Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš K. A., o šiai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš nuolatinio globėjo (duomenys neskelbtini) 1115,43 Eur padarytai žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) J. Š. 2018-04-08 dirbo pagal iš anksto numatytą grafiką. Apie 20 val. 05 min. gavo iš budėtojo pranešimą, kad vyksta konfliktas su nepilnamete mergina, kuri yra ieškoma policijos. Sureagavus į įvykį ir nuvykus į įvykio vietą, nepilnametė K. A. tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė J. Š. į kairės pusės skruostą, taip sukeldama jai fizinį skausmą. Sulaikius K. A. ir pristačius ją į Šilutės rajono PK bei bandant nuimti antrankius, ji pradėjo aktyviais veiksmais priešintis ir įkando pareigūnei J. Š. į kairės rankos plaštaką. J. Š. dėl sužalojimų kreipėsi į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo skyrių, kur po apžiūros išleista gydytis į namus, jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Dėl K. A. veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-16347-18. 2018-04-25 gauta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. (1.1.16)S-290, kurioje nurodyta, kad J. Š. nustatytas veido sumušimas bei kairės plaštakos kastinė žaizda ir šis pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyrius 2018-04-23 pateikė specialisto išvadą Nr. G 667/2018 (03), kurioje nurodyta, kad J. Š. nustatytas veido sumušimas ir kairės plaštakos kąstinė žaizda. Veido sumušimas padarytas paveikus J. Š. veidą kietu buku daiktu, o kastinė plaštakos žaizda – įkandus. J. Š. sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Tauragės apskrities VPK 2018-05-16 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-IS-17 pripažinta, kad J. Š. buvo sužalota tarnybos metu, vykdydama tarnybines pareigas, todėl tarp jos sveikatos sutrikdymo ir tarnybos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Taip pat pripažinta, kad J. Š. pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir didesne rizika jos sveikatai, kadangi K. A. aktyvūs neteisėti veiksmai nukreipti prieš pareigūnę gali būti vertinami kaip padidinto pavojaus šaltinis.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotos medicininės ekspertizės 2018-05-30 pažymoje Nr. 1039 nustatyta, kad J. Š. sveikatos sutrikdymas priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui ir sužalojimas priskiriamas vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-02 nutarimu Nr. 1130, 3.2 p. (nekiauriniai sužeidimai ir traumos, jeigu nepažeisti vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės). Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių darbo užmokesčio dydžio piniginė kompensacija. Atsižvelgiant į tai, kad J. Š. padarytas sveikatos sutrikdymas priskirtas prie lengvų ir vadovaujantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-04-02 įsakymu Nr. IV-125, 4.1. punktu (pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 11 iki 20 dienų, išmokama 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija) Tauragės apskrities VPK viršininko 2018-06-13 įsakymu Nr. 85-TE-14 „Dėl kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėjimo J. Š.“ išmokėjo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją – 1115,43 Eur. Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530, 26 punkte nurodyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) nustatyta tvarka. Atgręžtinio reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iš bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, pagal kurį žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo turi ją atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl tais atvejais, kai už kaltąjį asmenį žalą atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, priešingu atveju būtų pažeista nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Nustačius, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, konstatuotina, jog ieškovas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustai J. Š. kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis. Nurodytos draudimo sąlygos patvirtina, kad nagrinėjamoje situacijoje taikytas alternatyvus žalos kompensavimo būdas įgyvendintas specifine draudimo teisinių santykių forma – privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigūnų ir kitų kategorijų asmenų sveikatos ir gyvybės draudimu, reglamentuojamu specialiųjų įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Draudžiant policijos pareigūnus valstybės lėšomis visam tarnybos laikotarpiui ir išmokant jiems įstatymu nustatyto dydžio kompensacijas už tarnybos metu ar dėl tarnybos patirtus sveikatos sužalojimus, atliekama svarbi socialinė funkcija, nes suteikiamos efektyvios socialinės garantijos ir prielaidos pareigūnams tinkamai vykdyti savo pareigas, kurios garantuotų visuomenei itin svarbių policijos uždavinių (atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus; apsaugoti žmogaus teises ir laisves; užtikrinti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumą ir kt.) įgyvendinimą. Kartu pareigūnui suteikiama materialinė garantija jo sveikatos sužalojimo atveju, nes būtent tokių asmenų tinkama sveikata padeda įgyvendinti jiems pavestas pareigas. Taigi dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taikytina CK 6.290 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį.

Šalies argumentai

Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovė K. A. šiuo metu yra nepilnametė. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), kurie Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-08-25 nutartimi paskirti K. A. nuolatiniu globėju ir juose nustatyta K. A. globos vieta. Taip pat minėta teismo nutartimi nuo 2014-05-13 (duomenys neskelbtini) paskirti K. A. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju. CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šie asmenys turi dalinį veiksnumą (CK 2.8 straipsnis). CK 6.276 straipsnio 1 dalies norma reiškia, kad nepilnametis nuo aštuoniolikos metų už padarytą žalą atsako pats. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Pagal šią įstatymo normą tėvai ar atitinkama institucija atsako subsidiariai, kuri ribojama padariusio asmens pilnametystės, įgyto turto ar uždarbio iki sukankant pilnametystės (CK 6.276 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010).