- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-14
- Bylos Nr.
- I-10-342/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Vida Stonkuvienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Vidos Stonkuvienės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjai T. Ž. (pareiškėja iki bylos nagrinėjimo iš esmės pasišalino iš teismo posėdžio salės), atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei J. M. , 2012 m. gegužės 2 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (toliau – atsakovas, VSDFV Klaipėdos skyrius), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) dėl sprendimų panaikinimo, neišmokėtų išmokų, nuostolių, neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą skundu (t. 1, b.l. 6-25) ir patikslintais skundais (t. 1, b.l. 152-153221-222) (toliau – skundas) prašydama:
1. Pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojos S. S. nuo 2009-03-13 sprendimus Nr. SLP-13635, Nr. SLP-13637 ir Nr. SLP-13638 neteisėtais ir nepagrįstais (toliau – ir skundo reikalavimas Nr. 1);
2. Pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojos D. D. 2009-03-19 sprendimą - atsakymą Nr. 6-309-(9.168)SI1-12619 neskirti jai ligos pašalpos už nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-04 iki 2008-11-14, ir nuo 2008-11-18 iki 2009-01-21 (imtinai) - neteisėtu ir nepagrįstu (toliau – ir skundo reikalavimas Nr. 2);
3. Pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo R. K. nuo 2009-05-13 sprendimą (atsakymą) Nr. (11.1)I-2890 neskirti jai ligos pašalpos už nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-18 iki 2009-01-21 (imtinai) - neteisingu ir neteisėtu (toliau – ir skundo reikalavimas Nr. 3);
4. Skubiai priteisti priklausantį jai pilną ir neišmokėtą iki šiol ligos pašalpą už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-04 iki 2008-11-14 imtinai ir nuo 2008-11-18 iki 2009-01-21 (imtinai). Nepriimti prievolės įvykdymo dalimis ir nustatyti prievolės įvykdymo terminą apmokant nesumokėtą ligos pašalpą nedelsiant po teismo nutarties (sprendimo) paskelbimo dienos (toliau – ir skundo reikalavimas Nr. 4).
5. Su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas priteisti iš atsakovų (LR CK 6.57 str.) (toliau – ir skundo reikalavimas Nr. 5);
6. Skubiai kompensuoti nuostolius, atsiradusius dėl atsakovų prievolės neįvykdymo ir priteisti pagal įstatymą (LR CK 6.210 str. 1 d.) 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str.), padidinant metinių palūkanų dydį pareiškėjos naudai iki 9,5 proc., atsižvelgiant į šalies ekonominę krizę, infliaciją, bedarbystę, dėl atsakovų kaltės ir pinigų ilgą laiką neturėjimą atsiradusias skolas, dėl ko buvo priversta skolintis, parduoti jai priklausančius daiktus ir kt., kad išmaitinti vaiką ir save (toliau – ir skundo reikalavimas Nr. 6);
7. Priteisti iš atsakovų neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą sumoje 20 000 Litų – dėl įvairių patirtų išgyvenimų, pažeminimo, streso, baimės dėl ateities, galimos mirties, išlikimo, bado, dvasinių sukrėtimų, emocinių pergyvenimų, nervinės įtampos, nemigos, moralinių skausmų, šeimos santykių pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo ir praradimo, nepasitikėjimo valstybe ir šalies valstybine socialine žmogaus apsauga nuo ligos, darbo praradimo ir pragyvenimo šaltinio neužtikrinimo darbo netekimo, ligos atveju ir kitų neigiamų pasekmių, kurie skaudžiai atsiliepė jos ir vaiko gyvenime (toliau – ir skundo reikalavimas Nr. 7);
8. Priteisti neteisėtais atsakovų veiksmais jai ir vaikui padarytą žalą sveikatai, priverčiant pareiškėją ir pareiškėjos išlaikomą nepilnametį vaiką ilgą laiką negauti jokio išlaikymo dėl negautos ligos pašalpos, t.y. neturint jokio kito pragyvenimo šaltinio, pastoviai badauti, ilgą laiką kentėti ir žemintis, neturint pinigų vaistams, gydymui, maistui, mokesčiams už komunalines paslaugas, mokslą, būstui apmokėti ir kt. išlaidoms bei darant nepataisomą žalą sveikatai, viso - 150 000 litų (toliau – ir skundo reikalavimas Nr. 8);
9. Priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pateiktų dokumentų pagrindu (kopijavimo paslaugos ruošiant procesinių dokumentų kopijas ir kt.);
10. Įpareigoti atsakovus skubiai perskaičiuoti ir apmokėti visą priklausančią ligos pašalpą nedarbingumo laikotarpiu nuo 2008-09-10 iki 2009-01-21 (imtinai), taikant lengvatinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD), nesant darbuotojo kaltės už pavėluotą pateikimą Sodrai dėl darbdavio tyčinio atsisakymo pripažinti nedarbingumo laikotarpį, atsisakymo atsižymėti nedarbingumo pažymėjimus laiku ir kt. (toliau – ir skundo reikalavimas Nr. 10) (b.l. 23).
