Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius, 2008 m. vasario mėn. 14 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Smalakienės ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjai T. D., jos atstovei adv. Aldonai Leichter, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Virginijui Varnaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. D. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 09 03 atsakymo Nr. A51-16766-(3.3-PD-4) dalies panaikinimo bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo atkurti nuosavybės teisę išmokant piniginę kompensaciją.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gintauto Palucko 2007 09 03 atsakymo Nr. A51-16766-(3.3-PD-4) dalį, kuria jis konstatuoja, kad į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prašyme nurodytas 38,85 kv.m. dydžio patalpas, pažymėtas indeksu 1-18a, nuosavybės teisės buvo atkurtos Vilniaus miesto valdybos 1992 12 03 potvarkiu Nr. 2446V. Taip pat prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atkurti nuosavybės teisę į pareiškėjos motinai L. L. priklausiusias negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 38,85 kv.m. ploto (indeksas 1-18a), išmokant už šias patalpas piniginę kompensaciją.

Paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007 09 03 atsakydama į pareiškėjos prašymą atsisakė atstatyti nuosavybės teises į pareiškėjos motinai L. L. nuosavybės teise iki nacionalizacijos priklausiusio pastato dalį. Pareiškėja paaiškina, kad patalpa yra pilnai išlikusi, tačiau dėl to, kad ši patalpa, kurioje buvo įsikūręs Valstybinis Vilniaus rajono buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas, buvo susieta su Karmelitų g. namo Nr. 5 patalpomis, Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1992 10 27 sprendimais Nr. 195-59-1 ir 195-59-2 bei 1992 12 03 valdybos potvarkiu Nr. 2446V, kuriais nuosavybės teisės buvo atkurtos į 320,7 kv.m. dydžio negyvenamas patalpas, nuosavybės teisės į dalį patalpų pareiškėjai ir jos tėvui nebuvo atkurtos.

1997 m. pareiškėja ir B. L. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą ir prašė priimti papildomą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir į 38,85 kv.m. ploto negyvenamąsias patalpas.

1999 07 01 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1201V pareiškėjai ir B. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) namo dalį. Pagal šį sprendimą sumokėta kompensacija pinigais. Sprendimas dėl 38,85 kv.m. patalpos, prijungtos prie (duomenys neskelbtini) -jo namo, Vilniuje, nebuvo priimtas.

Pareiškėja aiškina, kad pastatų planai rodo, jog nuosavybės teisė į jos nurodomas patalpas, nebuvo atkurta. Todėl pareiškėja nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 09 03 atsakymu, kuriame nurodoma, kad nuosavybės teisė į 38,85 kv.m. patalpas buvo atkurta 1992 12 03 potvarkiu Nr. 2446V. Šį teiginį pareiškėja grindžia 1997 10 15 Vilniaus miesto savivaldybės Nuosavybės teisių tarnybos raštu Nr. 03-02-430-3. Dabar, pagal naujus pastatų numerius, šios patalpos yra (duomenys neskelbtini). Mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažeidžia pareiškėjos teises.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėja ir jos atstovė skundą palaikė. Patvirtino, kad patalpos, į kurias prašoma atkurti nuosavybės teisę, šiuo metu yra pastate, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Aiškina, kad patalpos pateko į kitą pastatą po rekonstrukcijos, vykdytos tarybiniais laikais. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vardu pateiktame administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus atsiliepime į skundą pasisakoma, kad atsakovė su skundu nesutinka.

Paaiškina, kad 1991 10 18 Vilniaus miesto savivaldybėje buvo gautas pareiškėjos ir B. L. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus miesto valdyba 1992 12 03 potvarkiu Nr. 2446V „Dėl nuosavybės teisių atstatymo pil. T. D., pil. B. L.“ patvirtino Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1992 10 27 sprendimus Nr. 195-59-1, 195-59-2, kuriuose buvo nurodyta, kad yra atstatomos T. D. ir B. L. nuosavybės teisės į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, t.y. į 320,7 kv.m. dydžio negyvenamąsias patalpas natūra, t.y. į I-o aukšto ir rūsio R-3 patalpas. Iš sprendimuose suformuluotų nuostatų matyti, kad yra grąžinamos visos negyvenamos patalpos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 1999 07 01 Vilniaus miesto valdyba priėmė potvarkį Nr. 1201V „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams T. D. ir B. L.“, kuriuo atkūrė nuosavybės teises į likusią natūra negrąžinamą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalį, už kurią buvo išmokėta pinginė kompensacija.

