- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-18
- Bylos Nr.
- 1A-266-332-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00612-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- P. J., Ž. J., D. P., T. J.
- Advokatai
- Vytautas Juozelaitis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012-01-17 nuosprendžio, kuriuo P. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 4, 9 d. bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, t.y. prie 2010-09-17 nuosprendžiu paskirtos ir 2010-11-10 nutartimi subendrintos laisvės atėmimo 1 metų 6 mėnesių bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2010-09-17 nuosprendį ir 2010-11-10 nutartimi subendrintą bausmę.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinta ir skirtas kardomasis kalinimas suėmimas.
Telšių rajono apylinkės teismas 2012-02-09 nutartimi, ištaisydamas 2012-01-17 nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodė, kad nuteistiesiems P. J. ir Ž. J. bausmes subendrina remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d.
Tuo pačiu Telšių rajono apylinkės teismo 2012-01-17 nuosprendžiu nuteisti D. P., T. J. ir Ž. J., jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. J. nuteistas už tai, kad jis bendrininkų grupėje kartu su D. P., T. J. ir Ž. J., 2009-09-04, apie 23 val. 30 min., viešoje vietoje – prie A. T. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., įžūliu elgesiu, t. y. suduodami kumščiais ir pagaliais ne mažiau kaip tris smūgius A. T., ne mažiau kaip tris smūgius M. R., ne mažiau kaip po vieną smūgį D. R. ir D. R., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis P. J. prašo skundžiamą apylinkiės teismo nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu nesutinka, nes jis yra nekaltas. Teigia, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog nukentėjusiajam M. R. suduoti trys smūgiai, dėl kurių patirti sužalojimai, tačiau, apelianto manymu, šiuos sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti ne byloje nagrinėjamo įvykio metu, o konflikto tarp nukentėjusiojo ir D. P. metu (duomenys neskelbtini) miestelyje vykusioje diskotekoje. Apelianto nuomone, jo veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str., požymių, nes jis nežinojo, kodėl važiuoja pas M. R., manė, kad važiuoja gražiai pasikalbėti, be to, jis nesudavė jokių smūgių nukentėjusiesiems, jis tik vairavo automobilį. Teigia, kad jam tik pradarius automobilio dureles ir nespėjus išlipti, kažkas jam trenkė per kairę ranką ir ji lūžo, taip pat šio įvykio metu buvo išdaužtas jo automobilio stiklas. Nuteistasis P. J. teigia, kad nors nukentėjusioji A. T. ir nurodė, kad jie (nuteistieji) buvo kieme ir juos (nukentėjusiuosius) mušė, tačiau nuteistasis abejoja, ar gali keturi žmonės (nuteistieji) su pagaliais taip mušti, kad neliktų žymių, be to, per gimtadienį buvo suvažiavę giminės, kurie, jei būtų buvę viskas, kaip pasakoja nukentėjusieji, būtų puolę ant jų (nuteistųjų) ir sužalojimų būtų buvę daugiau. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu liko neapklausti liudytojai, kurie matė konflikto tarp nukentėjusiojo M. R. ir D. P. metu (duomenys neskelbtini) miestelyje vykusioje diskotekoje aplinkybes, neapklausti byloje nagrinėjamo įvykio metu pas nukentėjusiuosius buvę svečiai ir giminės. Taip pat nurodo, kad įvykio vietoje buvo rasti 7 pagaliai ir 1 metalinis strypas, tačiau jie buvo tik keturiese (nuteistieji), todėl mano, kad, nukentėjusieji, žinodami, kad D. P. ir T. J., pasikvies pagalbą, galėjo pasiruošti muštynėms ir vėliau tuos pagalius panaudoti kaip jų (nuteistųjų) nusikaltimo įrankius. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad jis įvykio metu buvo neblaivus, nes jis tuo metu vairavo automobilį, todėl buvo blaivus. Apeliaciniame skunde P. J. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis gailisi nuvežęs visus prie nukentėjusiųjų namų ir į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2011-11-28 iki 2012-01-17, taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas 2009 metais, o jie (nuteistieji) dėl neaiškių priežasčių apklausti tik 2011 metais, todėl mano, kad jie nuteisti nepagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo P. J. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies - panaikinti teismo nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad P. J. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-11-27 iki 2012-01-17.
Nuteistojo P. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Telšių rajono apylinkės teismo 2012-01-17 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.) ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. J. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., tačiau pirmosios instancijos teismas į P. J. į paskirtą bausmę neįskaitė jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūto laiko, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat netinkamai įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, kad P. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.
Priimdamas P. J. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė teisiamojo posėdžio metu nuteistųjų D. P., T. J., Ž. J., paties P. J., nukentėjusiųjų A. T., M. R., D. R., D. R., liudytojų D. R., A. B. duotais parodymais, taip pat pagarsintais liudytojo D. T. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti perdavimo protokolu ir padarė teisingą išvadą, kad P. J., veikdamas bendrininkų grupėje su D. P., T. J. ir Ž. J., viešoje vietoje, prie A. T. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., įžūliu elgesiu, t. y. suduodami kumščiais ir pagaliais ne mažiau kaip tris smūgius A. T., ne mažiau kaip tris smūgius M. R., ne mažiau kaip po vieną smūgį D. R. ir D. R., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Vertinant anksčiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl P. J. kaltės viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravus nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdžius visuomenės rimtį ar tvarką. Kolegijos nuomone, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad P. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., todėl nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašo apeliantas.
Pats P. J. apeliaciniu skundu neigia įvykdęs jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką, teigdamas, kad jis nežinojo, kodėl važiuoja pas M. R., manė, kad važiuoja gražiai pasikalbėti, jis tik vairavo automobilį, jokių smūgių nukentėjusiesiems nesudavė, jam pradarius automobilio dureles ir nespėjus išlipti, kažkas jam trenkė per kairę ranką ir ji lūžo, šio įvykio metu buvo išdaužtas jo automobilio stiklas, taip pat nurodo, kad nukentėjusysis M. R. sužalojimus galėjo patirti ne byloje nagrinėjamo įvykio metu, o konflikto tarp nukentėjusiojo M. R. ir D. P. metu (duomenys neskelbtini) miestelyje vykusioje diskotekoje. Šiuos apelianto skunde nurodytus teiginius, kuriais jis neigia kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus. Pirmosios instancijos teismo posėdyje kaltinamuoju apklaustas D. P. parodė, kad diskotekoje M. R. susimušė su jo broliu G., kuris nuvirto ant laiptų ir susitrenkė galvą. Todėl jis (D. P.) su T. J. iš tvoros išsirovė po pagalį ir nuėjo į A. T. namus, kuriuose gyveno M. R.. Kadangi M. R. buvo su broliu, jie (D. P. ir T. J.) jų išsigando ir pabėgo. Tada jis (D. P.) paskambino P. J. ir jį pasikvietė į pagalbą. Jis (P. J.) ir Ž. J. sutiko padėti, nes žinojo koks reikalas (3 t. 5 b. l.). Pirmosios instancijos teisme kaltinamuoju apklaustas T. J. parodė, kad D. P. jam pasiūlė nueiti pas M. R. pasikalbėti, iš tvoros išsirovė po pagalį ir nuėjo į M. namus. Kadangi R. kieme juos užpuolė broliai M. ir D., jis paskambino broliui P. ir viską papasakojo. Tada jie prisilaužė iš tvorų pagalių ir nuvažiavo prie A. T. namų išsiaiškinti teisybės (3 t. 6 b. l.). Pirmosios instancijos teisme kaltinamuoju apklaustas Ž. J. parodė, kad bevažiuojant iki M. R. namų, sustojo ir kažkuris išlipo paimti pagalių. Kiek atsinešė, nežino, nes jis sėdėjo gale. Jis suprato, kad važiuoja muštis ir pagaliai yra tam reikalingi (3 t. 6 b. l.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiais nuteistųjų parodymais, nes juos patvirtina ir kiti byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai. Taigi, nuteistojo P. J. skundo argumentai, kad jis nežinojo, kodėl važiuoja pas M. R., manė, kad važiuoja gražiai pasikalbėti, yra paneigti nuteistųjų D. P., T. J. ir Ž. J. parodymais. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje kaltinamuoju apklaustas P. J. taip pat parodė, kad draugai jo paprašė nuvežti juos iki M.. Kažkuris iš draugų išlipo išlaužti pagalių. Parnešė į mašiną ir vėl važiavo pas M. (3 t. 6 b. l.). Atsižvelgiant į šiuos nuteistųjų parodymus P. J. skunde nurodyti argumentai, kad jis nežinojo, kodėl važiuoja pas M. R., yra deklaratyvūs, paneigti byloje surinktais duomenimis, todėl atmetami kaip nepagrįsti.
Nuteistojo P. J. apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kad jis jokių smūgių nukentėjusiesiems nesudavė, jam pradarius automobilio dureles ir nespėjus išlipti, kažkas jam trenkė per kairę ranką ir ji lūžo, kad nukentėjusysis M. R. sužalojimus galėjo patirti konflikto tarp nukentėjusiojo M. R. ir D. P. metu (duomenys neskelbtini) miestelyje vykusioje diskotekoje, paneigia iš esmės nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiosios A. T. parodymai, kad 2009-09-04 švenčiant dukters jubiliejų, ji išgirdo triukšmą ir išbėgo į lauką pasižiūrėti, kieme pamatė jaunuolius, kurie juos puolė pagaliais ir metaline lazda, dar su kaimynų malkomis juos apmėtė, jai koją sužalojo, kojos pirštas buvo kruvinas, sužalojo ir ranką bei šoną, ją P. J. pastūmė, nors ji buvo jį apsikabinusi ir prašė, kad nesimuštų, jis lyg tai laikė nuleidęs pagalį, pas juos jis (P. J.) sumuštas nebuvo, paskui vaikinai išvažiavę iš jų kiemo su kita kompanija tarpusavyje mušėsi (3 t. 6 b. l.), nukentėjusiojo M. R. parodymai, kad 2009-09-04 prie kiemo privažiavo „(duomenys neskelbtini)“ markės raudonos spalvos automobilis, iš kurio išlipo D. P., P. J., T. J., Š. J. ir Ž. J. su pagaliais iš tvorų rankose, ir pradėjo daužyti jį ir brolį, jis pats gavo 6-7 smūgius pagaliu į nugarą, vieną į galvą, vieną smūgį į ausį, kilus triukšmui į kiemą išėjo namiškiai ir svečiai, kurie taip pat buvo sumušti (3 t. 25 b. l.), nukentėjusiosios D. R. parodymai, kad 2009-09-04 atvažiavo tikrai ne keturiese, o kokie penki-šeši, vienas iš jų mažylis, visi buvo išlipę ir su pagaliais atėjo į jų kiemą, jie suprato, kad atvažiavo chuliganai muštis, iš mašinos buvo išlipę visi keturi kaltinamieji, dar ir toks mažiukas, jos mama (A. T.) apkabino Ž. J. ir P. J., prašė, kad nesimuštų, jai kliuvo iš pagalio į ranką, mamai kliuvo iš rankos, D. kliuvo iš pagalio į ranką, M. nukentėjo ausis, dar kaimynai pasakojo, kad tie jaunuoliai vėliau ant plento mušėsi, liko net batai pamesti (3 t. 7 b. l.), nukentėjusiojo D. R. parodymai, kad 2009-09-04, vėlai vakare, prie močiutės namo kiemo atvažiavo raudonos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio išlipo ne mažiau kaip penki vietiniai vaikinai su pagaliais rankose, iš jų pažino Ž. J. ir P., kurio pavardės nežino, jie pradėjo mušti kieme buvusius žmones, jam pagaliu buvo suduoti keli smūgiai į petį, taip pat smūgiai buvo suduoti jo broliui, taip pat mamai į ranką, močiutė guodėsi, kad jai skauda kojos pirštą (3 t. 25 b. l.), liudytojos D. R. parodymai, jog 2009-09-04, apie 23val. 30min. atvažiavo raudonos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, iš kurio išlipę 5-6 vaikinai su lazdomis subėgo į kiemą ir pradėjo mušti kieme buvusius žmones (3 t. 26 b. l.), liudytojos A. B. parodymai, kad 2009-09-04 vakare prie kiemo privažiavo raudonos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, iš kurio išlipo 5-6 vaikinai su pagaliais ir įėję į kiemą pradėjo jais svaidytis ir daužytis, ji pažino D. P., P. J., T. J., jų brolį Š., pravarde K. (3 t. 25 b. l.). Be minėtų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, nuteistojo P. J. apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kad jis jokių smūgių nukentėjusiesiems nesudavė, paneigia ir rašytinė bylos medžiaga: 2009-10-19 gautoje teismo medicinos instituto specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog A. T. kietais bukais daiktais, turinčiais ribotus plokščius paviršiaus plotus, ne mažiau kaip po vieno smūginio kontakto į kairę šlaunį, į dešinę blauzdą ir į kairę pėdą pasėkoje padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, žaizda kairėje pėdoje (1t. 53 b. l.), 2009-09-10 gautoje teismo medicinos instituto specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog M. R. kietų bukų daiktų poveikyje, galimai mušant kumščiais, pagaliu, įspiriant ir pan., ne mažiau kaip trimis smūgiais padarytos poodinės kraujosruvos dešinio ausies kaušelio srityje ir nugaros dešinėje pusėje, nubrozdinimas juosmens dešinėje pusėje (1t. 61 b. l.). Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija P. J. apeliacinio skundo teiginius, kad jis jokių smūgių nukentėjusiesiems nesudavė, jam pradarius automobilio dureles ir nespėjus išlipti, kažkas jam trenkė per kairę ranką ir ji lūžo, kad nukentėjusysis M. R. sužalojimus galėjo patirti konflikto tarp nukentėjusiojo M. R. ir D. P. metu (duomenys neskelbtini) miestelyje vykusioje diskotekoje, vertina kaip siekį suklaidinti teismą, nurodant nebūtas aplinkybes, tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, byloje pakanka patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti, jog P. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
P. J. skunde nurodo, kad abejotina, jog keturi žmonės (nuteistieji) su pagaliais gali taip mušti, kad neliktų žymių, be to, per gimtadienį buvo suvažiavę giminės, kurie, jei būtų buvę viskas, kaip pasakoja nukentėjusieji, būtų puolę ant jų (nuteistųjų) ir sužalojimų būtų buvę daugiau, taip pat nurodo, kad įvykio vietoje buvo rasti 7 pagaliai ir 1 metalinis strypas, tačiau jie buvo tik keturiese (nuteistieji), todėl mano, kad, nukentėjusieji, žinodami, kad D. P. ir T. J., pasikvies pagalbą, galėjo pasiruošti muštynėms ir vėliau tuos pagalius panaudoti kaip jų (nuteistųjų) nusikaltimo įrankius. Šie apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, pagrįsti prielaidomis ir subjektyviu nuteistojo manymu, todėl atmetami.
Taip pat apeliantas nurodo, kad nors nusikaltimas buvo padarytas 2009 metais, jie (nuteistieji) dėl neaiškių priežasčių apklausti tik 2011 metais. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad dėl byloje nagrinėjamo įvykio ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. buvo pradėtas 2009-09-09, o P. J. pirmą kartą apklaustas 2009-09-29 (1 t. 160, 161 b. l.), todėl apeliacinio skundo argumentai, kad dėl neaiškių priežasčių jo apklausa įvyko tik 2011 metais, atmestini kaip nepagrįsti.
Nuteistasis P. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu liko neapklausti liudytojai, kurie matė konflikto tarp nukentėjusiojo M. R. ir D. P. metu (duomenys neskelbtini) miestelyje vykusioje diskotekoje aplinkybes, neapklausti byloje nagrinėjamo įvykio metu pas nukentėjusiuosius buvę svečiai ir giminės. Dėl tokių skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad Baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu tiriamu atveju atlikti visus minėtame įstatyme numatytus procesinius veiksmus su visais liudytojais, įtariamaisiais ar kt. Baudžiamojo proceso paskirties esmei būdingi ekonomiškumo, proporcingumo, greitumo principai, įpareigojantys už ikiteisminį tyrimą atsakingus pareigūnus per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 2 str.). Taigi, kokius procesinius veiksmus, tyrimus ir pan. reikia atlikti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir už ikiteisminį tyrimą atsakingas prokuroras, ir vien tai, kad kažkurie nebūtini tyrimai nebuvo atlikti, nesurinkti tam tikri ikiteisminiam tyrimui nereikšmingi duomenys, nėra pagrindas išvadai, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, neobjektyviai.
Nuteistasis P. J. apeliaciniame skunde prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis gailisi nuvežęs visus prie nukentėjusiųjų namų. Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek jo nuoširdų gailėjimąsi. Pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Norint konstatuoti minėtą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis P. J. pripažino ne visas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos esmines aplinkybes. Taigi, nenustačius P. J. visiško savo kaltės pripažinimo, nėra teisinio pagrindo svarstyti, ar jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nepripažino P. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus apgailestavimo dėl tokio savo elgesio (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Nuteistasis P. J. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jis įvykio metu buvo neblaivus, teigdamas, kad jis tuo metu vairavo automobilį. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto skundo teiginiais sutinka ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog kad P. J. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Byloje nėra duomenų, patikimai patvirtinančių, kad nusikalstamos veikos padarymo metu P. J. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nei patys nuteistieji, nei nukentėjusieji bei liudytojai nenurodo, kad P. J. nusikalstamos veikos padarymo metu būtų buvęs neblaivus. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas jokių aplinkybių, pagrindžiančių tai, jog P. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, nenustatė, tokių aplinkybių nenustatė ir kolegija, todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, ši aplinkybė nebegali būti pripažinta sunkinančia P. J. atsakomybę ir taip pat šalintina iš nuosprendžio aprašomosios dalies.
Skirdamas nuteistajam P. J. bausmę, pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą), į apelianto asmenybę (teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, jis yra recidyvistas, baustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, atsižvelgė į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, ir paskyrė jam Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam P. J. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos. Naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę, apeliantas savo skunde nenurodė, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis P. J. prašo į jam paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2011-11-28 iki 2012-01-17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas į P. J. paskirtą bausmę neįskaitė jo sulaikyme ir suėmime išbūto laiko nuo 2011-11-27 iki 2012-01-17 (3 t., 32-37 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 d., teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Iš bylos duomenų matyti, kad Telšių rajono apylinkės 2011-11-15 nutartimi P. J. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą (2 t. 174 b. l.). P. J. buvo laikinai sulaikytas 2011-11-27 (2 t. 178 b. l.). Telšių rajono apylinkės 2011-11-28 nutartimi P. J. nustatytas 2 mėnesių kardomojo kalinimo – suėmimo terminas, terminą skaičiuojant nuo 2011-11-28 (2 t. 180 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir laikotarpis nuo 2011-11-27 iki 2012-01-17, kada nuteistasis P. J. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas, įskaitytinas į Telšių rajono apylinkės teismo 2012-01-17 nuosprendžiu P. J. paskirtos bausmės laiką (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies trūkumus, dėl kurių negalima vienareikšmiškai ir aiškiai suprasti, su kokiais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis subendrinta skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. J. paskirta bausmė. Iš bylos medžiagos yra aišku, kad nuteistasis P. J. Telšių rajono apylinkės teismo 2010-05-05 nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 187 str. 3 d.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams 20 dienų. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant iki 2011-06-01 atlyginti D. P. padarytą turtinę žalą ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms (1 t. 192-196 b. l.). Telšių rajono apylinkės teismo 2010-09-17 nuosprendžiu P. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms (2 t. 1, 2 b. l.). Telšių rajono apylinkės teismo 2010-11-10 nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., 9 d. nuteistajam P. J. Telšių rajono apylinkės teismo 2010-09-17 nuosprendžiu ir Telšių rajono apylinkės teismo 2010-05-05 nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant iki 2011-06-01 atlyginti D. P. padarytą turtinę žalą ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2010-09-17 (2 t. 3 b. l.). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodė, kad P. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su 2010-09-17 nuosprendžiu paskirtos ir 2010-11-10 nutartimi subendrintos laisvės atėmimo 1 metų 6 mėnesių bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2010-09-17 nuosprendį ir 2010-11-10 nutartimi subendrintą bausmę (3 t. 37 b. l.). Tai, kolegijos nuomone, gali kelti abejonių vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, todėl tokią formuluotę būtina patikslinti nurodant, kad remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2010-11-10 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta (pagal 2010-05-05 Telšių rajono apylinkės teismo ir 2010-09-17 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes) bausme, ir P. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams. Į bausmės laiką P. J. įskaityti bausmę, atliktą pagal 2010-05-05 Telšių rajono apylinkės teismo ir 2010-09-17 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžius, kuriais paskirtos bausmės buvo subendrintos Telšių rajono apylinkės teismo 2010-11-10 nutartimi.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Telšių rajono apylinkės teismo 2012-01-17 nuosprendį pakeisti:
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nurodytą aplinkybę, kad P. J. nusikalstamus veiksmus atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria P. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., P. J. į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-11-27 iki 2012-01-17.
Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti sprendimą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti ir skirti kardomąjį kalinimą suėmimą.
Nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl bausmių bendrinimo patikslinti ir šią dalį išdėstyti taip:
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., P. J. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2010-11-10 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta (pagal 2010-05-05 Telšių rajono apylinkės teismo ir 2010-09-17 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes) bausme, ir P. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams. Į bausmės laiką P. J. įskaityti bausmę, atliktą pagal 2010-05-05 Telšių rajono apylinkės teismo ir 2010-09-17 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžius, kuriais paskirtos bausmės buvo subendrintos Telšių rajono apylinkės teismo 2010-11-10 nutartimi.