Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas UAB „Skinest Baltija“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimą dėl pirkimo „2018/PCSP-7-2 Bėgių kelio tvirtinimo detalių pirkimas“ 1,6,7 pirkimo objekto dalių nutraukimo.

2.1. Atsakovas 2018-02-04 CVP IS ir TED paskelbė viešąjį pirkimą „2018/PCSP-7-2 Bėgių kelio tvirtinimo detalių pirkimas“, vykdomą skelbiamų derybų būdu (pirkimo Nr. 364416, toliau - Pirkimas). Pirkimo objektas skaidomas į 16 dalių. Ieškovo pasiūlymas Pirkimo objekto 1,6,7 dalyse 2018-04-30 buvo pripažintas laimėjusiu pasiūlymu. Atsakovas Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymo) nustatytais terminais nesudarė Pirkimo sutarties, todėl ieškovas 2018-07-24 kreipėsi į atsakovą su pretenzija, prašydamas sudaryti sutartį su Pirkimo laimėtoju. 2018-07-30 atsakymu į pretenziją atsakovas informavo ieškovą, kad atsakovo viešųjų pirkimų komisija nutraukia Pirkimo 1,6,7 pirkimo objekto dalių pirkimus dėl Vyriausybės nutarimo ir Komisijos išvadų, kaip dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, dėl kurių, ketinama sudaryti sandoriui esant pripažintam kaip neatitinkančiam nacionalinio saugumo interesų, sutartis su juo negali būti sudaroma, ir dėl to procedūrų vykdymas tampa negalimas. Atsakovas buvo informuotas, kad su Ieškovu ketinama sudaryti sutartis pripažįstama neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų.

2.2. Nesutikdamas su šiais atsakovo argumentais, 2018-08-09 ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija, prašydamas atsakovo panaikinti priimtą sprendimą dėl Pirkimo „Bėgių kelio tvirtinimo detalių pirkimas“ (pirkimo Nr. 364416) 1,6,7 pirkimo objekto dalių nutraukimo ir sudaryti sutartį su minėto pirkimo 1,6,7 dalių laimėtoju - tiekėju UAB „Skinest Baltija“. 2018-08-20 Atsakovas pateikė ieškovui atsakymą Pretenziją, kuriuo nurodė, kad pretenzija laikoma nepagrįsta, nes ketinamas sudaryti sandoris su UAB „Skinest Baltija“ 2018-06-20 Vyriausybės nutarimu Nr.527 (toliau – Nutarimas) pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, kuris priimtas vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos (toliau - Komisija) išvadomis (2018-06-08, įformintos protokolu Nr. PD-13). Taigi atsakovas Komisijos išvadas ir Vyriausybės nutarimą laiko aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti ir dėl ko yra nutraukiamos pirkimo procedūros.

2.3. Sprendimas nutraukti Pirkimą prieštarauja Pirkimų įstatymo 41 str. 3 d. Atsakovas neturėjo teisės nutraukti Pirkimą atsakovo nurodomais pagrindais, nes: 1) nebuvo aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, dėl kurių atsakovas turėtų teisę nutraukti Pirkimą; 2) Atsakovo nurodomos aplinkybės, dėl kurių atsakovas priėmė Sprendimą nutraukti pirkimą, nelaikytinos aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti.

2.4. Vyriausybės nutarimas yra neteisėtas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei yra priimtas pažeidžiant pagrindines jo priėmimo procedūras. Nutarimas prieštarauja VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimams, nes yra faktiškai ir teisiškai nepagrįstas bei nemotyvuotas. Nutarimas neatitinka paties Nacionalinio saugumo įstatymo nuostatų. Nutarimu yra paneigiamos ieškovo, susijusių įmonių ir jų atstovų teisės ir laisvės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Nutarimas prieštarauja pamatinėms ES teisės nuostatoms. Nacionalinio saugumo įstatymo nuostatos, kurių pagrindu priimtas Nutarimas, akivaizdžiai prieštarauja pamatinėms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir oficialiajai konstitucinio teismo doktrinai. Nutarimas naikintinas, nes yra priimtas pažeidžiant tokio pobūdžio individualaus teisės akto priėmimo procedūras.

3. Ieškovas pateikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtina byla Nr. el-3717-815/2018, pagal pareiškėjų - UAB „SKINEST BALTIJA“, SKINEST RAIL AS, SKINEST GRUPP AS ir O. OSSINOVSKI - Skundą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-06-06 nutarimo Nr. 526 ir 2018-06-20 nutarimo Nr. 597 bei Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos 2018-05-22 ir 2018-06-18 išvadų panaikinimo. Prašymą motyvuoja tuo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-11-29 nutartimi nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 527 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui nustačius, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 527 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, neliktų pagrindo teigti, kad atsakovės sprendimas, priimtas remiantis šiuo Vyriausybės nutarimu, nutraukti pirkimą yra teisėtas ir pagrįstas.

4. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti dėl tokių motyvų:

4.1. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 str. 1 d. ir 2009-11-25 Vyriausybės nutarimu Nr. 1540 patvirtinto Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašo 9 ir 26 p., 2018-05-11 raštu Nr. 2-601 kreipėsi į Koordinavimo komisiją, prašydamas įvertinti planuojamą su laimėtoju sutartį nacionalinio saugumo aspektu. Remiantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu, minėtos komisijos išvada ir rekomendacijos turi būti pateiktos Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Šios išvados buvo pateiktos Vyriausybei, kuri 2018-06-20 priėmė nutarimą Nr. 597. Vyriausybės nutarime nuspręsta „Pripažinti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ planuojamą sudaryti su UAB “Skinest Baltija“ sandorį dėl tarptautinio pirkimo „2018/PCSP-7-2 Bėgių kelio tvirtinimo detalių pirkimas“ (1 pirkimo objekto dalis – Mišrių sąvaržų padėklai KB65, 6 pirkimo objekto dalis – Gnybtai, 7 pirkimo objekto dalis – Elastinis tvirtinimas Skl-12-32 (visam pabėgiui) neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, kadangi ketinamo sudaryti sandorio šalies UAB „Skinest Baltija“ akcijas valdančios Estijos Respublikoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“ savininkas O. O. turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, be to, Estijos Respublikoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“, valdančios UAB „Skinest Baltija“ akcijas, savininko O. O. atžvilgiu yra inicijuotas kaltinimas dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo“.

4.2. 2018-06-21 atsakovas gavo Vyriausybės kanceliarijos raštą, kuriuo patvirtinama, kad Vyriausybė 2018-06-20 priėmė nutarimą, kuriuo pripažino ketinamą sudaryti sandorį su UAB „Skinest Baltija“ (1,6 ir 7 pirkimo objekto dalyse) neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Vyriausybės nutarimas atsakovui, kaip ir visiems Lietuvoje fiziniams ir juridiniams asmenims privalomas taikyti teisės aktas, todėl atsakovas neturėjo jokios kitos alternatyvos kaip Vyriausybės nutarimo laikytis.

4.3. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vyriausybės nutarime dėstomi teiginiai, t.y. kad „UAB „Skinest Baltija“ akcijas valdančios Estijos Respublikoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“ savininkas O. O. turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis“ pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 str. 15 d. laikytini nepašalinamomis nacionalinio saugumo interesams priežastimis. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, atsakovui užbaigti pirkimą bėgių kelio tvirtinimo detalių 1, 6 ir 7 pirkimo objekto dalyse tapo visiškai neįmanoma.

4.4. Atsakovas pagrįstai priėmė sprendimą po skelbiamų derybų nesudaryti sutarties dėl tvirtinimo detalių 1, 6, 7 pirkimo objekto dalių pirkimo, nutraukiant pirkimo procedūras Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymo ) 41 str. 3 d. pagrindu (t.y. perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti). Ieškovas, skelbdamas pirkimą, turėjo tikslą sudaryti pirkimo sutartį visose pirkimo objekto dalyse. Tačiau ieškovo neatitiktis Lietuvos nacionalinio saugumo interesams nepriklauso nuo atsakovo ir apskritai nebuvo ir negalėjo būti žinoma atsakovui.

