- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-06-25
- Bylos Nr.
- 1-1748-946/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11445-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- BK
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Dziegoraičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. R., gim. (duomenys neskelbtini) Utenos raj., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis KB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 2011-04-04 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 str. 2 d. – paskirta galutinė bausmė 3 metų laisvės atėmimas, 2013-11-25 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeitus 2011-04-04 Kauno apygardos teismo nuosprendį, paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams (bausmė atlikta),
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. 2015-02-24 apie 15.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas neblaivus, konflikto metu, batu vieną kartą trenkė buvusiai sutuoktinei L. R. į galvą bei pastūmė savo dukrą R. R., dėl ko ši atsitrenkė veidu į sieną, tuo sukeldamas L. R. ir R. R. fizinį skausmą.
Be to, jis 2015-04-16 apie 16.15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas neblaivus, konflikto metu, ne mažiau kaip du kartus sudavė ranka sūnui S. R. į galvos sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl 2015-02-24 įvykio prisipažino visiškai ir parodė, jog su L. R. santuokoje pragyveno 10 m., išsiskyrė 2001 m., tačiau visą laiką gyvena kartu, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. L. dirba mokytoja, prasirgo meningitu, todėl yra labai jautri, nervinga, greitai užpyksta, kartais be jokios priežasties. 2015-02-24 apie 15.00 val. jis grįžo namo truputį išgėręs, tarp jo ir L. iškart įvyko konfliktas, nes L. nepakenčia alkoholio kvapo ir visada pyksta, kai grįžta išgėręs. Ji pradėjo ant jo šaukti, jis prašė nerėkti, atstoti, tačiau L. nenusiramino, pradėjo į jį mėtyti batus, sakydama, kad susirinktų batus ir nešdintųsi iš namų. Nesusivaldęs jis taip pat pradėjo mėtyti batus į L., vienas iš jų pataikė į galvą, dukra R. R. pamačiusi jų konfliktą, stojo ginti motinos, pradėjo jį stumti nuo motinos, tada jis pastūmė dukrą nuo savęs ir ji atsitrenkė į sieną. Netrukus atvyko policija ir nuvežė jį į komisariatą.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl 2015-04-16 įvykio prisipažino visiškai ir parodė, jog 2015-04-16 jis namo parėjo išgėręs, išgėrė apie 100 g., degtinės. Kai parėjo namo, šiek tiek pabuvęs nusprendė išeiti į lauką, einant koridoriumi sūnus S. jam užstojo kelią, jis jo paprašė pasitraukti, tačiau sūnus nepraleido, pargriovė ant žemės, pasakė, kad jam nenurodinės, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, į veidą. Konflikto metu su sūnumi buvo neblaivus ir dėl to sudavė sūnui kelis smūgius ranka į galvos sritį. Nepamena, kiek kartų sudavė. Nors ankstesnės apklausos metu minėjo, jog ir sūnus sudavė smūgius ir prašė išduoti siuntimą pas teismo medicinos ekspertus, tačiau nuvykęs nebuvo, kadangi sužalojimų nepatyrė. Tuo metu neprisipažino, nes manė, kad sūnus kaltas, kadangi konflikto metu jie susitumdė, konflikto iniciatorius buvo jis pats, bei jis sudavė sūnui smūgius. Šiuo metu su sūnumi susitaikė, jo atsiprašė, nuoširdžiai gailisi sūnui sukėlęs fizinį skausmą, pažada daugiau nenusikalsti, šiuo metu nebegeria, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 39, 46, 49).
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Nukentėjusiosios R. R. parodymais, kuri parodė, kad 2015-02-24 apie 15.00 val. į namus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sugrįžo jos tėtis R. R., jis buvo girtas ir pradėjo konfliktuoti su mama L. R., konflikto metu tėtis į jas pradėjo mėtyti batus. Buto koridoriuje ji norėjo apginti savo mamą, tačiau tėtis pastūmė dukrą, ji atsitrenkė į veidu į sieną, bei susitrenkė veidą. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Šiuo metu, su tėvu susitaikė, jis atsiprašė, pasižadėjo daugiau nesmurtauti. Sužalojimai nepadaryti, civilinio ieškinio nereikš, prašo ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nutraukti (b. l. 14, 17).
Nukentėjusiosios L. R. parodymais, kuri parodė, kad su R. R. išsiskyrė 2001 m., tačiau visus šiuos metus jis gyvena jos bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Jis jau daug metų turi problemų dėl alkoholio vartojimo, kai būna neblaivus su juo neįmanoma susikalbėti, iš karto kyla konfliktai. 2015-02-24 apie 15.00 val. grįžusi namo prie buto durų rado R., buvo matyti, jog jis neblaivus. Jis norėjo patekti į namus, nors bute buvo jos dukra, ji kažkodėl nenorėjo jo įsileisti. L. atrakino buto duris, ir kartu įėjo į butą, kadangi R. buvo išgėręs, jo drabužiai buvo purvini, jam sunkiai sekėsi stovėti, ji pasakė, kad jis niekur neitų ir nusirengtų koridoriuje ir pasodino jį ant suolelio, tačiau, tikriausiai R. tai nepatiko, tad tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu R. pradėjo mėtyti batus į ją ir jos dukrą, vienu batu jai pataikė į dešinę galvos pusę, į ausį, tai sukėlė jai fizinį skausmą. Ji su dukra atsidarė vonios duris, kad mėtomi batai nepataikytų į jas. L. įėjo į vonią, jai iš paskos norėjo eiti ir R., tačiau kelią užstojo dukra, tad jis ją pastūmė ir ši veidu trenkėsi į sieną. Tuo metu L. nubėgo į miegamąjį ir užsirakino, ten paskambino į policiją, tuo metu, kas vyko tarp R. ir R., L. nematė, tik girdėjo triukšmą, trenksmus. K. L. išėjo iš kambario, pamatė, jog dukros ta veido vieta, kuria ji trenkėsi į sieną, buvo patinusi. R. nuėjo į svetainę. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir R. sulaikė. K. L. su R. nenori kartu gyventi, šiuo metu tvarko dokumentus, dėl jo iškeldinimo iš jos buto. Šiuo metu su R. susitaikė, jis atsiprašė. Sužalojimai jai nepadaryti, civilinio ieškinio nereikš, prašo ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nutraukti. (b. l. 20, 22).
