Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) ūkvedžiu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. smurtaudamas, nežymiai sužalojo savo artimąjį giminaitį ir sukėlė jam fizinį skausmą, t. y . 2024 m. liepos 20–2024 m. liepos 21 dienomis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio žodinio konflikto su motina T. B. metu, tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip tris smūgius motinai T. B. į veido ir galvos sritį, padarydamas T. B. daugybines poodines kraujosruvas veide, poodinę kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje apie 5 cm skersmens. Taip mušdamas padarė savo artimajam giminaičiui – motinai T. B., nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis K. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu su žmona A. B. ir motina T. B.. Jo žmona prieš savaitę išvažiavo į Palangą, o jis liko namuose prižiūrėti savo motiną. 2024 m. liepos 21 d. vakarop, tiksliai laiko neprisimena, jis tuo metu buvo neblaivus, buvo išgėręs dienos metu vyno apie vieną litrą, tvarkėsi namuose, kadangi jo motina senyvo amžiaus sunkiai judanti ir dėvinti sauskelnes, buvo galimai blogai užsimovusi sauskelnes, dėl ko kambaryje ir tualeto patalpoje prividuriavo. Jis ant jos supyko ir su ja garsiai sukonfliktavo, susibarė. Jis nuėjo valyti tualeto patalpą, o motina atėjus jam trukdė valyti, sakydama, kad pati viską sutvarkys. Jis neleido, kadangi ji negali nei pasilenkti, sunkiai judanti, todėl kelis kartus ją apsuko, kad ji eitų į kambarį ir jam netrukdytų, tačiau ji vis tiek kelis kartus atėjo ir jam trukdė. Todėl jis rankos pirštais suėmė jis už smakro ir stumtelėjo nuo savęs, kad ji išeitų ir netrukdytų. Jam suėmus jai už smakro ji sušuko „o Jėzau“ ir nuėjo šalin, tačiau ji neverkė ir daugiau nešaukė. Daugiau jis prieš savo motiną jokių veiksmų neatliko, prieš ją daugiau nesmurtavo, tik žodžiu konfliktavo, barėsi dėl to, kad ji eitų į savo kambarį, atsigultų ir nelįstų jam į akis. Po kurio laiko į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Dėl savo poelgio labai gailisi, ketina motinos atsiprašyti ir su ja susitaikyti. Jei jam bus paskirta kardomoji priemonė gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, jis galės pagyventi savo kaime (duomenys neskelbtini). Apklaustas 2024 m. lapkričio 14 d. K. B. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad būdamas neblaivus 2024 m. liepos 21 d. smurtavo prieš savo motiną T. B., dėl ko sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tai įvyko dėl alkoholio poveikio, kurio tą dieną buvo padauginęs ir gerai nesuvokė savo veiksmų, nesiorientavo. Tikslių aplinkybių dėl ko taip įvyko, kas išprovokavo jo tokį elgesį, neprisimena. Dėl savo poelgio jis labai gailisi, mamos atsiprašė. Daugiau tokios klaidos nekartos. Jis yra neteistas, dirbantis. Prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 1, b. l. 59 – 61, el. b. t. 2, b. l. 1 – 3).

