Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-706-990/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-25
Bylos Nr.: II-706-990/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01898-2021-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Mindaugas Ražanskas (pirm.)
Pažeidėjas: UAB „L.“, LTU INVEST
Institucija: VALSTYBINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOS prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas

Kategorijos

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-706-990/2021

Teisminis procesas Nr. 4-68-3-01898-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.4; 21.10.3 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2021 m. lapkričio 25 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorėms Rūtai Purickaitei, Rasai Glovickytei – Liobienei,administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „L.“ atstovui R. B. (R. B.),

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atstovėms Sigitai Narbutytei, Kristinai Varatinskytei,

naudodamasis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „L.“ direktoriaus K. Ž. skundą dėl Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento laikinai einančios Pirmojo statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos pareigas A. P. 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo, kuriuo UAB „L.“ už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 56 straipsnio 5 ir 9 dalyse, padarymą skirta administracinė nuobauda – 3 300 eurų dydžio bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamu nutarimu nustatytos aplinkybės

1. Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento laikinai einanti Pirmojo statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos pareigas A. P., nustačiusi, kad UAB „L.“ savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, atliko gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimą, kuomet buvo atlikti šie darbai: pakeista stogo konfigūracija, suformuojant tris naujus tūrinius stoglangius (naujai įrengtų stoglangių išmatavimai: rytinėje pastato stogo dalyje - ilgis - 2,98 m., plotis - 2,38 m, aukštis - 2,65 m; pietinėje pastato stogo dalyje - ilgis - 4,1 m., plotis - 1,7 m, aukštis - 2,67 m; vakarinėje pastato stogo dalyje - ilgis - 2,84 m, plotis - 2,37 m, aukštis - 2,48 m), rytinėje pastato stogo dalyje sumontuoti du plokštuminiai (Velux tipo) stoglangiai, keičiama stogo danga, be to, UAB „L.“ savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinėje pusėje prie gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rūsio patalpų naujai įrengė kitos paskirties inžinerinį statinį - apie 17,62 m ilgio ir 1,82 m aukščio pamatinių blokelių atraminę sienelę (II grupės nesudėtingas statinys), 2021 m. rugpjūčio 24 d nutarimu UAB „L.“ už administracinių nusižengimų, numatytų Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 ir 9 dalyse, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 3 300 eurų dydžio baudą.

II. Skundo argumentai

2. 2021 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas UAB „L.“ direktoriaus K. Ž. skundas, kuriame pareiškėjas nurodo, kad pastate atliekami darbai nepriskiriami pastato rekonstravimo darbų kategorijai ir jiems nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Atlikdama darbus bendrovė vadovavosi Inspekcijos viešai paskelbta konsultacija, dėl ko, net ir esant pagrindui konstatuoti pažeidimą, bendrovė turėtu būti atleista nuo atsakomybės remiantis ANK 21 straipsnio nuostatomis. Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje nurodyta, kad statinio rekonstravimas - statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, ploti, aukštį ir pan.). Pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje nurodyta, kad statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Reglamento 10 punkte nurodyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas - pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiomis konstrukcijomis.

3. Pareiškime nurodyta, kad Inspekcija pateikė išaiškinimą, jog esminis skirtumas, lemiantis statybos darbų priskyrimą kapitalinio remonto ar rekonstravimo statybos rūšiai, yra tas, kad perstatant statinio laikančiąsias konstrukcijas kapitalinio remonto atveju jokie statinio išorės matmenys nesikeičia, o rekonstravimo atveju pasikeičia bet kurie statinio išorės matmenys. Nurodytu atveju bendrovė neatliko jokių veiksmų, kurie kvalifikuotų jos atliekamus darbus kaip pastato rekonstrukciją, kadangi pagrindiniai pastato rodikliai – nei užstatymo plotas, nei aukštis, plotis, nei intensyvumas. Bendrovė šias aplinkybes nurodė Inspekcijai bylos nagrinėjimo Inspekcijoje metu, tačiau Inspekcijos atstovai į jas neatsižvelgė, šių argumentu nutarime nepaneigė, nepateikė jų atmetimo motyvų.

