Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-06 · Administracinė byla Nr. AS-492-30-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-06
Bylos Nr.
AS-492-30-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02348-2011-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS492–30/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02348-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. (J. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. K. skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą „Dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo“ Nr. (11.26)-46-34043 bei jį patvirtinusį Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) 2011 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (21.3-32-3)-R-9748 „Dėl 2011-09-22 skundo“; 2) įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją sustabdyti jo atžvilgiu vykdomą mokestinį patikrinimą, kol bus baigta nagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos tiriama baudžiamoji byla.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi (b. l. 26–27) atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. (11.26)-46-34043 ir įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją sustabdyti J. K. atžvilgiu vykdomą mokestinį patikrinimą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą teismas priėmė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas pirmuoju skundo reikalavimu teismui ginčija teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas sustabdyti jo atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą. Rėmėsi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi. Teismas nustatė, kad skundžiamą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą pareiškėjas gavo paštu 2011 m. rugsėjo 8 d., todėl skundas dėl šio sprendimo administraciniam teismui galėjo būti paduotas iki 2011 m. spalio 10 d. imtinai. Pažymėjo, jog pareiškėjas į teismą su skundu dėl teritorinio mokesčių administratoriaus 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo kreipėsi 2011 m. lapkričio 8 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą ir jo atnaujinti neprašo. Teismas vadovavosi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą atsisakė priimti. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją sustabdyti jo atžvilgiu vykdomą mokestinį patikrinimą yra išvestinio pobūdžio iš reikalavimo panaikinti paminėtą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir negali būti nagrinėjamas atskirai nuo jo, todėl konstatavo, kad dėl šio reikalavimo skundą taip pat atsisakytina priimti, kaip paduotą, praleidus skundo padavimo terminą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. spalio 18 d. sprendimą teismas priėmė.

II.

Pareiškėjas J. K. atskiruoju skundu (b. l. 31–33) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl atsisakymo priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. (11.26)-46-34043 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įpareigojimo sustabdyti jo atžvilgiu vykdomą mokestinį patikrinimą bei įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą jo 2011 m. lapkričio 7 d. skundą nagrinėti visa apimtimi.

Nurodo, jog ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 2 dalyje nenumatyta, kad netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros į apygardos administracinį teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, būtų galima kreiptis su skundu dėl vietinio mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo nebuvo patenkintas mokesčių mokėtojo prašymas. Teigia, kad sistemiškai aiškinant ABTĮ nuostatas, yra akivaizdu, jog jis šiuo atveju turėjo teisę ginčą pirmiausiai bandyti išspręsti, skundą paduodamas centriniam mokesčių administratoriui ir vėliau kreipdamasis į apygardos administracinį teismą. Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad buvo pasinaudota galimybe ginčą išspręsti išankstine ne teismo tvarka, negalima laikyti, kad jis praleido terminą skundui dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo paduoti. Taip pat pabrėžia, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui atsisakius priimti dalį jo skundo, likusios skundo dalies nagrinėjimas tampa beprasmis, nes jis nesukels jokių realių pasekmių, t. y. net ir patenkinus priimtą skundo dalį bei panaikinus Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. spalio 18 d. sprendimą, vis tiek liktų galioti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas ir Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nebūtų įpareigota sustabdyti mokestinio patikrinimo, nors būtent atsisakymas sustabdyti mokestinį patikrinimą ir yra tas veiksmas, dėl kurio kilo ginčas.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Remiasi Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 punktu, 150 straipsniu, 145 straipsnio 2 dalimi ir pabrėžia, kad šios nuostatos reiškia, jog ne kiekvienas ginčas, kylantis tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus, yra mokestinis ginčas. Byloje kilęs ginčas dėl atsisakymo sustabdyti mokestinį patikrinimą nepriskirtinas nei mokestinių ginčų, nei Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta ikiteismine tvarka nagrinėjamų ginčų kategorijai, todėl nepriklauso centrinio mokesčių administratoriaus kompetencijai, o turi būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka. Nurodo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugsėjo 5 d. raštu, turėjo teisę jį apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p., 18 str. 1 d.). Taip pat atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2011 m. rugsėjo 5 d. rašte nurodė, kad šis raštas gali būti skundžiamas ABTĮ numatyta tvarka. Remiasi Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsniu, pabrėžia, kad ginčas tarp Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir pareiškėjo nėra mokestinis ginčas. Pažymi, jog pagal ABTĮ 34 straipsnio nuostatas pareiškėjas, praleidęs terminą, turi paduoti teismui prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, jog palaiko atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje ginčijama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl dalies skundo reikalavimų, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą.

Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamą 2011 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą „Dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo“ pareiškėjas paštu gavo 2011 m. rugsėjo 8 d. (pagal spaudą ant voko), o skundą pirmosios instancijos teismui dėl šio sprendimo padavė 2011 m. lapkričio 8 d., t. y. praleidęs skundo padavimo teismui terminą (ABTĮ 33 str. 1 d.). Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad jis paminėtą sprendimą skundė Valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo pasinaudota išankstine ne teismo tvarka ir todėl negalima laikyti, kad buvo praleistas terminas skundui dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo paduoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad privaloma ikiteisminė nagrinėjimo procedūra Mokesčių administravimo įstatymo 145 straipsnio 1 dalyje yra numatyta tik mokestiniams ginčams. Kitų mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimo tvarka nustatyta Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka.

Iš skundžiamo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo turinio matyti, kad juo buvo nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo sustabdyti jo atžvilgiu mokestinį patikrinimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčas dėl šio sprendimo panaikinimo nelaikytinas mokestiniu, todėl turėjo būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka, ikiteisminė nagrinėjimo procedūra jam netaikytina. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad pareiškėjas pirmiausiai kreipėsi ne į teismą, o skundė teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimą centriniam mokesčių administratoriui, nesuteikia pagrindo laikyti, jog jis nepraleido termino paduoti skundą teismui.

Pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis laiku nesikreipė į teismą, galėtų būti svarstomos ir įvertintos, pareiškėjui pateikus prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, tačiau pareiškėjas tokio prašymo byloje nėra pateikęs. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjui taip pat išaiškino, jog ši nutartis jam neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo ir įpareigojimo teritoriniam mokesčių administratoriui sustabdyti mokestinį patikrinimą, kartu pateikiant motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas skundą dalyje dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo padavė praleidęs skundo padavimo terminą, todėl teismas pagrįstai skundą šioje dalyje atsisakė priimti. Taip pat pritartina ir pirmosios instancijos teismo argumentams, jog reikalavimas įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją sustabdyti pareiškėjo atžvilgiu vykdomą mokestinį patikrinimą yra išvestinio pobūdžio ir neatsiejamai susijęs su jo reikalavimu panaikinti aukščiau paminėtą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad skundą dalyje dėl šio reikalavimo taip pat atsisakytina priimti, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog Vilniaus apygardos administraciniam teismui atsisakius priimti dalį jo skundo, likusios skundo dalies, t. y. dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. spalio 18 d. sprendimą, nagrinėjimas tampa beprasmis, kadangi jam nesukels jokių realių pasekmių. Teisėjų kolegija pažymi, jog, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išvada, kad skundžiamas aktas nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigoms. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigoms, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą ar nutraukti bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009). Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. spalio 18 d. sprendimą, klausimą, pagrįstai neanalizavo, ar paminėtas sprendimas sukeltų pareiškėjui realias teisines pasekmes, o tik patikrino skundo šioje dalyje atitikimą ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose numatytiems reikalavimams bei tai, ar skundas dėl šio reikalavimo paduotas nepraleidžiant nustatyto termino.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo J. K. (J. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė