- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-15
- Bylos Nr.
- 1A-75/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00018-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Linas Žukauskas, Regina Gaudutienė
- Nuteistasis
- N. A., D. S.
- Nukentėjusysis
- O. G.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas, Danguolė Bajorinienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio ir Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. A. ir nuteistojo D. S. gynėjos advokatės Danguolės Bajorinienės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
N. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Solidariai iš N. A. ir D. S. nukentėjusiajai O. G. priteista 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. A. ir D. S. nuteisti už tai, kad, siekdami, jog nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jos prostitucijos, veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, prekiavo žmonėmis, tai yra pasinaudodami nukentėjusios O. G. pažeidžiamumu – sunkia jos materialine padėtimi, nuolatinės gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio neturėjimu, raidos ir intelekto sutrikimu, psichikos ir elgesio sutrikimu, kitais specifiniais asmenybės sutrikimais, apgaule – N. A., melagingai žadėdamas, kad iš prostitucijos galima uždirbti daug pinigų, verbavo ir perleido O. G. D. S., o D. S., įgijęs nukentėjusiąją, ją gabeno ir laikė nelaisvėje, o būtent: 2011 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, N. A. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įkalbėjo ir taip užverbavo O. G. vykti į Vokietiją dirbti prostitute, ją pusnuogę fotografavo, po ko, turėdamas tikslą O. G. išvežti į Vokietiją dirbti prostitute ir pelnytis iš jos prostitucijos, nuo 2011 sausio 13 d., 11 val., iki 2011 m. sausio 15 d., 12 val., laikė ją savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir perleido D. S., kuris įgijęs nukentėjusiąją iš N. A., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu gabeno nukentėjusiąją O. G. į S. K. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur laikė nelaisvėje iki 2011 m. sausio 18 d., 16 val. 30 min., kol ji buvo išlaisvinta policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
Nuteistasis N. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendį: jo padarytą veiką perkvalifikuoti iš BK 147 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį bei paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nukentėjusiosios O. G. civilinį ieškinį atmesti.
Apeliantas teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl neteisingai paskyrė bausmę, be to, teismas netinkamai vertino įrodymus, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.
Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nuteistasis nurodo, kad, kvalifikuojant jo veiką pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, būtina konstatuoti, jog nukentėjusiosios laisvė buvo suvaržyta, palenkiant jos valią bent vienu iš šio straipsnio dispozicijoje nurodytų valios palenkimo būdų. Nenustačius, kad laisvė buvo suvaržyta, veika pagal BK 147 straipsnį negali būti kvalifikuojama. Tokiu atveju gali būti tik sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas už vienos iš BK 307 straipsnyje numatytų veikų padarymą (2K-332/2006).
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis pasinaudojo nukentėjusiosios pažeidžiamumu – sunkia jos materialine padėtimi, nuolatinės gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio neturėjimu, raidos ir intelekto sutrikimu, psichikos ir elgesio sutrikimu, kitais specifiniais asmenybės sutrikimais. Nurodo, jog iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad nors O. G. yra nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį ir kitus patikslintus stimuliatorius, priklausomybės sindromas, atsižvelgiant į individualias psichologines ypatybes, intelektą bei mąstymą, ji galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę, aktyviai priešintis įtariamiesiems, išreikšti nesutikimą, šauktis kieno nors pagalbos. Iš ekspertizės akto taip pat matyti, kad nors O. G. neturi motinos, o tėvas dėl negalios gyvena pensionate, tačiau ji turi globėją, pas kurią galėjo gyventi, tačiau pas ją negyveno, nes globėja reikalavo drausmės, pažangumo, o jai tai nepatiko, todėl bėgo iš namų, girtavo, vartojo narkotines medžiagas niekur nedirbo ir darbo neieškojo, vertėsi prostitucija, nes, jos nuomone, tai lengviausias būdas užsidirbti pinigus. Prostitucija ji verčiasi nuo 17 metų ir pati teigia, kad toks darbas geriausiai apmokamas, todėl jį ir pasirinko. O. G. ekspertams nurodė, kad jau ankščiau buvo išvežta į Vokietiją dirbti prostitute. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad, atliekant šioje byloje ikiteisminį tyrimą, O. G. ir toliau vertėsi prostitucija, buvo išvežta i Daniją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad jis siekė įtraukti nukentėjusiąją į prostituciją, pasinaudojo jos pažeidžiamumu, nuolatinės gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio neturėjimu. Apeliantas nurodo, kad, kai jis susipažino su O. G., ji niekieno neverčiama jau buvo pasirinkusi tokį gyvenimo būdą – pragyvenimui užsidirbti iš prostitucijos. Ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą pas savo globėją (duomenys neskelbtini), tačiau ten negyvena, nesistengia susirasti legalų darbą, o internete nuolat susiranda vyrų, pas kuriuos trumpam apsistoja ir teikia intymias paslaugas, t. y. verčiasi prostitucija.
Nuteistasis N. A. taip pat ginčija teismo išvadą, jog jis apgaule – melagingai žadėdamas, kad iš prostitucijos galima uždirbti daug pinigų, įkalbėjo ir užverbavo nukentėjusiąją vykti į Vokietiją dirbti prostitute. Apeliantas nurodo, kad O. G. gerai žinojo, kiek galima uždirbti už tokių paslaugų teikimą, kadangi prostitucija verčiasi nuo 17 metų amžiaus, yra dirbusi prostitute Vokietijoje. Nesutikdama su jo pasiūlymu, nukentėjusioji galėjo priešintis aktyviais veiksmais, tačiau to nedarė. Nuteistasis teigia, kad iš jos veiksmų suprato, jog ji pati siekia išvykti į užsienį. Pirmą kartą lankydamasi pas jį O. G. pasakojo, kad verčiasi prostitucija, dirbo ir užsienyje, jai toks darbas patinka, klausė ar jis gali padėti gauti tokį darbą užsienyje. Pas jį nukentėjusioji gyveno 4-5 dienas, po to, paprašė pervežama į (duomenys neskelbtini) ir toliau rodė iniciatyvą – rašė žinutes, klausinėjo apie darbą. Apeliantas tvirtina, jog, sutvarkęs reiklaus dėl važiavimo į Vokietiją, paskambino O. G. paklausti ar ji nepersigalvojo ir per kiek laiko susiruoštų, pastaroji atsakė, kad pasiruoštų per pusvalandį. Šios aplinkybės paneigia jos parodymus, kad vykti į Vokietiją sutiko tik dėl girtumo, o vėliau išsiblaiviusi persigalvojo. Tai, kad jis nukentėjusiosios atžvilgiu nevartojo prievartos ar apgaulės, patvirtina liudytojo V. J. parodymai, jog jam buvo žinoma, kad O. G. verčiasi prostitucija, kad ji pati norėjo važiuoti į Vokietiją, ji suvokė ką daro ir buvo tuo patenkinta, bei pačios nukentėjusiosios parodymai, kad ji pati sutiko važiuoti dirbti prostitute į Vokietiją.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad jam priklausančiame bute O. G. gyveno savo noru, niekas jos užrakintos nelaikė. 2011 m. balandžio 1 d. apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad, gyvendama pas jį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji galėjo pabėgti, kodėl nebėgo nežino. Nuomonę dėl važiavimo į Vokietiją, nukentėjusioji pakeitė tik įkalbėta Ž. V., tačiau apie sprendimo pakeitimą niekam nesakė, t. y. nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais neparodė, kad persigalvojo.