Kaltinamojo K. B. kaltę padariusiam jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji T. B. parodė, kad 2024 m. birželio 4 d. jos sūnus K. B. ją paėmė pas save į sodybą adresu (duomenys neskelbtini), paslaugyti ir prižiūrėti. Jos sūnus dažnai vartoja alkoholinius gėrimus ir tuomet po ilgalaikio vartojimo jis tampa agresyvus, supyksta ant jos ir pradeda ant jos rėkti. 2024 m. liepos 20 d. apie pietus, 12 val., tikslaus laiko neatsimena, jos sūnus jai trenkė po vieną kartą į kairę akį ir į barzdos sritį po ko ji pajuto fizinį skausmą apie 8 balus (10 balų sistemoje). 2024 m. liepos 21 d. apie 18 val. sūnus pradėjo prie jos žodžiais kabinėtis, sakė ko čia guli, ko visa drybso ir panašiai, dėl kokios priežasties jis pradėjo kabinėtis ji nesupranta. Nurodytu anksčiau laiku ir data jis jai taip pat trenkė kumščiu į dešinę ausį ir į galvos sritį (pakaušį) po ko ji irgi pajuto fizinį skausmą apie balus. Abu kartus kai jis ją trankė, jis sakydavo „Kentėk, ko tyli, žiūrėk į akis“. Kai jis jai trenkė, ji šaukė pagalbos, nes telefono neturi, o jos marti buvo išvykusi į Palangą ilsėtis. Ji mano, kad sūnus taip darė dėl to, kad per daug vartoja alkoholinių gėrimų. Ji daugiau aplinkybių nepamena (el. b. t. 1, b. l. 81– 84).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas. Į namą patenkama per šarvuotas rudos spalvos duris. Įėję pro jas patenkama į bendrą koridoriaus ir svetainės erdvę, kurioje iš kairės yra kambarys. Įėję į kambarį iš dešinės stovi komoda, už jos spinta. Iš kairės stovi viengulė lova, šalia stovi staliukas. Už staliuko kairiajame kampe stovi atvira spinta. Vidury kambario stovi kėdė. Žiūrint tiesiai prie lango stovi rašomasis stalas ant kurio yra kompiuteris. Nuo įėjimo durų žiūrint tiesiai yra svetainės kambarys, kuriame iš kairės stovi minkštas kampas, šalia jo staliukas. Iš dešinės nuo svetainės kambario yra virtuvės zona. Bendra tvarka kambarių nepažeista, vaizdo stebėjimo kamerų nėra įrengta ( el. b. t. 1, b. l. 44 – 46).

Medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad išnagrinėjus pateiktus medicininius dokumentus T. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, gydytojas daro išvadą, jog nukentėjusiajai nustatyta: daugybinės poodinės kraujosruvos veide; poodinė kraujosruva dešinės ausies kaušelyje apie 5 cm skersmens. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu metu, ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (el. b. t. 1, b. l. 117).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, nustatyta, kad 2024 m. liepos 21 d. 18.35 val. į bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) skambino B. B., kuri pranešė, jog pranešėjai paskambinusi kaimynė N., tel. nr. nurodyti negalėjo, pranešė, kad pranešėjos namuose girdisi riksmai, galimai jos neblaivus vyras smurtauja prieš jos mamą. Vaikų namuose nėra, pranešėja skambina ne iš vietos. Informuotos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir greitosios medicinos pagalba (toliau – ir GMP). Pranešėjos skambučio pradžios data ir laikas 2024 m. liepos 21 d. 18.31 val. (el. b. t. 1, b. l. 34 – 38).

Alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARJK-0070, patikros sertifikatas Nr. 2067338, duomenimis nustatyta, kad 2024 m. liepos 21 d. 19.03 val. K. B. nustatytas 2,63 promilių girtumas (el. b. t. 1, b. l. 42 – 43).

2024 m. liepos 30 d. perklausus BPC pateiktą garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambino moteris, prisistačiusi A. B., kuri prašo pagalbos namuose adresu (duomenys neskelbtini), nes mano, kad jos vyras smurtauja prieš mamą. Nurodo, kad paskambino kaimynė I. N. ir jai pranešė, kad namuose klykia moteris, pranešėja šiuo metu yra išvykusi, reikalinga GMP (el. b. t. 1, b. l. 106– 109).