Nukentėjusiojo S. R. parodymais, kuris parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su tėvais R. R., L. R. ir seserimi R. Parodė, jog 2015-04-16 visą dieną buvo namuose su tėvu, mama grįžo tik apie 16.00 val. Mamai grįžus namo, tėvas žiūrėjo televizorių dideliu garsu, tuo metu akivaizdžiai matėsi, jog jis yra neblaivus, tada mama išjungė televizorių, o tėvas vėl įsijungė, tuomet S. paėmė nuotolinio valdymo pultelį ir nusinešė į savo kambarį. Tėvas atėjo į jo kambarį, tuo metu jis stovėdamas prie durų pasakė, jog neitų, tačiau tėvas pradėjo jį stumdyti, vartoti necenzūrinius žodžius jo ir mamos atžvilgiu, bandė trenkti. Tada jis pargriovė tėvą ir jie pradėjo grumtis, grumtynių metu tėvas trenkė jam į veidą ne mažiau kaip du kartus, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Stiprių sužalojimų nepatyrė, tik veido sumušimą, todėl atsisakė teismo medicinos ekspertizės. Visą įvykį matė mama. Nurodo, jog tai ne pirmas kartas, kuomet tėvas naudoja smurtą namuose (b. l. 32).
2015-02-24 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuota, jog fizinį skausmą patyrė L. R. ir R. R. (b. l. 4-5).
2015-02-24 įvykio vietos apžiūros protokolu, kur užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 6-7).
2015-04-16 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuoti S. R. patirti sužalojimai (b. l. 26-27).
2015-04-16 įvykio vietos apžiūros protokolu, kur užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 28-29).
2015-02-24 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kur R. R. 2015-02-24 15:49:58 nustatytas 2,59 ‰ promilių girtumas (b. l. 34).
2015-04-16 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kur R. R. 2015-04-16 17:12:08 nustatytas 1,32 ‰ promilių girtumas (b. l. 41).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. R. 2015-02-24 apie 15.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas neblaivus, konflikto metu, batu vieną kartą trenkė buvusiai sutuoktinei L. R. į galvą bei pastūmė savo dukrą R. R., dėl ko ši atsitrenkė veidu į sieną, tuo sukeldamas L. R. ir R. R. fizinį skausmą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo sugyventinei ir dukrai sukėlė fizinį skausmą konflikto metu, smurtiniai veiksmai pasireiškė pastūmimais, kas rodo, kad kaltinamasis buvo neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš savo šeimos nares ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, objektyviai juos įrodo nustatytas veikos pobūdis ir poveikio į nukentėjusiąsias stiprumas. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusiosios yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.
Be to, kaltinamasis R. R. 2015-04-16 apie 16.15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas neblaivus, konflikto metu, ne mažiau kaip du kartus sudavė ranka sūnui S. R. į galvos sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo sūnui sukėlė fizinį skausmą konflikto metu, smurtiniai veiksmai pasireiškė smūgių sudavimu į galvos sritį, kas rodo, kad kaltinamasis buvo neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš savo šeimos narį ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina nukentėjusiojo parodymai, objektyviai juos įrodo nustatytas veikos pobūdis ir poveikio į nukentėjusįjį stiprumas. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.
Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąjį R. R. pripažinti kaltu, padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką (2015-02-24 epizodas) ir paskirti bausmę. Taip pat būtų pagrindas kaltinamąjį R. R. pripažinti kaltu, padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką (2015-04-16 epizodas) ir paskirti bausmę.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
R. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 99).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (2 epizodai) (BK 11 str. 3 d.). Jis teistas (b. l. 67, 73-92), administracine tvarka šiais metais nebaustas (b. l. 66), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 95), LSMUL Kauno klinikų Šeimos psichiatro kabineto įskaitoje neregistruotas (b. l. 97).
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. (2015-02-24 epizodas), padarymą pagrįstai prašoma skirti 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 5 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. (2015-04-16 epizodas), padarymą pagrįstai prašoma skirti 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 4 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Teismo nuomone, prokuroro pasiūlytos bausmės rūšis ir jų dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, todėl, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str., paskirtina R. R. baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu R. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-02-24 15.11 val. iki 2015-02-25 17.35 val. ir nuo 2015-04-16 16.20 val. iki 2015-04-17 13.46 val. (b. l. 52, 54, 58).
Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. c) laikiname sulaikyme išbūtas laikas – dvi paros prilyginamos keturioms laisvės apribojimo dienoms ir įskaitytina į kaltinamajam paskirtą bausmę.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54, 62), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui, nėra.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,
nusprendžia:
R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (2015-02-24 epizodas), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. R. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 3 (trijų) mėnesių 10 (dienų) laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (2015-04-16 epizodas), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. R. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 2 (dviejų) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 3 d., paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir paskirti R. R. galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str., paskirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015-02-24 iki 2015-02-25 ir nuo 2015-04-16 iki 2015-04-17 (dvi dienos), šias dvi dienas laikinojo sulaikymo prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą rašytinį pasižadėjimą panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.