4. Skunde taip pat nurodyta, kad, nors Inspekcija konstatavo ir kitą esą pareiškėjo padarytą nusižengimą, t. y. atraminės sienelės pastatymą sklype neturint statybą leidžiančio dokumento, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalies reikalavimus, tačiau bylos nagrinėjimo metu Inspekcijos atstovai, atlikę faktinių aplinkybių konstatavimą ir dalyvavę surašant administracinio nusižengimo protokolą, pripažino, kad sienelei, kurios aukštis nesiekia 1 metro, nėra reikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas. Jie pripažino, jog aplinkybių konstatavimo metu buvo užfiksuotas nutarime nurodytas sienelės aukštis, tačiau jis matuotas ne nuo nulinės altitudės, t. y. tos, kuri matoma tik pilnai sklype įrengus gerbūvį. Faktinės padėties fiksavimo metu gerbūvio įrengimo darbai nebuvo atlikti, todėl nėra galimybės nustatyti, ar sienelė yra iki 1 metro aukščio, ar daugiau, kadangi dalis jos gali būti po žeme, t. y. neįskaičiuojama į aukštį. Pareiškėjas prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti, priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-5).

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

5. Teismo posėdžio metu UAB „L.“ atstovas R. B. parodė, kad jo pateiktoje nuotraukoje užfiksuota, jog įvykio vietoje vis dar vykdomi aplinkos tvarkymo darbai. Sienelės aukštis, skaičiuojant pagal blokus, yra nepilnai 6 blokai, o kiekvieno bloko aukštis 25 cm, taigi sienelės aukštis yra 1,5 metro, tačiau sienelės apačia yra užpilama, be to, dar bus nupjautas viršutinis sluoksnis, priklausomai nuo aplinkos gerbūvio, ir bendras sienelės aukštis neviršys 1 metro, o leidimas jos statybai nebus reikalingas. Tuo metu, kai buvo fiksuojamas menamas pažeidimas, darbai buvo eigoje ir negalima buvo nustatyti, ar tai yra būsimasis statinys, kuriam neva reikalingas leidimas, ar ne. Inspekcija neįrodė, kad buvo reikalingas statybos leidimas pastato rekonstrukcijai, nes pastato rekonstrukcija nebuvo atlikta ir Inspekcija byloje nepagrindė jokiais įrodymais, kad rekonstrukciniai darbai buvo atliekami, nes pastato išoriniai matmenys nepakito, o tai kvalifikuojantis požymis, sprendžiant, kada rekonstrukcija atliekama, kada ne. Iš nuotraukos yra matoma, kad langus pakelti galima 30 cm. Jo pateikta nuotrauka parodo, kad gerbūvis dar nesutvarkytas, todėl nežinoma, koks bus bendras gerbūvio aukštis, dėl ko sienelė galėjo būti išmūryta šiek tiek didesnė. Taip nusprendė darbų vadovai. Situacija buvo užfiksuota nepabaigus darbų. Inspekcija pripažino tiek savo 2021 m. spalio 20 d. paaiškinimuose, tiek ir dabar, kad sienelės aukštis yra skaičiuojamas nuo žemesnio žemės paviršiaus. Žemesnis