4.5. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 str. 1 dalyje numatyta, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės kreipiasi dėl ketinamų sudaryti sandorių. Pažymima, kad ketinama sudaryti sutartis žinoma tik po laimėtojo pirkime nustatymo. Pirkime laimėtoju ieškovas buvo nustatytas 2018-04-30, todėl 2018-05-11 raštu Nr. 2- 601 atsakovas kreipėsi į Koordinavimo komisiją. Taigi atsakovas minėtame įstatyme nustatytą patikros procedūrą inicijavo praktiškai iš karto, kai ieškovas buvo paskelbtas Pirkimo laimėtoju (sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo priimtas 2018-04-30, o patikros procedūra pradėta baiginėjantis šio sprendimo apskundimo terminui, t. y. racionaliai ruošiantis sutarties pasirašymui). Taigi, iki pasiūlymų eilės sudarymo nebuvo nei teisinio, nei jokio kito racionalaus pagrindo pradėti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme numatytą patikrą.

4.6. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas įsigaliojo 2018 m. kovo 1 d., sandorių pagal jį iki šiol patikrinta itin nedaug, neigiamų išvadų apie Ieškovo atitiktį nacionalinio saugumo interesams anksčiau atsakovas nebuvo gavęs, todėl tokios neigiamos išvados ir nebuvo galima iš anksto pagrįstai tikėtis ar numatyti, kad kils trukdžių sudaryti numatytą pirkimo sutartį su ieškovu.

4.7. Atsakovas nėra tas subjektas, kuris gali įvertinti ir konstatuoti, kad paskelbtuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui (nevaldo slaptos informacijos apie tiekėjus, susijusios su valstybės nacionaliniu saugumu), todėl tokia pareiga įstatymu nustatyta Koordinavimo komisijai, o sprendimą priima Vyriausybė. Todėl akivaizdu, kad numatyti iš anksto ieškovo bei su juo susijusių asmenų neatitiktį nacionalinio saugumo interesams Atsakovas, net ir dėdamas maksimalias pastangas, neturėjo jokių galimybių, todėl gavęs 2018-06-20 Vyriausybės nutarimą Nr. 527, privalėjo jį taikyti ir atitinkamai reaguoti aukščiau įvardintame pirkime.

4.8. Atsakovo įsitikinimu, ieškovo ieškinio 33-332 p. (iš esmės didžioji dalis ieškinio) turėtų būti nagrinėjami administracinės teisenos, bet ne civilinio proceso tvarka. Atsakovas neturi jokių įgaliojimų kvestionuoti Koordinavimo komisijos išvados ir juo labiau Vyriausybės nutarimo, jie gali būti ginčijami tik teisme administracinės teisenos tvarka. Kol nenuginčyti, tiek šios komisijos išvada, tiek Nutarimas yra imperatyvūs, galiojantys ir atsakovo privalomai taikomi. Nurodyti ieškinio 33-332 p. teiginiai iš esmės nesusiję su ginčo objektu, t.y. viešojo pirkimo nutraukimo teisėtumo (t.y. nutraukimo atitikimo Pirkimo įstatymo 41 str. 3 d. sąlygoms) nagrinėjimu.

