- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-23
- Bylos Nr.
- 1-364-630/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-68188-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- G. K.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis ūkininko ūkyje darbininku, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas (2016 m. vasario 12 d. G. K. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarytos nusikalstamos veikos priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis G. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, tai yra 2017 m. gruodžio 30 d., 14.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia trenkė ranka į galvą savo tėvui A. K. ir šiam nukritus ant grindų, spyrė jam gulinčiam kelis kartus į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam galvos, smilkinio, dešinės juosmens pusės sumušimus, dešinės pusės aštunto šonkaulio lūžimą ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Teismo posėdžio metu G. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad neprisimena, kada tiksliai įvykis įvyko. Jis parėjo, buvo su draugais išgėręs, paskui pradėjo muštis. Gėrė su draugais, kurių vardų neprisimena. Namuose buvo tėtis ir J. G., tik ji parėjo vėliau. Kartu jie negirtavo. Kai jis parėjo namo, tėtis jau buvo pagėręs. Jis irgi buvo išgėręs. Kaip jie pradėjo muštis, nelabai prisimena. Neatsimena, kaip G. susižalojo pirštą. Atsimena, kad su G. važiavo į ligoninę, o vėliau kartu grįžo. Neatsimena dėl ko su tėte sukonfliktavo. Galėjo taip būti, kad supyko ant tėvo, nes jis išgėrė jo alų. Nepamena, kiek smūgių sudavė, bet su koja spyrė du sykius. Trenkė, tada tėvas parkrito ir jis du kartus spyrė. Jis spyrė gulinčiam tėvui į šoną. Tėvas šonkaulį galėjo susilaužyti griūdamas. Tėvas griuvo tuo momentu, kai konfliktavo su juo. J. iškvietė policiją. Jis buvo normaliai apsvaigęs. Neapžiūrėjo ar tėvui kažkas atsitiko. Kraujo nebuvo nei ant veido, nei kur kitur. Jis buvo stipriai supykęs ir sunkiai valdėsi, todėl J. iškvietė policiją. Tuo metu jis avėjo sportinius batus. Neavėjo miškinių batų, nes į Šakius važiavo. Visko gerai neatsimena. Negali būti, kad buvo su miškiniais batais. Pripažįsta viską dėl pateikto kaltinimo. Dabar su tėvu sutaria gerai. Dabar jis gyvena pas seserį. Susitinka su tėvu prie parduotuvės. Tėvo jis atsiprašė. Jam girtam „nervai sukyla“, tada jis pradeda pykti. Neatsimena prieš ką smurtavo 2016 metais, kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Kai senai būna kažkokie įvykiai, tai jis nelabai atsimena. Nesutiktų dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, bet sutiktų gydytis nuo alkoholizmo.
Kadangi kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino visiškai, bylos aplinkybės nekelia abejonių, su tuo sutiko prokuroras ir nukentėjusysis, todėl byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. K. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:
2017 m. gruodžio 30 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 30 d., 14.38 val., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus į (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, naudojo fizinį smurtą savo tėvo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tai yra trenkė jam su ranka į galvą ir jam nukritus ant žemės kelis kartus spyrė į įvairias kūno vietas, šiais veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą (b. l. 1–4);2017 m. gruodžio 30 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad G. K. naudojo fizinį smurtą savo tėvo A. K. atžvilgiu, tai yra rankomis ir kojomis jį mušė gyvenamojo namo virtuvėje. Smurtą patyręs asmuo verkė. Ant A. K. galvos srities, kairėje pusėje matomas paraudimas. G. K. ir A. K. neblaivūs (b. l. 10–12);2017 m. gruodžio 30 d. tarnybinis pranešimas dėl asmens girtumo nustatymo, kuriame nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 30 d., 15.12 val., G. K. alkotesteriu nustatytas 2,58 promilių girtumas, 15.24 val. A. K. nustatytas 2,65 promilių girtumas (b. l. 13);Nukentėjusiojo A. K. apklausos protokolas, iš kurio matyti, jog jis parodė, kad 2017 m. gruodžio 30 d. namuose, (duomenys neskelbtini), sukonfliktavo su sūnumi