- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-07
- Bylos Nr.
- 2A-307-357/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Birutė Simonaitienė, Petras Povilaitis
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- V. T., A. T.
- Trečiasis asmuo
- Z. D., A. D., E. B., Šiaulių apskrities viršininko administracijai
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybei, VĮ Registrų centro
- Advokatai
- Saulius Alysas, Anatolij Šichovcov
- Kategorijos
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,
teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl 2008m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams A. T., V. T., tretiesiems asmenims Z. D., A. D., E. B., Šiaulių apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant institucijoms teikiančioms išvadas-Šiaulių miesto savivaldybei, VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl pažeistų teisių gynimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ir patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę A. T. pašalinti šiuos ieškovui padarytus nesusijusius su valdymo netekimu teisės pažeidimus: 1. Įpareigoti atsakovę savavališkai pastatytą tualetą prie jam priklausančio pastato ind.13 I 1m nugriauti, kaip neatitinkantį sanitarijos ir statybos reikalavimų. 2. Nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto - kiemo - valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką t.y. netrukdyti naudotis kieme "E" esančiais ir A. B. priklausančiais statiniais iš A. T. ir jos šeimos narių pusės; neapkrauti bendro naudojimo kiemo asmeninio naudojimo daiktais ir jų nesandėliuoti (kibirai, suolai, šiukšlių konteineriai ir kt.); nestatyti kieme atitvarų (netverti vielų, nekabinti skalbinių ir kt.), trukdančių naudotis bendro naudojimo kiemu; nekliudyti patekti į kiemą ir netrukdyti juo naudotis ieškovui ir jo šeimos nariams. 3. Prašė įpareigoti A. T. perkelti bendro naudojimo kieme laikomą šiukšlių konteinerį į savo ūkinį pastatą. 4. Priteisti iš atsakovės A. T. 1200 Lt turtinės žalos. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pareikštų pradinių reikalavimų – netrukdyti patekti į bendrojo naudojimo kieme esantį tualetą, naudotis tualetu ir antrojo - įpareigoti atsakovę savavališkai pastatytą tualetą prie pastato ind.13J1m perkelti į ankstesnę vietą prie statomo priestato 7J1m, atsisakė (b.l.3,56).
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime teismas nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę A. T. nugriauti lauko tualetą, esantį prie statinio, pažymėto indeksu 13I1 m, nurodo, kad šiuo tualetu naudojasi tik atsakovai, tualetas neatitinka sanitarijos ir statybos normų reikalavimų. Ieškovo atstovai nurodė, kad tualetas neatitinka Šiaulių m. tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003-06-26 sprendimu Nr. T-754, - atsakovai turi turėti paplavų duobę, lauko tualetą, tualetai privalo turėti hidroizoliuotą dugną, turi būti švarūs ir tvarkingi, jų naudotojai turi sudaryti sutartis su fekalijų vežėjais. Tačiau teismas darė išvadą, kad sanitarijos normų nesilaikymas nėra pagrindas nugriauti statinį, norminiai aktai tokios galimybės nenumato. Šią aplinkybę patvirtino ir Šiaulių miesto savivaldybės atstovė V.Kaminskienė, kad nesilaikant taisyklių, namų valdų savininkams taikomos kitokio poveikio priemonės - jie yra baudžiami administracine tvarka, o bendrojo naudojimo tualetas yra arti ieškovui priklausančio statinio-skalbyklos, kuris plane pažymėtas indeksu 9J1ž, tačiau šis statinys nėra teisiškai registruotas. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisė atsirado neteisėtai, negalima ginti tariamų nuosavybės teisių Konstitucijos 23 straipsnio ar kitų nuosavybės teisių apsaugą užtikrinančių teisės aktų pagrindais, nes teisė negali atsirasti neteisės pagrindu. Pats ieškovas yra tualeto bendrasavininkas, todėl taip pat turi pareigą tvarkyti lauko tualetą arba teisę jį nugriauti, gavęs kitų bendrasavininkų sutikimą. Dėl kitų ieškinio reikalavimų nurodė, kad ieškovas pareiškė ieškininį reikalavimą, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę A. T. netrukdyti naudotis kieme ,,E‘‘ esančiais ir ieškovui priklausančiais statiniais iš A. T. ir jos šeimos narių pusės, neapkrauti bendro naudojimo kiemo asmeninio naudojimo daiktais ir jų nesandėliuoti, nestatyti kieme aitvarų, nekliudyti patekti į kiemą ir netrukdyti juo naudotis ieškovui ir jo šeimos nariams. Atsižvelgiant į reikalavimų esmę