5. Prašo atmesti ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo, nes šiai bylai jokios reikšmės neturi tas faktas, kad Ieškovas administracinėje byloje ginčija Vyriausybės nutarimą, kadangi, šioje byloje ginčas vyksta dėl Atsakovo sprendimo, priimto 2018 m. liepos mėnesį, t.y. atsakovas 2018-07-30 viešojo pirkimo komisijos posėdyje priėmė sprendimą nutraukti pirkimo „2018/PCSP-7-2 Bėgių kelio tvirtinimo detalių pirkimas" 1,6,7 pirkimo objekto dalių pirkimo procedūras, nes ketinama sudaryti pirkimo sutartis 1, 6 ir 7 pirkimo objekto dalyse su Ieškovu pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, dėl ko tolesnis šio pirkimo procedūrų vykdymas tapo negalimas. Nagrinėjamu atveju sandoris su pirkimo laimėtoju UAB „Skinest Baltija" negalėjo būti sudarytas, nes toks sandoris būtų niekinis dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojantis nuo jo sudarymo momento. Laukiant administracinės bylos pabaigos net keletą metų, būtų pažeidžiamas Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo numatytas pirkimo tikslas ir įstatyme numatyti pirkimų principai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ per CVP IS 2018-02-04 paskelbė viešąjį tarptautinį pirkimą „2018/PCSP-7-2 Bėgių kelio tvirtinimo detalių pirkimas“, vykdomą skelbiamų derybų būdu (pirkimo Nr. 364416, toliau - Pirkimas). Pirkimo objektas skaidomas į 16 dalių. Ieškovo UAB „Skinest Baltija“ pasiūlymas Pirkimo objekto 1 dalyje (mišrių sąvaržų padėklai KB65), 6 dalyje (gnybtai) ir 7 dalyje (Elastinis tvirtinimas Skl-12-32 (visam pabėgiui)) 2018-04-30 buvo pripažintas laimėjusiu pasiūlymu.

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-06-20 priėmė nutarimą Nr. 597 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“. Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 7 ir 8 dalimis, taip pat atsižvelgdama į šio įstatymo 11 straipsnio 2 ir 4 punktuose nustatytus kriterijus, pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ 2018 m. gegužės 11 d. kreipimąsi Nr. 2-601 „Dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros“ ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvadą (2018 m. birželio 8 d. protokolas Nr. PD-13), nutarė: pripažinti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ planuojamą sudaryti su UAB “Skinest Baltija“ sandorį dėl tarptautinio pirkimo „2018/PCSP-7-2 Bėgių kelio tvirtinimo detalių pirkimas“ (1 pirkimo objekto dalis – Mišrių sąvaržų padėklai KB65, 6 pirkimo objekto dalis – Gnybtai, 7 pirkimo objekto dalis – Elastinis tvirtinimas Skl-12-32 (visam pabėgiui) neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, kadangi ketinamo sudaryti sandorio šalies UAB „Skinest Baltija“ akcijas valdančios Estijos Respublikoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“ savininkas O. O. turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, be to, Estijos Respublikoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“, valdančios UAB „Skinest Baltija“ akcijas, savininko O. O. atžvilgiu yra inicijuotas kaltinimas dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo.

8. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018-07-30 informavo atsakovą apie 2018-07-30 priimtą sprendimą nutraukti 1, 6 ir 7 pirkimo objekto dalių pirkimo procedūras, vadovaujantis Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi, nes ketinamas sudaryti sandoris su UAB „ Skinest Baltija “ 2018-06-20 Vyriausybės nutarimu Nr. 597 pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, dėl ko tolesnis šio pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas (AB „Lietuvos geležinkeliai“ negali rezultatyviai užbaigti skelbiamų derybų Nr. 2018/PCSP-7-2) ir minėtos aplinkybės AB „Lietuvos geležinkeliai“ negalėjo numatyti.

9. Ieškovas UAB „Skinest Baltija“ 2018-08-09 pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti priimtą sprendimą dėl Pirkimo „Bėgių kelio tvirtinimo detalių pirkimas“ (pirkimo Nr. 364416) 1,6,7 pirkimo objekto dalių nutraukimo ir sudaryti sutartį su minėto pirkimo 1,6,7 dalių laimėtoju – tiekėju UAB „Skinest Baltija“. Tačiau 2018-08-20 atsakovas pretenziją atmetė.

10. Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymo) 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

11. Kasacinio teismo praktikoje dėl iš esmės analogiškų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymo yra išaiškinta, kad viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas. Pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas atskleistas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje – vadovaujantis VPĮ įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas, pvz., perkančioji organizacija praranda finansavimo šaltinius, išnyksta objektyvus poreikis pirkimo objektui ir pan. Šiems atvejams VPĮ 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų. Neturi reikšmės, kada tokių aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011).

12. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, dėl kurių atsakovas priėmė sprendimą nutraukti pirkimą, nelaikytinos aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti. Nagrinėjamu atveju atsakovas su pirkimo laimėtoju Pirkimo objekto 1, 6 ir 7 dalyse UAB „Skinest Baltija“ nesudarė pirkimo sutarties ir nutraukė pirkimą dėl to, kad planuojamas sandoris paminėtose pirkimo dalyse Vyriausybės nutarimu buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Vyriausybės nutarimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą. Perkantysis subjektas AB „Lietuvos geležinkeliai“ negalėjo iš anksto numatyti minėtų aplinkybių iki Pirkimo paskelbimo ir net pradėjus pirkimo procedūrą, nes pirkimo sandorį buvo planuojama sudaryti ne su UAB „Skinest Baltija“, o su viešojo pirkimo laimėtoju. Todėl sandorio Pirkimo objekto 1, 6 ir 7 dalyse atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra pagal įstatymą galėjo būti pradėta ir nagrinėjamu atveju buvo pradėta tik Perkančiajam subjektui nustačius pirkimo laimėtoją minėtose Pirkimo dalyse. Ar Perkančiojo subjekto planuojamas sandoris su pirkimo laimėtoju atitinka nacionalinio saugumo interesus ar tokių interesų neatitinka sprendžia ne Perkantysis subjektas, bet Vyriausybė, todėl iki minėto Vyriausybės nutarimo priėmimo ir paskelbimo, Perkantysis subjektas niekaip negalėjo žinoti ar numatyti, kad viešojo pirkimo sandoris Pirkimo objekto 1, 6 ir 7 dalyse negalės būti sudarytas su pirkimo laimėtoju UAB „Skinest Baltija“ dėl šio sandorio grėsmės nacionaliniam saugumui. Atsakovas negalėjo nevykdyti Vyriausybės nutarimo ir sudaryti nacionalinio saugumo interesų neatitinkančio sandorio, nes būtų pažeisti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo reikalavimai, todėl teisėtai ir pagrįstai nutraukė pirkimą Pirkimo objekto 1, 6 ir 7 dalyse Pirkimų įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu.

13. Teismas visa apimtimi atmeta ieškovo argumentus dėl 2018-06-20 Vyriausybės nutarimo Nr. 597 neteisėtumo, nes bendrosios kompetencijos teismas neturi teisinių galių revizuoti Vyriausybės nutarimus priimtus dėl sandorių pripažinimo neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų ir daryti priešingas Vyriausybės nutarimams išvadas dėl šių sandorių.

14. Atmetamas ieškovo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtina byla Nr. el-3717-815/2018, kurioje administracinis teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 527 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Vyriausybės nutarimas sprendimo nutraukti pirkimą priėmimo dieną ( 2018-07-30) buvo galiojantis ir buvo privalomas Perkančiajam subjektui. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 21 straipsnio 4 dalį Konstitucinio Teismo nutarimai įsigalioja jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dieną. Konstitucinio teismo nutarimas negalioja atgal, todėl net ir nustačius ginčijamo Vyriausybės nutarimo prieštaravimą Konstitucijai, negalima būtų padaryti išvados, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai, priimdamas sprendimą nutraukti pirkimą, neteisėtai vadovavosi sprendimo priėmimo dieną galiojusiu Vyriausybės nutarimu.

15. Dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas sprendžia, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė pirkimą bei atmetė ieškovo pretenziją, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

16. Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo ( CPK 93 str.). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl tokios išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.