Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant:

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K. (M. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2007-11-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. - laisvės apribojimu 1 metams;

2) 2008-02-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2008-06-05 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 180 str. 1 d., 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d., 1 p., paskirta bausmė subendrinta su 2007-11-07 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. 2009-12-03 bausmę atlikęs;

3) 2010-12-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. ir 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) 2010-12-23 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams.

5) 2011-08-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2010-12-07 ir 2010-12-23 nuosprendžiais paskirtomis neatliktomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės neatlikęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:

2011 m. balandžio 1 d., apie 04.00 val., viešoje vietoje- naktinio klubo „Kalifornija“, Laukininkų g. 17, Klaipėdos m., rūkomajame, būdamas neblaivus, kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai ir rodydamas nepagarbą aplinkiniams, be aiškios dingsties ir motyvo iš chuliganiškų paskatų smogė kumščiu H. M. į veidą, pataikydamas į kairįjį skruostikaulį, o nukentėjusiam išsigandus ir užsidengus rankomis akis M. K. sudavė apie tris smūgius į įvairias kūno vietas, sukeldamas H. M. fizinį skausmą. Tokiu būdu, M. K. viešoje vietoje ižuliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

2011 m. balandžio 1 d., apie 04.10 val., naktiniame klube ,,Kalifornija“, Laukininkų g. 17, Klaipėdos m., lošimų automatų salone, paėmęs iš H. M. mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung“ 40 Lt vertės, iš A. V. mobiliojo ryšio telefoną „Sagem“ 50Lt vertės ir J. P. mobiliojo ryšio telefoną „Sony Erikcsson“ 180 Lt vertės, atvirai šiuos telefonus pagrobė.

Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2011 m. balandžio 1 d., naktiniame klube ,,Kalifornija“, Laukininkų g. 17, Klaipėdos m., buvo, nukentėjusiuosius H. M. ir J. P. matė, tačiau jų nemušė. Iš klubo „Kalifornija“ vienas nuėjo į greta esantį lošimų automatų saloną. Salone buvo ir nukentėjusieji. Vienas iš jų žaidė lošimų automatais, kiti du stovėjo šalia. Nukentėjusiųjų paprašė duoti mobilaus ryšio telefonus ir jie telefonus jam atidavė. Jis iš telefonų išėmė SIM korteles ir jas grąžino nukentėjusiesiems, o telefonus pasiėmė. Žaidimų automatų salone buvo vienas, nukentėjusiesiems negrasino ir fizinio smurto jų atžvilgiu nenaudojo.

Nukentėjusysis J. P. parodė, kad 2011 m. balandžio 1 d., naktį su draugais H. M. ir A. V. buvo klube „Kalifornija“, gėrė alkoholinius gėrimus. J. P. buvo girtas, todėl nieko negali pasakyti ar jam buvo suduotas smūgis klubo rūkymui skirtoje patalpoje. Vėliau jam draugai papasakojo, kad kaltinamasis sudavė vieną smūgį. Pats šios aplinkybės neatsimena, fizinio skausmo nejautė, sužalojimų nepastebėjo ir į gydytojus nesikreipė. Iš klubo kartu su draugais nuėjo į greta esantį lošimų automatų saloną. Ten prie jo priėjo kaltinamasis ir paprašė duoti pinigų. Atsakius kad pinigų neturi, kaltinamasis nuėjo. Po to jis vėl priėjo ir paprašė duoti apžiūrėti telefoną. J. P. jam padavė savo telefoną. Telefoną atidavė išsigandęs, kad salone yra kaltinamojo draugai. Išėję iš kazino, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai rado pas kaltinamąjį jo ir jo draugų telefonus. Kitą dieną jis pastebėjo, kad H. M. veidas yra sumuštas. Mušant H. M. nematė.

