- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-04-28
- Bylos Nr.
- 1-1384-271/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06627-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kaltinamasis
- A. L.
- Kategorijos
- 1.2.4.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro R.Blaževičiaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 1-1384-271/2016 medžiaga, kurioje
kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. tyčia šeimos nariui nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent:
jis, 2016-02-10, apie 23.00 val., bute adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto su savo sugyventine A. A. metu koja spyrė nukentėjusiajai vieną smūgį į sėdmenis, kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį šoną ir vieną smūgį į kairę akį, padarydamas A. A. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas jai sveikatą. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo A. L. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiosios A. A. parodymais, liudytojo A. Š. parodymais, teismo medicinos ekspertės išvada.
Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad A. A. yra jo sugyventinė, su kuria kartu gyvena 6 metus, augina jos sūnų iš pirmos santuokos, 2012 m. jiems gimė sūnus D. Pastaruoju metu gyvena jo tėvų dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Per tą laikotarpį dirbo ir išlaikė šeimą jis, o ji pradėjo dirbti tik maždaug prieš 3 mėnesius. 2016-02-09 A. A. su bendradarbiais buvo boulinge, turėjo namo grįžti 20.00 val. Kadangi ji iki to laiko negrįžo, skambino jai, bet ji neatsiliepdavo. A. namo grįžo apie 23.00 val., buvo išgėrusi. Tarp jų kilo konfliktas dėl to, kad neatsakinėjo telefonu. Ji metė ir sudaužė jo telefoną, todėl jis labai supyko, koja spyrė jai į sėdmenis, kumščiu sudavė kelis kartus, atrodo į šoną ir į veidą. Ji išbėgo iš buto, o netrukus grįžo į butą su policijos pareigūnais. Kai su pareigūnais ėjo laiptais, bandė pabėgti, pareigūnai jį sulaikė ir tuo metu pajuto skausmą kojoje. Kai jį pristatė į Vilniaus m. 3 PK, ten iškvietė greitąją ir jį nuvežė į ligoninę, kur nustatė dešinės kojos lūžį. Šio įvykio metu vaikai buvo kitame kambaryje, jie nieko nematė. Po šio įvykio jie susitaikė. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b.l. 52).
Nukentėjusioji A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sugyventiniu A. L. kartu gyvena jau 7 metus ir gyvena jo tėvų bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jie su A. ir dviem mažamečiais vaikais – jos sūnumi iš pirmos santuokos D. A., gim. 2006 m. ir D. L., gim. 2012 m., gyvena viename kambaryje, kitame kambaryje gyvena jo tėvai. Ji ir A. dirba, veda bendrą ūkį. Santykiai su sugyventiniu dažniausiai būna normalūs, tik retkarčiais kyla buitiniai konfliktai. 2016-02-09 apie 23.00 val. atvažiavo į butą iš susitikimo su bendradarbiais. Bute buvo išgėręs sugyventinis su vaikais. Jo tėvų nebuvo, jie buvo išvažiavę. A. supyko, kad jam nepaskambino, pradėjo dėl to priekaištauti, sukėlė žodinį konfliktą. Su juo tokios būklės nenorėjo pasilikti ir pasakė vyresniam sūnui, kad šis ruoštųsi, norėjo važiuoti pas savo motiną. Sūnus nuėjo rengtis su mažesniu sūnumi į kambarį, o kai ji buvo koridoriuje, A. nenorėjo jos išleisti, labai supyko ir pradėjo mušti. Jis koja spyrė jai vieną smūgį į sėdmenis, kumščiu sudavė vieną smūgį į kairįjį šoną ir vieną smūgį į kairę akį ties nosimi. Po šio smūgio jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, todėl išbėgo iš buto. Kadangi neturėjo su savimi telefono, policiją iškvietė iš kaimynų buto. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė sugyventinį ir išsivežė. Nuo jo suduotų smūgių juto fizinį skausmą, bet nuo pirmos medicininės pagalbos atsisakė. Vykti pas teismo med.ekspertus atsisako. 2016-02-11 kreipėsi į savo gydytoją Naujosios Vilnios poliklinikoje, kadangi po smūgio į akį yra mėlynė, negali vykti į darbą, jai suteiktas nedarbingumas. Prašo vaikų neapklausinėti, kadangi nenori jų traumuoti, be to jie buvo kitame kambaryje ir sumušimo nematė (b.l. 25, 30).
Liudytojas A. Š., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr.patrulis, parodė, kad 2016-02-09 apie 23.20 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. J. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtauja sugyventinis, kad namuose yra mažamečių vaikų. Atvykus minėtu adresu bendrabučio koridoriuje juos pasitiko A. A., kuri verkė, jai matėsi sumušta kairė akis, matėsi kraujosruva. Pranešėja paaiškino, kad ją sumušė jos sugyventinis A. L., kuris šiuo metu yra bute. Nuėjus į minėtą butą rado A. L.. Taip pat buvo du mažamečiai vaikai D. A., gim. 2006 m. ir D. L., gim. 2012 m. Bendraujant su A. L. nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo akivaizdu, kad jis yra apsvaigęs nuo alkoholio. A. L. kategoriškai atsisakė važiuoti į komisariatą. Jis buvo kelis kartus įspėtas, kad prieš jį gali būti panaudota fizinė prievarta. Išvedus A. L. iš buto į bendrojo naudojimo koridorių, A. L. ištrūko ir pasileido bėgti ir leisdamasis žemyn laiptais jis paslydo ir nukrito. A. L. toliau priešinosi sulaikymui, todėl prieš jį buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas Taser X26, jam buvo uždėti antrankiai. Kadangi A. L. skundėsi kojos skausmu, jis buvo pristatytas prie Vilniaus m. 3 PK, kur jo jau laukė iškviesti greitosios pagalbos medikai, kurie jį išsivežė į ligoninę (b.l. 47).
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimojoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-02-09 apie 23.30 val. gautas pranešimas apie sugyventinio smurtą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvykus nustatyta kad A. L. naudojo fizinį smurtą sugyventinės A. A. atžvilgiu. A. A. buvo susijaudinusi, paaiškino, kad jai kumščiu buvo suduota į veidą. Smurto artimoje aplinkoje atvejis jau yra buvęs prieš 2 metus. Nukentėjusioji buvo nufotografuota, nuotraukoje matyti patinimas ir kraujosruva po kaire akimi (b.l. 5-6).
2016-03-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M. – Č., apžiūrėjusi A. A. asmens sveikatos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) iš VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos, konstatavo, kad A. A., nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016-02-09, ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 35).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas
Ikiteisminio tyrimo eigoje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. L. sugyventinės A. A. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą –spyrė į sėdmenis, kumščiu sudavė į kairį šoną bei į kairę akį. Dėl panaudoto smurto nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir kūno sužalojimą, kuris vertinamas kaip nežymus. Kaltinamasis pripažino visus kaltinime jam inkriminuotus neteisėtus veiksmus, nurodydamas, kad smurtą pavartojo iš pykčio, kai Aleksandra jų tarpusavio konflikto metu metė ir sudaužė jo telefoną. Aleksandra teigė, kad sugyventinis jai sudavė smūgius iš pykčio, nes dėl konflikto ji su vaikais norėjo palikti butą ir išvažiuoti pas mamą. Nepaisant skirtingų konflikto dalyvių paaiškinimų apie smurto pavartojimo motyvus, fizinio smurto panaudojimas apskritai negali būti toleruojamas kaip tarpusavio konflikto sprendimo priemonė. Smurtas buvo pavartotas prieš šeimos narį. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai padarytas nežymus kūno sužalojimas. A. L. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Nukentėjusioji sutiko su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 69). Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa ieškinio atsisakė, kadangi 16,04 Eur turtinė žala dėl nukentėjusiosios gydymo yra atlyginta (b.l. 49). Kaltinamasis A. L. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 70-71).
Bausmės skyrimas
A. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Lengvina jo atsakomybę, kad pripažino savo kaltę ir gailisi dėl nusikalstamos veikos, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta .
A. L. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b.l. 56-62). Dirba. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, teismas sutinka su prokuroro A. L. siūloma laisvės apribojimo bausme, kuri teismo manymu, yra proporcinga padarytai veikai.
LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad A. L. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Papildomai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,
NUSPRENDĖ:
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 9 mėnesių laisvės apribojimu.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu:
1 ) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) tęsti darbą.
LR BK 67 str. 3 d., 72(2) str. pagrindu nuteistajam A. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant minėtą programą.
Iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pateiktas vykdyti, kardomąją priemonę A. L. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.