teismas darė išvadą, kad tokiais reikalavimais ieškovas prašo įpareigoti atsakovę nedaryti pažeidimų ateityje. LR CK 4.98str. numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, kurie yra padaryti, o ne tuos, kurie bus padaryti ateityje, nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis įstatymų bei visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų ir be teismo sprendimo. Ieškovas nenurodo, kokius konkrečiai daiktus ieškovas prašo iškelti iš bendro naudojimo kiemo, nes jokių atsakovų daiktų nėra, o vielos ištemptos aukštai ir vaikščioti kiemu netrukdo. Ieškovas pareiškė reikalavimą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės A. T. 1200 Lt turtinės žalos, nes atsakovai savavališkai nugriovė ieškovui priklausantį statinį 7I1 m. Atsakovai, tretysis asmuo E. B., gyvenanti šioje namų valdoje nuo 1953 metų, nurodė, kad iki 1975 metų statinys 7I1 m priklausė A. B., jis buvo labai prastos būklės, neremontuojamas, todėl 1975 metais A. B. sutikimu buvo nugriautas, o ji ir atsakovės tėvai toje vietoje pasistatė kitus statinius. Šias aplinkybes patvirtino ir VĮ Registrų centro atstovė I. K., kuri nurodė, kad šis statinys 1975 metais buvo perstatytas, tačiau pagal namų valdos techninės apskaitos bylą negalėjo nurodyti, ar buvo pastatytas naujas statinys, ar remontuotas senasis. Šiaulių apygardos teismo nutartyje, priimtoje tarp tų pačių šalių, konstatuota, jog statinys 7I1 m nepriklausė ieškovui A. B..
Apeliaciniu skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-03-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti.
1) Šiaulių m. savivaldybės administracijos gautas 2007-06-21 atsakymas Nr.SSA-163 iš sanitarijos skyriaus yra neteisingas, nes tai ne tas pats tualetas, kuris buvo pastatytas 1965 m. Dabartinis lauko tualetas nekilnojamojo turto registre neregistruotas ir unikalaus numerio neturi, be to jis stovi ne 1975-11-20 Šiaulių tarpmiestinio techninio inventorizavimo biuro plane pažymėtoje vietoje. Lauko tualetas neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005. Įrengiant tualeto rezervuarus pralaidžiuose gruntuose, rezervuaro atitvaroms turi būti naudojami nepralaidūs statybos produktai. Lauko tualetas, kuriuo naudojasi atsakovė A. T., pastatytas nesilaikant atstumų tarp statinių sklype, patvirtintu LR Aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr.705, 2003-12-24 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004. Atsakovės A. T. savavališkai pastatytas ir naudojamas tualetas taip pat neatitinka ir Šiaulių m. tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Šiaulių m. savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimu Nr.T-754. Kiti sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai lauko tualetu nesinaudoja, nes turi įsirengę savo atskirus tualetus. Pastatas 9I1Ž nėra savavališka statyba, nes buvo paveldėtas iš motinos A. B..
2) 1995-07-31 (duomenys neskelbtini) namo bendraturčiai sudarė ir notarų biure patvirtino susitarimą reg.Nr.1-399, kuriuo nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką. Iki šiol ieškovas negali apsigyventi priklausančiame name, nes atsakovė ir jos šeimos nariai neleidžia patekti į vidinį kiemą, plane pažymėtą ind. „E“, bei juo naudotis. Reikalavimą dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis bendro naudojimosi kiemu palaikė.
3) Prašė teismo įpareigoti A. T. perkelti bendro naudojimo kieme laikomą šiukšlių konteinerį į savo ūkinį pastatą, nes yra labai siauras praėjimas ir konteineris stovi arti skalbyklos langų. Tačiau į visus šiuos prašymus Šiaulių m. apylinkės teismas taip pat neatsižvelgė. Teismas taip pat atmetė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, Aldonai ir V. T. be bendraturčių sutikimo nugriovus pastatą (duomenys neskelbtini). Su tuo kategoriškai nesutinka, nes visa byloje esanti medžiaga rodo, kad šį pastatą pastatė A. B.. Tai patvirtina ir 1998-03-27 VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Šiaulių filialo Registracijos pažymėjimas Nr.I-0960 bei Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Šiaulių filialo 1998-03-26 Valdos identifikavimo lapas, pridėti prie bylos žemės mokesčio kvitai. Atsakovai taip pat nei viename iš savo atsiliepimų neneigė fakto, kad pastatas 7I1 m buvo statytas A. B.. Tik teisminio nagrinėjimo metu nurodė aplinkybes, kad 1975 m. statė priestatą-malkinę. Teismas neatsižvelgė į Aldonos ir V. T. skirtingus ir prieštaringus vienas kitam parodymus.
4) Šiaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, jas priteisdamas tik iš ieškovo, nors CPK 94 str. numato, kad ieškovui atsisakius pareikšto ieškinio dėl to, kad pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. A. T. nuo šaligatvio prie namo išvežė lentas ir kitas statybines medžiagas, todėl 2006-10-30 kreipėsi į teismą su papildomu ieškiniu atsižvelgus į pasikeitusias bylos aplinkybes. Advokato S.Alyso apmokėjimo kvitas buvo pateiktas po bylos nagrinėjimo iš esmės, t.y. 2008-03-18.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį Šiaulių apskrities viršininko administracija prašo A. B. apeliacinio skundo nepatenkinti ir 2008-03-31 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimu į ieškinį atsakovai A. T. ir V. T. prašo palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-03-31 sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, priėmė teisėtą sprendimą, kuriuo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Bylos dokumentais nustatyta, kad šalys yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovas A. B. 1998-03-30 paveldėjimo teisės pagrindu yra įgijęs gyvenamojo namo 1A 1m-0.11 dalių žemės sklypo 187/0377 dalis. Atsakovams nuosavybės teise priklauso 25/100 gyvenamojo pastato ginčo statinių dalys (nekilnojamojo turto registro duomenys b.l.102,1t.) bei 93/1377 dalys žemės sklypo bendrojoje nuosavybėje (b.l.5.1t.). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovo reikalaujamas nugriauti lauko tualetas, esantis prie statinio 13I1m, yra teisiškai registruotas 2.8 punkte įrašytas kaip kiemo statinys. VĮ Registro centro Šiaulių filialo pateiktoje namų valdos byloje nurodoma, kad tualetas pastatytas 1965 m. iki 1978 m. perstatytas ir teisiškai registruotas kaip nekilnojamasis daiktas. Šie įrodymai paneigia apelianto motyvus dėl statinio neatitikimo statybos techniniam reglamentui ir šiuo metu galiojančioms normoms, nes nesilaikyta atstumų tarp statinių ir nėra teisinės registracijos, unikalaus numerio nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl ginčo statinio teisinės registracijos, byloje esantys įrodymai paneigia apeliantų dėstomus motyvus, susijusius su ginčo nekilnojamojo daikto valdymu, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Byloje duota VĮ Registrų centro Šiaulių filialo išvada (b/l/13.3t.) patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini) kiemo statiniai, t.y. šuliniai, tualetas, tvoros registruoti vienu unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), o atskiru turto vienetu su savo unikaliu numeriu tualetas šiuo adresu įregistruotas niekada nebuvo (b.l.19.3t.). Tualeto atstumui iki ieškovo nurodomų statinių-ūkinio pastato 13I1m, šalia kurio yra tualetas ir skalbykla 9I1m negali būti keliami statybos techniniai reikalavimai, nes minėti statiniai nėra teisiškai registruoti, tik atlikti kadastriniai matavimai. Kolegijos nuomone, reikšminga gali būti aplinkybė ne dėl tualeto, kaip statinio atitikimo statybos techniniams reikalavimams minėtų statinių atžvilgiu, bet priešingai, ar šių statiniai buvimas šalia teisiškai registruotų ir eksploatuojamų nekilnojamųjų daiktų atitinka statybos techninius reglamentus ir higienos normas.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sanitarijos skyrius nurodė, kad ginčo lauko tualetas patikrinimo metu rastas tvarkingas ir prižiūrimas kiek tai leidžia priežiūros sąlygos, nes dėl A. B. užstatytų statinių negalima privažiuoti ir pasinaudoti asenizacine mašina. Be to nurodoma, kad už lauko tualeto priežiūrą yra atsakingi visi bendrasavininkai (b.l.36.37.54-56.2t). Šiaulių visuomenės centro išvadoje nurodoma, kad atlikus dirvožemio tyrimus užterštumas nenustatytas (b.l.62.64.2t). Tokiu būdu, kolegija apelianto motyvus atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus bylos dokumentais.
Nepagrįstas apelianto motyvas, kad teismas neišsprendė reikalavimų nustatyti naudojimusi kiemu tvarką bei pašalinti teisės pažeidimus, perkelti šiukšlių konteinerį į kitą vietą. Sprendime teismas detaliai motyvavo kad ieškovo teisių pažeidimas, susijęs su trukdymais naudotis „E“ statiniais, kiemu yra neįrodytas, nenustatytas, todėl teismas išspęsdamas šiuos ieškovo reikalavimus atmetė ieškinį. Teismas pagrįstai vadovavosi CK 4.98 str. normomis nustatančiomis savininko teisę reikalauti pašalinti jau atsiradusius teisės pažeidimus ir pagrįstai konstatavo, kad tokie pažeidimai šiuo metu nenustatyti. Ieškovo nurodomų aplinkybių nepatvirtino apklausti tretieji asmenys A. D. Z. D., E. B., o kitų įrodymų ieškovas nepateikė. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo reikalavimų esmė susijusi su galimais pažeidimais ateityje ir negali būti šio ieškinio nagrinėjimo dalyku.