Pareiškėja skundą grindžia iš esmės tuo, kad nesant jos kaltės, atsakovas pažeidžia jos teisę į pilną ligos pašalpos gavimą, o neišmokant šios pašalpos jai daroma turtinė ir neturtinė žala. Paaiškina, kad ginčo situacijoje yra jos buvusio darbdavio UAB „Simon Louwerse“ logistika kaltė, nes dėl darbdavio slapstymosi, buveinės adresų keitimo ir pan., liko tinkamai neužbaigti jos atleidimo iš darbo klausimai, t.y. neužpildyti nedarbingumo pažymėjimai, neapmokėta už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas ir kt. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2008-08-04 iki 2008-09-08 nedirbo, nes turėjo 36 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų už 2007-2008 m. 2008-09-08 grįžo į darbą, tačiau bendrovė jos neįsileido, pakeitė kabineto spyną, atjungė kompiuterį kt. Įsakymo apie atleidimą iš darbą darbdavys pareiškėjai iki šiol neįteikė. Dėl tokio atleidimo iš darbo nuo 2008-09-10 ji staiga sunkiai susirgo, įvairiapusiškai pablogėjo jos sveikata ir tai patvirtina šeši nedarbingumo pažymėjimai su jose nurodytos diagnozės. Apie tai, kad serga, faksu, informavo darbdavį. Pareiškėjos manymu, šiuo atveju atsakovas neišmokėdamas jai ligos pašalpos, sąmoningai taupo skylėtą Sodros biudžetą, tačiau neatsižvelgia į tai, kad jos kaltės tame nėra ir negali būti, nes tai darbdavio kaltais ir tyčiniais veiksmais liko neatžymėti nedarbingumo pažymėjimai ir kt.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu skundo reikalavimų prašo netenkinti ir skundą atmesti. Paaiškina, kad pareiškėja atsakovui 2009-03-04 pateikė prašymą ir nedarbingumo pažymėjimus serija D Nr.4788537, D Nr.5087411, D Nr.4300826, D Nr.5090388, D Nr.5176381 bei D Nr.5283168, išduotus nedarbingumo laikotarpiams nuo 2008-09-10 iki 2008-10-31 ir nuo 2008-11-04 iki 2009-01-21. Vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo statymo 8 straipsniu bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 18, 58 punktais, 2009-03-13 sprendimu Nr.SLP-13635, Nr.SLP -13637, Nr.SLP-13638 pagal nedarbingumo pažymėjimus serija D Nr.5090388, D Nr.5176381, D Nr.5283168 už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-18 iki 2009-01-21 atsakovas neskyrė ligos pašalpos pareiškėjai. Pagrindas neskirti ligos pašalpos pareiškėjai yra tai, kad ji dėl ligos (TLK kodas J06.0) tapo laikinai nedarbinga jau po atleidimo iš darbo (pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudėjo išmokų gavėjų registro duomenis draudimo pabaiga - 2008-11-14). Teigia, kad pareiškėja nepagrįstai mano, jog tarp atsakovo ir pareiškėjos egzistuoja civilinė prievolė. Šioje byloje ginčas yra kilęs išimtinai iš administracinių teisinių santykių, t.y. pareiškėja ginčija individualius administracinius sprendimus, kuriais nuspręsta jai nemokėti ligos pašalpos. Tik tuo atveju, jei paaiškėtų nauji faktiniai duomenys arba teismas panaikintų skundžiamus sprendimus, atsakovui atsirastų pareiga peržiūrėti priimtus sprendimus ir esant pagrindui juos pakeisti ar priimti naujus. Pareiga išmokėti ligos pašalpą atsakovui kiltų tik tuo atveju, jei atsakovas priimtų naują sprendimą skirti ligos pašalpą. Tik tada atsirastų prievoliniai teisiniai santykiai, t.y. pareiga išmokėti ligos pašalpą ir teisė jos reikalauti. Taigi, CK 6.210 straipsnis, nustatantis įstatymines palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, šioje byloje negali būti taikomas, kadangi neegzistuoja jokia atsakovo neįvykdyta pareiga kylanti iš piniginės prievolės (t. 1, b.l. 170-171).