Nukentėjusysis J. P. apklausiamas 2011-04-01 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. balandžio 1 d., naktiniame klube „Kalifornija“ prie jo niekas nesikabinėjo ir jo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Kazino prie jo priėjo kaltinamasis ir paprašė 5 Lt. J. P. atsakius, kad pinigų neturi, kaltinamasis nuėjo. Vėliau jis vėl priėjo ir paprašė parodyti mobilaus ryšio telefoną. Galvodamas, kad nieko blogo nenutiks, nukentėjusysis padavė kaltinamajam savo telefoną. Kaltinamasis iš telefono išėmė SIM kortelę, ją atidavė, o telefoną įsidėjo į kišenę. Kaltinamasis telefono negrąžino net ir nukentėjusiajam paprašius. Po to kaltinamasis paprašė telefonų iš jo draugų ir, telefonus paėmęs, nuėjo prie baro (b.l. 33-35). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2011-07-27, nukentėjusysis parodė, kad įvykio metu buvo girtas ir dėl girtumo neatsimena įvykio aplinkybių. Telefoną kaltinamajam atidavė, nes bijojo būti sumuštas. Apie H. M. sumušimą sužinojo tik sekančią dieną, pamatęs jo veide po akimi mėlynę (b.l.36).

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2011 m. balandžio mėn. sūnus H. M. papasakojo, kad jį sumušė bare Klaipėdoje, atėmė jo telefoną. Po sūnaus akimi matė mėlynę.

Liudytojas R. D. parodė, kad 2011m. balandžio 1 d., apie 06.40 val., iš Klaipėdos apskrities VPK gavo pranešimą, kad prie parduotuvės „Rimi“, Vingio g. 29, lauks vaikinai iš kurių buvo atimti mobiliojo ryšio telefonai. Nurodytoje vietoje juos pasitiko trys jaunuoliai. Jie paaiškino, kad klube „Kalifornija“, vienas vaikinas iš jų visų atėmė mobiliojo ryšio telefonus. Kartu su nukentėjusiaisiais liudytojas nuėjo į lošimų saloną. Nukentėjusieji atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, paėmusi iš jų telefonus. Kaltinamasis buvo sulaikytas. Jo apžiūros metu, striukės kišenėse rasti du mobiliojo ryšio telefonai, o trečias telefonas rastas padėtas ant staliuko. Vienas iš nukentėjusiųjų buvo sumuštu veidu, tačiau medikų pagalbos jis atsisakė. Kiti nukentėjusieji jokių sužalojimų nenurodė. Kaltinamasis ir nukentėjusieji buvo neblaivūs.

Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės patrulio J. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kaltinamojo M. K. apžiūros metu jo striukės kišenėje rasti du mobilaus ryšio telefonai „Samsung“ ir „Sony Ericson“, kuriuos nukentėjusieji atpažino kaip savo turtą. Apžiūrinti patalpą, ant stalelio rastas mobilaus ryšio telefonas „Sagem“, kurį atpažino trečias nukentėjusysis (b.l. 6).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad policijos pareigūnas J. J. ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikė kaltinamojo apžiūros metu paimtus mobiliojo ryšio telefonus: „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini); „Sony Ericson“, IMEI (duomenys neskelbtini) ir „Sagem“ my20TX“, IMEI (duomenys neskelbtini). Telefonai po apžiūros grąžinti nukentėjusiesiems H. M., J. P. ir A. V. (b.l. 7-9, 11-13).

Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad „TETE A TETE kazino“ administratorė R. L. ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikė laikmenas (CD) su įvykio dieną filmuota vaizdo medžiaga. Ikiteisminio tyrimo pareigūnės R. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pateiktame vaizdo įraše užfiksuota filmuota vaizdo medžiaga, nesusijusi su tiriamu įvykiu (2011-04-01, 05val.-06.30 val., ir 2011-04-07, 15.43 val. įrašai) (b.l.15, 17).

Asmens blaivumo testo pažyma patvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis M. K. buvo neblaivus. 2011-04-01, 07.30 val., jam nustatytas– 2,23‰ girtumas (b.l. 47).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, mušdamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam H. M. ir sutrikdė visuomenės tvarką. Nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje - naktinio klubo „Kalifornija“ rūkymui skirtoje patalpoje, kurioje fizinio smurto panaudojimo metu buvo ir bet kuriuo metu galėjo dar atsirasti pašalinių asmenų. Kaltinamojo M. K. veiksmai – be jokios priežasties buvo sumuštas nukentėjusysis H. M., yra įžūlūs ir jais pademonstruota nepagarba aplinkiniams, neabejotinai sutrikdyta visuomenės rimtis, sukeltas nesaugumo jausmas. Nors kaltinamasis M. K. neigė mušęs nukentėjusįjį H. M., tačiau šią aplinkybę patvirtina kiti teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai. Nukentėjusysis H. M. viso ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino buvęs sumuštas kaltinamojo. Liudytojas policijos pareigūnas R. D. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, vieno nukentėjusiojo veidas buvo paraudęs, sumuštas, nukentėjusiajam buvo pasiūlyta medicininė pagalba, kurios jis atsisakė. Liudytojas R. M. patvirtino, kad praėjus nuo įvykio porai dienų matė ant sūnaus H. M. veido kraujosruvą. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis M. K. viešąją tvarką sutrikdė mušdamas nukentėjusįjį H. M.. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. M. K. veikė tiesiogine tyčia: panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį suvokė, kad savo veiksmais trikdo viešąją tvarką bei rimtį ir norėjo taip veikti.