Be to, apeliantas nurodo, kad teismo išvada, jog jis nukentėjusiąją perleido D. S., yra nepagrįsta, kadangi jie planavo kartu vykti į Vokietiją. O. G. D. S. išvežė į (duomenys neskelbtini) dėl to, kad Panevėžio mieste neturėjo kur ją apgyvendinti, kadangi butas buvo parduodamas. Be to, reikėjo, kad O. G. apsilankytų grožio salone, kadangi, tuo atveju jeigu būtų nepavykę išvežti jos į Vokietiją, jie būtų įdėję skelbimą Lietuvoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo išvada, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), D. S. nukentėjusiąją laikė nelaisvėje yra neparemta byloje suriktais įrodymais. Teismo motyvai, kad nukentėjusioji neturėjo rakto nuo buto durų, nepažinojo miesto, nežinojo kur yra policija, nepažinojo namo gyventojų, neturėjo pinigų, (duomenys neskelbtini) mieste lankėsi pirmą kartą, nežinojo adreso, negalėjo pasakyti tikslios savo buvimo vietos, yra nelogiški. Apeliantas nurodo, jog buto durys iš vidaus buvo rakinamos spyna su rankenėle ir tam, kad išeiti, nukentėjusiajai raktas nebuvo reikalingas, bute ji likdavo viena, asmens dokumentai ir telefonas iš jos nebuvo paimti, todėl ji galėjo skambinti policijai ir pažįstamiems. Be to, pati nukentėjusioji parodė, kad nebuvo kontroliuojama – kirpykloje buvo viena, išėjusi iš kirpyklos gatvėje laukė kol atvažios D. S., t. y. turėjo galimybę prašyti pagalbos, nelaukti D. S., tačiau taip nesielgė. Teismo išvada, kad O. G. laisvė buvo suvaržyta, palenkiant jos valią BK 147 straipsnio dispozicijoje nurodytais valios palenkimo būdais, yra deklaratyvi, neparemta įrodymais.
Apeliantas pripažįsta, kad kartu su D. S. norėjo išgabenti O. G. į Vokietiją ir turėti pajamų iš jos prostitucijos, tačiau ketino ją gabenti tik todėl, kad ji pati to norėjo ir prašė. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų kaip nors užsiminusi, jog persigalvojo ir nebenori važiuoti į Vokietiją. O. G. parodė, kad jai nebuvo grasinama, prieš ją nebuvo naudojamas smurtas. Nukentėjusioji neturėjo pagrindo jų bijoti. Nuteistasis nurodo, jog jie nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų kaip nors suvaržę nukentėjusiosios pasirinkimo laisvę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis O. G. pardavė, įgijo ar kitaip perleido, jo veika kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį, kaip pasikėsinimas išgabenti O. G. prostitucijai jos sutikimu iš Lietuvos Respublikos.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad, perkvalifikavus jo nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį, yra pagrindas jam paskirti mažesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį bausmę. Nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, veikos padarymo metu buvo neteistas, veika nesukėlė pasekmių, ji nutrūko pačiai O. G. persigalvojus. Apelianto teigimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėjus jos vykdymą.
Nuteistasis N. A. taip pat ginčija nuosprendžio dalį, kuria teismas solidariai iš jo ir D. S. priteisė O. G. 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teigia, kad teismo sprendimas tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį yra nepagrįstas, Nurodo, jog nukentėjusiajai žalos nepadarė, tą patvirtina ir teismo psichiatrinės ekspertizės išvada, kad O. G. nustatyti asmenybės sutrikimai gali būti ankstesnių sutrikimų pasekmė, bet nėra patirto streso dėl įtariamųjų veiksmų pasekmė. O. G. į (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini) važiavo savo noru, visi veiksmai buvo atliekami jai pageidaujant ar su jos sutikimu, jos laisvė nebuvo suvaržyta, fizinis ar psichinis smurtas prieš ją nebuvo naudojamas. Dar atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje O. G. vėl pradėjo verstis prostitucija, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą ir kita.
Šalies argumentai
Nuteistojo D. S. gynėja apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendį: D. S. padarytą veiką perkvalifikuoti iš BK 147 straipsnio 1 dalies į BK 21 straispsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį bei skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Gynėja nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Skunde teigiama, kad nuteistojo D. S. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 1 dalyje, požymių. Remdamasi nuteistojo D. S. parodymais, gynėja nurodo, kad jos ginamasis iš N. A. sužinojo, jog pas pastarąjį gyvena mergina, norinti dirbti prostitute, ir pasiūlė patiems pelnytis iš jos prostitucijos, t. y. pasiūlė pagalbą buto nuomai Vokietijoje, bilietų pirkimui, siūlė skambinti vokiečiui, planavo kartu su N. A. važiuoti į Vokietiją. D. S. susitarė su N. A. nukentėjusiąją nufotografuoti, įdėti skelbimą ir išnuomotame bute Vokietijoje dirbti. N. A. nepavykus susisiekti su vokiečiu, nutarė pelnytis iš O. G. prostitucijos Lietuvoje, todėl turimas jos nuotraukas planavo panaudoti skelbimui internetiniame pažinčių portale „XXX pažintys“, tačiau savo plano įgyvendinti nespėjo, nes nukentėjusioji iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), išėjo.
Gynėja nurodo, kad nukentėjusiosios O. G. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo prieštaringi ir nenuoseklūs. Teisme nukentėjusioji parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kadangi tuo metu viską geriau prisiminė. Ikiteisminio tyrimo metu O. G. parodė, kad būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji susipažino su trimis to namo gyventojais, kad galėjo laisvai vaikščioti po butą, esantį (duomenys neskelbtini), kad ankščiau nebuvo užsienyje ir prostitucija neužsiiminėjo. Tačiau teisme nukentėjusioji parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji buvo laikoma užrakinta ir iš jo išeiti negalėjo. Be to, ji nepaaiškino, kodėl netikrino ar buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys atrakintos, ar ji turi galimybę išeiti. Nors nukentėjusioji neigė ankščiau buvusi užsienyje ir ten užsiiminėjusi prostitucija, tačiau ekspertams psichiatrams šią aplinkybę patvirtino. Gynėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nukentėjusiosios parodymų prieštaringumo.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, teismas nepagrįstai pripažino D. S. kaltu, remdamasis policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasitikėjimo telefonu gautu pranešimu. Teismas pasitikėjimo telefonu gautos informacijos nepalygino su nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais. Gynėja teigia, kad pranešimo informacija prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Liudytojui Ž. V. informacija apie O. G. ketinimą vykti į Vokietiją tapo žinoma ne 2011 m. sausio 17 d., o daug ankščiau. Teismas neatsižvelgė į nukentėjusiosios parodymus, jog ji visą laiką telefonu bendravo su draugu Ž. V.. Apie tai, kad jai siūloma vykti į Vokietiją užsiimti prostitucija, jam pasakė dar tuomet, kai pirmą kartą buvo N. A. bute. Kad jai siūloma vykti į Vokietiją užsiimti prostitucija ji pranešė Ž. V. ir parvykusi į (duomenys neskelbtini) kaimą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, kur ji gyveno apie porą savaičių. Be to, liudytojui Ž. V. ji pranešė tai, kad į N. A. butą ji yra atvežta antrą kartą, taip pat tai, jog su D. S. vyksta į (duomenys neskelbtini), iš kur galimai bus išvežta į užsienį.
Gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad O. G. laisvė buvo suvaržyta, palenkiant jos valią BK 147 straipsnio dispozicijoje nurodytais valios palenkimo būdais. Apeliantė teigia, kad teismo motyvus paneigia byloje surinkti įrodymai, liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai. Skunde gynėja analizuoja nukentėjusios ir liudytojų parodymus, patvirtinančius, kad O. G. galėjo išeiti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir kreiptis pagalbos į policiją, į svetimus asmenis, pabėgti nuo kaltininkų, prieš ją nebuvo vartojama prievarta, būdama (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, nukentėjusioji galėjo pasislėpti arba pranešti policijai, kad ruošiamasi ją prievarta išvežti į Vokietiją dirbti prostitute, tačiau į policiją neskambino ir pagalbos neprašė, važiuojant automobiliu į (duomenys neskelbtini) D. S. jai negrasino, nedraudė kalbėtis telefonu, būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ji taip pat laisvai bendravo su Ž. V. telefonu, bute niekas jos neprižiūrėjo, ten buvęs vaikinas palikdavo ją vieną, niekas nedraudė jai išeiti iš buto, buto adresą ji pamatė lentelėje, kuomet atvyko su D. S., turėdama mobiliojo ryšio telefoną, galėjo kreiptis pagalbos į policiją ir pranešti kur yra laikoma prievarta, be to, ji buvo nuvežta į kirpyklą, kirpykloje pagalbos neprašė, prie kirpyklos viena laukė D. S., todėl turėjo galimybę pasišalinti, tačiau to nedarė.
Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atmetė nuteistųjų D. S. ir N. A. parodymus, jog jie norėjo patys pelnytis iš nukentėjusiosios prostitucijos, o ne parduoti ją į užsienį. Nuosprendyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji neslėpė nuo nukentėjusiosios, kokiu tikslu ji išvyks iš Lietuvos, t. y. jai buvo žinoma, kad ji užsiims prostitucija. Tai, kad D. S. ir N. A. sugalvojo pelnytis iš O. G. prostitucijos, bet nederino su savo plano aplinkybių, negali būti laikoma gynybine pozicija, kadangi nuteistieji turėjo tikslą gauti pelną iš nukentėjusiosios prostitucijos, nežiūrint to, ar vertimasis prostitucija vyks užsienyje ar Lietuvoje. Be to, pačios nukentėjusiosios nedomino vykimo į Vokietiją aplinkybės ir darbo sąlygos, ji neklausinėjo kaip, kada ir su kuo ji turės vykti į užsienį. Aplinkybės, kad O. G. į Vokietiją vyks viena, kad ją nuteistieji ruošėsi kažkam parduoti, nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Be to, teismas nepagrįstai D. S. parodymus, jog O. G. nuotraukos buvo reikalingos tam, kad įdėtų skelbimą ir reklamuotų paslaugas, vertino kaip gynybinę poziciją. Ketinimą reklamuoti O. G. intymias paslaugas Vokietijoje, o po to Lietuvoje, D. S. su N. A. aptarė žodžiu, tačiau plano nebaigė įgyvendinti, kadangi nepavyko užmegzti ryšių Vokietijoje, o po to nukentėjusioji pabėgo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tarp planavimo pelnytis iš nukentėjusiosios prostitucijos ir jos pabėgimo buvo labai trumpas laikotarpis, todėl nuteistieji neturėjo galimybės įgyvendinti savo planą.
Gynėja taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jos ginamasis kartu su N. A. pasinaudojo nukentėjusiosios pažeidžiamumu dėl sunkios jos materialinės padėties ir taip ją užverbavo prostitutės darbui užsienyje. Teigia, kad D. S. O. G. nepažinojo. N. A. jam pasakė, kad nukentėjusioji pati prašė surasti jai prostitutės darbą užsienyje. Remdamasi liudytojo V. J. parodymais gynėja nurodo, kad nukentėjusioji jau buvo dirbusi prostitute užsienyje, žinojo apie gaunamas pajamas, žinojo, kad vyks dirbti prostitute, ir to norėjo. Be to, nukentėjusioji teisme parodė, kad atvykdama į (duomenys neskelbtini) ji turėjo pinigų, kuriuos užsidirbo iš prostitucijos Lietuvoje. O. G. materialinė padėtis nebuvo sunki, ji žinojo galimybes užsidirbti iš prostitucijos ir to pati norėjo. D. S. neturėjo tikslo pasinaudoti sunkia jos materialine ar šeimynine padėtimi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad D. S. su N. A. naudojosi nukentėjusiosios pažeidžiamumu dėl jos jauno amžiaus, jos raidos ir intelekto, psichikos ir elgesio sutrikimų, kitų specifinių asmenybės sutrikimų. Gynėja nurodo, kad nukentėjęs asmuo laikomas pažeidžiamu, jei jis visiškai ar iš dalies praranda galimybę efektyviai priešintis neteisėtiems kaltininkų veiksmams, o kaltininkas tai suvokia ir piktnaudžiaudamas tuo realizuoja nusikalstamus ketinimus. Iš byloje esančios teismo psichiatrinės ekspertizės išvados matyti, kad nukentėjusioji yra užsispyrusi, pakankamai egoistiška, linkusi demonstruoti cinišką požiūrį į gyvenimą, bet tyrimo metu nenustatyta specifinių intelekto, asmenybės, mąstymo, suvokimo, dėmesio, atminties ar vaizduotės sutrikimų. Teismo psichiatrai ekspertai pripažino, kad egzistuojantys sutrikimai – priklausomybės sindromas ir kiti specifiniai asmenybės sutrikimai gali būti ankstesnių sutrikimų pasekmė, bet nėra patirto smurto ir įtariamųjų veiksmų pasekmė. Nukentėjusioji galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę, o atsižvelgiant į individualias psichologines ypatybes, intelektą ir mąstymą galėjo priešintis įtariamiesiems, išreikšti nesutikimą, galėjo šauktis kieno nors pagalbos. Be to, nustatyta, kad nukentėjusioji neturi atminties sutrikimų, neturi polinkio meluoti ir fantazuoti. Nurodytos aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad dėl įvairių nukentėjusiosios psichikos sutrikimų, ji buvo pažeidžiama ir nuteistasis D. S. tuo pasinaudojo.
Gynėja taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbus yra O. G. sutikimas užsiimti prostitucija, kadangi nukentėjusio asmens sutikimas šalina kaltininko baudžiamąją atsakomybę, jei sutikimas buvo laisvas ir nevaržomas kaltininko veiksmų. Skunde nurodoma, kad nukentėjusiosios O. G. atžvilgiu prievarta nebuvo naudojama. Nukentėjusioji nepaneigė N. A. parodymų, kad jis kelis kartus klausė ar ji tikrai nori vykti į užsienį, taip pat pasiūlė pranešti jam, jei ji persigalvos. Nukentėjusiosios parodymai, kad jai D. S. ir N. A. atrodė blogi žmonės, yra nepagrįstas, nes, jai pabėgus iš buto (duomenys neskelbtini), D. S. ir N. A. jos neieškojo, neskambino ir nerašė trumpųjų žinučių.
Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad A. A., užverbavęs nukentėjusiąją, perleido ją D. S.. Gynėja nurodo, kad nuteistieji turėjo tikslą bendrai pelnytis iš O. G. prostitucijos, todėl jiems nereikėjo nukentėjusiosios perleisti vienas kitam.
Žemesnės instancijos teismas
Gynėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, kadangi nukentėjusiosios parodymams suteikė lemiančią reikšmę. Skunde pažymima, kad liudytojų Ž. V. ir R. K. parodymai yra netiesioginiai, kadangi bylos aplinkybes jie sužinojo iš nukentėjusiosios arba su ja bendravusių asmenų.
Byloje nenustačius, kad nukentėjusiosios O. G. laisvė buvo suvaržyta ar jos valia buvo palenkta įstatymo numatytais būdais, nuteistojo D. S. veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 147 straipsnį.
