Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka atsakovui D. M. už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, pareikštą atsakovui D. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-01-19 buvo priimtas ieškovės D. B. ieškinys dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, pareikštas atsakovui D. M.. Ieškovė nurodo, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, (šulinys, lauko tualetas, pavėsinė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) Šiuos pastatus ieškovė paveldėjo 1996 m. po savo motinos mirties. Prieš keletą metų atsakovas D. M. savavališkai užėmė juos, t. y. įsikėlė į juos be nuomos sutarties ir gyvena ieškovės name bei naudojasi ūkiniais pastatais be jos leidimo ir teisinio pagrindo. Ieškovė yra ne kartą įspėjusi atsakovą, kad šis nedelsiant išsikeltų iš jai priklausančių pastatų, tačiau atsakovas į jos reikalavimus nekreipia dėmesio. Negana to atsakovas savavališkai apsigyvenęs ieškovės sodyboje neteisėtais veiksmais daro žalą ieškovės turtui. Neturėdamas ieškovės leidimo, savavališkai nupjovė šalia gyvenamojo namo augusius medžius ir tai darė ypatingai nerūpestingai ir neatsargiai dėl ko vienas nupjautas medis užgriuvo ant gyvenamojo namo stogo ir jį sulaužė. Be to, mirus ieškovės sutuoktiniui susidarė tokia situacija, kad ieškovė pati neturi kur gyventi, nes sodyba esanti (duomenys neskelbtini) kurioje ji gyveno su sutuoktiniu nuosavybės teise priklauso sutuoktinio motinai, kuri ruošiasi sodybą parduoti. Ieškovė prašo iškeldinti atsakovą su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, taip pat prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2018-01-24. Laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą 14 dienų atsiliepimų pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankami laiko jiems pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato, kad ieškovei priklauso pastatas-gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-Kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Daiktinė teisė yra absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių (CK 4.20 straipsnis). Įstatymas reglamentuoja, kad nuosavybės teisė, tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą (CK 4.35 straipsnio 1 dalis). Savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.612 straipsnis). Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas ir prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos, tokiu atveju teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas).

Atsakovas gyvena ieškovei priklausančiame gyvenamajame name, į ieškovės D. B. raginimą išsikelti nereaguoja, todėl ieškovė negali tinkamai naudotis jai priklausančiu turtu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tarp šalių nėra susiklostę jokių prievolinių santykių, todėl atsakovas name gyvena be teisinio pagrindo, taip pažeisdamas ieškovo, kaip namo savininkės, teises (CK 4.37 straipsnis). Pažeistas teises ieškovė prašo apginti iškeldinant atsakovą. Toks ieškovės reikalavimas, teismo vertinimu, teisėtas, pagrįstas, todėl tenkintinas ir atsakovas iškeldintinas iš ieškovės priklausančių gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.612 straipsnis).

Byloje yra pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-02-08 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurio pagrindu ieškovei D. B. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-02-08 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą D. B. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 182 Eur advokato užmokestis.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio, todėl tenkinant ieškinį šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793). Teismas sprendžia, kad dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovą D. M., iš ieškovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančių gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, registro numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovo D. M., vieną šimtą eurų (100 Eur) žyminio mokesčio valstybei, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. T24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo D. M., vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus (182 Eur) už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Atsakovas priimto sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.