žemės paviršius nustatomas tokiu atveju ir tokiu metu, kai yra suformuotas gerbūvis. Sienelės aukštis neviršija nustatyto 1 metro reikalavimo, todėl dokumentas, leidžiantis statybą, jam nėra privalomas. Jokie teisės aktai nenustato aiškių taisyklių, nereglamentuoja, kuriuo metu ir koks tas žemesnis žemės paviršius turi būti ir kaip jis yra nustatomas, todėl visi neaiškumai turi būti vertinami pareiškėjo naudai. Pareiškėjas dar 2021 m. balandžio 29 d. rašte aiškiai nurodė, kad rūsio patalpos turėjo lauko prieduobę, kurių būklė buvo nepatenkinama, jos neatliko savo funkcijų, todėl reikėjo konstrukciją sutvirtinti. Tai visiškai paneigia aplinkybę, kurią teigia inspekcija, kad jokių prieduobių nebuvo ir sienelė išmūryta iš naujo. Turtas buvo įsigytas iš varžytinių ir jis buvo labai prastos būklės. Inspekcija netyrė, kokios konstrukcijos buvo sklype ir daro nepagrįstas išvadas, kad tokių konstrukcijų nebuvo. Jis pateikė duomenis, kad prieduobės egzistavo ir buvo sutvarkytos, pateikė fotofiksaciją, kad tas aukštis neviršijo leistino aukščio, todėl dokumentas nebuvo reikalingas. Dėl rekonstrukcijos iš pateiktų orto foto nėra aišku, ar tie stoglangiai egzistavo anksčiau, ar ne. Inspekcija bando byloje įrodinėti, kad stoglangiai buvo išpjauti tose vietose, kur patikros dokumente yra nufotografuota vieta, kuri neva yra ta pati vieta, tačiau, kad tai yra ta pati vieta, kur vėliau atsirado stoglangis, byloje įrodymų nėra. Stogo konstrukcijos buvo supuvusios, todėl reikėjo stiprinti gegnes, keisti stogo dangą. Stogo danga buvo pakeista į tą pačią metalinę dangą, visi darbai nėra kvalifikuojantis požymis, kuris nustatytų, ar atlikti darbai turėtų būti priskirti rekonstrukcijos darbų kategorijai. Inspekcija byloje neįrodė, kad tai naujai įrengti stoglangiai, neįrodė, kad jų anksčiu nebuvo. Byloje taip pat nėra įrodymų apie tai, kad jei stoglangiai ir būtų buvę įrengti, kad tai įtakotų išorinių matmenų pasikeitimą. Vieša Inspekcijos konsultacija savo turiniu neleido pareiškėjui suprasti, kad ji yra skirta kitam atvejui išspręsti. Konsultacija yra bendro pobūdžio, paremta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Konsultacijose nėra išlygų apie tai, kad reikėtų kreiptis tikslios konsultacijos į tą pačią tarnybą ir gauti patikslinančią informaciją, sprendimą kaip elgtis vienu ar kitu atveju, todėl pareiškėjas galėjo pagrįstai vadovautis išaiškinimais. Pastato aukštis nepakito, nes jis matuojamas iki kraigo, o tas taškas nėra pakitęs ir byloje nėra jokių įrodymų, kad bendras pastato aukštis, kuris registruojamas „Registrų centras“ duomenų bazėje, yra pasikeitęs, o inspekcija šios aplinkybės neįrodė.

