- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- I-5609-629/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05200-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
- Atsakovas
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai
- Kategorijos
- 1.38Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
- 3.20Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui A. B., trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos apsaugos ministerijos atstovams Aleksandrui Naujūnui ir Nerijai Kuprevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 111–119) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. (14-SN-183)-S-588. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas skunde nurodo, jog prašomo panaikinti sprendimo numeris yra Nr. (14-SN-183)-S-588, tai laikytina rašymo apsirikimu, nes, kaip matyti iš skundo argumentų ir prie jo pridėtų dokumentų, pareiškėjas nesutinka su Kontrolieriaus 2014 m. lapkričio 3 d. pažyma Nr. 14-SN-164; 14-SN-190.
Be to, pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatą, pagal kurią priimant vaiką į įstaigą ir vėliau kiekvienais metais turi būti pateiktas Vaiko sveikatos pažymėjimas (forma Nr. 027-1/a). Jeigu pažymėjime nurodyta, kad vaikas nepaskiepytas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo tymų, raudonukės ir poliomielito, nesant skiepų kontraindikacijų, į įstaigą toks vaikas nepriimamas.
Nesutikdamas su skundžiamu Kontrolieriaus sprendimu, pareiškėjas nurodė, kad atsakymas į jo skundą yra šabloniškas, pateiktas neatlikus nuodugnaus tyrimo. Pabrėžė, jog sprendime nepateiktas nė vienas konkretus šaltinis, nenurodyta, kokiais metodais buvo nustatyta, kad yra padaryta daug reikšmingų darbų vakcinomis valdomų ligų kontrolės srityje. Pasak pareiškėjo, Kontrolierius nepateikė kreivių, kuriose aiškiai matosi, kad mirtingumas ir sergamumas nuo raupų, iki įvedant skiepą, jau buvo sumažėjęs maždaug 90 procentų, taip pat nepaaiškino, kodėl Lietuvoje vis dar reikalingas skiepas nuo poliomielito. Pareiškėjo teigimu, Kontrolierius nenurodė, kokia atsakomybė kyla medikams, kurie privalo pranešti apie skiepų sukeltas šalutines reakcijas, bet apie tai nepraneša, taip pat nenurodė ir neapibrėžė, kas yra tarptautinį standartą atitinkantį vakcina ir kokiu būdu yra griežtai kontroliuojami vakcinų komponentai. Pažymėjo, kad Kontrolierius neatliko nuodugnaus tyrimo dėl skiepo nuo hepatito B, nepasisakė, ar dėl kontraindikacijų nebuvo ir nebus galima paskiepyti kai kurių vaikų. Kontrolierius nepateikė informacijos, kokiais metodais buvo apskaičiuota, kad vakcinacija kasmet padeda išvengti 2,5 milijono žmonių mirčių. Kontrolierius nenurodė, ar buvo atliktas tyrimas tarp skiepytų ir visiškai neskiepytų vaikų iki penkerių metų amžiaus, kodėl prieš skiepą nėra atliekami kraujo tyrimai, kodėl medikai nėra apmokomi atpažinti skiepų žalą ir pranešti apie skiepų žalą atitinkamoms institucijoms.