M. K. buvo kaltinamas ir kito nukentėjusiojo - J. P. sumušimu, kaltinamajame akte šią jo veiką aprašant taip: M. K. iš chuliganiškų paskatų smogė kumščiu J. P. į galvą. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. P. parodė, kad įvykio metu buvo girtas, nežino, ar jam buvo suduotas smūgis, fizinio skausmo nejautė, sužalotas nebuvo ir į gydytojus nesikreipė. Apie tai, kad jam naktiniame klube kaltinamasis sudavė smūgį į galvą vėliau papasakojo draugai. Tas pačias aplinkybes nukentėjusysis nuosekliai tvirtino ir viso ikiteisminio tyrimo metu. (b.l. 33-35, 36). Nukentėjusieji H. M. ir A. V. į teismo posėdį neatvyko. Apklausiami ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji H. M. ir A. V. davė nenuoseklius, prieštaringus parodymus apie J. P. sumušimo aplinkybes: 2011-04-01 apklausos metu H. M. parodė, kad kaltinamasis rūkomajame smogė jam kumščiu keletą kartų į veidą, o išbėgęs iš rūkomojo nukentėjusysis sutiko J. P. ir A. V. stovinčius salėje prie baro (b.l. 19-21). Papildomos apklausos metu 2011-07-27 H. M. parodė, kad kaltinamasis M. K. pirmą smūgį sudavė J. P., o po to ėmė mušti H. M. (b.l. 22). Nukentėjusysis A. V. pirmos apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui nedavė jokių parodymų apie J. P. sumušimą (b.l. 38-40). Papildomos apklausos metu 2011-07-26 A. V. parodė, kad naktinio klubo rūkymui skirtoje patalpoje kaltinamasis M. K. sudavė vieną smūgį J. P. į galvą, nuo smūgio J. P. pargriuvo ir prarado sąmonę, o išsigandęs A. V. nubėgo į klubo vidų ir atsistojo prie baro (b.l. 43). Pats nukentėjusysis J. P. nepatvirtino fizinio smurto jo atžvilgiu panaudojimo ir teigė nejautęs fizinio skausmo, bei nebuvęs sužalotas. Tokie nenuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai leidžia pagrįstai manyti, jog jie dėl girtumo nepilnai suvokė, ar netiksliai atsimena įvykio aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką. Be nenuoseklių nukentėjusiųjų A. V. ir H. M. paaiškinimų, kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių J. P. sužalojimo faktą nėra, todėl iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad kaltinamasis M. K. sudavė smūgį į galvą nukentėjusiajam J. P..

Kaltinamajame akte aprašant M. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad jis nukentėjusiajam H. M. sudavė ne mažiau 3 smūgius į įvairias kūno vietas. Kaltinamasis M. K. teigė smūgių nukentėjusiajam nesudavęs. Nukentėjusysis H. M. į teisiamąjį posėdį neatvyko ir parodymų nedavė, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu teigė patyręs keletą smūgių, tikslaus suduotų smūgių skaičiaus nenurodė. Liudytojai R. M. ir R. D. parodė matę tik vieno sužalojimo H. M. veide požymius. Įrodymų tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam daugiau nei 3 smūgius, todėl ši aplinkybė patikslinama, nurodant, kad kaltinamasis M. K. sudavė nukentėjusiajam H. M. apie tris smūgius į įvairias kūno vietas. Toks aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamasis M. K. atvirai pagrobė nukentėjusiųjų H. M., A. V. ir J. P. turtą – mobiliuosius telefonus. Svetimą turtą kaltinamasis pagrobė viešai, atvirai, ignoruodamas aplinkybę, kad nukentėjusieji mato ir suvokia neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltinamojo M. K. veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nusikaltimą kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia - jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą veikia atvirai, prieš šio turto savininkų valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikaltimas yra baigtas, kadangi M. K. turėjo realią galimybę pasišalinti iš įvykio vietos ir pagal savo valią disponuoti pagrobtu turtu.