6. Teismo posėdžio metu D. Š. parodė, kad stogo konstrukcijos patikrinimui buvo iškviesti specialistai tam, kad įvertintų konstrukcijų būklę, ar buvo apšiltintas stogas, pakeista skardinė stogo danga. Konstrukcijų keisti nereikėjo, tik reikėjo pakeisti tvirtinimą, nes šis buvo surūdijęs, ir tai buvo remonto darbai. Skarda buvo ir ji liko, tik skardos struktūra buvo pakeista. Stoglangiai buvo įrengti, stoglangių skylės buvo tose stogo konstrukcijose. Tas namas daugiau kaip 20 metų stovėjo nenaudojamas, tai teko pasinaudoti tuo, kas ten buvo padaryta. Ten buvo tik skylės ir jie prilipdė karkasą. Atraminei sienutei jie darė pamatų hidroizoliaciją, atkasinėjo ir rado, kad ten buvo užmūryti langai su plytomis, be to rado ir atraminės priduobės su specialiais langais. Buvo priimtas sprendimas atkasti ir išmušti plytas, be to, jie įrengė atraminę sienelę. Inspekcija buvo atvykusi statybų eigoje, kai darbai nebuvo baigi, todėl sienutės aukštis yra užfiksuotas per didelis, bet ji bus 1 metro aukščio, kaip to reikalauja įstatymas, o tas metras yra skaičiuojamas nuo žemiausios vietos. Toje vietoje dedamos trinkelės, užsipilamas gruntas, įrengiami visi reikiami sluoksniai, o paviršius pakyla iki langų lygio apie 30 cm. Vienas blokelis yra 35 cm., du blokeliai yra išlindę virš žemės lygio. Jokių pažeidimų jie nepadarė, o kažkas priėmė sprendimą ir iškėlė sienelę su atsarga, galbūt galvojo ten užpilti žemę, bet niekas žemės ten nepils. Šioje įmonėje jis yra konsultantas. Jis žino, kad sienutė negali viršyti 1 metro, tačiau jis pradėjo dirbti tik po Naujųjų metų, o sienutė buvo įrengta prieš Naujuosius metus. Buvo atliekami visi reikiami darbai, buvo daromos visos altitudės, priimti pirminiai sprendimai, kaip turėtų atrodyti gerbūvis ir buvo nuspręsta, kad niekas nepils papildomo grunto, o sienutė bus nupjauta. Pjovimo darbams yra nusamdyta įmonė, kuri vakar pradėjo daryti darbus. Stogo matmenys yra nepakitę, yra likęs senas stogo aukštis, o plotis taip pat nepakito. Stoge jokių sluoksnių nėra, ten buvo skarda, kuri ir liko. Jie stogą apšiltino ir sutvirtino temples, nes šios buvo surūdijusios. Stoge jie nieko nepjovė, ten visi elementai yra seni, pakeista tai, kas buvo supuvę, ko įstatymas nedraudžia keisti. Jie gali keisti nešančias detales, jeigu jos yra netinkamos būklės. Jie keitė gegnes, nes reikėjo nusamdyti konstruktorius, ekspertus, kurie įvertintų pastato būklę, pasakytų, ar stogas nesugrius, nes namas buvo neeksploatuojamas 20 metų. Reikėjo įvertinti tam tikrus dalykus ir pagal vertinimą buvo atlikti tvirtinimo darbai, pakeisti surūdiję netinkami sujungimai ir konstrukcijos buvo kitaip sujunginėjamos bei tvirtinamos. Atraminė sienutė jau buvo pastatyta, o kas tada vadovavo tiems darbams, jis nežino.

7. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė Sigita Narbutytė nurodė, kad skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Buvo nustatyti du administraciniai nusižengimai pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalį, nes pareiškėjas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė II grupės nesudėtingą statinį - atraminę sienelę. Rašytiniai parodymai patvirtina, kad statinys yra priskiriamas II grupės nesudėtingiems statiniams, jų aukštis yra iki 182 cm, todėl jiems reikalingas statybos leidimas. Pareiškėjo argumentai, kad inspekcija negalėjo tikrinti, kol nebuvo sutvarkyti sklypo tvarkymo darbai ir pareiškėjo patekta 2021 m. spalio 6 d. nuotrauka, nepatvirtina, kad tas statinys buvo I grupės, kuriam nebereikia statybą leidžiančio dokumento. Inspekcijos į bylą pateikti faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai, savavališkos statybos aktas, pareiškėjo 2010 metų kadastro statinių byla patvirtina, kad tos atraminės sienos anksčiau žemės sklype nebuvo. Dėl aukščio matavimo statybos techniniai reglamentai numato, kad aukštis matuojamas nuo žemesnio paviršiaus. Iš foto fiksacijų matoma, kad ten buvo du skirtingi paviršiai, todėl pagal teisės aktus buvo matuojama nuo žemesnio paviršiaus ir nustačius, kad sienutė yra 182 cm aukščio, buvo nustatyta, kad tai yra ne pirmos, o II grupės nesudėtingas statinys. Inspekcija pagrįstai surašė savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą pareiškėjui ir nustatė, kad padarytas statybos 56 straipsnio 5 dalies pažeidimas. Be to, Inspekcija nustatė, kad buvo keičiama stogo danga, pertvarkomos laikančios konstrukcijos, gegnės, įrengiami trys tūriniai stoglangiai – tokiais darbais buvo atlikta savavališka statyba. Pakeitus bet kuriuos pastato išorės matmenis: ilgį, plotį, aukštį, pakeitus laikančias konstrukcijas, reikalingas statybą leidžiantis dokumentas tokio neypatingo statinio rekonstravimui. Taip pat inspekcija nesutinka su pareiškėjo pateiktais argumentais, kad šis turėtų būti atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, nes vadovavosi inspekcijos viešai paskelbta konsultacija. Šiuo atveju pareiškėjo į bylą pateikta konsultacija yra tik teisės normų apibendrinimas, kuris nėra sprendimas šiuose ginčuose. Inspekcija yra patvirtinusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1V-194 patvirtintas Asmenų konsultavimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisykles. Nurodytos sąvokos, kokias konsultacijas teikia inspekcija, ir kokiu būdu jas teikia. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl savo atliekamų statybos darbų būtų kreipęsis konkrečios konsultacijos į statybos inspekciją, o teigti, kad inspekcijos 2019 metų konsultacija yra taikytina šiems statyboms darbams, nėra jokio pagrindo, todėl atleisti pareiškėją nuo atsakomybės nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo argumentai, kad Inspekcija galėjo palaukti, kol galbūt pasikeis statiniai ir bus sutvarkytas žemės sklypo gerbūvis yra niekuo nepagrįsti, pareiškėjas nepateikė jokių tai pagrindžiančių argumentų. Liudytojas D. Š. patvirtino, kad buvo keičiamos laikančios konstrukcijos, anksčiau tokių tūrinių stoglangių šiame pastate nebuvo, buvo pakeisti išoriniai pastato parametrai. Dėl atraminės sienutės liudytojas paaiškino, kad jam buvo žinomi reikalavimai statybos srityje, žinojo, kad tik iki 1 metro atraminė sienutė gali būti statoma be statybą leidžiančio dokumento, tačiau pats liudytojas paliudijo, kad atraminė sienutė buvo pertvarkyta tik 2021 m. spalio mėnesį. Įvertinus tai, kad inspekcija pareiškėjui yra surašiusi tiek savavališkos statybos aktus, tiek privalomuosius nurodymus dėl ginčo statybos darbų ir pareiškėjas šių dokumentų nėra ginčijęs, nėra pasinaudojęs teisę juos ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, ji mano, kad atlikti spalio mėnesį darbai su atramine sienute galėtų būti laikomi kaip pareiškėjo siekis įvykdyti Inspekcijos privalomąjį nurodymą, tačiau tai neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės už padarytus administracinius nusižengimus. Pareiškėjui kaip statytojui Inspekcija yra surašiusi privalomuosius nurodymus dėl abiejų statybos darbų, o pareiškėjas šių aktų neginčijo. Iš paties pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad pareiškėjas tvarkydamas prieduobes atliko sienutės mūrijimo darbus. Dėl rekonstravimo inspekcija pačiame nutarime yra nurodžiusi, kad yra pasikeitę pastato aukščio matmenys, įrengus tris tūrinius stoglangius padidėjo pasato aukštis daugiau nei per 1 metrą. Jie yra nurodę stoglangių parametrus, todėl manytina, kad byloje yra įrodyta, kad buvo atliktas būtent pastato rekonstravimas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu Kristina Varatinskytė parodė, kad pagrindiniai matmenys: ilgis, plotis, aukštis yra išoriniai statinio matmenys. Statinio aukštis yra iki kraigo viršaus, kaip ir teigia pareiškėjas, tačiau bet kuri kita statinio virš stogo dalis padidėjusi daugiau nei 1 metrą irgi yra stogo konstrukcijos ir kito elemento pakitimas ir tai priklauso rekonstrukcijos darbams. Šiuo atveju stoglangiai padidėjo daugiau nei 1 m. virš stogo konstrukcijos, jie padidėjo apie 2,5 m., stoglangių anksčiau nebuvo. Yra vertinama ne tik ilgis, plotis, aukštis, bet ir kiti matmenys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punkte nurodyta, kad nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 3 lentelės 3.2 papunkčiu atraminės sienelės, kurių aukštis > 1 iki ≤ 2 m yra priskiriamos II grupės nesudėtingiems kitiems inžineriniams statiniams, o 22.2 papunktyje nurodyta, kad aukštis skaičiuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus.