Gynėja nurodo, kad byloje surinktais įrodymais visiškai įrodyta, kad jos ginamasis kartu su N. A. siekė pelnytis iš O. G. prostitucijos jos sutikimu, Vokietijoje, o tam nepavykus, Lietuvoje. Tačiau BK 307 straipsnio sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas pradėjo gauti pajamas iš kito asmens prostitucijos ar suvedinėti jį su kitais asmenimis lytiniams santykiams. Kadangi D. S. siekimas gauti naudos iš O. G. prostitucijos nutrūko rengimosi stadijoje, jo veika kvalifikuotina pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį. BK 307 straipsnyje numatyta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, D. S. teistumas yra išnykęs, todėl jam gali būti skiriama bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundu tenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji prašė nuteistojo N. A. ir nuteistojo D. S. gynėjos apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. A. ir nuteistojo D. S. apeliaciniai skundai atmetami.
Apeliantai skunduose nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus, padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, ko pasėkoje netinkamai pritaikė ir baudžiamąjį įstatymą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau paminėti apeliantų skundų argumentai yra nepagrįsti. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, kaip to reikalauja įstatymas, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, pateikė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Būtent tai nagrinėjamu atveju ir padarė apygardos teismas. Nei vienam iš byloje esančių įrodymų nebuvo suteikta išskirtinė, lemiama reikšmė, buvo vertinama byloje esančių įrodymų visuma. Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tame tarpe ir kaltinamieji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl jų vertinimo. Kita vertus, kaltinamųjų ir jų gynėjų tokių pasiūlymų atmetimas šioje byloje pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas BPK 20 straipsnio prasme.
Apeliantų nuomone, N. A. ir D. S. veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal BK 147 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo N. A. manymu, jo veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti iš BK 147 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį, tuo tarpu nuteistojo D. S. gynėjos nuomone, jos ginamojo veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti iš BK 147 straipsnio 1 dalies į BK 21 straispsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad O. G. laisvė buvo suvaržyta, palenkiant jos valią BK 147 straipsnio dispozicijoje nurodytais valios palenkimo būdais.
Pažymėtina tai, jog prekyba žmonėmis yra vienas iš nusikaltimų žmogaus laisvei. Veika kvalifikuojama kaip BK 147 straipsnyje numatytas nusikaltimas tik nustačius, kad buvo disponuojama asmeniu kaip daiktu, taip pat verbuojant, gabenant ar laikant žmogų nelaisvėje, panaudojant fizinį smurtą, grasinimus, arba kitaip atimant galimybę priešintis bei kitais straipsnio dispozicijoje numatytais būdais palaužiant nukentėjusiojo valią tam, kad nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų išnaudojamas prostitucijai ar priverstiniam darbui. Iš dalies ši norma konkuruoja su BK 307 straipsniu, kuris numato atsakomybę už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos. Nagrinėjamoje byloje kvalifikuojant nuteistųjų N. A. ir D. S. veiką pagal BK 147 straipsnį, būtina nustatyti, kad nukentėjusiosios O. G. laisvė buvo suvaržyta, palenkiant jos valią bent vienu iš BK 147 straipsnio dispozicijoje nurodytų būdų. Kitaip tariant, prekybos žmonėmis sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti straipsnio dispozicijoje numatytus požymius ir bent vieną nusikalstamą veiksmą (neveikimą) - nukentėjusio asmens valios palenkimo būdą. Nenustačius, kad laisvė buvo suvaržyta ar nukentėjusiojo valia buvo įstatymo numatytais būdais palenkta, veika pagal BK 147 straipsnį negali būti kvalifikuojama. Tokiu atveju gali būti tik sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas už vienos iš BK 307 straipsnyje numatytų veikų padarymą.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas teisingai N. A. ir D. S. veiksmus kvalifikavo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, nes jie atitinka minėtame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma patvirtina (nukentėjusiosios O. G., iš dalies pačių nuteistųjų, liudytojų Ž. V., V. J., R. K., iš dalies S. K., J. K. parodymai, daiktų pateikimo protokolas, apžiūrų protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, tarnybinis pranešimas, pasitikėjimo telefonu gautų pranešimų registracijos kortelė, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas), kad pasinaudodami nukentėjusios O. G. pažeidžiamumu – sunkia jos materialine padėtimi, nuolatinės gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio neturėjimu, raidos ir intelekto sutrikimu, psichikos ir elgesio sutrikimu, kitais specifiniais asmenybės sutrikimais, apgaule – N. A., melagingai žadėdamas, kad iš prostitucijos galima uždirbti daug pinigų, ją užverbavo, suvaržė jos pasirinkimo laisvę ir perleido nukentėjusiąją D. S., o pastarasis, įgijęs nukentėjusiąją, ją gabeno ir laikė nelaisvėje, tikslu išvežti nukentėjusiąją į Vokietiją dirbti prostitute ir pelnytis iš jos prostitucijos. Byloje nustatyta, kad N. A. ir D. S. nukentėjusiosios O. G. valią palenkė pasinaudodami jos pažeidžiamumu bei pasitelkdami apgaulę, todėl yra nustatyti du nukentėjusiosios valios palenkimo būdai, kai tuo tarpu baudžiamajai atsakomybei pagal BK 147 straipsnio 1 dalį kilti pakanka nustatyti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių valios palenkimo būdų.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog nukentėjusiosios parodymuose yra tam tikrų prieštaravimų, tačiau jie nėra esminiai ir negali būti pagrindu pripažinti nukentėjusiosios parodymus nepatikimais bei jais nesivadovauti grindžiant nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji O. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta tris kartus, iš jų du kartus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymus ji taip pat davė ir bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Be to, nukentėjusioji savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Tikrinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą buvo atlikti ir kiti procesiniai veiksmai - atliktas asmenų parodymas atpažinti pagal jų nuotraukas, liudytojų apklausos, apžiūrėtas nukentėjusiosios telefonas, atlikta telefono numerių skambučių analizė, mobiliojo ryšio telefono IMEI kontrolės analizė bei kiti veiksmai, atliktas šių veiksmų metu gautų duomenų palyginimas. Nuteistojo D. S. gynėja skunde nurodo nukentėjusiosios teisme duotų parodymų neatitikimus su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad dėl praėjusio ilgo laiko tarpo neprisimena daugelio įvykio aplinkybių, tačiau iš esmės ji patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Nukentėjusioji O. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad su N. A. ji susipažino 2011 m. sausio mėnesio pradžioje telefonu, pamačiusi televizijos pažinčių laidoje žinutę, kad vaikinai ieško merginų bendravimui. Kiek pabendravę SMS žinutėmis jie susitiko ir N. A. prisistatė jai A.vardu. Susitikimo dieną jie nuvažiavo į N. A. butą (duomenys neskelbtini), buto numerio neprisimena, kur baliavojo. Nukentėjusioji neprisimena, ar pasakojo N. A. apie asmenines gyvenimo aplinkybes, kad jos motina mirusi, tėvas gyvena pensionate, o ji neturi kur gyventi ir neturi pajamų, tačiau patvirtino, kad išgertuvių metu ji N. A. prasitarė, kad verčiasi prostitucija. N. A. jai pasiūlė važiuoti į Vokietiją ir užsiimti prostitucija ir sakė, kad nukentėjusiajai per mėnesį bus mokamas 1000 eurų atlyginimas. Nukentėjusiosios nuomone, dėl to, kad tuomet buvo išgėrusi ir dėl to, kad neturėjo kur gyventi, bei pajamų, ji sutiko su N. A. pasiūlymu. Nukentėjusioji parodė, kad gyveno N. A. bute apie tris dienas, po to paprašė, kad ją parvežtų į (duomenys neskelbtini) kaimą pas pažįstamą V. kur ji tuo metu gyveno. N. A. bute ji jautėsi laisvai, galėjo iš buto išeiti ir į jį sugrįžti, su savimi turėjo mobilųjį telefoną. Praėjus kuriam laikui po to, kai N. A. ją parvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą, pastarasis jai vėl paskambino ir pasakė, kad nori susitikti ir atvykus į sutartą vietą, ji iki pusės nuoga buvo fotografuojama pažįstamo V. namuose. Kai N. A. atvažiavo jos paimti, ji nebenorėjo vykti į Vokietiją, tačiau bijojo apie tai pasakyti N.. Jie abu vėl nuvažiavo į N. A. butą (duomenys neskelbtini), kur ji buvo pora dienų, tačiau šį kartą būnant N. bute, jis elgėsi kitaip, pradėjo su ja grubiau kalbėti, ji negalėjo laisvai išeiti iš buto, nes durys būdavo užrakintos. Antrą dieną N. A. jai aiškino kaip reikia elgtis oro uoste, liepė sakyti, kad ji važiuoja pas gimines. Kai antrą kartą buvo N. A. bute, ji savo draugui Ž. V. pasakė, kad ją nori išvežti į Vokietiją dirbti prostitute, bet ji nebenori ir todėl prašė pagalbos. Vėliau atvažiavo D. S., kuris prisistatė T. vardu ir ją išvežė į (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini) esantį butą. (duomenys neskelbtini) ją apgyvendino draugo bute, ji bute būdavo ir viena, raktų nuo buto neturėjo. Į šį butą D. S. užsukdavo kartą per dieną, atnešdavo jai valgyti, taip pat aprūpino drabužiais, prašė pas ją asmens tapatybės kortelės lėktuvo bilieto pirkimui, vežė ją į kirpyklą, kur jai buvo nudažyti plaukai ir padaryta šukuosena. Būdama (duomenys neskelbtini) nesakė D. S., kad jau nebenori važiuoti į Vokietiją, nes jo bijojo. Iš buto (duomenys neskelbtini) pabėgo su Ž. V. pagalba, kuris apie jos buvimo vietą pranešė policijai.
Aukščiau išdėstytus nukentėjusiosios parodymus patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai. Baudžiamojoje byloje liudytoju apklaustas Ž. V. patvirtino nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad būdama (duomenys neskelbtini) O. G. jam telefonu pranešė, jog vaikinas, pas kurį ji šiuo metu yra, pasiūlė jai vykti į Vokietiją dirbti prostitute. Ji būdama girta sutiko, tačiau dabar jau nebenori važiuoti. O. jam sakė, kad paėmė jos pasą, verkė, prašė jai padėti, nes ji nežinojo ką daryti. O. G. jam taip pat sakė, kad po poros dienų bus išvežta į (duomenys neskelbtini), o iš ten - į Vokietiją. Nukentėjusioji liudytojui Ž. V. taip pat minėjo, kad ji buvo fotografuojama pusnuogė, sakė, kad bus vežama į grožio saloną. Būnant nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini), jie taip pat bendravo telefonu, iš balso jis suprato, kad ji buvo išsigandusi, verkė, nežinojo kaip jai pabėgti iš buto, sakė, kad niekur nenori važiuoti ir būti prostitute. Jis patarinėjo jai kokiu būdu pabėgti, tačiau ji neturėjo pinigų, buvo svetimoje vietoje, nepažinojo miesto, todėl bijojo rizikuoti. Ž. V. apie O. G. buvimo vietą pranešė policijai, kuri ją ir išlaisvino. Liudytojas parodė, kad nukentėjusioji yra vaikiškai naivi, neįvertindavo situacijos, per greitai pasitikėdavo kitais žmonėmis.
Liudytojas V. J., pas kurį laikinai nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno nukentėjusioji, taip pat patvirtino, kad jam O. G. sakė, kad ruošiasi važiuoti į Vokietiją. Taip pat vėliau jam telefonu pasakė, kad ji dar ne Vokietijoje, o yra saugoma. Liudytojas V. J. parodė, kad iš kaimynų vaikų yra girdėjęs, jog O. G. norėjo parduoti Vokietijoje.
Liudytoju apklaustas S. K. patvirtino, kad nukentėjusioji gyveno pas jį bute adresu (duomenys neskelbtini), jis jai buvo leidęs gyventi viename kambaryje ir jinai buvo tris dienas. O. G. pas jį į butą atvežė D. S., jis prieš pora dienų buvo prašęs, kad priimtų panelę pernakvoti. Jis O. G. buto raktų nebuvo davęs, jo namų durys raktu rakinamos tik iš išorės, iš vidaus buvo rakinamos rankenėle. Liudytojas patvirtino, kad D. S. buvo kelis kartus pas O. G. apsilankęs ir atveždavo jai maisto, girdėjo kaip D. jai sakė, kad ją išveš į kitą vietą. Liudytojas patvirtino ir tai, kad O. būnant jo namuose, D. S. buvo ją nuvežęs į kirpyklą, nes pastebėjo, kad O. G. buvo sutvarkyti plaukai.
Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad O. G. kurį laiką gyveno pas N. A. ir ji galėjo laisvai išeiti iš buto.
Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas, išlaisvinęs nukentėjusiąją iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), R. K. patvirtino, kad jis 2011 m. sausio mėn. gavo iš Policijos departamento pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra O. G., kurią nori išvežti dirbti prostitute, turėjo jos telefono numerį. Jis susisiekė su nukentėjusiąja sms žinute, kuri jam parašė, kad šiuo metu bute yra ne viena. Pareigūnas nuvykęs prie namo stebėjo, apie 12 val. atvažiavo D. S., rankoje nešėsi parduotuvės maišelį, įėjo vidun ir po penkių minučių išėjo be maišelio. O. G. parašė, kad ją nori išvežti, bet ji to nenori ir bute yra ne viena. Tuomet jis parašė, kad yra netoli buto, ar gali ji išeiti. Netrukus atbėgo O. G., ji buvo susijaudinusi, išsigandusi, iš pradžių mažai kalbėjo, su savimi turėjo tik asmens dokumentą ir telefoną. Vėliau ji sakė, kad ją atvežė iš (duomenys neskelbtini) ir ruošiasi išvežti dirbti prostitute. Pagal O. G. apibūdinimą, pareigūnas suprato, kad iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ją atvežė D. S.. Liudytojas apklausų metu nurodė ir tai, kad buvo disponuojama operatyvine informacija, kad D. S. galimai verčiasi prekyba žmonėmis.
Be aukščiau išdėstytų nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų, nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nukentėjusioji aukščiau išdėstytus savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietose metu. O. G. parodė vietą, kur susitiko su asmeniu vardu A. (N. A.), vietą, (duomenys neskelbtini), kur N. A. ją fotografavo. Taip pat parodė namą adresu (duomenys neskelbtini), bei jame esančio buto duris, kur ją į šį butą atvežė N. A. ir kur ji buvo laikoma, parodė namą (duomenys neskelbtini)., į kurį ji buvo atvežta iš (duomenys neskelbtini) miesto ir jame esantį butą, pažymėtą Nr. 2, kur ji buvo laikoma ir iš kurio buvo išlaisvinta. Nukentėjusioji O. G. parodė ir (duomenys neskelbtini) esantį grožio saloną, bei vietą jame, kur jai buvo tvarkomi plaukai, bei vietą priešais grožio saloną, prie pastato Nr. 20A, kur laukė, kol ją paims D. S.. Be to, nukentėjusioji O. G. asmens parodymo atpažinti metu atpažino N. A. bei D. S. kaip asmenis ketinusius ją išvežti į Vokietiją verstis prostitucija, taip pat atpažino S. K., kurio bute (duomenys neskelbtini), ji gyveno. Nors nukentėjusioji neatpažino nė vienos moters, kuri 2011 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) esančioje kirpykloje kirpo ir šukavo jai plaukus, tačiau nurodė, kad prisimena tik jos veido bruožus, kurie yra panašūs į nuotraukose Nr. 2 ir Nr. 5 esančių moterų veido bruožus. Nuotrauka Nr. 2 buvo R. R. fotonuotrauka.