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaiko atstovaujamos institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime į skundą. Taip pat paaiškino, kad šiuo metu esant įsiteisėjusiam Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimui, skundžiami sprendimai pripažinti netekusiais galios ir jau priimti nauji atsakovo sprendimai, kurie teismui. Duomenų, kad šie nauji sprendimai būtų apskųsti VSDF neturi. Šie sprendimai pareiškėjai įteikti. Nurodė, kad ginčo ligos pašalpa už laikotarpį nuo 2008-11-04 iki 2008-11-14 pareiškėjai paskirta, bet neišmokėta, nes pareiškėja nenurodė savo banko sąskaitos numerio. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėja nepateikė jokių argumentų, kad atsakovas veikė neteisėtai, todėl sąlygų civilinei atsakomybei kilti nėra, taigi nėra teisinio pagrindo reikalauti ir žalos atlyginimo. Pareiškėja prašo priteisti neturtinę bei sveikatai padarytą žalą iš atsakovo. Remiantis CK 6.271 str. 1 d. žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų kaltės privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Atsakovas sprendimus priėmė pagal draudėjo UAB „Simon Louwerse“ logistika pateiktus duomenis, vadovavosi Registro nuostatais. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnį, draudėjas atsakingas pateikti teisingus ir išsamius duomenis, taigi atsakovas neturėjo teisės priimti kitokių sprendimų, nei buvo priimti skundžiami byloje. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas VSDFV atsiliepimu su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagal Registro duomenis pareiškėja laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2008-09-10 iki 2008-11-14 (2008-11-14 ji atleista iš darbo) buvo UAB „Simon Louwerse“ logistika darbuotoja, todėl darbdavys privalėjo apskaičiuoti ligos pašalpą už 2 pirmąsias nedarbingumo dienas bei užpildyti nedarbingumo pažymėjimų antrąsias puses. VSDFV Klaipėdos skyriaus specialistai dėl nedarbingumo pažymėjimų antrosios pusės užpildymo kreipėsi į T. Ž. buvusios darbovietės buhalterę, tačiau ji negalėjo to padaryti, kadangi 2008-12-31 buhalterė buvo atleista iš darbo kaip ir kiti šios įmonės darbuotojai (buvo atleistas iš darbo ir įmonės direktorius A. A. ). VSDFV Klaipėdos skyrius 2009-03-11 gavo pareiškėjos buvusio darbdavio UAB „Simon Louwerse“ logistika direktoriaus A. A. raštą, kuriame jis nurodė, kad visi įmonės dokumentai ir antspaudai perduoti vieninteliam įmonės akcininkui Simon Louwerse, su kuriuo jam nepavyko susisiekti. Be to, nurodė, kad 2008 m. spalio mėnesį pareiškėjai buvo išsiųstas prašymas pranešti apie ligos eigą iki 2008-11-14, tačiau iš pareiškėjos jokių žinių negavo (pati pareiškėja skunde nurodo, kad darbdavį informavo tik 2008-11-15). Buvęs direktorius taip pat informavo, kad iki jo atleidimo iš darbo, pareiškėja darbe nepasirodė ir nedarbingumo pažymėjimų nepateikė. Kadangi pareiškėja darbdaviui laiku nepranešė, kad toliau serga, darbdavys
VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė pranešimą apie pareiškėjos nedraudiminį laikotarpį (pravaikštą) nuo 2008-11 -04 iki 2008-11-14. Kadangi nedarbingumo pažymėjimų antrosios pusės nebuvo užpildytos, VSDFV Klaipėdos skyrius 2009-03-23 raštu Nr. 6-309-(9.168) SI 1-12619 informavo pareiškėją, kad dėl ligos pašalpos skyrimo/neskyrimo konsultacijos kreipėsi į VSDFV. VSDFV išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, rekomendavo VSDFV Klaipėdos skyriui kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (kuri nagrinėjo T. Ž. skundą) dėl UAB „Simon Louwerse“ logistika darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir kitų dokumentų, patvirtinančių, kad laikinojo nedarbingumo metu pareiškėja nedirbo ir negavo pajamų, kopijų pateikimo. Tik gavus minėtus dokumentus ir nustačius, kad laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareiškėja tikrai nedirbo ir negavo darbo užmokesčio, buvo galima spręsti klausimą dėl ligos pašalpos jai skyrimo/neskyrimo. Valstybinė darbo inspekcija VSDFV Klaipėdos skyriui 2009-04-30 pateikė 2008 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio ir jos 2008-09-10 pareiškimo apie tai, kad nuo 2008-09-10 jai išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kopijas bei nurodė, kad kitokių dokumentų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2008-09-10 iki 2008-11-17 ji nedirbo ir negavo darbo užmokesčio, neturi. Taigi, atsakovas išnagrinėjęs papildomai gautus dokumentus bei Registre esančius pareiškėjos duomenis, 2009-04-11 (nepraėjus 10 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo dienos) priėmė sprendimus Nr. SLP-26278, Nr. SLP-26281 ir Nr. SLP-26332 skirti pareiškėjai ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-09-10 iki 2008-10-31 ir nuo 2008-11-15 iki 2008-11-17. Nurodo, kad skirti ligos pašalpą pareiškėjai už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-04 iki 2008-11-14 nėra teisinio pagrindo, nes pagal Registro duomenis minėtas laikotarpis yra nedraudiminis laikotarpis (pravaikštos) (įstatymo 13 straipsnis, nuostatų 31 punktas). Mokėti ligos pašalpą už nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-18 iki 2009-01-21 nėra teisinio pagrindo, nes dėl šios ligos (J06.0) pareiškėja tapo laikinai nedarbinga 2008-11-18, t.y. jau po atleidimo iš darbo (2008-11-14 atleista iš darbo, todėl nuo kitos dienos laikoma nedrausta ligos ir motinystės socialiniu draudimu). Taigi, atsakovas, vadovaudamasis minėto įstatymo 8 straipsnio ir nuostatų 18 punkto 2 pastraipa, pagrįstai 2009-03-13 priėmė ginčijamus sprendimus, kuriais nuspręsta neskirti pareiškėjai ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-18 iki 2009-01-21 (t. 1, b.l. 117-120, 181-182).
Tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą informuoto trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėtina šiam bylos proceso dalyviui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje iš esmės spręstina, ar teisėti ir pagrįsti atsakovo sprendimai, kuriais nuspręsta neskirti pareiškėjai ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpius, t.y. nuo 2008-11-04 iki 2008-11-14 ir nuo 2008-11-18 iki 2009-01-21, ar teisėtas ir pagrįstas VSDFV 2009-05-13 sprendimas Nr. (11.1) I-2890, kuriuo skundžiami teritorinio skyriaus sprendimai pripažinti pagristais ir palikti galioti. Taip pat nagrinėjamas ir kitų pareiškėjos reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas.
