- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-29
- Bylos Nr.
- 1A-321-60-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 03-1-01005-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Emilija Akelienė (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- L. V., ir I
- Advokatai
- Alvyda Medišauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam L. V., jo gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-05-29 nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.
Skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir I. G. bei E. M., jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. V. pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje su I. G. ir E. M., 2009-06-15, apie 20 val., (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą nepilnamečio A. D. gim. 1992-06-26 atžvilgiu, I. G. sudavus smūgius kumščiais ir įspyrus kojomis A. D. į įvairias kūno vietas bei vieną kartą sudavus metaliniu strypu A. D. į kairę šlaunį, L. V. sudavus smūgius kumščiais ir įspyrus kojomis A. D. į įvairias kūno vietas, I. G. adata badant A. D. dešinę ranką bei prie adatos prijungus laidą ir įkišus jį į elektros rozetę, reikalaujant, kad A. D. basomis kojomis prisiliestų prie kameros grotų, kad jį trenktų elektra, tuo metu L. V. stebint, kad neateitų prižiūrėtojas, tokiu būdu padarant A. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, privertė A. D. prieš jo valią tenkinti E. M. ir L. V. lytinę aistrą oraliniu būdu bei tenkinti I. G. lytinę aistrą oraliniu ir analiniu būdu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. V. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Apeliacinį skundą nuteistasis argumentuoja tuo, kad nukentėjusiojo parodymai neatitinka tikrovės, nes šis juos keitė iš pradžių nurodydamas, jog apeliantas jo neprievartavo tik sudavė smūgius, vėliau jau nurodė, kad L. V. kameros tualete nukentėjusįjį prievartavo oraliniu būdu. Apeliantas pripažįsta sudavęs nukentėjusiajam kelis smūgius į nugarą ir stebėjęs, kad neateitų prižiūrėtojas, tačiau neigia prievartavęs A. D.. Nuteistasis skunde teigia, kad labai gailisi dėl savo veiksmų, nurodo, jog smurtą prieš A. D. vartojo kitų dviejų kameros draugų nurodymu, mano, kad priešingu atveju iš jo taip pat būtų analogiškai išsityčiota. Apelianto nuomone, teismas jam paskyrė neteisingą bausmę, ji turi būti sušvelninta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Nors L. V. savo apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, iš skundo turinio matyti, kad jis ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, t.y. seksualinio prievartavimo. Apeliantas savo kaltę pripažįsta tik dėl nukentėjusiojo atžvilgiu pavartoto fizinio smurto, tačiau nuteistojo L. V. kaltė dėl seksualinio prievartavimo pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme patikrintais įrodymais.
Apklaustas sekančią dieną po įvykio (2009-06-16) nukentėjusysis A. D. nurodė, kad I. G. nuvarė jį į tualetą, kur jis prieš savo valią turėjo tenkinti L. V. aistrą oraliniu būdu, tačiau pastarojo varpa nebuvo sustandėjusi, todėl apie pusę minutės dirgino jo varpą. Tačiau, nesulaukus ejakuliacijos, L. V. paprašė daugiau to nedaryti ir išėjo iš tualeto. 2009-06-30 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. D. taip pat patvirtino, jog L. V. jį tualete seksualiai išnaudojo, bet jam to iki galo padaryti nepavyko. Teisme nukentėjusysis nurodė, kad I. G., L. V. ir E. M. tenkino su juo litinę aistrą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme A. D. davė parodymus, kurie vieni kitiems neprieštaravo ir nuosekliai nurodė, jog L. V. prieš nukentėjusiojo valią taip pat su juo tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu. Netikėti nukentėjusiojo parodymais pagrindo nėra, nes esminių prieštaravimų tarp jų nenustatyta, be to, jie patvirtinti kitų tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų parodymais.
Liudytojas A. P. apklaustas sekančią dieną po įvykio (2009-06-16) nurodė, kad po kitų dviejų nuteistųjų į tualetą su A. D. buvo nuėjęs ir L. V., bet jam nieko neišėjo, nes nesustandėjo jo varpa. 2009-06-30 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją šis liudytojas patvirtino savo 2009-06-16 dieną ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus. Teisme A. P. taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus.
Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir vieno iš nuteistųjų I. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai. Apklaustas 2009-06-16 I. G. nurodė, kad L. V. tualete taip pat oraliniu būdu prievartavo A. D., tačiau, kiek žino, ejakuliacijos nesulaukė. 2009-06-25 apklaustas įtariamuoju I. G. nurodė, kad į tualetą užėjusiam L. V., A. D. šio lytinę aistrą tenkino oraliniu būdu. Teisme I. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Kitas iš nuteistųjų, E. M., ikiteisminio tyrimo metu (apklaustas 2009-06-16 ir 2009-06-25) taip pat patvirtino, kad nuteistasis L. V. tenkino savo lytinę aistrą tualete, kai A. D. burna dirgino jo lytinį organą. Nors teisme E. M. nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tačiau netikėti jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais pagrindo nėra, nes tokius jo parodymus patvirtina aukščiau išdėstyti parodymai.
Tai, kad prieš seksualinį prievartavimą A. D. atžvilgiu kameroje buvę asmenys vartojo prieš jį fizinį smurtą, siekdami palaužti nukentėjusiojo valią, patvirtina byloje esanti specialisto išvada, iš kurios matyti, kad galimai 2009-06-15 nukentėjusiajam buvo padaryti įvairūs kūno sužalojimai.
Pats L. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė tenkinęs savo lytinę aistrą oraliniu būdu su A. D., tačiau apklaustas įtariamuoju 2009-06-25 L. V. nurodė, kad jis taip pat buvo nuėjęs į tualetą, kur buvo A. D., tačiau jo varpa nesustandėjo, todėl iš tualeto išėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. V. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys aukščiau išdėstytiems parodymams, nes jis pateikia vis skirtingas savo veiksmų ir panaudoto smurto aplinkybes. Apklaustas įtariamuoju 2009-06-25, L. V. nurodė, kad kitiems nuteistiesiems vartojant fizinį smurtą prieš A. D., L. V. I. G. taip pat liepė trenkti, todėl jis vieną kartą nestipriai alkūne trenkė į delnus, kuriais A. D. buvo užsidengęs kaktą. Teisme L. V. nurodė, kad jis trenkė porą smūgių, nes norėjo padėt, iš viso trenkė keturis kartus. Tuo tarpu savo apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad pripažįsta sudavęs nukentėjusiajam kelis smūgius į nugarą, o smurtą prieš A. D. vartojo kitų dviejų kameros draugų nurodymu, nes bijojo pats būti nuskriaustas.
Baudžiamojo kodekso 150 straipsnyje nurodyto nusikaltimo – seksualinio prievartavimo sudėtis yra formali, t.y. padarytos veikos kvalifikavimas nesiejamas nei su seksualinio prievartavimo veiksmų pabaiga, nei su dėl to kilusiais padariniais. Seksualinis prievartavimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą. Aukščiau pateiktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaip ir kiti du skundžiamu nuosprendžiu nuteisti asmenys, L. V. tualete tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su nukentėjusiuoju A. D.. Tai, kad L. V. nebaigė lytinio akto, nes jam neįvyko erekcija ir jis nepatyrė ejakuliacijos, veikos kvalifikacijai įtakos neturi. Todėl daroma išvada, kad L. V., veikdamas bendrai su kitais dviem asmenimis, panaudodamas nepilnamečio nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu fizinį skurtą, su pastaruoju tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Tuo pagrindu L. V. pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas pagrįstai.
Skirdamas bausmę L. V. apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis įvykdė sunkų smurtinį nusikaltimą, tai padarė ciniškai, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jauną amžių (nepilnametis, t.y. į bausmių skyrimo nepilnamečiui ypatumus), į tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo. Todėl apylinkės teismas L. V. paskyrė ne per griežtą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra gerokai mažesnė nei tokio nusikaltimo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bei, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo principą (Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalis), paskyrė ne per griežtą subendrintą bausmę. Be to, skundžiamame nuosprendyje pripažinus, jog šis nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje, L. V. bei kitiems nuteistiesiems, nemotyvuotai tai nepripažinta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kas tokiu atveju būtų pagrindas skirti griežtesnę bausmę. Todėl negalima teigti, kad L. V. pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalį paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė bei subendrinta bausmė.
Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo L. V. apeliacinį skundą atmesti.