10. Pažymėtina, jog Reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 papunktyje numatyta, jog, kad statant II grupės nesudėtingą statinį mieste yra privalomas statybos leidimas.

11. Inspekcijos 2021 m. kovo 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyta, kad sklypo (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje prie pastato rūsio patalpų R-8, R-10, R-11 iš pamatinių blokelių naujai įrengta 17,62 m ilgio ir 1,82 m aukščio atraminė sienutė (b. l. 29-35). Nors pareiškėjo atstovas kėlė abejones dėl to, kad neva nėra duomenų, kad sienelė buvo įrengta naujai, nes sklype prieš tai prie pastato buvo duobė, kartu nurodydamas, kad aplinkybių konstatavimo metu buvo užfiksuotas sienelės aukštis, kuris buvo matuotas ne nuo nulinės altitudės, kuri bus galutinė tik sklype įrengus gerbūvį, kurį rengiant sienelės apačia dar bus užpilama, be to, dar bus nupjautas sienelės sluoksnis, tačiau pažymėtina, jog liudytojas D. Š., kuris nurodė esantis UAB „L.“ konsultantas, paaiškino, kad minėta sienutė buvo įrengta prieš Naujuosius metus, tuo pačiu buvo nuspręsta, kad niekas papildomo grunto nepils, o sienutė bus tiesiog nupjauta. Iš byloje esančios minimos sienutės fotonuotraukos (b. l. 46) matyti, jog šešių blokelių aukščio sienutė buvo įrengta priešais pastate esančias stiklines duris bei langus, kurių apačia beveik sutampa su sienutės apačia, dėl ko pareiškėjo teiginys, jog sienutės apačia turėjo būti užpilama gruntu įrenginėjant namo aplinką, vertintinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo atstovas teismui nepateikė jokio racionalaus paaiškinimo, dėl ko sienutę buvo nuspręsta statyti ženkliai aukštesnę, nei 1 metras (sienutė pastatyta net 1,82 m aukščio). Teismas sutinka su Inspekcijos pozicija, jog po pažeidimo užfiksavimo sienutės nupjovimas laikytinas Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymu, o ne iš anksto suplanuota statybos darbų eiga. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas teismui pateikė fotonuotrauką, iš kurios matyti, kad sienutės dalis buvo visgi nuardyta, o ne užpilama gruntu (tokiu atveju kartu užpilant ir name įrengtus langus), kas tik dar kartą patvirtina, jog sienutė iš pradžių buvo sumontuota neketinant pastarosios aukščio vėliau reguliuoti pilant gruntą žemės sklype ir tvarkant šio aplinką. Nors iš fotonuotraukos matyti, kad apatinė sienelės dalis užpilta žemėmis, tačiau akivaizdu, jog žemių sluoksnis yra mažas, nes palei pat sienelės apačią yra pastato langai, taigi, bet kuriuo atveju, toks žemių sluoksnis ženkliai nebūtų sumažinęs sienelės aukščio, viršijančio metrą ir tai statybas vykdžiusiai įmonei turėjo būti aišku nuo pat statybų pradžios. Nors pareiškėjas nurodo, jog Inspekcija negalėjo fiksuoti atraminės sienelės, kol nebuvo atlikti žemės sklypo gerbūvio sutvarkymo darbai, tačiau teismas negali sutikti su tokia pareiškėjo pozicija. Įstatymai nenumato draudimų fiksuoti Statybos įstatymo pažeidimų statybos proceso metu, be to, kaip jau minėta, teismas neturi jokio pagrindo laikyti, jog sklype sutvarkius gerbūvį, sienelės aukštis būtų pasikeitęs tiek, kad neviršytų vieno metro.