Kadangi, pareiškėjo nuomone, Kontrolierius atliko netinkama tyrimą, pareiškėjo vaiko sveikatai iškyla potenciali grėsmė, nes privalomi skiepai turi daug šalutinių poveikių, kurie vaiką gali padaryti invalidu visam gyvenimui. Pareiškėjo teigimu, jo vaikas būtų diskriminuojamas, nes pareiškėjas yra krikščionis. Kadangi daugumoje skiepų sudėčių yra abortuotų (nužudytų) kūdikių ląstelės, pareiškėjo vertybės bei bažnyčios moraliniai nuostatai neleidžia skiepytis tokiomis vakcinomis. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, jo vaikas būtų diskriminuojamas ir dėl sveikatos, nes įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui neskiepytas vaikas nebeturėtų galimybių lankyti ikimokyklinės ugdymo įstaigos, bei dėl amžiaus, nes reikalavimas paskiepyti vaiką pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių būtų taikomas tik ikimokyklinio amžiaus vaikams, lankantiems ikimokyklines ugdymo įstaigas. Tuo tarpu vyresniems vaikams toks reikalavimas nebūtų taikomas, todėl nepaskiepyti vyresnio amžiaus vaikai galėtų lankyti visas lavinimo ir ugdymo įstaigas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, dėl daugybės skiepų šalutinių reakcijų vaikas gali kęsti skausmus, kankintis, likti suparalyžiuotas visam gyvenimui ar netgi numirti. Šiuo metu galiojanti Higienos norma HN 75:2010 „Įstaiga vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 nustato pagrindinius įstaigų, įmonių ar grupių, kurios vykdo ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, ugdymo proceso organizavimo sveikatos saugos reikalavimus. Šios higienos normos 95–96 p. nustatytas draudimas priimti sergančius ar (ir) turinčius užkrečiamųjų ligų požymių (karščiuoja, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, kosėja, yra išskyrų iš nosies ir kt.) vaikus, taip pat turinčius utėlių ar glindų, o vaikui sunegalavus įstaigoje, reikalavimas jį izoliuoti iki atvykstant tėvams, pareiškėjo įsitikinimu, yra pakankamas saugiklis apsaugoti sveikus, ikimokyklines įstaigas lankančius, vaikus, kontroliuoti užkrečiamas ligas ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Atkreipė dėmesį, jog nacionalinėje imunoprofilaktikos 2014–2018 m. programoje, patvirtintoje sveikatos apsaugo ministro, 2014 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-8, nurodoma, kad Lietuvos Respublikos vaikų skiepijimo kalendorius yra rekomendacinio pobūdžio ir kad vaikų skiepijimui būtinas tėvų ar (globėjų) sutikimas, taigi vaikų skiepijimas yra siejamas su tėvų ar globėjų įsitikinimais ar pažiūromis, todėl draudimas lankyti ikimokyklines ugdymo įstaigas neskiepytiems ar iš dalies skiepytiems vaikams būtų diskriminacinis. Pažymėjo, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus įsakymų pakeitimams į ikimokyklinio ugdymo įstaigą būtų nepriimami vaikai, nepaskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių arba paskiepyti ne visais pagal amžių nustatytais skiepais, nesant skiepų kontraindikacijų.
Pareiškėjo manymu, skundžiamas Kontrolieriaus sprendimas prieštarauja Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Paaiškino, kad dėl skiepų sukeltų šalutinių poveikių miršta vaikai, taigi privalomas žmogaus skiepijimas gali būti prilyginamas jo kankinimui, žalojimui ir moksliniams ar medicinos bandymams. Draudimas lankyti neskiepytiems vaikams ikimokyklines įstaigas, atima teisę būti ugdomam kaip asmenybei, ugdyti talentą ir protinius bei fizinius sugebėjimus ikimokyklinėse įstaigose. Kadangi tikėjimo laisvė yra nevaržoma ir tėvai nevaržomai rūpinasi vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, o bažnyčia smerkia abortus (žudymus) ir skiepus, kuriose yra abortuotų (nužudytų) kūdikių ląstelių, dėl to privalomas vaiko skiepijimas be teisės atsisakyti skiepų, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atsiliepimas
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 128–132).
Nurodė, kad tirdama pareiškėjo ir kitų asmenų analogiškus skundus siekė išsiaiškinti galimą diskriminaciją religijos ir amžiaus pagrindu. Tuo tikslu buvo paprašyta kompetentingų institucijų pateikti nuomonę skunduose minimais klausimais. Tokią nuomonę pateikė Sveikatos apsaugos ministerija, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija bei šios srities mokslininkai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bei Vilniaus universiteto medicinos fakulteto. Atsižvelgdama į šių institucijų argumentus bei į Sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-8 patvirtintos Nacionalinės imunoprofilaktikos 2014–2018 m. programos nuostatas, diskriminacijos sampratą bei Tarnybos praktiką, diskriminacijos religijos pagrindu nenustatė. Pabrėžė, jog abortuotų kūdikių ląstelių nėra nei vienos Lietuvoje skiepijamų vakcinų sudėtyje, o tam tikrų vakcinų gaminimui naudojamos ląstelių linijos negali būti prilyginamos ar laikomos abortuoto kūdikio audiniu.