G. K.. Atsimena, kad sūnus dėl kažko supyko, girdėjo, kad jis prieš tai sukonfliktavo su savo drauge J., po to atėjo prie jo ir jam trenkė ranka į galvą, nuo suduoto smūgio jis parvirto ant grindų, tada sūnus spardė jį gulintį daug kartų į įvairias kūno vietas. Jis jautė fizinį skausmą (b. l. 15–16);Nukentėjusiojo A. K. papildomos apklausos protokolas, iš kurio matyti, jog jis parodė, kad šiuo metu su sūnumi G. K. dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo susitaikė. Jis jo atsiprašė, jam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Taip pat parodė, kad sūnus prieš jį smurtą naudojo ne pirmą kartą, dėl visų smurto atvejų kreipėsi į policiją, kur buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai (b. l. 17);Asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog apžiūrėjus A. K. ant jo galvos, virš kairės akies, kaktos srityje, matoma hematoma, odos paraudimas, kitų išoriškai matomų sužalojimų, paraudimų ar sumušimų nematyti (b. l. 21–25);2017 m. gruodžio 30 d. Viešosios įstaigos Šakių ligoninės medicinos dokumentų išrašas / siuntimas, kuriame nurodoma, kad A. K. nustatytas šonkaulio lūžis, apatinio žandikaulio lūžis, galvos, krūtinės ir juosmens sumušimai (b. l. 27);Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. K. nustatyta galvos, smilkinio, dešinės juosmens pusės sumušimas, dešinės pusės aštunto šonkaulio lūžimas, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan., nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 30);Liudytojos J. G. apklausos protokolas, iš kurio matyti, jog ji parodė, jog G. K. yra jos draugas. Pas G. K. į namus, kuriuose jis gyvena kartu su savo tėvu A. K., esančius (duomenys neskelbtini), atvažiavo 2017 m. gruodžio 20 d. 2017 m. gruodžio 30 d. tėvas pradėjo gerti su G. 7,5 stiprumo alų. Kiek jo išgėrė nežino. Išgėrė daug. Pati irgi kartu su jais išgėrė, jautėsi apsvaigusi. Po to paliko tėvą su G. toliau gerti namuose alų, o pati nuėjo dirbti. Susižalojo pirštą, todėl išsikvietė greitąją pagalbą. Ją išsivežė į Šakius, kartu su ja išvažiavo ir G.. Į Šakius išvažiavo apie pietus. Ligoninėje užtruko apie pora valandų ir grįžo namo. Nuėjo į kambarį persirengti, o G. nuėjo pas tėvą į kita kambarį. Iš tėvo kambario išgirdo G. šaukimą, kažką dėl alaus, šaukė, kur alus, ar vienas išgėrei. Persirengė ir iš karto nuėjo į kambarį, kur buvo G. su tėvu, atsisėdo ant fotelio ir dar G. šaukė ant savo tėvo, kaltino, kad tėvas alų išgėrė, matė prie G. tėvo lovos pilną alaus butelį, o kito alaus nesimatė. Tėvas tuo metu miegojo, galimai dėl to išgerto alaus. Pašaukęs ant tėvo G. suėmė gulinčiam ant lovos tėvui už rūbų ir išvertė jį iš lovos ant grindų. Iš pradžių pirmas smūgis dar buvo gulinčiam tėvui kumščiu. Kur pataikė nematė. Po to G. gulintį tėvą spardė į įvairias kūno vietas, nežiūrėdamas, kur taiko. Kiek buvo smūgių neskaičiavo. Galėjo būti 4–5 smūgiai. G. tuo metu avėjo miškiniais batais, kurių viduje yra įdėtas metalas, todėl smūgiai turėjo būti labai skaudūs. Raminti G. nebandė, nes būtų gavusi pati. Ji pirmą kartą matė G. tokį žiaurų. Ji bendrauja su G. nuo 2016 m. gegužės mėnesio. Išsigandusi, to kas vyksta, nuėjo į virtuvę, o G. atėjo iš paskos. Jis buvo piktas, spyrė į puodą buvusį ant grindų, papriekaištavo jai kažką dėl narkozės, vėl nuėjo į kambarį pas tėvą ir iš kambario paėmęs už rankos atsivilko tėvą. Dar bevelkant tėvą, tėvas užkliuvo už kibiro, kuriame atliekami gamtiniai reikalai, ir visas turinys išsiliejo ant G. tėvo. Tėvas, kol jį mušė G., nieko jam nesakė, tylėjo, jam suduoti ar priešintis net nebandė. Po kibiro išsiliejimo ji iš karto iš namų išbėgo ir tiesiog gatvėje bėgdama iškvietė policiją, nes atrodė, kad G. tėvą tą dieną užmuš. G. elgesys buvo sužvėrėjęs ir neprognozuojamas. Konflikto metu kito K. sūnaus S. namuose nebuvo. Jis grįžo į namus tik kelioms minutėms iki atvykstant policijos pareigūnams. Į namus atėjo jau atvažiavus policijos pareigūnams. Pareigūnai atvykę iškvietė medikus, tėvas gulėjo lovoje susirietęs, po to jį pasodino ant fotelio, surado jam rūbus persirengti ir medikai jį išsivežė. Negirdėjo, kad jis kuo būtų skundęsis, tik labai sunkiai ėjo (b. l. 41).
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: fizinio, pakaltinamo ar ribotai pakaltinamo, sulaukusio baudžiamajame įstatyme numatyto amžiaus asmens veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, asmens kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia). Visi šie požymiai kaltinamojo G. K. veiksmuose nustatyti tinkamai.
Kaltinamojo G. K. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi jis tyčia trenkė ranka į galvą savo tėvui ir šiam nukritus ant grindų, spyrė jam gulinčiam kelis kartus į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam galvos, smilkinio, dešinės juosmens pusės sumušimus, dešinės pusės aštunto šonkaulio lūžimą ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą kartu su G. K. gyvenantis jo tėvas A. K. pripažįstamas G. K. šeimos nariu.
Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino žalą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad G. K. nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas apysunkis nusikaltimas, sveikata sutrikdyta nesunkiai; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant neapibrėžtai tyčiai, tai yra nekonkretizuojant galimų padarinių – sveikatos sutrikdymo pobūdžio ar laipsnio, tačiau kaltinamasis leido atsirasti bet kuriam iš jų; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalsta dėl menkavertės dingsties, emocinio nesusivaldymo, pykčio proveržio ir nesaikingo alkoholio vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą – pilnametis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis ūkininko ūkyje darbininku, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas (b. l. 58), Šakių rajono savivaldybės administracijos Kriūkų seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 57), neteistas, tačiau 2016 m. vasario 12 d. jo atžvilgiu dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytos nusikalstamos veikos priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b. l. 50–52), administracine tvarka nebaustas (b. l. 55); į tai, kad byloje nukentėjusysis nereiškia civilinio ieškinio; į tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiojo gydymo išlaidas; į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. BK 64¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. K. prisipažino esąs kaltas, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir galutinė bausmė skirtina – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas, spręsdamas dėl galimo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo vertina ne tik konkretaus nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau ir kaltinamojo (nuteistojo) asmenybę. Vertindamas asmenybę atsižvelgia ne tik į asmens elgesį po nusikalstamos veikos apdarymo, tačiau ir į veiksmus prieš veiką, jo požiūrį į veiką bei į įstatymų laikymąsi apskritai. Atsižvelgęs į tai, kad buitinis konfliktas įvyko tarp sūnaus ir tėvo, kurie abu buvo neblaivūs, į tai, kad šiuo metu kaltinamasis ir nukentėjusysis yra susitaikę ir nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi, į tai, kad kaltinamasis G. K. gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, sutiktų gydytis nuo alkoholizmo, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, todėl G. K. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas 1metams 6 mėnesiams.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Atsižvelgus į G. K. asmenines savybes, jo elgesį ir polinkius, G. K. bausmės atidėjimo laikotarpiu įpareigotinas per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis nuo alkoholizmo, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 6, 7, 10 punktai). Teismo manymu G. K. skirtini įpareigojimai bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo.
Kaltinamasis G. K. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. gruodžio 30 d., 15.00 val., paleistas 2017 m. sausio 1 d., 14.16 val. (b. l. 61, 70). Bausmės realaus atlikimo atveju į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. gruodžio 30 d., 15.00 val., iki 2017 m. sausio 1 d., 14.16 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1) (BK 66 straipsnis).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. K., įpareigojimas nesilankyti A. K. gyvenamojoje vietoje, įpareigojimas nesiartinti prie A. K. arčiau 100 metrų atstumu bei įpareigojimas nebendrauti su A. K. ir neieškoti su juo ryšio, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (b. l. 73–76).
Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vieną iš nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 48,61 Eur civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 35–36). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė dokumentus patvirtinančius, kad Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos patirta 48,61 Eur žala yra sumokėta, todėl civilinis ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant G. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis nuo alkoholizmo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
G. K. paskirtos bausmės realaus atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 30 d., 15.00 val., iki 2017 m. sausio 1 d., 14.16 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).
G. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. K., įpareigojimą nesilankyti A. K. gyvenamojoje vietoje, įpareigojimą nesiartinti prie A. K. arčiau 100 metrų atstumu bei įpareigojimą nebendrauti su A. K. ir neieškoti su juo ryšio, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.