Faktinės aplinkybės.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja pradėjo dirbti UAB „Simon Louwerse“ 2007-09-10 (t. 1, b.l. 193-197). 2008-11-14 pareiškėja buvo atleista iš darbo minėtoje įmonėje už pravaikštas (t. 1, b.l. 193-197). Pareiškėja skundė jos atleidimą iš darbo Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2009-10-29 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1525-676/2009, kuriuo T. Ž. ieškinį tenkino iš dalies, t.y. nusprendė panaikinti atsakovo UAB „Simon Louwerse“ logistika direktoriaus 2008-11-14 įsakymą dėl ieškovės T. Ž. darbo sutarties nutraukimo neatvykus ieškovei T. Ž. į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną; pripažinti ieškovės T. Ž. darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos įpareigojant atsakovą UAB „Simon Louwerse“ logistika pakeisti atleidimo iš darbo įrašą, įrašant ieškovės T. Ž. atleidimo pagrindą: „pagal LR DK 297 straipsnio 4 dalį (darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos)“; priteisti iš atsakovo UAB „Simon Louwerse“ logistika ieškovei T. Ž. 2150,00 Lt per mėnesį (privalomieji mokėjimai neišskaičiuoti) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos, t.y. 2008-11-14, iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę pašalpą - 4300,00 Lt (privalomieji mokėjimai neišskaičiuoti) bei 453,58 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2008-09-10 iki 2008-11-14 (privalomieji mokėjimai neišskaičiuoti); priteisti iš atsakovo UAB „Simon Louwerse“ logistika ieškovei T. Ž. 4000,00 Lt neturtinės žalos; kitus ieškinio reikalavimus atmesti (t. 1 b.l. 193-197). Šį sprendimą pareiškėja skundė apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2011-12-15 nutartimi T. Ž. prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo atmetė, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-29 sprendimą paliko nepakeistą (t. 2, b.l. 33-36). Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėjusi.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ginčijami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus 2009-03-13 sprendimai Nr. SLP-13635, Nr. SLP-13637 ir Nr. SLP-13638 yra panaikinti paties atsakovo 2012-02-21 sprendimais Nr. 8PN-21, Nr. 8PN-22, Nr. 8PN-23 (t. b.l. 81, 82, 83). Atsakovas 2012-02-21 sprendimu Nr. SLP-12293 nusprendė neskirti pareiškėjai ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-15 iki 2008-11-17, motyvuodama tuo, kad minėtu laikotarpiu dėl sergančio šeimos nario slaugos pareiškėja neprarado darbo pajamų (t. 2, b.l. 84). 2012-02-21 sprendimu Nr. SLP-12296 atsakovas nusprendė neskirti pareiškėjai ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-18 iki 2008-12-12, nes ji nedarbingumo laikotarpiu dėl ligos neprarado darbo pajamų (t. 2, b.l. 85). 2012-02-21 sprendimu Nr. SLP-12299 atsakovas nusprendė neskirti pareiškėjai ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-12-13 iki 2009-01-07, nes ji nedarbingumo laikotarpiu dėl ligos neprarado darbo pajamų (t. 2, b.l. 86). 2012-02-21 sprendimu Nr. SLP-12300 atsakovas nusprendė neskirti pareiškėjai ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-01-08 iki 2009-01-21, nes ji nedarbingumo laikotarpiu dėl ligos neprarado darbo pajamų (t. 2, b.l. 87). Šie sprendimai pareiškėjai išsiųsti registruotu laišku (t. 2, b.l. 89). 2012-03-01 sprendimu Nr. 8PN-30 atsakovas laikė netekusi galios 2009-05-11 savo sprendimą Nr. SLP-26333 (t. 2, b.l. 91).
Atsakovas 2012-03-01 sprendimu Nr. PR1-147 „Dėl T. Ž. ligos pašalpos perskaičiavimo“ nusprendė pakeisti savo 2009-05-11 sprendimą SLP-26332 ir pareiškėjai nuo 2008-11-04 iki 2008-11-17 perskaičiuoti ligos pašalpą taip: 2008-11-04 - 2008-11-14 – 735,62 Lt, 2008-11-15 – 2008-11-17 – išmokėta 81,74 Lt, todėl viso 653,88 Lt (t. 2, b.l. 92). Šis sprendimas 2012-03-09 lydraščiu išsiųstas pareiškėjai registruotu laišku (t. 2, b.l. 93, 94).
Pareiškėja naujai priimtų atsakovo 2012-02-21 sprendimų Nr. 8PN-21, Nr. 8PN-22, Nr. 8PN-23, 8PN-30, SLP -12293, SLP-12296, SLP-12299, SLP-12300, PR1-147 pagal atsakovo paaiškinimą įstatymu nustatyta tvarka neginčijo (ikiteismine tvarka nėra apskundusi valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).
Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (žr. Valstybės Žinios, 2000, Nr. 111-3574) (toliau – LMSDĮ) (byloje taikytina LMSDĮ redakcija, galiojusi nuo 2009-03-05 iki 2009-05-01) yra specialusis įstatymas. Jo paskirtis – nustatyti asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės socialiniu draudimu, teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas (LMSDĮ 1 str.). Šio įstatymo 2 straipsnis apibrėžia, kad ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys išvardyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje, tarp jų numatyti asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis (4 str. 1 d. 1 p.). Atvejai, kuriais numatytas ligos pašalpų skyrimas, turintiems teisę jas gauti asmenims, išvardyti aptariamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, tarp jų numatytas atvejis - apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus (LMSDĮ 5 str. 1 d. 1 p.). Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti apdraustieji asmenys, jeigu jie: 1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; 2) prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Be to, įstatymų leidėjas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnyje nustatė sąlygas, kuriomis ligos pašalpa nemokama. Šios įstatymo normos 1 dalyje nurodyta, kad ligos pašalpa nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad: 1) apdraustasis asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką; 2) apdraustasis asmuo sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu; 3) apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba, kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
Iš minėto įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo seka išvados, kad ligos pašalpą pagal šį įstatymą gali gauti asmuo, kuris atitinka šių sąlygų visumą: 1) apdraustasis tampa laikinai nedarbingas dėl ligos ar traumos ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; 2) prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi įstatymu nustatytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą (išskyrus LMSDĮ 8 str. 2 ir 3 d. numatytas išimtis); 3) kompetentingos institucijos nenustato, jog yra sąlygos (LMSDĮ 15 str.), kuriomis ligos pašalpa nemokama. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas ligos pašalpos skyrimui ir mokėjimui nenustato jokių kitų sąlygų.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad socialinės garantijos nustatomos įstatymais. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai (toliau – ir Nuostatai) (žr. Valstybės Žinios, 2001, Nr. 10-284) yra skirti reglamentuoti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu nustatytą pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarką.
Skundžiamus sprendimus atsakovas motyvavo ir Nuostatų (byloje taikytina Nuostatų redakcija, galiojusi nuo 2008-09-12 iki 2009-04-17) 18 ir 58 punktais. Pagal nuostatų 18 punktą, ligos pašalpa skiriama ir mokama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną. Jeigu asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo, ligos pašalpa mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių jis tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šeimos nario slaugos, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi ir po apdraustojo atleidimo iš darbo, ligos pašalpa mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių jo slaugomas šeimos narys tapo nedarbingas iki apdraustojo asmens atleidimo iš darbo. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi ir po apdraustojo atleidimo iš darbo, ligos pašalpa mokama tik dėl šios priežasties ar komplikacijų dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, dėl kurių jis tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo. Nuostatų 58 punkte inter alia nustatyta, kad teritoriniame skyriuje mokamos ligos pašalpos skiriamos šio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu.
Pažymėtina, kad pagrindas skirti ir mokėti ligos arba motinystės pašalpas yra nedarbingumo pažymėjimas arba nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas ir tęsiamas laikantis Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (Nuostatų 50 p.). Apdraustasis asmuo nedarbingumo pažymėjimą ir/ar jo tęsinį pateikia darbdaviui (jo įgaliotam asmeniui), kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po pateikimo privalo apskaičiuoti ligos pašalpą iš darbdavio lėšų šių Nuostatų 32 punkte nustatytais atvejais ir užpildyti šio pažymėjimo antrąją pusę (Nuostatų 51 p.). Ligos pašalpai gauti teritoriniam skyriui turi būti pateiktas prašymas ir nedarbingumo pažymėjimas (Nuostatų 55 p.). Ligos pašalpa skiriama tik po to, kai apskaičiuota pašalpa iš darbdavio lėšų už 2 pirmąsias ligos dienas (Nuostatų 57 p.). Atsisakęs skirti pašalpą, teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po šio sprendimo priėmimo dienos turi išsiųsti (įteikti) pareiškėjui sprendimo nuorašą. Sprendime turi būti nurodyta atsisakymo skirti pašalpą priežastis ir informuota apie sprendimo apskundimo tvarką bei terminus (Nuostatų 60 p.).
