- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-04
- Bylos Nr.
- I-2567-583/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01753-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Dalia Gumuliauskienė, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- I.Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Gumuliauskienės ir Aušrelės Mažrimienės,
2015 m. spalio 27 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I.Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I.Ž. kreipėsi į teismą, prašydama:
Panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-08-13 sprendimą Nr. (1.31.)-TPB-158-15 ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą;Priteisti iš atsakovo 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos teisme iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo dienos.
Šalies argumentai
Skunde I.Ž. nurodo, kad 2015-08-07 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą reg. Nr. ATP-1391, prašydama skirti advokatą byloje su AB „Klaipėdos vanduo“ dėl skolų panaikinimo, tačiau ginčijamu administraciniu aktu atsakovas nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą. Mano, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neįrodė, kad negali paskirti pareiškėjai advokato daugiau nei 2 bylose, kuriose teismo procesai nėra užbaigti ne dėl pareiškėjos kaltės. Pabrėžia, kad advokato pagalba pareiškėjai reikalinga skubiai, nes kitaip jos padėtis gali pasunkėti negrįžtamai. Tvirtina, jog dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė moralinę žalą – gaišta laiką, susigadino sveikatą yra priversta žemintis, kurią vertina 10000 eurų. Taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriuje (toliau ir Klaipėdos skyrius) 2015-08-07 gautas pareiškėjos I.Ž. prašymas reg. Nr. ATP-1391 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos, už UAB „Klaipėdos vanduo“ paslaugas, panaikinimo. Pažymi, jog Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, nustatė, kad sprendimo priėmimo metu pareiškėjai antrinė teisinė pagalba buvo teikiama 2 bylose pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-06-03 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-898-15 civilinėje byloje Nr. 2-7059-642/2015 ir Klaipėdos skyriaus 2015-08-07 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1213-15 civilinėje byloje dėl antstolio A.S. neteisėto prašymo vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/03082. Remiasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau ir Įstatymas) 14 straipsnio 7 dalimi, kurioje numatyta, kad pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisine pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2-14 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dvejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės pagalbos išlaidų. Pabrėžia, kad I.Ž. 2015-08-07 prašyme reg. Nr. ATP-1391 nurodė, kad nesutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, jeigu vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsniu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus. Nurodo, jog remiantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, todėl I.Ž. ginčijamu 2015-08-13 sprendimu Nr. (1.31.)-TPB-158-15 pagrįstai ir teisėtai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą. Prašo netenkinti pareiškėjos prašymo atlyginti neturtinę žalą, kadangi I.Ž. nepateikė argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.
Pareiškėja ir atsakovų atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepime prašoma bylą nagrinėti nedalyvaujant. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-08-13 sprendimo Nr. (1.31.)-TPB-158-15, kuriuo I.Ž. atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, siekia įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą bei prisiteisti patirtą neturtinę žalą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis laiduoja asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tokia asmens teisė gali būti realizuota, pasinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba, kurios teikimą nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog Įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, o to paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Įstatymo 9 straipsnis nustato, kad Tarnybos uždavinys – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal šį Įstatymą. Įgyvendindama nurodytą uždavinį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, atlieka kitas Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.). Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principu. Kad šis principas būtų įgyvendintas, Įstatyme yra numatytos tam tikros išimtys, t. y. nurodyti atvejai, kada valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama (arba nutraukiama). Antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai yra išvardinti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje. Nagrinėjamu atveju yra aktualus šio straipsnio 7 dalies 9 punktas, kuris numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad I.Ž. 2015-08-07 prašymu reg. Nr. ATP-1391 kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydama kuo skubiau paskirti jai advokatą paruošti ieškiniui byloje su AB „Klaipėdos vanduo“ dėl skolos panaikinimo. Pildydama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-04-27 įsakymu Nr. 1R-124 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-12-27 įsakymo Nr. 1R-124 redakcija) patvirtintą Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formą, grafoje - „Jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsniu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus, kitą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 procentus) apmokėti“ – pareiškėja pažymėjo atsakymą „Nesutinku“. Ginčijamu 2015-08-13 sprendimu Nr. (1.31.)TPB-158-15 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius atsisakė teikti I.Ž. antrinę teisinę pagalbą, vadovaudamasis inter alia Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu.
Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–15 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 25 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėtina, jog sutikimas apmokėti likusią antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį turi būti aiškiai išreikštas norinčio gauti antrinę teisinę pagalbą asmens prašyme (Įstatymo 19 str. 1 d.), priešingu atveju, kaip minėta, tai sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti teikti pareiškėjui Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas.
Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčijamo 2015-08-13 sprendimo Nr. (1.31)TPB-158-15 priėmimo metu galiojo atsakovo 2015-06-03 sprendimas Nr. (1.31)-TPA-898-15 ir 2015-08-07 sprendimas Nr. (1.31.)-TPA-1213-15, kuriais I.Ž. buvo skirta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Vadinasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išvada, jog I.Ž. siekia gauti antrinę teisinę pagalbą jau trečioje byloje, tačiau jos teisę į visiškai nemokamą antrinę teisinę pagalbą Įstatymas riboja dvejomis bylomis, yra teisinga.
Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 5 punktu pareiškėjas privalo laikydamasis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Šiuo atveju atsižvelgusi į tai, kad I.Ž. kategoriškai nesutinka pati apmokėti 50 ar 75 procentų būsimų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. nenustačiusi vienos privalomų antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygų, Tarnyba priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą netenkinti 2015-08-07 I.Ž. prašymo. Akivaizdu, kad teisinės pagalbos teikimas tokioje situacijoje neatitiktų bendrųjų Įstatymo apibrėžtų jos teikimo sąlygų, taip pat akivaizdžiai prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principams (Įstatymo 3 straipsnis).
Įvertinus tai, kad skundžiamu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-08-13 sprendimu Nr. (1.31)-TPB-158-15 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atsakovas pagrįstai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjos 2015-08-07 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą reg. Nr. ATP-246, ir nėra teisinių prielaidų šio administracinio akto panaikinimui, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą priimti naują sprendimą.
Pareiškėja I.Ž. skundu taip pat prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos.
Žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau - CK). Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Pagal šią CK normą būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų (valstybės institucijos) veiksmų (neveikimo) neteisėtumo faktas. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika - jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė (turtinei ir neturtinei žalai atlyginti) įstatymai numato būtinų tam sąlygų visetą: neteisėtą pareigūnų veiką, t.y. netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą, žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir pareigūnų kaltę. Nesant bent vieno iš šių elementų civilinė atsakomybe negalima.
Nors pareiškėja teigia patirianti nepatogumus, išgyvenimus, tačiau šioje byloje nenustatyta, jog atsakovas veikė neteisėtai ar pažeidė jo veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, todėl teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra paneigiama, nesant bent vieno privalomo elemento valstybės viešajai atsakomybei atsirasti.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, ji neįgijo teisės į išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos I.Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.