Atliekant mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) analizę nustatyta, kad su O. G., kurios mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2011-01-10 iki 2011-01-17 iš viso bendravo 35 kartus. Mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi D. S., kontaktų su O. G. nenustatyta, tačiau nustatyta, kad šiuo telefono numeriu D. S. laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-01-21 28 kartus (tame tarpe sausio 10 dieną vieną kartą, sausio 12 dieną tris kartus) kontaktavo su S. K., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant judriojo mobiliojo ryšio telefono IMEI kontrolės analizę, į kurį buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nurodė nukentėjusioji O. G., kad juo galėjo naudotis N. A., nustatyta, kad tuo pačiu laikotarpiu į tą patį telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įdėtos ir kitos SIM kortelės, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), registruotos D. A. vardu. Nustatyta, kad D. S., kurio judrusis mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktavo su judriuoju mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini), buvo įdėta į tą patį mobiliojo ryšio telefoną, kaip ir SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra į mobiliojo ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pasitikėjimo telefonu gautų pranešimų registracijos kortelė Nr. 4 patvirtina, kad 2011 m. sausio 17 d. 10 val. 04 min. skambinęs asmuo pranešė, kad iš pažįstamos O. G. (g. (duomenys neskelbtini)), gyv. (duomenys neskelbtini), gavo SMS, kurioje ji rašo, kad ji susipažino su vaikinu iš (duomenys neskelbtini), o dabar jau savaitę per prievartą yra laikoma (duomenys neskelbtini), bute, ir šiandien žada ją išvežti (išskraidinti, ar iš Karmėlavos oro uosto, ar iš Vilniaus oro uosto) į Berlyną užsiiminėti prostitucija. Byloje esantis Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK viršininko 2011-02-08 raštas patvirtina, kad informacija apie tai, kad O. G. laikoma adresu (duomenys neskelbtini), ir ją norima išvežti į kitą šalį verstis prostitucija, Biržų rajono PK buvo gauta 2011 m. sausio 17 d. Su O. G. buvo susisiekta mobiliojo ryšio telefonu ir jai 2011 m. sausio 18 d. pasiūlyta iš buto išeiti.
Baudžiamojoje byloje buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė ir nustatyta, kad O. G. neturi atminties sutrikimų, tyrimo metu nenustatyta, kad kiti gali įkalbėti tam tikrą informaciją, neturi polinkio meluoti ir fantazuoti. Tyrimo metu nenustatyta, kad O. G. pagal savo individualias psichologines ypatybes, intelektą, mąstymą ir savo gyvenimo būdą linkusi pasinaudoti susiklosčiusia jai palankia situacija. Ekspertizės akte taip pat konstatuota, jog iki nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiajai O. G. buvo konstatuojamas raidos ir intelekto sutrikimas. Šiuo metu O. G. yra šie psichikos surikimai: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį ir kitus patikslintus stimuliatorius, priklausomybės sindromas. Kiti specifiniai asmenybės sutrikimai. Tai gali būti ankstesnių sutrikimų pasekmė, bet nėra patirto streso dėl įtariamųjų veiksmų pasekmė. Atsižvelgiant į individualias psichologines ypatybes, intelektą bei mąstymą, O. G. galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę. Atsižvelgiant į individualias psichologines ypatybes, intelektą bei mąstymą, O. G. galėjo aktyviai priešintis įtariamiesiems, išreikšti nesutikimą, galėjo šauktis kieno nors pagalbos.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tyrimą atlikusios ekspertės S. G., E. Z. patvirtino ekspertizės akto išvadas. Ekspertė S. G. papildomai paaiškino, kad 2 punkto išvada „tai gali būti ankstesnių sutrikimų pasekmė” reiškia, kad nukentėjusiajai nuo vaikystės buvo diagnozuojami raidos, intelekto sutrikimai, ji buvo tirta pedagoginėje tarnyboje, augo socialiai apleistoje šeimoje, nebuvo socialiai auklėjama, adaptuojama prie socialinio gyvenimo, viso to pasėkoje išsivystė jos asmenybės sutrikimas. Ekspertė pažymėjo, jog girtą žmogų yra lengviau įkalbėti, kažką jam įteigti. Ekspertė E. Z. papildomai paaiškino, kad psichologinio tyrimo metu buvo nustatyta, jog nukentėjusioji buvo subrendusi tam, kad galėjo aktyviai priešintis, nesutikti, išreikšti nesutikimą žodžiu, pasakyti, kad ji nenori važiuoti, tačiau ekspertė neturėjo omenyje fizinės prievartos, buvo turima mintyse psichologinė prievarta. Ekspertė pažymėjo, jog šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kokioje šeimoje nukentėjusioji užaugo, ji buvo patyrusi daug traumų, yra neprižiūrėtas vaikas, todėl jai pasiūlymas važiuoti dirbti prostitute neatrodė kažkas nusikalstamo, negražaus, nešvaraus ar amoralaus. Ekspertė apklausos metu kategoriškai patvirtino, jog tyrimo metu nukentėjusiajai jokių atminties sutrikimų nebuvo nustatyta.
Priešingai nukentėjusiosios O. G. parodymams, N. A. ir D. S. parodymų apie tai, kad jie neketino nukentėjusiosios O. G. parduoti dirbti prostitute Vokietijoje, nukentėjusioji pati prašė padėti jai išvažiuoti į užsienį dirbti prostitute, o jie norėjo iš jos prostitucijos pasipelnyti būdami jos suteneriais, ketino su ja kartu vykti ir gyventi Vokietijoje, jos nelaikė nelaisvėje, ne tik, kad nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, bet ir paneigia aukščiau išdėstytų įrodymų visuma. Nukentėjusioji O. G. parodė, kad jai buvo pasiūlytas prostitutės darbas Vokietijoje, tačiau jai nebuvo užsiminta apie tai, kad N. A. ir D. S. vyks kartu su ja, kartu gyvens, kad jis su jais turės dalintis uždarbį kaip teigia nuteistieji. Priešingai N. A. mokė nukentėjusiąją kaip jai reikia elgtis vienai vykstant į Vokietiją, nukentėjusioji turėjo sakyti, kad vyksta pas giminaičius ir neužsiminti apie N. A. ir D. S.. Be to, N. A. kelis kartus nukentėjusiąją pusnuogę fotografavo, nurodydamas pastarajai, kad nuotraukos bus siunčiamos į Vokietiją. Kaip seka iš paties N. A. parodymų, jis neturėjo pinigų net nukentėjusiajai nupirkti bilietą į Vokietiją, jau nekalbant apie bilieto sau įsigijimą, būsto nuomą Vokietijoje, gyvenimo Vokietijoje išlaidas. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, kolegijos vertinimu, patvirtina, kad N. A. ir D. S. ruošėsi O. G. parduoti darbui prostitute Vokietijoje ir nukentėjusiosios išvaizda turėjo būti tinkama dar prieš išvykstant jai į Vokietiją. Be to, pažymėtina tai, kad byloje nėra jokių D. S. parodymus patvirtinančių duomenų ir apie tai, kad neva tai nepavykus išvykti į Vokietiją, jie būtų pelnęsi iš nukentėjusiosios prostitucijos Lietuvoje.
Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. A. ir D. S. pasinaudojo nukentėjusiosios pažeidžiamumu, buvo panaudota apgaulė. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji O. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 19 metų amžiaus, nukentėjusios motina mirusi, tėvas gyveno psichikos negalią turinčių asmenų pensionate, su močiute ji buvo susipykusi. O. G. neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, gyveno pas ją priglaudusį svetimą žmogų V. J., ji niekur nesimokė, oficialiai nedirbo, neturėjo legaliai gaunamų pajamų. Atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, nustatyta, kad iki nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiajai O. G. buvo konstatuojamas raidos ir intelekto sutrikimas, o šiuo metu psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį ir kitus patikslintus stimuliatorius, priklausomybės sindromas. Kiti specifiniai asmenybės sutrikimai. Apeliacinės instancijos teisme apklausta ekspertė E. Z. pažymėjo, jog įvertinus tai, kokioje šeimoje nukentėjusioji užaugo, ji buvo patyrusi daug traumų, yra neprižiūrėtas vaikas, todėl jai pasiūlymas važiuoti dirbti prostitute neatrodė kažkas nusikalstamo, negražaus, nešvaraus ar amoralaus. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad 2011 m. sausio mėnesį nukentėjusioji O. G. buvo itin pažeidžiama. Tai, kad N. A. ir D. S. žinojo nukentėjusiosios asmeninio gyvenimo aplinkybes ir suprato, kad ji yra pažeidžiama, ją lengva įkalbėti bei ja pasinaudoti, patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, apie tai, kad tik jai papasakojus apie savo asmeninio gyvenimo aplinkybes, N. A. pasiūlė važiuoti į Vokietiją verstis prostitucija, nurodė, kad galima uždirbti daug pinigų, pasiūlė pas jį pagyventi, pirko maistą, vėliau D. S. pirko maistą, aprūpino nukentėjusiąją drabužiais, davė pinigų kirpyklai, bet ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš liudytojo V. J. parodymų seka, kad N. A. buvo nuvažiavęs į Šilų kaimą, lankėsi nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, matė, kad ji gyvena svetimuose namuose. Taip pat nuteistieji matė ir nukentėjusiosios išvaizdą, dėl ko D. S. rūpinosi jos apranga bei išvaizda. Apie tai, kad D. S. vežė nukentėjusiajai maistą, patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas S. K.. N. A. apklausos metu parodė, kad jis kalbėjo su D. S., kad reikia nukentėjusiajai naujų drabužių, pakeisti jos išvaizdą. Apie tai, kad nukentėjusioji kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo pažeidžiama patvirtino ir liudytojas Ž. V.. Liudytojas nurodė, jog O. G. niekur nesimokė, nedirbo, gyveno skurdžiai, pinigų neturėjo. Ji yra vaikiškai naivi, neįvertina situacijos, greitai pasitikėdavo įvairiais žmonėmis. Be to, kaip seka iš nukentėjusiosios bei paties N. A. parodymų, pirmą kartą būnant N. A. bute, kuomet ir buvo nukentėjusiajai pasiūlyta važiuoti į Vokietiją užsiimti prostitucija, buvo vartojamas alkoholis, kas neabejotinai taip pat turėjo įtakos nukentėjusiosios apsisprendimui. Ekspertė S. G. apeliacinės instancijos teisme pažymėjo, jog nuo alkoholio apsvaigusį žmogų yra lengviau paveikti elgtis prieš savo valią.
Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma, kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusioji O. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo itin pažeidžiama, N. A. ir D. S. tai suvokė ir šiomis savybėmis pasinaudojo. Šios išvados, priešingai nei nurodoma apeliantų skunduose, nepaneigia byloje esančio ekspertizės akto išvadų.Tai, kad nukentėjusioji O. G. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę, aktyviai priešintis, išreikšti nesutikimą, šauktis kieno nors pagalbos (ką beje ji ir padarė, kreipėsi pagalbos į draugą Ž. V.), nereiškia, kad ji nebuvo nepažeidžiama. Be to, kaip jau minėta, būtent apeliantų akcentuojamas nukentėjusiosios gyvenimo būdas ir patvirtina jos pažeidžiamumą.
Nors apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad nukentėjusioji bet kada galėjo atsisakyti vykti į Vokietiją dirbti prostitute, tačiau šie argumentai paneigti ne tik nukentėjusiosios O. G., liudytojų, bet ir pačių nuteistųjų parodymais. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai O. G. sutikus vykti į Vokietiją verstis prostitucija, jai nebuvo aiškinamos nuvykimo į Vokietiją aplinkybės, kas mokės už kelionę į Vokietiją, kur ji nuvykus gyvens, kaip ir kur dirbs, taip pat, kad iš jos prostitucijos pelnysis kiti žmonės. Nukentėjusioji apklausos metu patvirtino, kad antrą kartą atvykus pas N. A. į namus (duomenys neskelbtini), jo elgesys pasikeitė, jai nebuvo leidžiama laisvai judėti, namuose ji būdavo užrakinta. Teismui kaltinamieji negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl nukentėjusiąją O. G. iš N. A. buto (duomenys neskelbtini) vežė į (duomenys neskelbtini), o ne atgal pas V. J. į (duomenys neskelbtini), pas kurį ji laikinai gyveno, teigdami, kad ji ten grįžti nenorėjo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų paklausę nukentėjusiosios nuomonės apie jos norą ar nenorą vykti į (duomenys neskelbtini). Be to, N. A. apklausos metu nurodė, jog nukentėjusiąją iš buto (duomenys neskelbtini) išvežė į (duomenys neskelbtini), nes butas buvo pardavinėjamas, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, butas buvo parduotas 2011 m. liepos mėnesį, duomenų, kad butas buvo pardavinėjamas jau veikos padarymo metu, byloje nėra.
Priešingai nei nurodoma apeliantų skunduose, taip pat baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodytas ir apgaulės nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojimo faktas. N. A. žinodamas, kad nukentėjusiosios O. G. materialinė padėtis sunki, nukentėjusioji jo pasiūlymą įvertins kaip realią galimybę pagerinti savo materialinę padėtį, nutylėdamas darbo sąlygas, kad iš nukentėjusiosios prostitucijos ketina pelnytis kiti asmenys, pasiūlė jai važiuoti į Vokietiją dirbti prostitute, melagingai nurodydamas, kad iš prostitucijos ji užsidirbs daug pinigų, t.y. pasinaudodamas ne tik nukentėjusiosios pažeidžiamu, bet ir panaudodamas apgaulę įtikino O. G. vykti į Vokietiją dirbti prostitute. Šias aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiosios, bet ir iš dalies paties N. A. parodymai. Tai, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo naudojama apgaulė, naudojamasis nukentėjusiosios pažeidžiamumu patvirtina ir tai, kad N. A. savo elgesiu siekė įgyti nukentėjusiosios pasitikėjimą bei palankumą, nes jis pasiūlė jai gyventi savo bute, vaišino ją gėrimais, pirkdavo maistą, pirmą kartą būnant bute nevaržė jos laisvės, paprašius ją parvežti į (duomenys neskelbtini) kaimą, su tuo sutiko ir parvežė.
Nepagrįsti yra apeliacinių skundų argumentai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad N. A. nukentėjusiąją perleido D. S.. Tai patvirtina nukentėjusiosios, iš dalies pačių nuteistųjų, bei liudytojo S. K. parodymai. Nustatyta, jog D. S. nukentėjusiąją paėmė iš N. A. buto (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajai O. G. būnant (duomenys neskelbtini) D. S. draugui priklausančiame bute, N. A. daugiau neatliko jokių veiksmų, jis nebuvo atvykęs į šį butą ir „nesirūpino” nukentėjusiąja. Nukentėjusiajai O. G. būnant (duomenys neskelbtini) esančiame bute, ji buvo D. S. žinioje, kadangi jis rūpinosi jos apgyvendinimu, išvaizda, atnešdavo jai maisto ir drabužių.
Apeliaciniuose skunduose itin akcentuojama tai, kad nukentėjusioji O. G. sutiko vykti į Vokietiją verstis prostitucija. BK 307 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už veiką, panašią į prekybą žmonėmis (BK 147 straipsnis), t. y. gabenimą asmens šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos, tačiau kolegija pažymi, kad asmens sutikimas pagal BK 307 straipsnio 2 dalies prasmę turi būti savanoriškas ir duotas gerai suvokiant duodamo sutikimo aplinkybes. Akivaizdu, kad asmens sutikimas, duotas dėl apgaulės poveikio, pasinaudojant asmens pažeidžiamumu, negali būti laikomas savanorišku ir duotu suvokiant duodamo sutikimo aplinkybes, todėl ir šiuo požiūriu nuteistųjų veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 147 straipsnio 1 dalį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji O. G. tik iš pradžių sutiko vykti į Vokietiją verstis prostitucija, vėliau ji persigalvojo, nebenorėjo išvažiuoti, tačiau bijojo apie tai pasakyti N. A. ir D. S., nes jai jie atrodė blogi žmonės. Nukentėjusioji nebandė pabėgti iš butų, kuriuose buvo laikoma (nors (duomenys neskelbtini) esantis butas buvo rakinamas tik iš išorės, iš vidaus rakinamas rankenėle), tačiau ji pasinaudojo galimybe pagalbos paprašyti pas savo draugą Ž. V., ką patvirtina ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojo Ž. V., R. K. parodymai, Policijos departamento Pasitikėjimo telefonu gautų pranešimų registracijos kortelė, nukentėjusiosios telefono apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais, kad asmens laisvė yra suvaržoma ne tik tada, kai asmuo visiškai netenka galimybės pasirinkti savo buvimo vietos ar elgesio varianto, bet ir tada, kai ši laisvė apribojama iš dalies. Akivaizdu, kad nukentėjusioji O. G., būdama pažeidžiama ir apgauta, bijodama fiziškai pasipriešinti nuteistiesiems (beje tam, kad būdama pažeidžiama nukentėjusioji bijotų nuteistųjų, šiuo atveju visiškai nebūtinas buvo fizinio smurto prieš ją panaudojimas ar grasinimai), būdama išvežta į jai nepažįstamą miestą, neturėdama pinigų, neteko dalies galimybių savo nuožiūra pasirinkti savo buvimo vietą ir elgesio variantų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistųjų neteisėtais veiksmais nukentėjusiosios O. G. laisvė buvo suvaržyta. Šios išvados nepaneigia apeliantų skundo argumentai apie tai, kad būdama tiek viename, tiek kitame bute nukentėjusioji turėjo su savimi mobiliojo ryšio telefoną ir galėjo juo naudotis. Tam, kad nebūtų išvežta į Vokietiją verstis prostitucija, nukentėjusioji pasinaudojo turimu telefonu ir paprašė draugo pagalbos.
Gynėja skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai pripažino D. S. kaltu, remdamasis policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasitikėjimo telefonu gautu pranešimu. Teismas pasitikėjimo telefonu gautos informacijos nepalygino su nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais. Liudytojui Ž. V. informacija apie O. G. ketinimą vykti į Vokietiją tapo žinoma ne 2011 m. sausio 17 d., o daug ankščiau. Šie gynėjos skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji Ž. V. pagalbos paprašė dar būdama N. A. bute (duomenys neskelbtini). Iš liudytojo Ž. V. parodymų seka, kad jis nukentėjusiajai būnant (duomenys neskelbtini) į policiją nesikreipė, nes galvojo, kad viskas bus paprasčiau ir jis sugebės kitu būdu padėti nukentėjusiajai, tačiau nepavykus nieko kito sugalvoti, jis kreipėsi į policiją jau nukentėjusiajai esant (duomenys neskelbtini). Esant nurodytoms aplinkybėms teigti, kad Policijos departamento Pasitikėjimo telefonu gautų pranešimų registracijos kortelėje užfiksuoti duomenys prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jais teismas negalėjo vadovautis grįsdamas nuteistųjų kaltę, nėra jokio pagrindo.
Tuo pačiu pažymėtina tai, jog baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji O. G. iki nusikalstamos veikos padarymo vertėsi prostitucija, to neneigia ir pati nukentėjusioji, kita vertus, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiosios seksualinė patirtis, tai, kad ji vertėsi prostitucija, ir tokiu būdu siekė užsidirbti sau pragyvenimui, nepaneigia apeliantų kaltės bei neturi reikšmės jų veikos kvalifikavimui pagal BK 147 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog N. A. ir D. S. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteisti pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti jų nusikalstamus veiksmus iš BK 147 straipsnio 1 dalies į BK 21 straipsnio 1 dalį arba 22 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo.
Nuteistasis N. A. taip pat ginčija nuosprendžio dalį, kuria teismas solidariai iš jo ir D. S. priteisė O. G. 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apelianto skundo argumentai, susiję su civilinio ieškinio išsprendimu, atmetami kaip nepagrįsti. Kaip jau buvo konstatuota, N. A. bei D. S. pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 147 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina tai, jog pagrindas priteisti nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimą dėl prieš ją padaryto nusikaltimo nustatytas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusioji O. G. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė solidariai iš N. A. bei D. S. priteisti 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nukentėjusioji nurodė, jog dėl N. A. bei D. S. nusikalstamų veiksmų ji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, baimę, pažeminimą. Visas dienas, kuomet buvo pas kaltinamuosius, ji gyveno baimėje bei įtampoje, kas atsiliepė jos psichologinei būsenai. Ji jautėsi nesaugi bei nerimavo ir po jos išlaisvinimo, kadangi bijojo, kad kaltinamieji arba jų draugai ją susiras ir atkeršys (b.t. 4, b.l. 5). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu neturtinės žalos klausimas išspręstas nepažeidžiant BPK 113, 115 straipsnių, CK 6.250 straipsnio nuostatų. Neabejotina, kad dėl N. A. bei D. S. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė sukrėtimą, įtampą, baimę bei dvasinius išgyvenimus. Tai patvirtinta ne tik nukentėjusiosios O. G., bet ir liudytojų Ž. V., R. K. parodymais. Be to, nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po šio įvykio apie du mėnesius gėrė raminamuosius vaistus, jai sapnavosi košmarai, ji lankėsi pas psichologus. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė ir į tai, kad darant nusikalstamą veiką buvo pasitelkta apgaulė, pasinaudota nukentėjusiosios sunkia materialine padėtimi, nuolatinės gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio neturėjimu, nukentėjusiosios raidos ir intelekto sutrikimais, kurie kaip matyti iš byloje esančio Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto nukentėjusiajai buvo konstatuoti dar iki šios nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukentėjusiosios pateiktą civilinį ieškinį atmesti arba sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei šio klausimo išsprendimui byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių visuma, pagrįstai nukentėjusiosios O. G. civilinį ieškinį patenkino pilnai ir solidariai iš nuteistųjų nukentėjusiosios naudai priteisė 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu N. A. ir D. S. bausmės paskirtos vadovaujantis BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės nei BK 147 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis yra šešeri metai laisvės atėmimo). Teismas, skirdamas N. A. ir D. S. konkrečias laisvės atėmimo bausmes, jas individualizavo ir nurodė bausmių paskyrimo nuteistiesiems motyvus. Įvertinus padarytos veikos sunkumą (BK 11 straipsnio 5 dalis), nuteistųjų asmenybę charakterizuojančius duomenis, laikoma, jog nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės (abiems laisvės atėmimas ketveriems metams) nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir juridinio pagrindo jas sušvelninti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo N. A. ir nuteistojo D. S. gynėjos advokatės Danguolės Bajorinienės apeliacinius skundus atmesti.