- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-914-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Dalia Kačinskienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- Visuomeninės, Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- V. G.
- Advokatai
- Zenonas Kerutis, Stasis Mačiulaitis
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Visuomeninės organizacijos Lietuvos ledo ritulio federacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui Lietuvos ledo ritulio federacijai, tretieji asmenys V. G. , V. G. , dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. M. kreipėsi į Vilniaus miesto antrą apylinkės teismą su ieškiniu kuriame nurodė, kad 1998-02-06 su atsakovu Lietuvos ledo ritulio federacija sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovui paskolino 33 000 Lt. Paskolos sutartimi atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 1999-02-06, tačiau sutartu laiku paskolos negrąžino. Ieškovas prašė priteisti esamą atsakovo įsiskolinimą bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas Lietuvos ledo ritulio federacija su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad paskolos sandoris su atsakovu Lietuvos ledo ritulio federacija ir ieškovu A. M. nebuvo sudarytas. Šį sandorį sudarė buvęs federacijos prezidentas V. G. , kuris ir gavo asmeniškai pinigus. Atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra jokių duomenų, kad pinigai buvo perduoti federacijai ir panaudoti jos reikmėms.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo V. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka bei patvirtino, kad būdamas Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentu pasirašė paskolos raštą su ieškovu ir pateikė informaciją, kaip panaudojo pasiskolintus iš ieškovo pinigus Lietuvos ledo ritulio federacijos reikmėms.
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas ieškovo A. M. ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos ieškovo naudai 33 000 Lt skolos, 2524 Lt bylinėjimosi išlaidų, viso 35 524 Lt. Priteisė iš atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos trečiojo asmens V. G. naudai 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vilniaus miesto antras apylinkės teismas konstatavo, jog byloje yra pakankamai duomenų įrodančių, kad Lietuvos ledo ritulio federacija, atstovaujama jos prezidento V. G. 1998-02-06 sudarė paskolos sutartį pagal kurią federacija pasiskolino iš ieškovo A. M. vieneriems metams 33 000 Lt. Teismas nustatė, jog vadovaujantis Lietuvos ledo ritulio federacijos įstatais (p. 5.9.4,5.9.5) federacijos prezidentas turi teisę tvarkyti federacijos lėšas bei pasirašinėti sutartis federacijos vardu. Tarp šalių sudarytos sutarties forma - rašytinė. Ji surašyta ant federacijos blanko, nurodyti visi federacijos rekvizitai, ją pasirašiusio asmens pavardė, vardas, pareigos. Sutartį pasirašė ieškovas ir Lietuvos ledo ritulio federacijos atstovas. Atsakovas neįrodė, jog skolintų pinigų negavo, todėl teismas nenustatęs jokių aplinkybių, paneigiančių paskolos sutarties sudarymą, ieškinį tenkino.
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos ledo ritulio federacija pateikė apeliacinį skundą dėl 2008-06-02 Vilniaus miesto antro apylinkės teismo sprendimo. Atsakovas nurodo, jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, netinkamai nustatant bylai reikšmingas aplinkybes ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą - ieškovo A. M. ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo bylinėjimosi išlaidas, turėtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Atsakovas teigia, kad šioje byloje atsakovu turėjo būti tretysis asmuo V. G. o ne Lietuvos ledo ritulio federacija. Byloje esantys duomenys bei liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, jog V. G. gautų paskolos sutartimi pinigų niekaip neperdavė atsakovui Lietuvos ledo ritulio federacijai. Pirmos instancijos teismas nenurodė dėl kokių priežasčių nesivadovavo atsakovo pateiktais kasos knygų lapų nuorašais, kurie pagrindžia, kad pinigai nebuvo įnešti į Lietuvos ledo ritulio federacijos kasą. Be to, teismas sprendime konstatavo, kad apie pinigų perdavimą patvirtino tretysis asmuo V. G. , nors ne kartą byloje buvo pasisakyta priešingai. Teismas nevertino aplinkybės, kad liudytojas V. D., patvirtinęs, kad atsakovas skolinosi iš fizinių asmenų, yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes jis ir jo brolis taip pat yra pasirašę paskolos sutartį su atsakovu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovas su V. G. yra susijęs svainystės (giminystės) ryšiais, kas patvirtina, kad pinigai buvo skolinami V. G. ne kaip juridinio asmens atstovui, o kaip fiziniam asmeniui. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškovo turto ir pajamų deklaracijas, kurios galėjo patvirtinti aplinkybę, kad ieškovas išvis niekam neskolino pinigų. Atsakovas taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė trečiojo asmens turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes tai prieštarauja LR CPK 41, 93 straipsniams.
