- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-10-12
- Bylos Nr.
- 1-664-218/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17081-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvija Jakštienė
- Kaltinamasis
- J. D.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Matulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) IĮ vairuotojas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2009-05-25 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 294 str. 2 d., 309 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn., vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m., o 2011-06-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. D. 2015 m. kovo 13 ir 14 dienomis, pasinaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančia ir įmonės jam išduota bei patikėta kuro užsipylimui skirta kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini), priskirta automobiliui „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), degalinėje Švedijoje - OkQ8 AB E6 Norr/Sodergaende 26163 Glumslov, per tris kartus į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį, įsipylė 478,3 l dyzelinio kuro, t.y. 2015-03-13 17.14 val. užsipylė 123,77 1, 2015-03-14 16.38 val. užsipylė 277,11 1 ir tą pačią dieną 16.48 val. dar 77,42 1 ir pasinaudodamas šia UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančia kuro kortele, atsiskaitė už dyzeliną bendros 572,28 Eur vertės, taip padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)" 572, 28 Eur turtinę žalą.
Kaltinamajam J. D. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą, numatytą LR BK 183 str. 1 d., kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. kovo mėn., kai dar dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, būdamas reise Švedijoje, degalinėje OkQ8 AB E6 Norr/Sodergaende 26163 Glumslov, 2015-03-13 vakare, gali būti apie 17.00 val., jam nepažįstamam vyriškiui pasiūlius iš jo pigiau pirkti dyzelinio kuro ir jam sutikus, jis į to vyriškio vieną kanistrą pripylė apie 123 l dyzelinio kuro, už kurį atsiskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančiam vilkikui „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro kortele. Už įpiltą kurą jam tas nepažįstamas vyriškis sumokėjo 123 Eur. t. y. po 1 Eur už 1 l kuro. Gavęs pinigus, ta kuro kortele nusprendė dar pasinaudoti ir kitą dieną, t. y. 2015-03-14, toje pačioje degalinėje, per du kartus, kitam nepažįstamam vyriškiui, pasiūlius iš jo pigiau nusipirkti dyzelinio kuro ir jam sutikus, į jo kuro talpyklą, didelį kanistrą, įpylė apie 354 l dyzelinio kurio, už kurį atsiskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia ta pačia kuro kortele. Tas nepažįstamas vyriškis jam sumokėjo 354 Eur. Tą kartą nusprendė daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)" vilkikui priskirta kuro kortele nebesinaudoti, nebent kuro pritruktų vilkikui, kuriuo jis važiavo. Gautus pinigus išleido savo reikmėm. Nusikaltimo padarymo priežastį paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo skolingas pinigų, t. y. nebuvo sumokėjęs jam priklausančio atlyginimo. Dėl neišmokėto atlyginimo buvo kreipęsi į Valstybinę darbo inspekciją, kuri jo prašymą išnagrinėjo ir jį tenkino iš dalies. Jam UAB „(duomenys neskelbtini)" turėjo išmokėti 1 384,94 Eur sumą, o išmokėjo 812,66 Eur. Nusikaltimu padarytą žalą jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino. Sutiktų, kad už šio nusikaltimo padarymą jam būtų paskirta piniginė bauda (b.1. 70, 75-76).
Be kaltinamojo prisipažinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą, numatytą LR BK 183 str. 1 d., jo kaltė šių nusikalstamų veikų padarymu yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais:
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-03-17 pranešimu policijai apie vairuotojui J. D. priskirtos kuro kortelės kuro užsipylimo atvejus. Šių faktų patvirtinimui buvo pateikti priedai, patvirtinantys įvykio vietos nustatymą ir susirašinėjimo žinučių, pranešimų kopijos (b.1. 6-17).