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį „Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje bylose ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys“. Ši įstatyminė nuostata lemia, kad faktai nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys turi prejudicinę galią nagrinėjant kitą bylą tarp tų pačių asmenų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-02 nutartis administracinėje byloje Nr.A-348-168/2009). Remiantis paminėta nuostata, išanalizavus aktualaus byloje apylinkės teismo 2009-10-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1525-676/2009 motyvuojamąją ir rezoliucines dalis, darytina išvada, kad aplinkybė, jog pareiškėja iš darbo 2008-11-14, darbdavio - UAB „Simon Louwerse“ logistika, atleista neteisėtai, yra įrodyta.
Atsižvelgiant į virš išdėstytą, vertinant skundžiamų sprendimų metu buvusią faktinę situaciją konstatuotina, kad atsakovas priimdamas skundžiamus sprendimus pagrįstai rėmėsi Registre esančiais draudėjo UAB „Simon Louwerse“ logistika (pareiškėjos darbdavio) pateiktais duomenis, jog pareiškėja atleista iš darbo būtent 2008-11-14, todėl teisėtai taikė atitinkamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų normas. Taigi įsigaliojus minėtam apylinkės teismo sprendimui, atsakovas pagrįstai juo rėmėsi ir 2012-02-21 sprendimais Nr. 8PN-21, Nr. 8PN-22, Nr. 8PN-23 skundžiamus 2009-03-13 sprendimus - Nr. SLP-13635, Nr. SLP-13637 ir Nr. SLP-13638, pripažino netekusiais galios bei priėmė minėtus naujus sprendimus. Šie 2012-02-21 sprendimai nėra ginčo bylos objektas. Be to, duomenų, kad šiuos sprendimus (ar kurį nors iš jų) pareiškėja yra įstatymų nustatyta tvarka apskundusi, tokiems ginčams taikytina išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, t.y. VSDFV ir (ar) administraciniam teismui, nėra ir teismas tokių duomenų nenustatė.
Išanalizavus ir įvertinus virš išdėstytas faktines aplinkybes ir juridinius aspektus, darytina išvada, kad byloje neliko ginčo dalyko – pareiškėjos ginčijami sprendimai paties atsakovo yra pasinaikinti. Kiti skundo reikalavimai - pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojos D. D. 2009-03-19 sprendimą - atsakymą Nr. 6-309-(9.168)SI1-12619 neskirti jai ligos pašalpos už nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-04 iki 2008-11-14, ir nuo 2008-11-18 iki 2009-01-21 (imtinai) - neteisėtu ir nepagrįstu; pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo R. K. nuo 2009-05-13 sprendimą (atsakymą) Nr. (11.1)I-2890 neskirti jai ligos pašalpos už nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-18 iki 2009-01-21 (imtinai) - neteisingu ir neteisėtu; skubiai priteisti priklausantį jai pilną ir neišmokėtą iki šiol ligos pašalpą už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-04 iki 2008-11-14 imtinai ir nuo 2008-11-18 iki 2009-01-21 (imtinai). Nepriimti prievolės įvykdymo dalimis ir nustatyti prievolės įvykdymo terminą apmokant nesumokėtą ligos pašalpą nedelsiant po teismo nutarties (sprendimo) paskelbimo dienos; įpareigoti atsakovus skubiai perskaičiuoti ir apmokėti visą priklausančią ligos pašalpą nedarbingumo laikotarpiu nuo 2008-09-10 iki 2009-01-21 (imtinai), taikant lengvatinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD), nesant darbuotojo kaltės už pavėluotą pateikimą Sodrai dėl darbdavio tyčinio atsisakymo pripažinti nedarbingumo laikotarpį, atsisakymo atsižymėti nedarbingumo pažymėjimus laiku ir kt. (reikalavimai. 2, 3, 4, 10) laikytini išvestiniai pirmojo, todėl papildomai neanalizuotini, nes jų tyrimas iš esmės neturės nei faktinės nei juridinės reikšmės ginčo išsprendimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nurodyti skundo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl skundo reikalavimų priteisti su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas priteisti iš atsakovų (LR CK 6.57 str.); skubiai kompensuoti nuostolius, atsiradusius dėl atsakovų prievolės neįvykdymo ir priteisti pagal įstatymą (LR CK 6.210 str. 1 d.) 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str.), padidinant metinių palūkanų dydį pareiškėjos naudai iki 9,5 proc., atsižvelgiant į šalies ekonominę krizę, infliaciją, bedarbystę, dėl atsakovų kaltės ir pinigų ilgą laiką neturėjimą atsiradusias skolas, dėl ko buvo priversta skolintis, parduoti jai priklausančius daiktus ir kt., kad išmaitinti vaiką ir save (reikalavimai 5, 6).