12. Pareiškėjas taip pat nesutinka su tuo, jog UAB „L.“ atliko pastato rekonstrukciją bei nurodė, kad atlikti darbai tebuvo remontas. Vertindamas šiuo pareiškėjo teiginius teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje numatyta, jog statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

13. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį) reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį.

14. STR „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas yra perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 1) pastatomi nauji aukštai; 2) įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 3) nugriaunama dalis esamų aukštų; 4) prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 5) pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

15. 2021 m. balandžio 13 d. Inspekcijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyta, kad Žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančiame pastate buvo suformuoti trys nauji tūriniai stoglangiai (naujai įrengtų stoglangių išmatavimai: rytinėje pastato stogo dalyje - ilgis - 2,98 m., plotis - 2,38 m, aukštis - 2,65 m; pietinėje pastato stogo dalyje - ilgis - 4,1 m., plotis - 1,7 m, aukštis - 2,67 m; vakarinėje pastato stogo dalyje - ilgis - 2,84 m, plotis - 2,37 m, aukštis - 2,48 m), pakeista stogo konstrukcija, sumontuoti du stoglangiai, keičiama stogo danga (b. l. 54-56).

16. Statybų inspekcijos rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog minėtame pastate naujai suformuoti tūriniai stoglangiai, kur jų įrengimo vietose nuardyta stogo danga, nupjauta dalis gegnių, nes šie platesni negu tarpgegnis, gegnės sutvirtintoss horizontaliais ryšiais, dėl to pasikeičiamas aukštis (2,48 m – 2,67 m), t. y. pastato aukštis pasikeičiamas daugiau nei 1 metrą virš esamo pastato stogo.

17. Priešingai nei teigia pareiškėjo atstovas, įš byloje esančių pastato ortofoto nuotraukų, darytų 2018-2020 metais, matyti, kad nurodytu periodu ginčo namo stogas vientisas, jame jokių stoglangių nėra (b. l. 173-175). UAB „NT matavimai“ 2010 m. rugpjūčio 24 d Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje taip pat nėra jokių duomenų apie nurodytų išmatavimų stoglangius (b. l. 135-145). Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog nurodytus laikančiųjų pastato konstrukcijų pakeitimus ir pastato išorės matmenų pakeitimą Institusija pagrįstai laikė pastato rekonstrukcija.

18. Teismas laiko, kad skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė tinkamai įvertino įrodymus, jų pakankamumą bei patikimumą ir padarė pagrįstą išvadą dėl UAB „L.“ padarytų administracinių nusižengimų. Skundžiamu nutarimu UAB „L.“ už administracinių nusižengimų, numatytų Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 ir 9 dalyse, padarymą, skirtos atitinkamai 525 ir 3 300 eurų baudos, kurios atitinka Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 ir 9 dalių sankcijų ribas, paskirtos baudos subendrintos laikantis ANK 38 straipsnio 2 dalies reikalavimų, taigi UAB „L.“ atstovo skundas netenkinamas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento laikinai einančios Pirmojo statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos pareigas A. P. 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,

nutaria:

UAB „L.“ direktoriaus K. Ž. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento laikinai einančios Pirmojo statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos pareigas A. P. 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą, kuriuo UAB „L.“ už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 5 ir 9 dalyse, padarymą skirta administracinė nuobauda – 3 300 eurų dydžio bauda, panaikinimo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas