Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės, Arūno Budrio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. G. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. G. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 30 d., panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. G. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su I. M. ir tyrimo metu tiksliau nenustatytu asmeniu, iš anksto susitarę apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, jam (G. G.) pasiūlius I. M. užsidirbti pinigų atliekant jo (G. G.) bei tyrimo metu tiksliau nenustatyto asmens nurodomus nukentėjusiąją klaidinančius veiksmus, tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2020 m. liepos 17 d., 10.42 val., iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus T. P. į namų fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei melagingai prisistačius Kauno Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) tyrėju P. Š. ir įtikinus T. P., kad sulaikė buvusią ,,Swedbank" banko darbuotoją S. D., kuri sukčiaudama bandė užstatyti T. P. namą ir kad pas ją kratos metu rado T. P. asmens dokumentus bei suklastotus 1800 Eur, kuriuos S. D. nurodė, kad gavo iš T. P. ir kad T. P. padeda jai užstatyti namą bei pasakęs, kad pas ją atvažiuos kolega Žukauskas, po ko tyrimo metu tiksliai nenustatyto asmens nurodymu I. M. 2020 m. liepos 17 d., apie 12.10 val., nuvykus į T. P. namus, esančius (duomenys neskelbtini), bei prisistačius Kauno FNTT tyrėju Žukausku, klaidinant nukentėjusiąją, kad patikrins pinigus, ar nėra suklastotų, taip tęsiant apgaulės naudojimą, išviliojo iš T. P. jos vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą ir 1800 Eur, bei po to jis, G. G., veikdamas pagal bendrą susitarimą, po I. M. skambučio, atvyko jo pasiimti iš (duomenys neskelbtini) bei nusikalstamu būdu įgytus pinigus pasidalino, tokiu būdu veikė bendrininkų grupėje ir panaudojant apgaulę įgijo svetimą turtą, t. y. T. P. priklausančius 1800 Eur. Šiais veiksmais G. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 31 d. nutartimi G. G. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas šios priemonės taikymo terminas - 2 mėnesiai. Šios kardomosios priemonės taikymo terminas G. G. ikiteisminio tyrimo teisėjų bei baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo nutartimis buvo tęsiamas, paskutinį kartą – skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 30 d.

6. Prokuroro paskirtas gynėjas jį ignoruoja, baudžiamoji byla – fabrikuojama, todėl yra pažeidžiamos jo teisės. Gynėjas neišreiškė prieštaravimų, jog remiantis I. M. parodymais apeliantas buvo sulaikytas ir nevykdo kitų jam priskirtų pareigų. Dviejų kaltinamųjų – jo ir I. M. atžvilgiu - diegiami dvigubi standartai, apeliantas yra sulaikytas per ilgą laiko tarpą, nors šiuo metu galutinis teismo sprendimas baudžiamojoje byloje nepriimtas ir jo kaltė bei kitos aplinkybės neįrodytos.

7. Teismo posėdyje kaltinamojo G. G. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

8. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Be to, BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo (įtariamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

9. Kardomoji priemonė gali būti skiriama ar pratęsiama tik tuomet, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, duomenų, kad kaltinamasis G. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakanka. Tokie duomenys yra: 2020 m. liepos 17 d. T. P. protokolas-pareiškimas, 2020 m. liepos 17 d. liudytojų parodymai, 2020 m. liepos 30 d. įtariamojo I. M. parodymai, 2020 m. liepos 31 d. kratos protokolas, kita bylos medžiaga. Tačiau, teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, nevertina byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo. Kardomosios priemonės - suėmimo taikymui ar pratęsimui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

10. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas G. G. skundžiama nutartimi pratęstas esant pagrindui, numatytam BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y., kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, išklausiusi gynėjo bei prokuroro argumentus, daro išvadą, kad kaltinamajam G. G. taikomas suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatytas pagrįstai.

11. BPK 122 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinti du alternatyvūs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindą pagrindžiantys atvejai – kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Kaltinamajam G. G. inkriminuotas BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau kaltinamasis praeityje teistas net 9 kartus. Teistumas parodo asmens didesnį pavojingumą, jo polinkį nusikalsti bei visuomenėje nusistovėjusių nuostatų nepaisymą. Be kita ko, teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

12. Šiuo atveju pažymėtina, jog apeliantas ne kartą padarė to paties pobūdžio nusikalstamas veikas – sukčiavimus, be to, G. G., atlikęs bausmę pagal 2018 m. liepos 24 d. nuosprendį (taip pat dėl sukčiavimo nusikaltimo padarymo), buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos 2020 m. vasario 4 d. ir nepraėjus nė pusei metų padarė naują nusikalstamą veiką. Taip pat nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje, kas parodo didesnį apelianto pavojingumą. Tai, jog I. M. nebuvo paskirtas suėmimas, nekeičia teismo nuomonės dėl šios kardomosios priemonės skyrimo pagrįstumo apeliantui, nes kiekvieno įtariamojo, kaltinamojo atžvilgiu yra taikomas individualizavimo principas ir tik įvertinus aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu, jo asmenybę, teismas priima sprendimus, išimtinai susijusius su juo. Be to, nors apeliantas teigia, jog dirbo iki pandemijos ir tęstų darbą toliau, manytina, kad jo pragyvenimo šaltinį sudaro ne vien tik legalus uždarbis. Visos šios pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti apie kaltinamojo polinkį nusikalsti, nesilaikyti teisės normų reikalavimų, todėl, būdamas laisvėje, G. G. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

13. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, teisminio nagrinėjimo stadiją, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam G. G. taikant griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Nors nutartyje detaliai neaptartos kiekvienos iš procesiniame įstatyme numatytų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės, tačiau, kaip matyti, pagrindų skirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, teisėja nenustatė. Šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingam ir pakankamam suėmimo taikymo pagrindui, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja BPK normoms. Aplinkybių, kurių pagrindu kaltinamajam G. G. šiuo metu būtų galima paskirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

14. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119-122, 127, 130 straipsniais,

nutaria:

kaltinamojo G. G. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.