Iš liudytojo A. U. apklausos protokolo matyti, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir kontroliuoja vairuotojų kuro sunaudojimą, darbo ir poilsio laiką. Pagal bendrovėje nusistovėjusią tvarką vilkikams, kurių bendrovėje yra 12, priskirtos kuro kortelės, priklausančios degalinių tinklams STATOIL ir IDS (International Diesel Service Q8). Kuro kortelėse nurodyti vilkikų valstybiniai numeriai, kas reiškia, kad tik tokiu numeriu vilkikas gali pilti kurą. 2015-03-15 būtent iš degalinių tinklo IDS atstovo Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)", esančios adresu (duomenys neskelbtini), gavo į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) pranešimą apie vilkiko valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pylimus už 2015 m. kovo 13-14 dienas, įtarimą sukėlė tai, kam kuras buvo piltas kovo 13 ir 14 dienomis, t.y. tuomet, kai vilkikas stovėjo (poilsio dienas). Be to, vienu užsipylimu į vilkiką buvo galima užsipilti reikiamą kiekį kuro. 2015-03-17 iš savo mobilaus ryšio telefono, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parašė trumpąją SMS žinutę šio vilkiko vairuotojui J. D., abonento Nr. (duomenys neskelbtini). J. D. neigė užsipylęs 930 1, aiškino, kad 2015-03-13 pylė tik 307 1 ir 2015-03-16 150 1. J. D. patvirtino, kad kuro kortelę turi ir pametęs jos nebuvo. Tačiau vėliau buvo išsiaiškinta, kad vairuotojas minėtas asmuo neteisėtai pylėsi kurą tris kartus, t.y. 2015-03-13 17:14:12 val. 123,77 1 148,09 Eur sumai, 2015-03-14 16:38:14 val. 277,11 1 331,56 Eur sumai ir 2015-03-14 16:48:57 val. 77,42 192.63 Eur sumai, kurį galimai pardavė kitiems asmenims. Nustatyta tvarka, vairuotojas, grįžęs iš reiso, pateikia vairuotojo ataskaitą apie nuvažiuotus kilometrus, kelių mokesčio mokėjimus, kuro pylimus ir kitą. J. D. iš reiso grįžo 2015-03-20 ir jam į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) pateikė ataskaitą, kurioje neatsispindi jo aukščiau išvardinti pylimai. Apie tai jis pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)" atstovei J. Š., kreipėsi į policiją, buvo nuspręsta kreiptis į degalinių tinklo atstovą dėl vaizdo medžiagos degalinėje Švedijoje- OKQ8 AB E6 Norr/Sodergaende 26163 Glumslov išsaugojimo. Apie tai. kad kuras 2015 m. kovo 13-14 d. buvo piltas būtent šioje degalinėje, jis sužinojo iš pranešimo gauto į elektroninį paštą. UAB „(duomenys neskelbtini)" su vairuotoju J. D. darbo sutartį sudarė 2014-05-30 ir jam darbui buvo skirta ne viena transporto priemonė, naudojosi keliomis. Jis gabendavo krovinius į Skandinavijos šalis. 2015-03-06 J. D. vilkiku „Renault Magnum", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko iš Lietuvos į Švediją, iš Švedijos į Suomiją ir 2015-03-20 grįžo į Lietuvą. Kuru užpylimui skirtos kortelės yra priskiriamos konkrečiam automobiliui, o ne žmogui. Ant kortelių būna nurodytas automobilio valstybinis numeris. Po to, kai sužinojo, kad buvo neteisėtai panaudotas įmonei priklausantis dyzelinis kuras, jie kortelę užblokavo. Kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta automobiliui „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kai J. D. grįžo iš reiso, minėta kuro kortele buvo paimta iš automobilio, kurį vairavo J. D. (b.1. 71-73, 75-76).
Liudytojo A. U. 2015-06-18 pateiktais įvykio aplinkybes patvirtinančiais papildomais įrodymais: pranešimą dėl materialinės atsakomybės sutarties, sudarytos su darbuotoju J. D., išklotinių kopijos, maršruto žemėlapio kopia, apibendrinto keliones nuo 2015-03-06 iki 2015-03-20 lapo kopija, šio laikotarpio J. D. darbo ataskaitos kopija, darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija, įsakymo dėl transportavimo priemonių kuro normų nustatymo kopija. Šie dokumentai prijungti prie bylos (b.1. 19-38).
