- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-19
- Bylos Nr.
- T-193-946/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37713-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- T. G.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. G. prašymą dėl bausmės įskaitymo bei perkėlimo į kitą pataisos įstaigą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose gautas nuteistojo T. G. prašymas, kuriuo jis prašo į Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu jam paskirtą 7 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. spalio 8 d., kuomet jis buvo sulaikytas. Taip pat nuteistasis prašo į galutinę nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę įskaičiuoti laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d., t. y. 5 mėn. 28 d., kurį jis yra išbuvęs lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu arba sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas, perteisiant jį į Pravieniškių atvirąją koloniją.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
T. G. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausmės pridėta visa pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendį neatliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalis (3 mėnesiai 23 dienos) ir 50 MGL (1883 eurų) dydžio bauda, paskirta galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 7 mėnesiams 23 dienoms ir 50 MGL (1883 eurų) dydžio bauda. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę nurodyta atlikti pataisos įstaigoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, jos terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuteistasis prašo į Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu jam paskirtą 7 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. spalio 8 d., kuomet jis buvo sulaikytas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles (2 dalis).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas taip pat nustato, kad į suėmimo ir bausmės laiką taip pat įskaitomas laikinas sulaikymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalis) ir atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsnio 1 dalis, 406 straipsnio 2 dalis).
Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodo sprendimą dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, taip pat dėl suėmimo bei priverčiamosios medicinos priemonės įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai ir kt.
Taigi, iš tokios sisteminės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų analizės spręstina, kad išskyrus kardomąjį kalinimą, laikiną sulaikymą ir atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą (t. y. tik priemones, susijusias su laikinu asmens laisvės atėmimu), jokių kitų kardomųjų ar procesinių prievartos priemonių taikymo laikotarpių įskaitymas į teismo skiriamą bausmę įstatymu nenustatytas.
Kaip nustatyta iš baudžiamosios bylos medžiagos, tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek bylą nagrinėjant teisme, šioje baudžiamoje byloje T. G. nebuvo sulaikytas, taip pat jam nebuvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Nuteistasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi panaikinus Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi nuteistajam taikytą lygtinį paleidimą ir pataisos įstaigos. Būtent vykdant šią, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį, kuria nuteistasis buvo pasiųstas atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, nuteistasis ir buvo sulaikytas. Pažymėtina ir tai, jog Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartyje taip pat nurodyta bausmės pradžia – faktinio nuteistojo sulaikymo diena. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalis buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 7 mėnesiams 23 dienoms ir 50 MGL (1883 eurų) dydžio bauda (b. l. 150-156). Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendis patikslintas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. gruodžio 10 d. (b. l. 179-180). Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą įskaityti į Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu jam paskirtą 7 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmę laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. spalio 8 d., kadangi jo sulaikymo laikas yra nurodytas skaičiuoti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartyje.
Taip pat nuteistasis prašo į galutinę nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę įskaičiuoti laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d., t. y. 5 mėn. 28 d., kurį jis yra išbuvęs lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu.
Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 5 punkte nustatyta, jog probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. To paties straipsnio 9 punkte įtvirtinta, kad probuojamojo priežiūra – tai tarpusavyje suderintų probuojamojo resocializacijos ir elgesio kontrolės priemonių visuma. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis bausmių rūšių sąrašas, kurios gali būti skiriamos nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir, kurios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio tvarka, gali būti sudedamos, įskaitomos ar keičiamos. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnyje nustatytais santykiais į bausmę nuteistajam įskaitoma laikinajame sulaikyme, kardomajame kalinime (suėmime) ar stacionarios teismo psichiatrinės ekspertizės įstaigoje išbūtas laikas. Minėtu teisiniu reguliavimu nėra numatytas (nei imperatyviai, nei dispozityviai) įskaitymas į terminuoto laisvės atėmimo bausmę iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo taikytos valstybės probacijos laikas, todėl teismas neturi nei pareigos, nei diskrecijos nagrinėjamam prašymui tenkinti. Toks teisinis reguliavimas nustatytas todėl, kad valstybės probacija nėra bausmė, ją sudarančios poveikio priemonės nusikaltusiam asmeniui nėra nuteistojo laisvės apribojimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio prasme. Jų paskirtis yra alternatyviu bausmei būdu, per nuteistojo resocializaciją ir elgesio kontrolę, pasiekti bausmės skyrimu bendrąja tvarka siekiamus tikslus be realaus pačios bausmės atlikimo. Nuteistajam nesilaikant probacijos sąlygų ir teismui Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto tvarka panaikinus jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jis privalo atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, probacijos laikas į ją neįskaitomas. Nuteistajam nesilaikius probacijos sąlygų, jos laiko įskaitymas į bausmę prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui, sprendžiant priešingai, būtų paneigta probacijos esmė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog tenkinti nuteistojo T. G. prašymo nėra jokio teisinio pagrindo.
Taip pat nuteistasis T. G. prašo sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas, perteisiant jį į Pravieniškių atvirąją koloniją.
Teismas pažymi, kad nuteistųjų perkėlimą į kitas pataisos įstaigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK). BVK 69 straipsnis numato nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas sąlygas ir tvarką. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (BVK 69 straipsnio 6 dalis). Būtent šių teisinių normų pagrindu po nuosprendžio įsiteisėjimo yra sprendžiamas nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą klausimas, įstatymų leidėjas nėra numatęs teismų kompetencijos perkelti nuteistuosius iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą. Todėl nuteistojo T. G. prašymas perkelti jį į kitą bausmės atlikimo vietą – Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, atmestinas.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistieji dėl bausmės atlikimo vietos pakeitimo turi teisę kreiptis į administraciją pataisos įstaigos, kurioje atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 1 dalimi, 362 straipsniu, 364 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas
nutaria:
T. G. prašymo dėl bausmės įskaitymo bei perkėlimo į kitą pataisos įstaigą netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.