2007 06 12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas pakartotinis pareiškėjos T. D. prašymas atkurti nuosavybės teises į 38,85 kv.m. negyvenamąsias patalpas, pažymėtas indeksu 18a. Kadangi pareiškėjai nuosavybės teisės buvo atkurtos į visas patalpas, esančias pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 09 03 raštu atsisakė tenkinti T. D. prašymą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo.

Atsakovė remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. ir aiškina, kad pareiškėja, teigdama, jog jai iki šiol neatkurta nuosavybės teisė į ginčo patalpą, remiasi tik samprotavimais ir prielaidomis, bet nepateikia rašytinių įrodymų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija neginčija aplinkybės, kad pagal 1993 02 24 planą, pirmajame aukšte esanti 38,85 kv.m. patalpa priklausė pastatui (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tačiau iš potvarkio Nr. 2446V matyti, kad nuosavybės teisės į visas pirmajame aukšte esančias negyvenamąsias patalpas jau yra atkurtos. Teigia, kad šį faktą patvirtina SP UAB „Senamiesčio ūkis“ 1999 08 16 raštas Nr. 942 bei prie jo pridėta 1999 08 04 pažyma, kurioje nurodyta, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) neprivatizuotų butų nėra, o negyvenamos patalpos I-me aukšte nuosavybės teisėmis priklauso B. L. ir L. J..

Paaiškina, kad Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų banko duomenimis, negyvenamoji patalpa – parduotuvė, pažymėta indeksais nuo R-4 iki R-13, nuo1-1 iki 1-4, 1-8, 1-9, 1-11, 1-13, 1-14, nuo 1-16 iki 1-22, 1993 03 24 buvo įregistruotos kaip B. L. ir T. D. nuosavybė. T. D. ½ dalį jai priklausiusių patalpų 1995 02 27 dovanojimo sutarties pagrindu perleido L. J., kuri vėliau šias patalpas perleido kitiems asmenims. Teigia, kad ginčo patalpos jau priklausė pareiškėjai, todėl administracijos direktorius pagrįstai atsisakė pakartotinai atkurti nuosavybės teises.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Vilniaus miesto savivaldybės Nuosavybės teisių tarnybos 1997 10 15 raštas Nr. 03-02-430-3 patvirtina, jog nuosavybės teisių atkūrimo klausimas dėl ginčo patalpos nėra išspręstas. Šiuo raštu pareiškėjai suteikta informacija, kad yra gautas jos 1997 09 29 papildomas prašymas, o apie priimtus sprendimus ji bus informuota vėliau. Priimdama 1999 07 01 potvarkį Nr. 1201V, Vilniaus miesto valdyba užbaigė nuosavybės teisių atkūrimą į pastatą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad savivaldybės institucijos vilkina klausimo sprendimą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu savivaldybės administracijos atstovas atsisakė nuo atsiliepime išdėstytų argumentų ir paaiškino, kad, susipažinus su teismo iš Valstybės įmonės Registrų centras išreikalautais namų (duomenys neskelbtini) ir 5 planais, su pareiškėjos į bylą pateikta planine medžiaga, paaiškėjo kad ginčo patalpos, visiškai pakeistos, galimai yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančiame name. Šios patalpos į tą namą pateko maždaug po 1975 metais vykdytos rekonstrukcijos, t.y. bet kuriuo atveju iki 1991 metų. Tuo tarpu pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teisę į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nurodo patalpos indeksus. Šiame pastate tokios patalpos nėra išlikusios. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo nuostatas negali būti atkuriama nuosavybės teisė į neišlikusį nekilnojamąjį turtą, išskyrus tuos atvejus, kai turtas neišliko po 1991 metų dėl valdžios institucijų sprendimų. Nurodo, kad į visą nekilnojamąjį turtą, kuris buvo nacionalizuotas 1940 metais, nuosavybės teisė pareiškėjai ir jos tėvui buvo atkurta. Duomenų, kad pareiškėjos nurodytos patalpos buvo nacionalizuotos, nėra, todėl nėra galimas ir nuosavybės teisės atkūrimas.

Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymas pareiškėjai, kurį pareiškėja skundžia teismui, yra netikslus. Administracija pripažįsta, kad į pareiškėjos nurodomas patalpas nuosavybės teisė jai nebuvo atkurta. Aiškino, kad nors atsakymas pareiškėjai ir nepagrįstas, tačiau administracija neturi pareigos atkurti pareiškėjai nuosavybės teisių į pareiškėjos nurodytas patalpas, nes patalpos (duomenys neskelbtini) name neišliko, nėra duomenų, kad jos buvo nacionalizuotos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus bei įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, daro išvadą, kad skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą – pastato dalį – pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

Nustatyta, kad pareiškėja T. D. ir B. L. 1990 10 18 ir 1991 10 19 Vilniaus miesto valdybai padavė prašymus atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus ir namus, tame tarpe namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b.l. 73, 74). Vėliau šie prašymai buvo tikslinami, bet visada buvo prašoma atkurti nuosavybės teisę į namą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 64, 67, 71). Nuosavybės teisė į šį namą iš dalies buvo atkurta Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1992 10 27 sprendimais Nr. 195-59-1 ir 195-59-2 (t. 1, b.l. 62, 63). Šie sprendimai patvirtinti Vilniaus miesto valdybos 1992 12 03 Potvarkiu Nr. 2446V (t. 1, b.l. 61).

1997 09 29 T. D. Vilniaus miesto valdybai padavė prašymą (t. 1, b.l. 60), kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 2446V nuosavybės teisė atkurta nepilnai, grąžinta tik 320,7 m. kv. negyvenamų namo (duomenys neskelbtini) patalpų, o gyvenamos patalpos buvo privatizuotos, dėl to buvo prašoma kompensuoti už gyvenamąsias patalpas. Tuo pačiu šiame prašyme buvo prašoma spręsti ir dėl 38,85 kv.m. negyvenamųjų patalpų Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Sprendžiant šį prašymą Vilniaus miesto valdyba priėmė 1999 07 01 sprendimą Nr. 1201V (t. 1, b. l. 37-38), kuriuo T. D. (taip pat B. L.) atkurta nuosavybės teisė į likusią gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje dalį, išperkant turtą atlyginant už jį pinigais.

Pareiškėja šio sprendimo teismui neskundė, nors jame buvo pasakyta, kad galutinai atkuriama nuosavybės teisė į visą namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėja teikdama 1997 09 27 prašymą (taip pat ir visus ankstesnius prašymus) niekada nenurodė, kad ji pretenduoja atkurti nuosavybės teisę ir į patalpas, kurios po rekonstrukcijos pateko į (duomenys neskelbtini) namą. 2007 06 12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje registruotas pareiškėjos prašymas atkurti nuosavybės teisę į 38,85 kv.m. negyvenamas patalpas. T. D. vėl nurodo, kad patalpos yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b.l. 33). Į šį prašymą ir buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 09 03 atsakymas Nr. A51-16766-(3.3-PDF-4), kurį pareiškėja skundžia teismui. Šiame atsakyme konstatuojama, kad nuosavybės teisė į 38,85 kv.m. dydžio negyvenamas patalpas yra atkurta Vilniaus miesto valdybos 1992 12 03 potvarkiu Nr. 2446V. Dėl šios priežasties atsisakoma atkurti nuosavybės teisę į šias patalpas už jas atlyginant pinigais.