2024 m. rugpjūčio 6 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų mobiliosiomis („body“) kameromis darytą vaizdo įrašą, nustatyta, kad pareigūnai atvyksta prie nuosavo namo adresu (duomenys neskelbtini). pareigūnams namo duris atidaro vyras, kaip vėliau nustatyta, tai K. B., gim. (duomenys neskelbtini). Pareigūnui pasisveikinus ir paklausu ar namie yra moteris, K. B. atsako, kad taip ir pasiūlo pareigūnams užeiti į namo vidų. Pareigūnai su GMP darbuotojais užeina į vidų. Užėję į nuosavame name esantį kambarį, matyti pagyvenusi moteris, kaip vėliau nustatyta K. B. mama, T. B., gim. (duomenys neskelbtini). Matyti, kad T. B. yra sumuštas veidas, hematomos ant veido srities. Pareigūnui kartu su K. B. išėjus iš kambario, pareigūnas paklausia ar jie su T. B. tik dviese name gyvena, K. B. nerišlia kalba paaiškina, kad vakar jo mama, T. B. apsidirbo ir nugriuvo ir jis viską sutvarkė. Toliau pareigūnas su K. B. nueina iki tarnybinio automobilio. Pareigūnui paklausus K. B., kas čia per ginklas jo namuose, pastarasis atsako, kad tai orinis šautuvas, kurį jis naudoja tik šeškams baidyti, tačiau daugiau niekam. Pareigūnui paklausus ar jis šiandien (kuomet daromas vaizdo ir garso įrašas) vartojo alkoholį, K. B. atsako, kad taip. Toliau pareigūnas paruošia alkotesterį naudojimui ir paaiškina, kaip reikia teisingai pūsti. K. B. bando įpūsti, pirmu kartu nesigauna. Tada K. B. pasako, kad nesenai, prieš pareigūnams atvykstant jis išgėrė vyno ir supranta, kad pripūs. K. B. įpūtus antrą kartą, alkotesteris parodo 2,63 promilių girtumą. Pareigūnas grįžta į nuosavo namo kambarį, kuriame medicinos darbuotojai yra su T. B., matosi, kad pas ją ant veido ir kaklo srities yra hematomos. Greitosios medicinos darbuotojai pasako, kad pas T. B. matyti sumušta ir galvos sritis ir ant kūno vietų taip pat daugybiniai sumušimai. T. B. pasako, kad ją sūnus su žmona parsivežė birželio mėnesį pas save, iš jos kaimo, kur ji gyveno anksčiau, kad galėtų prižiūrėti. Toliau matyti kaip pareigūnas apžiūri orinį ginklą ir grįžta prie tarnybinio automobilio. Pareigūnas paaiškina K. B., kad jam reiks su pareigūnais vykti į komisariatą ir kad jis gali iš namų pasiimti jam reikalingus asmeninius daiktus, o jo mamą T. B. greitosios medicinos darbuotojai išveža į gydymo įstaigą. K. B. nesupranta, dėl ko jo mamą turi vežti į gydymo įstaigą, tada greitosios medicinos darbuotojai paaiškino, kad ją veža į gydymo įstaigą todėl, kad ji yra sumušta. Vėliau greitosios medicinos darbuotojai paklausus T. B., ar ši K. B. kas kartą atleidžia, kai jis ją muša, pastaroji atsako, kad ji labai jį mylį, jis jos sūnus. Toliau K. B. paduoda GMP darbuotojai T. B. vartojamus vaistus ir jos asmens dokumentą. Pareigūnai K. B. pasodina į policijos tarnybinio automobilio laikinąją sulaikymo kamerą. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra (el. b. t. 1, b. l. 118 – 120).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Už šią padarytą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be paties K. B. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jai fizinį skausmą sukėlė ir nežymų sveikatos sutrikdymą padarė K. B.; medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyti nukentėjusiajai sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; policijos pareigūnų mobiliosiomis („body“) kameromis daryto vaizdo įrašo duomenys; BPC pateiktame garso įraše užfiksuoti duomenys, kiti byloje esantys įrodymai. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad K. B., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, sukėlė T. B. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji T. B. yra kaltinamojo motina, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 248 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo artimajam giminaičiui – motinai T. B..

Pranešus K. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. t. 1, b. l. 194 – 197). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – K. B. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tą, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis anksčiau neteistas (el. b. t. 1, b. l. 21 – 23), penkerių metu laikotarpiu administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą (el. b. t. 1, b. l. 126 – 131), dirbantis (duomenys neskelbtini) ūkvedžiu (el. b. t. 1, b. l. 124– 125). Byloje nėra duomenų apie K. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus K. B. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, uždraudžiant kaltinamajam bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Šis įpareigojimas, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

K. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 72² straipsnis nustato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo motiną, K. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), įpareigojant ją atlikti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į K. B. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 21 d. 19.03 val. iki 2024 m. liepos 22 d. 15.46 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (el. b. t. 1, b. l. 30 – 33, 75 – 77).

K. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. B., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. B., paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į K. B. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 21 d. 19.03 val. iki 2024 m. liepos 22 d. 15.46 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72² straipsniu, K. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.