M. K. buvo kaltinamas svetimo turto pagrobimu panaudojant psichinę prievartą: įžūliai kalbant su nukentėjusiaisiais, agresyviu elgesiu (nenurodyta kokiu) sukuriant bauginančią situaciją, nukentėjusieji, bijodami, kad prieš juos gali būti panaudotas fizinis smurtas, atidavė kaltinamajam telefonus. Ši kaltinamojo M. K. veika kaltinamajame akte buvo kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Nustatyta, kad fizinis smurtas buvo panaudotas prieš nukentėjusįjį H. M. naktinio klubo rūkomojoje patalpoje, tačiau joks materialinę vertę turintis turtas iš jo tuo metu nepagrobtas. Šiuo atveju kaltinamojo panaudoto smurto tikslas buvo sutrikdyti viešąją tvarką, o ne palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą ir įgyti svetimą turtą, o kaltinamojo veiksmai atskleidžia smurto vartojimo priežastį ir tikslą – pažeminti ir paniekinti nukentėjusįjį H. M.. Dėl šios veikos kaltinamajam M. K. pareikštas kaltinimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Po to, kai H. M. buvo sumuštas naktinio klubo rūkomojoje patalpoje, nukentėjusiesiems H. M., A. V. ir J. P. tęsiant pramogas lošimų automatų salone, kaltinamasis M. K. paprašė jų parodyti telefonus. Nukentėjusieji, apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, tvirtino, kad telefonus kaltinamajam padavė manydami, jog nieko blogo nenutiks (b.l.18-21, 32-34, 38-40). Nors nukentėjusysis H. M. prieš tai ir buvo sumuštas kaltinamojo, tačiau kiti nukentėjusieji A. V. ir J. P. apie šį faktą nieko nežinojo (nukentėjusieji teigė apie tai sužinoję tik policijos įstaigoje), todėl neturėjo jokio objektyvaus pagrindo bijoti kaltinamojo. Apklausiami papildomai ikiteisminio tyrimo metu, o nukentėjusysis J. P. apklausiamas ir teisiamojo posėdžio metu teigė, kad telefonus kaltinamajam atidavė iš baimės, manydami, jog naktiniame klube yra jo draugų, kurie galėtų prieš juos panaudoti fizinį smurtą. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad klube buvo kaltinamojo M. K. draugų, kurie, sukurdami bauginančią ar grėsmingą nukentėjusiesiems situaciją, padėjo kaltinamajam pagrobti svetimą turtą, nėra. Nukentėjusiųjų subjektyvus situacijos suvokimas, kaip bauginančios ar grėsmingos neturi lemiamos reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį. Būtina nustatyti, kokius objektyvius veiksmus, atitinkančios šio straipsnio dispozicijoje numatytus būtinus požymius, atliko kaltinamasis. Kaltinamasis M. K. paprašė nukentėjusiųjų paskolinti kelis litus, tačiau jiems atsisakius duoti pinigus, fizinio smurto, ar grasinimų nukentėjusiųjų atžvilgiu nenaudojo. Po kurio laiko, kaltinamajam paprašius duoti telefonus, nukentėjusieji telefonus jam atidavė. Nors nukentėjusieji papildomai apklausiami ikiteisminio tyrimo pareigūno, o nukentėjusysis J. P. apklausiamas ir teisme, nurodė telefonus perdavę baimės įtakoje, manydami, kad klube gali būti kaltinamojo draugų, tačiau objektyviai kitų asmenų – kaltinamojo bendrininkų, kurie būdami šalia kaltinamojo jam grobiant nukentėjusiųjų turtą, darytų psichinį poveikį nukentėjusiesiems, taip sumažindami jų galimybę priešintis, dalyvavimas nusikaltimo padaryme nebuvo nustatytas. Nukentėjusiųjų subjektyvus aplinkos suvokimas ir vertinimas kaip grėsmingos, keliančios nerimą ir nesaugumo jausmą, nesant kaltinamojo objektyvių pastangų tokią situaciją realiai sukurti, negali būti vertinamas kaip nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis. Iš kaltinamo pašalinamos aplinkybės, kad svetimą turtą kaltinamasis pagrobė naudodamas psichinį smurtą: įžūliai kalbėdamas ir taip sukurdamas bauginančią situaciją.