Teismui gavus papildomus įrodymus, t.y. namų (duomenys neskelbtini) ir 5 planinę medžiagą, įvertinus pareiškėjos skunde teismui nurodytą informaciją, kad patalpos pateko į kitą namą, paaiškėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 09 03 atsakymas pareiškėjai yra klaidingas. Būtina akcentuoti, kad klaida atsirado dėl pačios pareiškėjos savivaldybės administracijai pastoviai neteisingai teiktos informacijos, kurią ji nurodydavo savo prašymuose. Pareiškėja tik skunde teismui nurodė, kad patalpos, po rekonstrukcijos pateko į namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tačiau, kadangi skundžiamu atsakymu pareiškėjai atsisakoma atkurti nuosavybės teises į dalį pastato, t.y. šis atsakymas sukelia jai teisines pasekmes, dėl jo pareiškėja praranda galimybę pretenduoti į bet kokias patalpas, buvusias name (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi būti įpareigota iš naujo svarstyti pareiškėjos 2007 06 12 prašymą ir, įvertinusi patalpų tikrąjį adresą, kitas aplinkybes, tokias kaip: kada vyko patalpų rekonstrukcija, ar patalpos tikrai buvo nacionalizuotos iš buvusio savininko 1940 metais bei kitas, spręsti dėl pareiškėjos prašymo pagrįstumo. Tokia išvada daroma dėl to, kad byloje yra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) esantis namas 1973 metais buvo rekonstruotas, dalis namo nugriauta, kita dalis rekonstruota (atliktas kapitalinis remontas, t. 1, b.l. 101, 104, 105, 106-107, 108, 157). Byloje yra planai, kurie leidžia daryti išvadą, kad 1979 metais patalpa I-18a jau priklausė kitam namui (t. I, b.l. 134), o, kad patalpos, į kurias pretenduoja pareiškėja (sprendžiant pagal indeksą), priklauso namui (duomenys neskelbtini), patvirtina Valstybės įmonės registrų centras 2007 11 08 raštas T. D. Nr. S(5.1.14.)-42603 (t. 1, b.l. 157). Tačiau visi šie duomenys nepatvirtina, kad šios patalpos 1940 metais buvo nacionalizuotame name, priklausiusiame L. L. ir buvusiame adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje (Namo nacionalizavimo aktas, t. 1, b.l. 85-89). Šias aplinkybes privalo išaiškinti institucija, kuriai įstatymas pavedė nuosavybės teisių atkūrimą. Pagal Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 17 straipsnį piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės komercinės paskirties pastatus Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija ar kita Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Tvarkos 101 punkte nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkines-komercines paskirties pastatus su priklausiniais pavesta savivaldybės vykdomajai institucijai. Ši institucija privalo išsiaiškinti, ar šiuo atveju turtas išliko, kadangi Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos tik į tą neišlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1,2 ir 3 punktuose (t.y. žemė, miškai ir vandens telkiniai). Šiame straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos ir į tą šio straipsnio 1 dalies 4 bei 5 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą (ūkinės komercinės paskirties pastatai bei jų priklausiniai ir gyvenamieji namai bei jų priklausiniai), kuris 1991 08 01 buvo išlikęs, tačiau po to jo neliko dėl valstybės ar savivaldybės institucijų priimtų sprendimų. Pagal šio įstatymo nuostatas į neišlikusį nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro minėti pastatai, nuosavybės teisės pagal Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą neatkuriamos.

Kadangi skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 09 03 raštas Nr. A51-16766-(3.3-PD-4), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos T. D. prašymą atkurti jai nuosavybės teisę į pastato dalį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra iš esmės klaidingas, šiame rašte esantis administracijos sprendimas naikinamas. Pareiškėjos T. D. 2007 06 12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje registruotas prašymas (b.l. 33, t. 1) perduodamas savivaldybės administracijai nagrinėti iš naujo.

Kiti pareiškėjos reikalavimai negali būti tenkinami dėl to, kad nuosavybės teisę atkurti šiuo atveju turėtų savivaldybės vykdomoji institucija. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuriai įstatymu pavesta atkurti nuosavybės teisę į pastatus, pirmiausia turi įvertinti, ar šiuo atveju yra visos teisės aktuose nurodytos sąlygos, kad nuosavybės teisė galėtų būti atkurta. Administracija šių klausimų nesvarstė ir nevertino, nes klaidingai pasisakė, kad nuosavybės teisė į nurodytas patalpas jau atkurta. Tik po to teismas galėtų daryti išvadas dėl priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos T. D. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 09 03 raštą Nr. A51-16766-(3.3-PD-4) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos T. D. 2007 m. birželio mėnesio 12 dienos prašymą, registracijos Nr. A50-10821, bei pateikti pareiškėjai naują sprendimą dėl prašymo atkurti nuosavybės teisę į 38,85 kv.m. negyvenamas patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Kitus pareiškėjos reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.