Atsiliepimas
Ieškovas A. M. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o pirmos instancijos teismo 2008-06-02 sprendimą palikti galioti. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes. Sprendime yra pasisakyta ir dėl tų aplinkybių, kurios atsakovo tvirtinimu yra neišnagrinėtos. Atsakovo išsakyti argumentai buvo įvertinti ne tik šioje konkrečioje byloje, bet jų pagrindu buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas V. G. atžvilgiu, kuris nutrauktas suėjus senaties terminui bei konstatuojant, kad nesama duomenų, jog tretysis asmuo V. G. gautas pinigines lėšas panaudojo asmeniniais tikslais. Atsakovo argumentas, kad pinigų atsakovas turėjęs pakankamai ir jam nereikėjo jų skolintis yra nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą išreikalauti V. G. turto ir pajamų deklaraciją. Atsakovas tai galėjo padaryti parengiamojo posėdžio metu, tačiau nei per posėdį, nei vėliau šių deklaracijų nereikalavo. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, ieškovas prašo palikti 2008-06-02 Vilniaus miesto antro apylinkės teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai turėtas atstovavimo išlaidas paduodant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos apeliacinis skundas netenkinamas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, V.Ž., 2006, Nr. 102-3957). Absoliučių Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008-06-02 sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo ribose, konstatuoja, jog atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos apeliacinio skundo motyvai nėra pagrindas panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą.
LR CPK 12 str. ir 178 str. yra įtvirtintas rungimosi principas, tai yra kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. 2001-07-01 įsigaliojusio LR Civilinio kodekso 6.875 str. 1 d. yra nustatyta, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir paskolos sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 293 straipsnyje. Vadinasi, šioje byloje atsakovas Lietuvos ledo ritulio federacija privalėjo įrodyti, kad tretysis asmuo V. G. sudarė su ieškovu A. M. paskolos sutartį asmeniškai, o ne atsakovo vardu, ko pasėkoje V. G. gavo pinigus ir panaudojo asmeniškai, o ne atsakovo naudai, tačiau to atsakovas neįrodė.
Atsiliepimas
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovu turi būti pripažintas V. G. , kuris asmeniškai sudarė paskolos sutartį su ieškovu ir pats asmeniškai gavo skolintus pinigus. Apeliacinės instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad 1998-02-06 tretysis asmuo V. G. , veikdamas atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos vardu kaip Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas, ir ieškovas A. M. sudarė rašytinę paskolos sutartį, kuria ieškovas paskolino atsakovui 33 000 Lt, o šis įsipareigojo nurodytą pinigų sumą grąžinti iki 1999-02-06 (b.l. 59). Atsakovo įstatų (b.l. 17-23) 5.9.5 punktas suteikė teisę Federacijos prezidentui pasirašinėti sutartis Federacijos vardu, o 6.1.6 punktas nustatė, jog Federacijos turtą ir lėšas, sudaro ir skolinto kapitalo lėšos. Atsakovo motyvai, kad ieškovas buvo susijęs su trečiuoju asmeniu V. G. svainystės ryšiais, paskolos sutartyje buvo nurodytas V. G. asmens kodas ir gyvenamoji vieta, o pats sandoris sudarytas ne Federacijos patalpose, nepaneigia V. G. teisės, suteiktos Federacijos įstatais, skolintis pinigus iš trečiųjų asmenų atsakovo vardu ir atsakovo naudai, ką ir įrodo rašytinė paskolos sutartis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, trečiojo asmens, ieškovo ir kitų liudytojų parodymus daro išvadą, kad tretysis asmuo V. G. sudarė paskolos sutartį su ieškovu, veikdamas ne savo, o atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos vardu.
