Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2022-04-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-176-1131/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-04-11
Bylos Nr.
A6.-176-1131/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00240-2022-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Asta Benetytė (pirm.)
Pažeidėjas
A. K.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-176-1131/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00240-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. K., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., nuo 2020 m. liepos 23 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovės) vadovu ir atsakingu asmeniu, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui (152 752,95 Eur), nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d. atsiskaitinėjo su prekių ir paslaugų tiekėjais (V. T., UAB (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini) , A. K., A. L., G. M., UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), paskolos dengimas) ir neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI teises. Šiais veiksmais A. K. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. į teismo posėdį, vykusį 2022 m. kovo 30 d. 9.30 val. neatvyko (jam buvo tinkamai bei laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką). 2022 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme el. paštu buvo gautas A. K. prašymas, kuriame nurodoma, kad jam yra žinoma apie bylos nagrinėjimą, su pažeidimu sutinka, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi ir prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nes papildomų įrodymų ir paaiškinimų daugiau neturi. A. K. prašė taip pat skirti jam mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Pagal ANK 630 straipsnio 2 dalį administracinio nusižengimo byla rašytinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama ir tais atvejais, kai asmuo pripažįsta kaltę ir atskiru pareiškimu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui bei atsižvelgus į tai, kad A. K. pateiktame prašyme nurodė, jog prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, taip pat byloje esant pakankamai duomenų išsamiai ir teisingai išnagrinėti bylą, teismas sprendžia, kad byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 3 d. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) duomenimis turėjo 159 690,95 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, iš kurios 158 476,03 Eur PVM mokestinė nepriemoka, susidariusi nuo 2021 m. vasario 26 d., 1 110,71 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka už 2021 m. sausio, vasario, kovo, liepos, spalio ir gruodžio mėnesius) ir 104,21 pelno mokesčio avanso mokestinė nepriemoka, susidariusi nuo 2021 m. kovo 16 d. (mokestinė nepriemoka už 2021 m.). UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartis, tačiau nevykdė mokestinių paskolos sutarčių sąlygų, nemokėjo įmokų pagal sutarčių grafikus, todėl 2022 m. kovo 3 d. mokestinės paskolos sutartys buvo nutrauktos. Siekiant išieškoto aukščiau nurodytą mokestinę nepriemoką, per laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 26 d. iki 2022 m. vasario 1 d. VMI priėmė 3 nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir 2022 m. sausio 6 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Pagal VMI nurodymus nurašyta 8,04 Eur ir 10,00 Eur įskaityta iš permokų. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą buvo pateikti paklausimai bankams dėl lėšų judėjimo Bendrovės sąskaitose, esančiuose AB SEB bankas, AB Šiaulių banko Vilniaus filialas ir Luminor Bank AS Lietuvos skyrius nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. Gavus duomenis iš minėtų bankų, iš pateiktų Bendrovės sąskaitų išrašų buvo nustatyta, kad Bendrovė per laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. vasario 1 d., turėdama mokestinę nepriemoką valstybei, atsiskaitė su kitais, žemesnės eilės kreditoriais (tiekėjais (V. T., UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), A. K., A. L., G. M., UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), paskolos dengimas) (b. l. 2-42).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 12 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-528/2009).

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. nuo 2020 m. liepos 23 d. iki dabar yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Be to, iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 3 d. turėjo mokestinę nepriemoką 56 176,24 Eur, 2022 m. kovo 3 d. Bendrovė turėjo 159 690,95 Eur mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. UAB (duomenys neskelbtini), turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais: 2021 m. spalio 6 d. V. T. sumokėta 8463,95 Eur, 2021 m. spalio 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta 968,00 Eur, 2021 m. spalio 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta 1210,00 Eur, 2021 m. lapkričio 4 d. A. K. sumokėta 4614,83 Eur (skolos grąžinimas), 2021 m. lapkričio 7 d. A. L. sumokėta 13 022,50 Eur, 2021 m. lapkričio 7 d. G. M. sumokėta 13 022,50 Eur, 2021 m. lapkričio 10 d. A. K. sumokėta 25 141,00 Eur (paskolos grąžinimas), 2021 m. lapkričio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta 2 138,55 Eur, 2021 m. lapkričio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta 700,00 Eur, 2021 m. lapkričio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta 20 000,00 Eur, 2021 m. lapkričio 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta 20 000,00 Eur, 2021 m. spalio 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta 1 612,17 Eur, 2021 m. spalio 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta 1 332,48 Eur, 2021 m. spalio 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta 1612,17 Eur, 2021 m. spalio 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta 1 332,48 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad A. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, teikdamas pirmenybę atsiskaitymams su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais, neužtikrino imperatyvaus įstatymo reikalavimo – CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tokiu būdu tyčia pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, be to, bendrovės vadovas, kaip jau minėta, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. K., žinodamas, jog jo vadovaujama įmonė turėjo nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais Bendrovės kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile su valstybės biudžetu pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, A. K. įmonės finansinių sunkumų laikotarpiu privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė, tokiu būdu pažeisdamas savo kreditoriaus VMI teises. Atsižvelgiant į tai, jo veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI pareiškime nurodyta, kad A. K., nuo 2020 m. liepos 23 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir atsakingu asmeniu, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui (152 752,95 Eur), nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. vasario 1 d. atsiskaitinėjo su prekių ir paslaugų tiekėjais ir neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau pagal byloje pateiktus VMI įrodymu matyti, kad minėti mokėjimai buvo vykdomi iki 2021 m. gruodžio 3 d. Atsižvelgiant į tai, VMI pareiškime nurodytas laikotarpis, kai A. K. vykdė mokėjimus už prekes ir paslaugas pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, tikslintinas, nurodant laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d. Šis tikslinimas nesunkina jo teisinės padėties.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

A. K. nenurodė ir byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog susidariusi mokestinė nepriemoka valstybei buvo pakankamai didelė.

Tačiau teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. prisipažino padaręs nurodytą administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis –neteistas (b. l. 63-64), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 59-62), už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą traukiamas atsakomybėn pirmą kartą, dirba (b. l. 57-58). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad jis geranoriškai bendradarbiavo su teismu, paaiškino savo pažeidimo padarymo aplinkybes, taigi, jog A. K. nėra piktybinis pažeidėjas, teismas taip pat nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų pagrindo teigti, jog su VMI buvo neatsiskaitoma piktybiškai. Įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – minimalaus dydžio bauda.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. neprašė baudos išdėstyti, tačiau teismas atsižvelgęs į ekonominę ir epidemiologinę situaciją Lietuvos Respublikoje, dėl ko įmonės gali susidurti su finansiniais sunkumais, mano, kad yra tikslinga, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 20 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti A. K. paskirtos 1400 Eur dydžio baudos mokėjimą 20 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 70 eurų įmoką.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) (nuo 2020 m. birželio 26 d. ši sąskaita uždaroma), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą – A6.-176-1131/2022.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė