- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-1049/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas
- Atsakovas
- G. K., uždarajai akcinei bendrovei „Irgris“
- Ieškovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Užuolaidų studija“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), V. M., Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-4978-104/2011 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Irgris“ (buvusiai G. K. personalinei įmonei „Irgris“) ir G. K. dėl nuostolių atlyginimo (trečiasis asmuo –uždaroji akcinė bendrovė „Užuolaidų studija“).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2004 m. birželio 16 d. UAB „Užuolaidų studija“ pateikė paraišką UAB „Eurokėlos logistika“ dėl užuolaidų krovinio iš Kauno pervežimo į Kazachstaną, Alma-Atos miestą. Šalių susitarimu UAB „Eurokėlos logistika“ krovinį į paraiškoje nurodytą vietą įsipareigojo pristatyti 2004 m. birželio 28 d.. Be UAB „Užuolaidų studija“ žinios faktinį krovinio pervežimą iš Kauno į Alma-Atos miestą atliko atsakovas G. K. personalinė įmonė „Irgris“, tačiau krovinys buvo pristatytas ne sutartu laiku, o pavėluotai – tik 2004 m. rugpjūčio 6 d., t.y. praėjus daugiau nei l mėnesiui, be to, buvo dingusi dalis krovinio.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. įsiteisėjusiu ir turinčiu res judicata galią sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-664-391/06 nustatyta, kad dėl G. K. personalinės įmonės „Irgris“ kaltės – didelio neatsargumo, kuris yra prilyginamas tyčiai (atsakovo darbuotojo - vairuotojo G. U. girtavimo, jo ir automobilio su kroviniu dingimo Rusijoje), krovinys gavėjui Alma-Atos mieste buvo pristatytas pavėluotai, dalis krovinio dingo, ir kad krovinį gabenęs vairuotojas V. U. žinojo, kokie yra nustatyti vežimo terminai, tačiau visą mėnesį nepranešė savo darbdaviui apie buvimo vietą.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1456-54/08 pagal siuntėjo UAB „Užuolaidų studiją“ ieškinį vežėjui BUAB „Eurokėlos logistika“ patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp UAB „Užuolaidų studija“, BUAB „Eurokėlos logistika“ ir A. M., pagal kurią vežėjas BUAB „Eurokėlos logistika“ pripažino siuntėjo UAB „Užuolaidų studiją“ 56 189,96 Lt tiesioginių nuostolių ir 5613,43 Lt bylinėjimosi išlaidų, o A. M. perėmė 61 803, 39 Lt skolą (56189,96 Lt nuostolių ir 5613,43 Lt bylinėjimosi išlaidų) iš BUAB „Eurokelos logistika“ ir 2008 m. vasario 22 d. minėtą skolą sumokėjo UAB „Užuolaidų studija“.
Ieškovas A. M. pareiškė regresinį ieškinį UAB „Irgris“ (buvusiai G. K. PĮ „Irgris“) ir subsidiariai G. K. kaip PĮ „Irgris“ buvusiam savininkui (CK 2.104 str.), tačiau Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB ,,Irgris“, o 2010 m. spalio 22 d. nutartimi civilinė byla atsakovo BUAB „Irgris“ atžvilgiu nutraukta, nes ieškovas A. M. buvo įtrauktas į BUAB „Irgris“ kreditorių sąrašą ir jo reikalavimas 61 803,39 Lt patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartimi. Tokiu būdu ieškovas prašė CK 2.104 straipsnio pagrindu priteisti skolą subsidiariai iš buvusios G. K. PĮ „Irgris“ savininko G. K..
Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui A. M. iš atsakovo G. K. subsidiariai (jeigu nuostolių neatlygins BUAB „Igris“) 61 803,39 Lt nuostolių atlyginimui. Teismas nurodė, kad ieškovas A. M. perėmė 61 803, 39 Lt skolą iš BUAB „Eurokelos logistika“ pagal 2008 m. vasario 12 d. patvirtintą taikos sutartį, sudarytą tarp UAB „Užuolaidų studiją“ ir BUAB „Eurokėlos logistika“ civilinėje byloje Nr. 2-1456-54/08 pagal ieškovo UAB „Užuolaidų studija“ kaip krovinio siuntėjo ieškinį atsakovui BUAB „Eurokėlos logistika“ kaip vežėjui, nes 2008 m. vasario 22 d. minėtą skolą sumokėjo UAB „Užuolaidų studija“. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad ieškiniui taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas 3-jų metų ieškinio senaties terminas, o ieškinio senaties termino pradžia prasidėjo nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. 2008 m. vasario 22 d., kai ieškovas sumokėjo pagal minėtą taikos sutartį 56 189,96 Lt UAB „Užuolaidų studiją“. Kadangi ieškinys pareikštas 2008 m. gegužės 23 d., tai teismas sprendė, jog atsakovo G. K. prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismas konstatavo, kad ieškovas turi regreso teisę į atsakovą, nes pagal sutartį su UAB “Užuolaidų studija“ kaip kreditoriumi ir BUAB „Eurokėlos logistika“, kaip skolininku, perėmė skolininko pareigas ir teises, susijusias su minėta skola (CK 6.115 str.). Atitinkamai, kadangi ieškovas įvykdė prievolę, jam pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 str.). Taip pat pažymėjo, kad pagal CK 6.112 straipsnį reikalavimas pereina trečiajam asmeniui regreso tvarka, kai skolininkas ir skolą sumokėjęs trečiasis asmuo sudaro sutartį dėl skolos sumokėjimo, jeigu apie šią sutartį kreditorius skolos mokėjimo metu žinojo arba apie ją jam buvo pranešta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Ieškovas yra UAB „Užuolaidų studija“ teisių perėmėjas, o pagal CK 1.128 straipsnį prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Atitinkamai UAB „Užuolaidų studija“, kurio sutikimu skola buvo perkelta ieškovui, nebuvo pareiškusi ieškinio dėl pavėluoto krovinio pristatymo nei apeliantui, nei G. K. PĮ „Irgris“, nors tokią teisę turėjo nuo 2004 m. rugpjūčio 4 d. ir tokia teikė išnyko 2003 m. rugpjūčio 4 d. (CK 1.125 str. 8 d, CMR Konvencijos 32 str. 1 p. „a“ p. p.).
2. Ieškinio senaties terminas neatsinaujina nuo skolos perėmimo sutarties sudarymo (taikos sutartis sudaryta 2008 m. vasario 22 d.), o naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių negu jų turėjo pradinis kreditorius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Užuolaidų studija“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas yra ne trečiojo asmens UAB „Užuolaidų studija“, bet krovinio vežėjo UAB „Eurokėlos logistika“ teisių ir pareigų, kurios buvo įgytos 2008 m. vasario 22 d. sumokėjus skolą, perėmėjas. Tarp A. M. ir UAB „Eurokėlos logistika“ susiklostė ne reikalavimo perleidimo, bet skolos perkėlimo santykiai, o šioje byloje ieškovas įgyvendina CMR Konvencijos 37 straipsnio „a“ punkte įtvirtintą nuostolius atlyginusio vieno iš vežėjų regreso teisę į atsakingąjį vežėją, kadangi nepraleisdamas ieškinio senaties terminų krovinio siuntėjas UAB „Užuolaidų studija“ ieškinį buvo pareiškęs UAB „Eurokėlos logistika“ (CMR Konvencijos 36 str.). Tokiu būdu ieškovas, būdamas skolininko teisių ir pareigų perėmėjas, CK 6.112 straipsnio 4 punkto pagrindu įgijo regreso teisę šių nuostolių reikalauti iš kaltojo vežėjo ir iš subsidiaraus skolininko G. K..
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas yra pirmojo vežėjo UAB „Eurokėlos logistika“ teisių ir pareigų perėmėjas (kaip skolos perėmėjas). Atsakovas BUAB „Irgris“ pripažino ieškovo ieškinį (ieškovo kreditorinis reikalavimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartimi), o G. K. BUAB „Irgris“ veiksmų pripažįstant A. M. reikalavimą neskundė. Tarp UAB „Eurokėlos logistika“ teisių perėmėjo ieškovo A. M. ir atsakovo UAB „Irgris“ susiformavo iš vežėjų tarpusavio santykių kylantys teisiniai santykiai, o CMR Konvencijos 37 straipsnyje nurodyta, kad vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu, kai vežėjas, dėl kurio kaltės buvo padaryta žala, yra asmeniškai atsakingas dėl nuostolių atlyginimo. Atitinkamai CMR Konvencijos 39 straipsnyje numatyta, kad būtent nuo faktinio nuostolių atlyginimo krovinio siuntėjui yra pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas regresiniam ieškiniui pareikšti, kas iš esmės įtvirtinta ir CK 1.127 straipsnio 4 dalyje. Tuo tarpu iki prievols įvykdymo 2008 . vasario 22 d., kuomet faktiškai buvo sumokėta skola, UAB „Eurokėlos logistika“ teisių perėmėjas regresinės teisės į už žalą atsakingą vežėją neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Nagrinėjamuoju atveju apeliacinį skundą padavė atsakovas G. K., todėl byla nagrinėjama atsakovo apeliacinio skundo ribose.
Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino taikymą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Savo teiginį apeliantas grindžia tuo, kad ieškovas yra bendrovės ,,Užuolaidų studija“ (kuri pagal tarp šalių susiklėsčiusius teisinius santykius yra siuntėjas) teisių perėmėjas, tuo tarpu ši bendrovė per nustatytą terminą, kuris, pasak apelianto, baigėsi 2007 m. rugpjūčio 4 d., reikalavimo apeliantui pareiškusi nebuvo, o naujas kreditorius negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Tačiau, net ir sutikus su apelianto pozicija dėl kreditoriaus teisių perėmimo, svarbu yra atsižvelgti į tai, kad pagal CMR konvencijos 36 straipsnį ieškinys dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo, išskyrus priešieškinio ar prieštaravimo būdu pateikiamus ieškinius tos pačios vežimo sutarties byloje, gali būti pateiktas pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą, sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą, be to ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, kurie vežė tą patį krovinį. Atitinkamai bendrovė ,,Užuolaidų studija“, kurios teisių perėmėju apeliantas įvardija ieškovą, su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo bendrovei ,,Eurokėlos logistika“ kreipėsi dar 2007 m. gegužės 21 d., t. y. dar iki paties apelianto nurodomo ieškinio senaties termino pabaigos. Be to, svarbu yra ir tai, kad ieškinio pareiškimas nutraukia ieškinio senaties terminą, o veiksmai, kuriais nutraukiamas ieškinio senaties terminas kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių santykiams, turi tokią pat reikšmę to kreditoriaus santykiams su kitais bendraskoliais, tame tarpe ir tada, kai yra solidarioji reikalavimo teisė (CK 1.130 straipsnio 1 dalis, 6.16 straipsnio 1 dalis). Taigi net ir sutinkant, kad A. M. yra siuntėjo UAB ,,Užuolaidų studija“ teisių perėmėjas, teigti, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nebūtų pagrindo.
Kita vertus, atsakovas, apeliaciniame skunde ne kartą deklaratyviai pareiškęs, kad ieškovas yra siuntėjo bendrovės ,,Užuolaidų studija“ teisių ir pareigų perėmėjas, jokių argumentų bei įrodymų šiam teiginiui pagrįsti nepateikė. Tuo tarpu bylos duomenys rodo priešingai, nes tiek 2008 m. sausio 31 d. taikos sutartyje sudarytoje tarp bendrovių ,,Užuolaidų studija“ ir ,,Eurokėlos logistika“ bei šios bylos ieškovu A. M., tiek ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartyje, kuria paminėta taikos sutartis buvo patvirtinta, A. M. įvardijamas būtent kaip bendrovės ,,Eurokėlos logistika“ teisių ir pareigų perėmėju, kas reiškia, kad ieškovui perėjo būtent bendrovės ,,Eurokėlos logistika“ teisės ir pareigos (CK 6.115 straipsnis). Beje, byloje, kurioje buvo patvirtinta minėta taikos sutartis, atsakovas dalyvavo trečiojo asmens teisėmis, todėl jam turėjo būti žinoma, kad ieškovas yra ne siuntėjo, o pirmo vežėjo teisių perėmėjas.
Patvirtinus taikos sutartį ieškovas 2008 m. vasario 22 d. atlygino nuostolius bendrovei ,,Užuolaidų studija“ bei tų pačių metų gegužės 23 d. kreipėsi į teismą šioje byloje nagrinėjamuoju ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo. Tokią teisę ieškovui suteikia 6.112 straipsnio 1 dalies 4 punktas, nustatantis, kad reikalavimas pereina trečiajam asmeniui regreso tvarka, kai skolininkas ir skolą sumokėjęs trečiasis asmuo sudaro sutartį dėl skolos sumokėjimo, jeigu apie šią sutartį kreditorius skolos mokėjimo metu žinojo arba apie ją jau buvo pranešta.
Be to, CMR Konvencijos 37 straipsnis numato, kad vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu. Pažymėtina ir tai, kad patenkinęs ieškinį pirmosios instancijos teismas, be kita ko, rėmėsi CK 2.104 straipsnio nuostatomis ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-664-391/06 nustatytomis aplinkybėmis, o iš atsakovo priteistų nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų sumų dydį argumentavo byloje surinktais įrodymais. Tuo tarpu apeliantas argumentų, paneigiančių šių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, nenurodė.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teigti, kad ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs ieškinio senaties terminą ir naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.