Ieškovo reikalavimas nustatyti kiemo naudojimo, valdymo ir disponavimo tvarką dviprasmiškas, kildinamas ne iš bendrosios nuosavybės teisės nustatymo ir įgyvendinimo pagrindų (CK 4.72 str. 4.75 str.), bet pareikštas savininko teisių gynimą reglamentuojančiais pagrindais. Tokiu būdu, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį ieškovo reikalavimą atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija daro išvadą, kad apelianto prašymas dėl konteinerio perkėlimo yra visiškai neargumentuotas bei nepagrįstas. Nenustatytos aplinkybės kodėl turėtų būti konteineris perkeltas, o bylos dokumentai patvirtina faktinę aplinkybę, kad konteineris yra hermetiškas, pastatytas už A. T. priklausančio ūkinio pastato 11I1m. Bendrojo naudojimo kieme „E“ ši konteinerio buvimo vieta ieškovo A. B. teisių disponuoti jam priklausančios nuosavybės dalimi, nepažeidžia.
Ieškovas reikalavo priteisti žalos atlyginimą už nugriautą buvusį statinį 711m, priklausiusį turto palikėjai A. B.. Apeliantas nepateikė papildomų įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendime ir civilinėje byloje Nr.2-34-201/2006 m. nustatytas aplinkybes, kad statinys 7I1m nepriklausė ieškovui. Kaip minėta, naujų neištirtų įrodymų apeliantas nepateikė, o nagrinėjant apeliacinio skundo ribose, apelianto motyvai neįrodyti. Skunde nurodomas 1998-03-27 dienos registro pažymėjimo išrašas ir 1998-03-26 valdos identifikavimo lapas išduoti pagal inventorizacinę bylą ir nėra atžymų, kad prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą statiniai būtų inventorizuoti statinių buvimo vietoje. Namų valdos byloje nurodyti visi buvę pagalbiniai pastatai ir iki 1998-03-26 paskutinis įrašas apie atliktą pastatų inventorizacinį patikrinimą yra 1986-11-20 (b.l.22.1t). Atmestinas apelianto motyvas dėl atsakovų parodymų nesutapimo, nes atsakovų parodymai teismo posėdžių metu (b.l.107.96.2t) nelaikytini prieštaringais, bet vertintini papildančiais priestato statybos faktines aplinkybes. Be to, ieškinyje nenurodomos žalos atsiradimo faktinės aplinkybės bei laikas, žalos skaičiavimo pagrįstumas, pagrindas ir nepateikti tai įrodantys dokumentai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitimo apeliacinis skundas netenkintinas, nes apelianto nurodytas ieškiniuose teisės pažeidimas nebuvo nustatytas, įrodytas ir pripažintas teismo sprendimu. Todėl ieškovas nepripažintas šalimi, kurios reikalavimai patenkinti iš dalies, tokiu būdu neturi teisės į CPK 94 str. nustatytą dalies išlaidų atlyginimą.
Atmestinas apelianto motyvas dėl atsakovų advokato atstovavimo išlaidų nepagrįsto priteisimo. Bylos dokumentai rodo, kad atsakovai teismo posėdžio metu prašė priteisti 1940 litus už advokato pagalbą ir šią sumą įrodo byloje esantys kvitai. Kvitas (b.l. 68) išduotas iki bylos išnagrinėjimo 2007-01-23 ir šis dokumentas įtrauktas į bylos aprašą. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieškovo atstovai nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ar tai įrodančių dokumentų trūkumo. Todėl nesant įrodymų, apelianto motyvas atmestinas ir vertintina, kad atsakovai įrodė realias 1940 litų atstovavimo pirmojoje instancijoje išlaidas.
Tokiu būdu, kolegija įvertinusi aptartus įrodymus apeliacinį skundą atmeta, o Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą bei priteisia iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas CPK 88-93 straipsnių pagrindais. Ieškovo reikalavimų dalyje, nuo kurių atsisakė byla nutraukiama ir papildoma sprendimo rezoliucinė dalis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Papildyti sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad kitoje ieškinio dalyje bylą nutraukti.
Priteisti iš ieškovo A. B. 1000 litų A. T. ir V. T. lygiomis dalimis atstovavimo išlaidų ir 14.16 litų valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.