Liudytojo A. U. 2015-04-03 pateikta kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir gelsvos spalvos lapelį su užrašytu PIN kodu, kurie apžiūrėti kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, supakuoti voke, prijungti prie bylos (b.1. 45-51).
Iš liudytojo D. K. apklausos protokolo matyti, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" nuo 2015 m. sausio mėn. Pažįsta ir UAB „(duomenys neskelbtini)" dirbusį vairuotoją J. D., kuris iš reiso visada grįždavo su atplombuotu kuro baku, nors kiti vairuotojai grįždavo su užplombuotais kuro bakais. J. D. paaiškindavo, kad matuodavosi kurą kuro bakuose, visada kaltindavo kitus, nenorėdamas pats prisiimti atsakomybės. Grįžęs iš paskutinio reiso 2015 m. kovo mėn. J. D. neigė per daug pylęsis kuro. Niekas be J. D. negalėjo pasinaudoti kuro kortele, kuri buvo priskirta automobiliui, kuriuo į reisą buvo išvažiavęs J. D. (b.1. 64-65).
Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, o būtent pradeda elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti, ir taip padaro žalą turto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-411/2012, 2K-455/2012, 2K-148/2013 ir kt.). Objektyvioji turto pasisavinimo nusikalstamos veikos sudėties pusė pasižymi tuo, kad kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis turtas laikomas svetimu. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką pripažįstama, kad patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, į kurį kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Turto pasisavinimas laikomas nusikaltimu, jeigu padaryta turtine žala viršija 5 MGL dydžio sumą.
Motyvuojamoji dalis
Visuma ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo J. D. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d., yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes jis pasinaudodamas jam patikėta ir UAB „(duomenys neskelbtini)" išduota, pastarajai priklausančia, užsipylimui skirta kuro kortele, Švedijoje OkQ8 AB E6 Norr/Sodergaende 26163 Glumslov dagalinėje įsipylė dyzelino, atsiskaitė už jį minėta kortele ir taip per tris kartus pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį minėtai įmonei priklausantį turtą, padarydamas jai turtinę žalą.
Kaltinamasis J. D. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tik prašo mokėti dalimis (b.l. 151-154). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis sugebėjo atlyginti gerokai didesnę žalą nukentėjusiajam nei skiriama bauda, yra dirbantis, sunkią materialinę padėti patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė bei tai, kad pats kaltinamasis prašyme nurodė, kad paskirtą baudą įstengs sumokėti, kadangi yra dirbantis, tokio kaltinamojo prašymo tenkinti nėra pagrindo.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, kadangi UAB “ (duomenys neskelbtini)“ 2015-07-31 pranešė, kad kaltinamasis padarytą žalą pilnai atlygino (b.1. 38).
Kaltinamojo J. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Skiriant kaltinamajam J. D. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (LR BK 11 str.), į kaltinamojo asmenybę – teisiamas antrą kartą, tačiau teistumas už ankstesnes nusikalstamas veikas yra išnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausiai už KET pažeidimus ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.1. 103-112), psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (b.1. 135). Pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (b.1. 137), į dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kitus LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir daro išvadą, kad LR BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus vieną iš LR BK 183 str. 1 d., sankcijose numatytų švelnesnių alternatyvių bausmių rūšių – baudą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį.
Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta, vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1-2 d., jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam J. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 84-85), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir gelsvos spalvos lapelis su užrašytu PIN kodu, saugomi byloje (b.1. 47), klausimas išsprendžiamas LR BPK 94 str. nustatyta tvarka.
Proceso išlaidų ir civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendžia:
J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 183 str. 1 d. ir paskirti jam 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą.
Remiantis LR BK 64¹ str. 1-2 d., paskirtą bausmę sumažinti 1/3, skiriant J. D. galutinę bausmę – 12 MGL arba 451,92 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 92 ct) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kuro kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir gelsvos spalvos lapelį su užrašytu PIN kodu, saugomą byloje (b.1. 47), grąžinti savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)".
Išaiškinti J. D., kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.
Išaiškinti J. D., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.