Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, kaltinamajam V. V., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbų vadovu bei MB „(duomenys neskelbtini)“, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., Lietuvoje neteistas.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V., 2017-04-10, apie 20.50 val., prie Bokšto g. 14, Šlienavos k., Samylų sen., Kauno r., vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2, 50 promilių etilo alkoholio kraujyje).

Iš 2017-04-13 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, matyti, kad duomenys perkelti į Registro archyvą išnykus teistumui baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-014945-05. Gauta informacija apie asmenį iš Didžiosios Britanijos, iš kurios matyti, kad 2013-04-28 V. V. vairavo neblaivus ir tai šioje šalyje yra veika, priskiriama nuskatimams nuosavybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus, paskirta bauda bei vairuotojo pažymėjimo sustabdymas 4 metams. Sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo data – 2016-01-13, nurodoma teistumo išnykimo data – 2065-03-20 (b. l. 39 – 43).

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. V. bei liudytoja apklausta U. V. pateikė prašymus atleisti V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato, pateikė U. V. charakterizuojančius dokumentus, šiuos prašymus palaikė ir kaltinamojo gynėja, o prokurorė prieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Konstatuotina, kad nėra sąlygų taikyti BK 40 str. nuostatas ir baudžiamąją bylą nutraukti pagal laidavimą, todėl prašymai atmetami.

Teismo įsitikinimu V. V. neatitinka BK 40 str. 2 d. 1 p., bei 4 p. keliamų imperatyvių sąlygų, o būtent, nors Lietuvos Respublikoje V. V. neteistas, tačiau byloje yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų apie tai, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje – Didžiojoje Britanijoje, 2013-04-28 V. V. padarė kriminalinę veiką, susijusią su transporto priemonės vairavimu būnant neblaiviam, ir už tai 2016-01-13 buvo baustas – be piniginės sankcijos, jam 4 (keturiems) metams sustabdytas vairuotojo pažymėjimo galiojimas. Nurodoma teistumo išnykimo data – 2065-03-20 (b. l. 42). BK 97 str. yra įtvirtinta nuostata, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi, baudžiamasis įstatymas nereikalauja jokios specialios kitos Europos Sąjungos valstybės teismo sprendimo pripažinimo procedūros, juo labiau, kad aptariamąjį įvykį teismo posėdžio metu pripažino ir pats V. V., o byloje surinktų duomenų teismui visiškai pakanka dėl to neigiamai charakterizuoti kaltinamąjį dėl iš esmės analogiško nusikaltimo padarymo, už kurį jis šiuo metu teisiamas, todėl tai nesudaro pagrindo manyti, kad V. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų Teismas atsižvelgia ir į tai, kad iš 2017-04-13 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, matyti, kad duomenys perkelti į Registro archyvą išnykus teistumui baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-014945-05, o pats kaltinamasis paaiškino, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Visgi, iš Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad 2016-05-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-919-288/2006, V. V. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d., ir jam paskirta bauda. Taigi, akivaizdu, kad teisiamojo posėdžio metu V. V. melavo teismui dėl savo ankstesnių teistumų, be to, atsižvelgtina ir į tai, kad iš pažymos apie galiojančias administracines nuobaudas matyti, kad vienų metų bėgyje, nuo baudos sumokėjimo (2016-04-26), V. V. buvo baustas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo pagal ATPK 124 str. 4 d., dėl greičio viršijimo. Pažymėtina, kad tiek pastarasis kelių eismo taisyklių pažeidimas, tiek nusikaltimas, dėl kurio padarymo V. V. yra kaltinamas, jo padaryti tuomet, kai, jam 2016-01-13 Didžiosios Britanijos Rytų Kento magistratų teismo sprendimu 4 (ketveriems) metams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 42). Taigi, kaltinamasis, nors apie tai žinodamas, tačiau pasinaudodamas situacija, kad turi galiojantį Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. R0436747, čia vėl vairavo transporto priemonę neblaivus. Toks jo elgesys nepateisinamas ir griežtai netoleruotinas. Visa tai charakterizuoja V. V. neigiamai, kaip teisės pažeidimus darančią asmenybę, taigi jo baudžiamosios atsakomybės, kaltės pagal BK 281 str. 7 d., ir bausmės parinkimo bei jos paskyrimo klausimai spręstini iš esmės.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę V. V., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika yra baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Vertinant V. V. asmenybę pažymėtina, kad jis kitoje Europos Sąjungos valstybėje teistas už analogišką kriminalinę veiką, ten 4 (ketveriems) metams jam sustabdyta teisė vairuoti, tačiau jau po to jis, įskaitant ir nusikaltimą dėl kurio teisiamas, vairavo transporto priemonę, vėl padarė iš esmės analogišką nusikaltimą, turi pastovią gyvenamąją vietą, byloje yra duomenų apie tai, kad kaltinamasis įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2009-05-06. Diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 48), tačiau iš 2017-04-11 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados Nr. 93TPK-333/2017, matyti, kad kadangi pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios asmuo negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, V. V. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 51), yra vedęs, dirba. Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, V. V. skirtina bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis V. V. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks V. V., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į jo pajamas, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, V. V. skirtina bauda, nustatant jos dydį artimą sankcijos vidurkiui.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

BK 67 str. įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio (2,50 promilės) ir ypatingai į tai, kad toks V. V. elgesys kartojasi, negana to byloje surinkta duomenų apie tai, kad V. V. mažiausiai du kartus, įskaitant ir šį nusikaltimą, dėl kurio teisiamas, vairavo transporto priemonę tam neturėdamas teisės (ji sustabdyta kitoje Europos Sąjungos valstybėje), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam V. V. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant maksimalų 3 (trijų) metų terminą.

Teismo posėdžio metu prokurorė taip pat prašė teismo taikyti BK 72 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę, kurią vairavo kaltinamasis V. V., t. y. automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. K. T. yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas V. V., yra įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje ir buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Ford Focus“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Sutinkamai su bylos duomenimis, transporto priemonė nuosavybės teise priklauso V. V. (b. l. 34). Teismas sprendžia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas neprieštarauja teisingumo principui, kadangi nepaisant to, kad V. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,50 promilių etilo alkoholio kraujyje) nenuvažiavo ilgo atstumo, tačiau jo veika visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 7 d., požymius, o įvertinant priešišką pareigūnams kaltinamojo elgesį įvykio vietoje, tai akivaizdžiai rodo jo polinkį šiuo atveju veikti nusikalstamai būnant neblaiviam. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad V. V. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Ford Focus“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio poveikio.

U. V. yra pasirašytinai įpareigota jai gražintą kaltinamojo automobilį „Ford Focus“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) saugoti, nekeisti jo dabartinės būklės, jo neparduoti, neišnuomoti ar kitaip neperleisti kitiems asmenims iki teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti (b. l. 35).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

V. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. R0436747, nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti perduotas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. V. atėmimą 3 (trejiems) metams.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. NTP-7-4898, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš V. V. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 7 d., ir paskirti jam 90 MGL (3389,40 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti baudą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti jam, kad sumokėjęs baudą, jis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Skirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

V. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti perduotas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. V. atėmimą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti V. V. priklausantį turtą – automobilį „Ford Focus“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. V. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.