Pareiškėja prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, padidinant iki 9,5 procento. Tokie pareiškėjos reikalavimai dėl palūkanų ir (ar) nuostolių priteisimo iš atsakovų šiuo atveju laikytini nepagrįsti. CK 6.37 straipsnyje numatytos palūkanos pagal prievoles. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tik skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad ginčas šioje byloje kilo ne iš civilinių teisinių, o iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 1 straipsnis, 15 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
Dėl skundo reikalavimų priteisti iš atsakovų neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą sumoje 20 000 Litų – dėl įvairių patirtų išgyvenimų, pažeminimo, streso, baimės dėl ateities, galimos mirties, išlikimo, bado, dvasinių sukrėtimų, emocinių pergyvenimų, nervinės įtampos, nemigos, moralinių skausmų, šeimos santykių pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo ir praradimo, nepasitikėjimo valstybe ir šalies valstybine socialine žmogaus apsauga nuo ligos, darbo praradimo ir pragyvenimo šaltinio neužtikrinimo darbo netekimo, ligos atveju ir kitų neigiamų pasekmių, kurie skaudžiai atsiliepė jos ir vaiko gyvenime; priteisti neteisėtais atsakovų veiksmais jai ir vaikui padarytą žalą sveikatai, priverčiant pareiškėją ir pareiškėjos išlaikomą nepilnametį vaiką ilgą laiką negauti jokio išlaikymo dėl negautos ligos pašalpos, t.y. neturint jokio kito pragyvenimo šaltinio, pastoviai badauti, ilgą laiką kentėti ir žemintis, neturint pinigų vaistams, gydymui, maistui, mokesčiams už komunalines paslaugas, mokslą, būstui apmokėti ir kt. išlaidoms bei darant nepataisomą žalą sveikatai, viso - 150 000 litų ( reikalavimai 7, 8).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Be to, pagal šio straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis taikomas, kai viena teisinio santykio, kurį reglamentuoja viešoji teisė, šalis – valstybė ar savivaldybė, jų institucijos, pareigūnai, tarnautojai, darbuotojai, taip pat privatūs asmenys, kuriems valstybė ar savivaldybė deleguoja tam tikras valdžios funkcijas, padaro žalos kitai šio santykio šaliai – fiziniam ar juridiniam asmeniui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 ir 3 dalimi, turi būti atlyginta žala, atsiradusi dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. Terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Taigi atsakomybę Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas sieja su aukščiau įvardintų viešojo administravimo subjektų aktų neteisėtumu, t.y. veikimo ar neveikimo prieštaravimu galiojantiems teisės aktams, administracinio akto prieštaravimu aukštesnės galios teisės aktams.
Byloje įrodžius, jog atsakovas skundžiamų sprendimų priėmimo metu pagrįstai ir teisėtai vadovavosi galiojančiais aktualiais situacijai duomenimis apie pareiškėjos atleidimo iš darbo datą, konstatuotina, kad nėra vieno iš būtinų turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo elementų – institucijos neteisėtų veiksmų, taigi nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos negali kilti ir atsakomybė už žalą (tiek turtinė, tiek ir neturtinė). Ginčo atveju delikto nėra, todėl ir civilinė atsakomybė atsakovams ar kuriam iš jų, nekyla, todėl skundo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju skundas atmestas dėl visų skundo reikalavimų, todėl pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, neišmokėtų išmokų, nuostolių, neturtinės žalos priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.