Kaltinamasis M. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Iki nuosprendžio priėmimo dienos M. K. yra nuteistas net penkis kartus. Jis yra jauno amžiaus, nusikaltimo padarymo metu nedirbo, neturi materialiai išlaikomų asmenų. Nukentėjusiųjų jis neatsiprašė ir H. M. padarytos neturtinės žalos, ar bent jos dalies neatlygino, taip nesistengdamas sušvelninti savo nusikalstamos veikos padarinių.

Nors kaltinamasis prisipažino paėmęs nukentėjusiųjų telefonus, tačiau ikiteisminio tyrimo ir duodamas paaiškinimus teisme ginčijo faktines bylos aplinkybes (teigė, kad nukentėjusieji atidavė savo telefonus ne laikinam pasinaudojimui, o visam laikui, neigė smurto naudojimą nukentėjusiojo H. M. atžvilgiu), taip siekdamas sumažinti savo nusikalstamų veikų apimtį bei norėdamas palengvinti savo teisinę padėtį. M. K. nebuvo nuoširdus duodamas parodymus apie turto pagrobimo aplinkybes, o jo gailestis dėl padarytų nusikaltimų yra tik formalus. Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad abi nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir jo girtumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1, 2 dalimis, 56 straipsniu ir 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, M. K. skiriamos BK 178 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės.

Nusikalstamas veikas M. K. padarė prieš priimant 2011-08-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., subendrinta su 2010-12-07 ir 2010-12-23 nuosprendžiais paskirtomis neatliktomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su 2011-08-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Nukentėjusiojo H. M. atstovas pagal įstatymą nukentėjusysis R. M. pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti kaltinamojo M. K. nusikalstama veika nepilnamečiui jo sūnui H. M. padarytą neturtinę žalą.

Civilinis ieškinys tenkinamas tik iš dalies.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo M. K. suduotų smūgių nukentėjusysis H. M. patyrė fizinį skausmą. Be patirto fizinio skausmo jis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė išgąstį, sukrėtimą, pažeminimą. Kaltinamasis M. K. veikė tyčia, brutaliai panaudodamas fizinę jėgą ir sąmoningai siekdamas, kad nukentėjusysis H. M. patirtų fizinį skausmą, pažeminimą ir stresą, tokiu būdu iš esmės padidindamas nusikalstama veika jam sukeltus neigiamus išgyvenimus. Tačiau nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis. Byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su H. M. ateities investicijomis, arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais jo šeimos, darbo santykiais, ar gerove. Nukentėjusysis H. M. dėl suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą, bet dėl sužalojimų į gydymo įstaigą nesikreipė, tai rodo, kad sužalojimas nesutrikdė nukentėjusiojo sveikatos ir neturės neigiamų pasekmių jo sveikatai ateityje. Nukentėjusysis H. M. neatvyko į teismo posėdį ir nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jis gydėsi liekamuosius dvasinio sukrėtimo padarinius, kitų duomenų, patvirtinančių dvasinio sukrėtimo ar išgyvenimų mastą. Kaltinamasis M. K. nedirba, pajamų ir turto neturi, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajam H. M. priteisiama 600 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą neturtinės žalos dydžio nustatymo praktiką. Nuosprendžio priėmimo metu H. M. yra sulaukęs pilnametystės, todėl ikiteisminio tyrimo metu įstatyminio atstovo pareikštas civilinis ieškinys priteisiamas pačiam nukentėjusiajam H. M..

Tyrimui neturinčios reikšmės laikmenos (CD) su vaizdo įrašais, saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendžia:

M. K. (M. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti su 2011-08-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir su 2010-12-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo bei 2010-12-23 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiais subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2011-08-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo H. M. atstovo pagal įstatymą R. M. pareikštą civilinį ieškinį 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo M. K. 600 Lt H. M. naudai neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Tyrimui neturinčias reikšmės laikmenas (CD) su vaizdo įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtas kaltinamasis nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.