo pomėgio išgerti, ieškoti nuotykių, neištikimybės.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta įstatymo nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis teismo neinformavo, iš ko darytina išvada, kad atsakovas visiškai nėra suinteresuotas šios bylos baigtimi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, ir bylą nagrinėja jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalys susituokė 1953-07-22 Zerno tarybiniame ūkyje, kaimo taryboje, santuokos akto įrašo Nr. 98.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

CK 3.60 ir 3.61 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos numatytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.); tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima ir kt. Taigi, pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 str., privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.

Ieškovė paaiškino, jog dar gyvenant Rusijoje santykiai tarp sutuoktinių pašlijo dėl atsakovo elgesio. Jis išeidavo iš namų ir grįždavo kada panorėjęs, šeima nesirūpino, nepadėjo išlaikyti nepilnametę dukrą. Be to, atsakovas mėgo išgerti, ieškojo nuotykių bei buvo neištikimas ieškovei. Ieškovei su šeima nutarus grįžti į Lietuvą atsakovas kartu nevyko. Savo šeimą aplankyti buvo atvykęs tik kartą ir nuo 1959 metų santykiai tarp šalių galutinai nutrūko. Jokių duomenų ieškovė apie atsakovą nežino, tik tiek, kad atsakovas Balachtinsko rajono liaudies teismo sprendimu teikdavo išlaikymo dukrai, išlaikymo sumą persiųsdamas į Kruonio paštą.

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

Ieškovės parodymai patvirtina, jog atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip 60 metų su ieškove nepalaiko jokio ryšio. Tai įvertinęs teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d.), todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės yra pagrįstas ir tenkintinas.

Nutraukus santuoką šalims paliekamos jų dabar turimos pavardės – P., P..

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Ieškovė prašo pripažinti, kad nekilnojamasis turtas - dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46.06 kv. m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini). (toliau – Butas), ieškovės asmeninė nuosavybė. Ieškovė nurodė, jog už šį butą sumokėjo savo investiciniais čekiais. Atsakovas prie buto pirkimo jokiu būdu nėra prisidėjęs, jame negyveno ir registruotas nebuvo.

Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis Butas registruotas S. P. vardu. Įregistravimo pagrindas 1992-05-05 pirkimo pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 (Butų privatizavimo įstatymas).

Elektrėnų savivaldybės administracijos Vievio seniūnijos 2019-01-29 pažymoje apie šeimos sudėtį nurodyta, kad ieškovės S. P. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Duomenų apie šeimos narius nėra.

Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog ieškovė Butą įgijo iš savo asmeninių lėšų ir praėjus daugiau nei 30 metų nuo to laiko, kai jos santuokiniai santykiai su atsakovu galutinai nutrūko. Atsižvelgiant į tai Butas pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe.

Taip pat ieškovės vardu registruota 48/236 dalys žemės sklypo (tvenkinio), esančio (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas įgytas atkūrus nuosavybės teises į žemę 2003-12-22 apskrities viršininko sprendimu Nr. 42-1083, todėl laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe ir nėra įtrauktinas į turtą dalintiną nutraukiant šalių santuoką.

Byloje duomenų, jog šalys santuokos metu būtų įgiję kitą dalintiną nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą nėra.

Dėl skolinių įsipareigojimų

Byloje nustatyta, kad ieškovė kreditorinių įsiskolinimų neturi. Atsakovui įstatymo nustatyta tvarka nepateikus atsiliepimo į ieškinį, byloje duomenų apie jo kreditorius įsipareigojimus nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.2. (NTP-2)-19-T-443-2314, 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl už pareikštą ieškinį mokėtinas 480,00 Eur (405,00 Eur už reikalavimą pripažinti nekilnojamąjį turtą asmenine nuosavybe, 75,00 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės) žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo. Iš atsakovo taip pat priteitinos 3,36 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Iš teismui pateiktos 2019-04-10 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos Nr. (2.16) NPT-7-2293, matyti, kad dėl S. P. teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos valstybės patirtas išlaidas sudaro 169,00 Eur ( advokato užmokestis), todėl šios išlaidos taip pat priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 150, 177-178, 268-270, 282, 375-386 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti dėl sutuoktinio M. P. (M. P.), gim. 1929 m., kaltės santuoką, sudarytą 1953 m. liepos 22 d. Zerno tarybiniame ūkyje, kaimo taryboje (santuokos akto įrašo Nr. 98) tarp S. P. (mergautinė pavardė S.),a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. P. (M. P.), gim. 1929 m.

Nutraukus santuoką S. P. palikti santuokinę pavardę – P., M. P. (M. P.) – P..

Pripažinti butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., įgytą 1992-05-05 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu pagal Butų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374, S. P. asmenine nuosavybe.

Priteisti iš M. P. (M. P.) 483,36 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. P. (M. P.) 169,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kurias valstybė patyrė, teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovei S. P..

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 ir LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Atsakovui M. P. (M. P.) paskelbti apie sprendimo priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus regiono apylinkės teisme Trakų rūmuose 2019-04-10 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2899-804/2019 pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui M. P. (M. P.), dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai. Atsakovas paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu siųstų procesinių dokumentų neatsiėmė, todėl atsakovui sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.“