Tarnyba nurodė, kad nenustatė ir diskriminacijos dėl amžiaus. Skiepijimų kalendorius yra sudaromas atsižvelgiant į vaiko fiziologinius ypatumus, įvairių vakcinomis valdomų ligų ypatumus taip, kad kiekvieno amžiaus vaikai gautų jiems optimaliai parinktas vakcinas. Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius numato ir mokyklinio amžiaus vaikų skiepijimą, tačiau jiems skiepijamos kitos, jų amžių atitinkančios vakcinos, todėl vaikų anatominių bei fiziologinių ypatumų, užkrečiamųjų ligų plitimo vaikų kolektyvuose epidemiologinių ypatumų negalima laikyti diskriminavimu amžiaus pagrindu. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju asmenys traktuojami skirtingai ne pagal tai, kokius įsitikinimus jie turi ar kokio amžiaus jie yra, tačiau pagal tai, ar jie yra paskiepyti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs tai, jog diskriminacija ar privilegijomis nelaikytinas toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu taip siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 1995m. sausio 24 d. išvada).
Atsakovė atkreipė dėmesį, kad Kontrolierius, tirdamas skundą, veikė savo kompetencijos ribose, tyrė skundą ta apimtimi ir tokiose ribose, kiek tai nustato Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 12 ir 23 str. ir neprivalėjo atsakyti į tokius pareiškėjo klausimus kaip, kokiais metodais buvo nustatyta, kad yra padaryta daug reikšmingų darbų vakcinomis valdomų ligų kontrolės srityje ir pan.
Tarnyba taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomas Sveikatos ministro įsakymas įsigalios tik nuo 2016 m. sausio 1 d. Pagal LGĮ 12 str. 1 d. skundą dėl pažeistų lygių galimybių turi teisę paduoti asmuo, kai jis mano, jog jo lygios galimybės buvo pažeistos. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į lygių galimybių kontrolierių nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno lygias galimybes, o reiškia galimybę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių tik dėl to, kad būtų apgintos jo (pareiškėjo) lygios galimybės.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime (t. II, b. l. 1–4) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Ministerija nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad draudimas lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas neskiepytiems vaikams yra diskriminacinis. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju asmenys traktuojami skirtingai ne pagal tai, kokius įsitikinimus jie turi ar kokio amžiaus jie yra, tačiau pagal tai, ar jie yra paskiepyti. Ministerija pažymėjo, kad neneigia asmenų teisės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, tačiau mano, jog ši teisė yra neatsiejama nuo teisės aktų nustatytų pareigų (įskaitant vaikų skiepijimą) vykdymo. Konstitucijos 38 str. 2 d. įtvirtinta valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę. Valstybė, atsižvelgdama į nacionalines sąlygas ir savo galimybes, taip pat turi užtikrinti visas sąlygas vaikui gyventi ir augti sveikam. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.
Nurodė, kad patobulinus buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. V-683, kuriame numatyta, kad priimant vaiką į įstaigą ir vėliau kiekvienais metais turi būti pateiktas Vaiko sveikatos pažymėjimas (forma Nr. 027-1/a). Jeigu pažymėjime nurodyta, kad vaikas nepaskiepytas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo tymų, raudonukės ir poliomielito, nesant skiepų kontraindikacijų, į įstaigą toks vaikas nepriimamas. Šis įsakymas įsigalios 2016 m. sausio 1 d. Atkreipė dėmesį, jog įsakymų projektai buvo pateikti suinteresuotų institucijų, visuomenės pastaboms, pasiūlymams, pagal kuriuos buvo tobulinami. Įsakymų projektai derinti su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriumi ir jiems iš esmės buvo pritarta. Minėtais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įsakymais siekiama sukurti saugią aplinką vaikų ugdymo įstaigose ir užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui. Tokia praktika taikoma ir kai kuriose kitose šalyse, o kai kuriose Europos Sąjungos šalyse visi ar kai kurie skiepijimai pagal šalies vaikų skiepijimų kalendorių yra privalomi. Pasaulio sveikatos organizacija numatė, kad iki 2018 metų poliomielitas, tymai ir raudonukė turi būti likviduoti (pašalinti), todėl skiepijimų apimtys kiekvienoje įstaigoje, teritorijoje, šalyje turi būti didelės, kad nebūtų galimybės plisti ligų sukėlėjams. Pažymėjo, kad pastaraisiais metais Europos šalyse kilę tymų protrūkiai rodė, kad susiformavus imlioms asmenų grupėms (tarp vaikų ar suaugusiųjų), tymų virusas greitai plito, sukėlė tūkstančius susirgimų.
Ministerijos nuomone, skundo teiginiai dėl vakcinų saugumo ir veiksmingumo yra nepagrįsti. Vakcinų, kaip vaistinių preparatų, saugumo, veiksmingumo ir leidimo naudoti reikalavimus nustato Europos Sąjungos ir nacionaliniai teisės aktai, jų įgyvendinimą užtikrina tarptautinės (Europos vaistų agentūra) ir nacionalinės (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos) institucijos. Skiepijimų efektyvumas, įtaka sergamumui užkrečiamosiomis ligomis, užkrečiamųjų ligų epidemiologiniai dėsningumai, protrūkių rizika yra pagrįsti mokslo tyrimais, be to, nuolat atliekami nauji tyrimai ir publikuojami rezultatai. Moksliniais įrodymais remiasi tarptautinės organizacijos, šalių nacionalinės institucijos, vykdydamos skiepijimų programas. Visi skiepijimai pagal skiepijimų kalendorius yra pagrįsti atliktais tyrimais – tiek klinikinių tyrimų metu, tiek vėliau vertinant skiepijimų efektyvumą ir ligos valdymo priemones. Ministerijos nuomone, teiginiai, kad draudimas priimti sergančius vaikus į vaikų ugdymo kolektyvus užtikrina sąlygas, jog užkrečiamosios ligos negali plisti, daugumos skiepijimais valdomų užkrečiamųjų ligų atvejais nėra teisingi, nes kai kurioms užkrečiamosioms ligoms (pavyzdžiui, poliomielitas, tymai) būdinga, kad asmuo yra užkrečiamas dar iki ligos simptomų atsiradimo arba kai serga besimptome forma. Ministerija taip pat mano, kad nepagrįsti pareiškėjo argumentai, teikiantys pirmenybę ne vaiko teisių ir interesų apsaugai, o tėvų įsitikinimams ir pažiūroms.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti, remdamiesi atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas kilęs dėl Lygių galimybių kontrolieriaus 2014 m. lapkričio 3 d. pažymos Nr. 14-SN-164; 14-SN-190, priimtos, išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl galimos diskriminacijos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2014 m. rugpjūčio 25 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2014 m. vasario mėn. viduryje pateikė įsakymų projektus, kuriems įsigaliojus nuo 2016 m. sausio 1 d. į ikimokyklinio ugdymo įstaigą būtų nepriimami vaikai, nepaskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių arba paskiepyti ne visais pagal amžių nustatytais skiepais, nesant skiepų kontraindikacijų. Skunde nurodė, kad dėl minėto teisinio reglamentavimo jo vaikas gali būtų diskriminuojamas dėl religijos, sveikatos ir amžiaus. Paaiškino, jog praktikuoja krikščionybę, todėl jo vertybės bei bažnyčios moraliniai nuostatai neleidžia skiepytis tomis vakcinomis, kuriose yra abortuotų kūdikių ląstelės (nužudytų kūdikių audiniai) (MRC-5; WI-38). Be to, įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui neskiepytas vaikas nebeturėtų galimybių lankyti ikimokyklinės ugdymo įstaigos, taigi neskiepytas vaikas dėl savo sveikatos būklės (nepaskiepijimo) būtų galimai diskriminuojamas paskiepytų vaikų atžvilgiu. Diskriminaciją dėl amžiaus pareiškėjas motyvavo tuo, kad reikalavimas paskiepyti vaiką būtų taikomas tik ikimokyklinio amžiaus vaikams, lankantiems ikimokyklines ugdymo įstaigas, o vyresniems vaikams toks reikalavimas nebūtų taikomas, todėl nepaskiepyti vyresnio amžiaus vaikai galėtų lankyti visas lavinimo ir ugdymo įstaigas. Minėtame skunde taip pat nurodė, kad dėl skiepų šalutinių reakcijų vaikas gali kęsti skausmus, kankintis, likti suparalyžiuotas visam gyvenimui ar netgi numirti, o šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas yra pakankamas, siekiant kontroliuoti užkrečiamas ligas ikimokyklinio ugdymo įstaigose, todėl mano, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (t. I, b. l. 134–137).
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas minėtame skunde nurodė aplinkybes dėl galimos diskriminacijos, persiuntė jį pagal kompetenciją nagrinėti Tarnybai (t. I, b. l. 133).
Kontrolierius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, diskriminacijos pareiškėjo nurodomais atvejais nenustatė ir skundžiama 2014 m. lapkričio 3 d. pažyma nusprendė rekomenduoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, siekiant užtikrinti tinkamą Nacionalinės imunoprofilaktikos 2014–2018 metų programos įgyvendinimą tuo pačiu ir 2014 m. birželio 12 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-683 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo pakeitimo“ įgyvendinimo organizuoti plačią informacinę kompaniją apie skiepų naudą, ypatingą dėmesį skiriant tėvų švietimui, suteikiant išsamią informaciją apie atliktus mokslinius tyrimus, pagrindžiančius skiepų naudą, duomenis, organizuoti forumus, radijo ir televizijos laidas, kur su pareiškėjais būtų diskutuojama viešoje erdvėje (t. I, b. l. 72–77).
Pareiškėjas nesutinka su tokiu Kontrolieriaus sprendimu, motyvuodamas tuo, kad Kontrolierius neatliko išsamaus tyrimo, neatsakė į klausimus, susijusius su vaikų skiepijimu bei padarė nepagrįstas išvadas dėl diskriminacijos nebuvimo.
Teismas pažymi, kad diskriminacija – tai savavališkas, nepagrįstas teisių ribojimas, atėmimas, išplėtimas, kliudymas naudotis savo teisėmis asmeniui ar tam tikrai žmonių grupei. Pagal LGĮ 2 str. 1 d. diskriminacija apibrėžiama kaip tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. LGĮ 15 str. nustatyta, kad skundai dėl lygių galimybių pažeidimo teikiami lygių galimybių kontrolieriui ir tiriami bei sprendimai dėl jų priimami Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 23 str. nustatyta, kad tirdamas skundą, lygių galimybių kontrolierius išsiaiškina: 1) skunde minimų sprendimų ar skundžiamų veiksmų buvimo ar nebuvimo faktą; 2) kuo remiantis ir kokiomis aplinkybėmis sprendimai arba veiksmai padaryti; 3) ar skunde minimi sprendimai arba veiksmai prieštarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams; 4) kas padarė pažeidimą, dėl kokių priežasčių (ar tikslų) tai padaryta, koks pažeidimų mastas, kaip pažeidimą padariusieji asmenys aiškina savo veiksmus; 5) kokie faktai ar įrodymai patvirtina padarytąjį teisės aktų pažeidimą.
Nagrinėjamu atveju Kontrolierius tyrė galimą diskriminaciją religijos ir amžiaus pagrindu.
Kaip minėta, pareiškėjas savo skunde teigė, kad jo vaikas gali būti diskriminuojamas religijos pagrindu, kadangi daugumoje skiepo sudėčių yra abortuotų kūdikių ląstelių, pareiškėjas praktikuoja krikščionybę, o oficialus bažnyčios požiūris į abortus yra neigiamas, todėl pareiškėjas negali leisti, kad jo vaikas būtų skiepijamas. Tuo tarpu neskiepyti vaikai pagal naująjį teisinį reglamentavimą nebus priimami į ikimokyklines įstaigas.
Diskriminaciją dėl amžiaus pareiškėjas grindė tuo, kad tik nepaskiepyti ikimokyklinio amžiaus vaikai negalėtų lankyti lavinimo ir ugdymo įstaigų.
Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo Kontrolierius, tikrindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą, Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bei Vilniaus universiteto medicinos fakulteto mokslininkus (t. I, b. l. 151–153, 158–166). Pažymėtina, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto mokslininkai bei Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Tarnybai pateiktuose atsakymuose paaiškino, jog skiepų vakcinoms gaminti abortuotų kūdikių ląstelės nėra naudojamos (t. I, b. l. 165, 159–160, 161–162).
Taigi, teismo vertinimu, Tarnybos atlikto tyrimo metu paaiškėjus, jog abortuotų kūdikių ląstelių nėra nė vienos Lietuvoje skiepijamų vakcinų sudėtyje, t. y. nepasitvirtino aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia diskriminaciją dėl religijos, Kontrolierius pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nėra traktuojamas skirtingai dėl religijos ar jo įsitikinimų.
Taip pat pažymėtina, kad Tarnyba, atlikto tyrimo metu nustatė, kad skiepijimų kalendorius yra sudaromas atsižvelgiant į vaiko fiziologinius ypatumus, įvairių vakcinomis valdomų ligų ypatumus taip, kad kiekvieno amžiaus vaikai gautų jiems optimaliai parinktas vakcinas, taigi mokyklinio amžiaus vaikams skiepijamos kitos, jų amžių atitinkančios vakcinos. Taigi atsižvelgiant į tai, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai ir mokyklinio amžiaus vaikai pagal savo anatominius ir fiziologinius ypatumus yra skirtingi, o skirtingų ligų plitimo ypatumai taip pat nėra vienodi, skirtingo amžiaus vaikų skiepijimas skirtingais skiepais Kontrolieriaus pagrįstai nepripažintas diskriminacija amžiaus pagrindu.
Pažymėtina, kad Kontrolierius skundžiamoje pažymoje nustatė tik skirtingą vaikų traktavimą pagal skiepijimą, ką pareiškėjas įvardina kaip diskriminaciją sveikatos pagrindu. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog diskriminacijos apibrėžtyje toks pagrindas nėra įtvirtintas, be to, kaip teisingai nurodyta Kontrolieriaus pažymoje, diskriminacija ar privilegijomis nelaikytinas toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kuris taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčių asmenų grupėms, jeigu taip siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Diskriminaciniams ribojimams nepriskiriami ir specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos, kai jų nustatymas būna susijęs su reguliuojamų santykių ypatumais.
Teismo vertinimu, Kontrolierius atliko išsamų tyrimą pareiškėjo skunde nurodytais aspektais ir 2014 m. lapkričio 3 d. pažymoje Nr. 14-SN-164; 14-SN-190 pateikė išsamius ir detalius paaiškinimus dėl pareiškėjo įtariamos diskriminacijos nebuvimo. Tai, kad skundžiamoje pažymoje Kontrolierius nenurodė tam tikrų pareiškėjo skunde nurodytų su vaikų skiepijimų susijusių aspektų, kurie, teismo vertinimu, nėra susiję su galima diskriminacija, nesudaro pagrindo teigti, kad Kontrolieriaus išvada yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismo nuomone, Kontrolierius atliko nuodugnų tyrimą savo kompetencijos ribose ir priėmė teisėtą ir pagrįstą išvadą dėl pareiškėjo skunde išvardintų aplinkybių, todėl skundžiamos Kontrolieriaus pažymos nėra pagrindo panaikinti.
Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas galimą diskriminaciją iš esmės kildina iš 2014 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-683 atliktų Lietuvos higienos norma HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pakeitimų, kurie įsigalios tik nuo 2016 m. sausio 1 d., taigi pareiškėjo nuogąstavimai dėl diskriminacijos yra priešlaikiniai. Be to, administraciniams teismams nėra teismingos bylos pagal prašymus ištirti, ar nepradėję galioti norminiai administraciniai aktai, kuriuos priėmė inter alia centriniai valstybinio administravimo subjektai, neprieštarauja įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams, taigi pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. V-313 nuostatą, pagal kurią priimant vaiką į įstaigą ir vėliau kiekvienais metais turi būti pateiktas Vaiko sveikatos pažymėjimas (forma Nr. 027-1/a), netenkinamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo A. B. skundą kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.