Atsakovas apeliaciniame skunde bei pirmos instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu teigė, kad paskolos perdavimo atsakovui nebuvo, ką įrodo atsakovo kasos knygos lapai, kuriuose nėra jokio įrašo apie tai, kad atsakovas yra gavęs iš ieškovo paskolą. Įsiteisėjusioje 2008-03-27 Vilniaus apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje nustatyti faktai apie tai, kad tos pačios išmokos datos skiriasi kasos išlaidų orderyje ir kasos knygoje, taip pat atsakovas nepateikė teismui kasos knygos ir dokumentų nuo 1998-12-03 iki 1999-06-17, 1999-12-31 (atsiskaitymai litais) ir nuo 1998-05-22 iki 1999-12-31 (atsiskaitymai valiuta), apskaitos registrų (1998 m. antro pusmečio ir 1999 metų) ir 1997-1999 metų didžiosios knygos. Kadangi atsakovas ir šioje civilinėje byloje nepateikė pastarųjų dokumentų, kuriuos galima būtų ištirti, siekiant nustatyti, ar buvo užfiksuotas vėlesne data skolintų pinigų gavimo faktas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tokiu būdu pats atsakovas neįrodė, jog jis paskolos negavo ir neturi jokių finansinių įsipareigojimų ieškovui bei nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Todėl atsakovo argumentas apie tai, kad paskolos perdavimo fakto nebuvo dėl to, kad apie tai nėra įrašo atsakovo pateiktuose kasos knygos lapuose yra atmetamas kaip neįrodytas, vadovaujantis CPK 178 str.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog liudytojas V. Džiautas, patvirtinęs, kad atsakovo finansinė padėtis buvo sunki ir kad buvo skolinamasi iš privačių asmenų Federacijos reikmėms, yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes jis ir jo brolis taip pat yra pasirašę paskolos sutartį su atsakovu. Atsakovas, nurodydamas, kad liudytojo parodymai turi būti vertinami kritiškai, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog liudytojas melavo ar pateikė klaidingus faktus. Atvirkščiai, baudžiamojoje byloje, palyginus 1997 m. gruodžio 30 – 1998 m. sausio 3 dienomis Lietuvoje vykusio Pasaulio jaunimo (iki 20 metų) D grupės čempionato, kuriame dalyvavo 8 rinktinės, varžybų programą ir Trečiojo Rytų Europos ledo ritulio lygos 1997-1998 m. čempionato Elektrėnų „Energijos“ rungtynių I-jo ir II-jo etapų tvarkaraštį su specialisto išvadoje pateiktais duomenimis apie Ledo ritulio federacijos pajamas ir išlaidas bei šios išvados prieduose esančius duomenis apie Federacijos piniginių lėšų atsiskaitomosiose sąskaitose judėjimą (baudž. b. l. 2-6, 109-141, t.6), nebuvo paneigtas V. G. aiškinimas dėl paskolos panaudojimo Federacijos reikmėms.
Atsakovo nurodytas motyvas apeliaciniame skunde, kad tai, jog paskolos sutartis buvo sudaryta asmeniškai tarp V. G. ir ieškovo įrodo ir tai, kad V. G. šį ir kitus paskolos sandorius sudarė su asmenimis, kurie su V. G. yra gerai pažįstami, atmetamas, nes sandorio šalies pažinojimas ar giminystės ryšys su ja pats savaime neįrodo V. G. ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškovo turto ir pajamų deklaracijas, kurios galėjo patvirtinti aplinkybę, kad ieškovas išvis niekam neskolino pinigų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį atsakovo apeliacinio skundo motyvą, nes pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad civilinė byla buvo nagrinėjama nuo 2005 m. sausio 18 d. ir atsakovas turėjo galimybę šį prašymą pateikti ankščiau (b.l. 200), o vėlesnis jo pateikimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą (CPK 181 str.). Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas paaiškimo, jog nėra tikslinga reikalauti jo deklaracijų. Jis patvirttino, kad paskolos nedeklaravo, nes ginčo sutarties sudarymo metu neprivalėjo deklaruoti savo turto ar pajamų.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog jam nepagrįstai buvo priteistos trečiojo asmens V. G. turėtos 1000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes V. G. yra ne proceso šalis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus CPK 47 str. 2 d. nurodytas išimtis. Todėl iš atsakovo trečiojo asmens naudai buvo pagrįstai priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, vadovaujantis CPK 47 str., 93 str. ir 98 str.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinio skundo motyvus bei bylos aplinkybes daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas vertindamas įrodymus nepažeidė civiliniame procese pripažįstamo tikimybių pusiausvyros principo, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais, pirmos instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo principo tikslo, įtvirtinto CPK 176 str., tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, ko pasėkoje buvo priimtas teisingas bei pagrįstas sprendimas. Todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Netenkinant apelaicinio skundo iš atsakovo ieškovui ir trečiajam asmeniui V. G. priteisiamos jų turėtos atstovavimo apelaicinės instancijos teisme išlaidos (LR CPK 93 str. ir 98 str.). Vertinant bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme apimtį, atsižvelgiant į LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, ieškovo A. M. prašomos priteisti atstovavimo išlaidos mažinamos iki 1000 Lt, o trečiojo asmens V. G. - iki 500 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos priteisti išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme – 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) ieškovui A. M. ir 500 Lt (penkis šimtus litų) trečiajam asmeniui V. G.