Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Janinos Vitunskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-09-18 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su paraiškomis gauti leidimus įrengti išorinę reklamą Kaune, adresu (duomenys neskelbtini), netoli sankryžos su (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini) kampas.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2020-09-30 raštu Nr. 29-2-1225 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ (toliau – skundžiamas sprendimas) atsisakė išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, motyvuodama tuo, kad Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-04 įsakymu Nr. A-1282, 5.2 p. nuostatos numato, kad reikalinga pateikti žemės, ant kurios įrengiama išorinė reklama, savininko sutikimą, kurio pareiškėja nepateikė.

Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-10-06 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių su prašymais išduoti sutikimus statyti reklaminius įrenginius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini) sankirtoje ir Kaune, (duomenys neskelbtini) sankirtoje.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2020-10-06 raštu Nr.8SD-(14.8.125E) atsakė pareiškėjai, kad pagal Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisykles (toliau – Taisyklės), patvirtintas Nacionalinės Žemės Tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. Įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 e.), asmuo, norintis gauti sutikimą, turi pateikti Taisyklių 6 punkte nurodytus dokumentus: 1) prašymą išduoti sutikimą; 2) dokumentus, įrodančius, kad asmuo laimėjo savivaldybės organizuotą konkursą ar aukcioną statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, nurodytus taisyklių 4.1 papunktyje; 3) Taisyklių 4.1 papunktyje nurodytu atveju savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, patvirtintą laikinųjų prekybos, paslaugų ir (ar) maitinimo paskirties statinių (kioskų, paviljonų, lauko kavinių aptarnavimo statinių), reklaminių įrenginių, poilsio ar sporto paskirties inžinerinių statinių išdėstymo schemos kopiją arba kitą savivaldybės patvirtintą dokumentą, kurio planinėje medžiagoje būtų numatytas laikinųjų prekybos, paslaugų ir (ar) maitinimo paskirties statinių (kioskų, paviljonų, lauko kavinių aptarnavimo statinių), reklaminių įrenginių, poilsio ar sporto paskirties inžinerinių statinių išdėstymas; 4) valstybinės žemės, kurioje numatoma statyti laikinuosius ir nesudėtingus statinius, planą. Šiame atsakyme pareiškėjai nurodė, kad prašymą dėl reklaminio įrenginio statybos valstybinėje žemėje galės nagrinėti tik tada, kai pareiškėja pateiks Taisyklių 6 punkte nurodytus dokumentus.

Pareiškėjos pateiktuose išorinės reklamos projektuose esančiose situacijos schemose nurodyta, kad reklaminio įrenginio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas koordinatės - (duomenys neskelbtini), o reklaminio įrenginio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas koordinatės - (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovės pateiktų Lietuvos erdvinės informacijos portalo geoportal.lt duomenų (ortofoto), VĮ Registrų centro kadastro žemėlapių matyti, o patikrinus viešai prieinamus geoportal.lt ir VĮ Registrų centro Regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos REGIA žemėlapius taip pat nustatyta, kad abu pareiškėjos nurodyti reklaminiai įrenginiai, kuriems ji siekia gauti leidimą, pagal pareiškėjos nurodytas koordinates yra įrengti laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Ginčas administracinėje byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjai leidimus įrengti išorinę reklamą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Imperatyvius draudimus įrengti išorinę reklamą reglamentuoja Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, kuri, be kitų draudimų, numato, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (toliau – savininkas) sutikimo (Reklamos įstatymo 12 str. 1 d. 4 p.). Analogiškas imperatyvus draudimas įtvirtintas ir Taisyklių 10 punkte bei Specialiojo plano 21.8 punkte. Atitinkamai pagal Taisyklių 21.2 punktą, pareiškėjas leidimą išduodančiai institucijai, be kitų dokumentų, turi pateikti ir Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus dokumentus, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pats yra žemės, statinių, įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, savininkas arba kai žemė, statiniai, įrenginiai ar kiti objektai, ant kurių įrengiama išorinė reklama, priklauso savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise. Tokia pat nuostata, kuria ir grindžiamas atsakovės atsisakymas išduoti Leidimą, yra įtvirtinta ir Aprašo 5.2 punkte.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja nepateikė atsakovei Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte, Taisyklių 21.2 punkte ir Aprašo 5.2 punkte numatyto valstybinę žemę, ant kurios įrengiama išorinė reklama, patikėjimo teise valdančios NŽT (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą) sutikimo. Toks sutikimas nagrinėjamu atveju yra privalomas, nes pareiškėja prašo išduoti Leidimus įrengti išorinę reklamą ant įrenginių, kurie stovi valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Byloje nėra įrodymų, kad žemės sklypai atsakovei būtų perduoti valdyti patikėjimo teise ir dėl to NŽT sutikimas nebūtų privalomas remiantis Taisyklių 21.2 punkte numatyta išimtimi - kai žemė, ant kurios įrengiama išorinė reklama, priklauso savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdoma patikėjimo teise. Pažymėtina, kad, remiantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 1 punkto nuostatomis, savivaldybė gali būti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektu, jeigu valstybinės žemės sklypai jai perduoti patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokia tvarka nustatyta Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-10 nutarimu Nr. 1418. Tačiau pabrėžtina, kad pagal šių taisyklių 2 punktą valstybinės žemės sklypai, perduodami patikėjimo teise savivaldybėms, turi būti suformuoti pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės valdos projektus. Nagrinėjamu atveju, pagal atsakovės pateiktus duomenis ir viešai prieinamus geoportal.lt ir VĮ Registrų centro Regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos REGIA žemėlapius, nustatyta, kad abu pareiškėjos nurodyti reklaminiai įrenginiai, kuriems ji siekia gauti leidimą, yra įrengti laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, todėl iki jų suformavimo ši žemė Vyriausybės nustatyta tvarka negali būti perduota atsakovei. Tai reiškia, kad ši valstybinė žemė patikėjimo teise yra valdoma NŽT ir Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte, Taisyklių 21.2 punkte ir Aprašo 5.2 punkte numatytas NŽT sutikimas yra privalomas dokumentas, kurį pareiškėja turėjo pateikti atsakovei kartu su paraiškomis gauti leidimus įrengti išorinę reklamą. Atitinkamai atsakovė teisėtai ir pagrįstai reikalavo tokį sutikimą pateikti, remdamasi minėtas Reklamos įstatymo ir Taisyklių nuostatas įgyvendinančio Aprašo 5.2 punktu.

Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies 1, 2 punktai numato, kad Leidimas neišduodamas, jeigu: 1) pateikiami ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai leidimui išduoti arba pateikti neteisingi duomenys ir reklaminės veiklos subjektas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo per jos nustatytą terminą pašalinti šiuos trūkumus; 2) numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų. Taisyklių 33 punktas taip pat numato, kad Leidimas neišduodamas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais. Atitinkamai Aprašo 19 punkte numatyta, kad Leidimas neišduodamas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais, t. y. jeigu nėra visų sąlygų, numatytų Reklamos įstatyme ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse.

Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad Reklamos 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas sutikimas yra būtina sąlyga išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, jeigu ją norintis įrengti pareiškėjas nėra žemės, ant kurios įrengiama, išorinė reklama, savininkas ir ši žemė nėra nuosavybės ar patikėjimo teise valdoma savivaldybės. Todėl Reklamos 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto savininko sutikimo nepateikimas reiškia, kad nėra visų būtinų teisinių prielaidų Leidimui išduoti, o atsisakymas jį išduoti tokiu pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas. Tokią Reklamos 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiškinimo praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-05-06 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1794-662/2020).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktų įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad atsakovė, reikalaudama NŽT sutikimo ir dėl jo nepateikimo atsisakiusi pareiškėjai išduoti Leidimą, šiuo atveju nepažeidė Leidimo išdavimo pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Reklamos įstatymui, Taisyklėms, Aprašui, Specialiajam planui), todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Pareiškėja savo skundą grindžia ir tuo, kad nėra objektyvios galimybės pateikti atsakovės prašomą NŽT sutikimą, nes negali pateikti NŽT nurodytus dokumentus sutikimo gavimui. Pareiškėja teigia, kad neegzistuoja ir negali egzistuoti dokumentų, įrodančių, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjo savivaldybės organizuotą konkursą ar aukcioną statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, nes Kauno miesto savivaldybė nėra organizavusi konkurso ar aukciono ir paskelbusi jų laimėtojo, taip pat neegzistuoja Kauno miesto savivaldybės patvirtinto dokumento, kurio planinėje medžiagoje būtų numatytas reklaminių įrenginių išdėstymas. Pareiškėjos teigimu, tokiu būdu atsakovė užkerta kelią gauti dokumentus, kurie reikalingi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai, kad pastaroji galėtų išduoti sutikimą, kurį pareiškėja galėtų pateikti atsakovei leidimo įrengti išorinę reklamą gavimui. Pareiškėja teigia, kad nėra pagrįsta dėl aplinkybių, kurios iš esmės buvo sąlygotos atsakovės ir kurios buvo priežastis, lėmusi pareiškėjos objektyvų negalėjimą pateikti reikalaujamus dokumentus, grįsti savo atsisakymą išduoti leidimus. Tačiau teismas sprendžia, kad nurodyti pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo atsakovės sprendimo neteisėtumo ir ABTĮ 91 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Kaip jau buvo nurodyta, Reklamos įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai imperatyviai draudžia įrengti išorinę reklamą neturint žemės, ant kurios ji įrengiama, savininko sutikimo, ir nenumato galimybės išduoti Leidimą, jeigu nepateikiami visi privalomi dokumentai, tarp kurių turi būti ir toks sutikimas. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo aplinkybių, dėl kurių pareiškėja negali pateikti būtino NŽT sutikimo, atsakovė neturi teisinio pagrindo išduoti Leidimus, nesilaikant Reklamos įstatymo ir jį įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų imperatyvių reikalavimų. Atsakovė neturi teisės išduoti Leidimą pažeisdama įstatymą ir negavusi visų privalomų dokumentų Leidimui išduoti, net jeigu, kaip teigia pareiškėja, būtų atsakinga dėl susiklosčiusios situacijos, dėl kurios pareiškėja negalėtų pateikti visų reikalingų dokumentų Leidimui gauti (neorganizuotų konkurso ar aukciono statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, neparengtų dokumento, kurio planinėje medžiagoje būtų numatytas reklaminių įrenginių išdėstymas). Tokiu atveju pareiškėja, gindama savo teises ir interesus, pirmiausia turėtų ginčyti arba atsakovės neveikimą, kuris, pareiškėjos manymu, sudaro kliūtis gauti reikiamus dokumentus, kuriuos pateikti reikalauja NŽT, arba ginčyti NŽT sprendimą neišduoti sutikimo, jeigu ši institucija nepagrįstai reikalauja dokumentų, kurie objektyviai negali būti pateikti dėl to, kad atsakovė, kaip teigia savo atsiliepime, neturi pareigos organizuoti konkursus valstybinėje žemėje. Kitaip tariant, pirmiausia pareiškėja turi gauti privalomą NŽT sutikimą, be kurio atsakovė neturi teisės išduoti leidimo įrengti išorinę reklamą valstybinėje žemėje, ir tik tuomet prašyti atsakovę išduoti prašomą leidimą. Tačiau šiuo atveju pareiškėja ginčija ne viešojo administravimo subjektų veiksmus ir sprendimus, dėl kurių ji negavo NŽT Sutikimo, o teisėtą ir pagrįstą atsakovės sprendimą, kuris priimtas laikantis visų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Kitaip tariant, pareiškėja reikalauja, kad atsakovė išduotų prašomus leidimus nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos ir nepateikus atsakovei būtino dokumento, kurio atsakovė privalo reikalauti, todėl toks pareiškėjos reikalavimas negali būti tenkinamas, nes imperatyvūs įstatymų reikalavimai yra privalomi tiek ginčo šalims, tiek ginčą sprendžiančiam teismui.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad po NŽT Kauno miesto skyriaus 2020-10-06 rašto Nr.8SD-(14.8.125E), kuriuo jai buvo nurodyti trūkstami dokumentai norint gauti sutikimą, kreipėsi į atsakovę dėl konkurso ar aukciono statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius organizavimo bei reklaminių įrenginių išdėstymo schemos arba kito savivaldybės patvirtinto dokumento, kurio planinėje medžiagoje būtų numatytas reklaminių įrenginių išdėstymas, gavimo, o atsakovė tokį prašymą atmetė ar kitaip varžė pareiškėjos teisę gauti NŽT nurodytus dokumentus. Todėl pareiškėja nepagrindė savo kaltinimo, kad atsakovė neteisėtai užkerta kelią gauti NŽT reikalaujamus dokumentus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja šių dokumentų net nebandė gauti ir neketino gauti NŽT sutikimo, kaip nors reaguodama į šios institucijos atsisakymą tokį sutikimą duoti. Pareiškėja tiesiog siekia gauti Leidimus be privalomo NŽT sutikimo, tačiau atsakovė neturėjo teisės tokio reikalavimo tenkinti, todėl pagrįstai prašymus atmetė.

Taip pat pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018-02-27 sprendimas Nr. T-53 „Dėl sutikimų įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius išdavimo“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-07-25 įsakymas Nr. A-2513 „Dėl Vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų viešo konkurso organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ numato, kad viešo konkurso laimėtojams sutikimai įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius išduodami dėl žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais, o viešas konkursas organizuojamas dėl vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų. Tačiau šie teisės aktai nenumato atsakovės pareigos organizuoti viešą konkursą dėl vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti valstybinėje žemėje, kuri nėra perduota savivaldybei Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pripažįsta, kad su pradinėmis 2020-03-06 paraiškomis dėl tų pačių reklaminių įrenginių nebuvo atsakovei pateikusi NŽT sutikimo, todėl prašant išduoti naują Leidimą turi pareigą pateikti tokį dokumentą. Atitinkamai atsakovė privalo jo reikalauti ir privalo užtikrinti, kad naujas Leidimas būtų išduotas laikantis visų įstatymo reikalavimų, nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių ankstesnis Leidimas buvo išduotas be tokio dokumento. Teikiant paraiškas dėl naujų Leidimų gavimo tarp pareiškėjos ir atsakovės susiklostė nauji teisiniai santykiai, kuriuose abi šalys privalo besąlygiškai laikytis įstatymo reikalavimų. Vien tai, kad pareiškėja anksčiau Leidimus gavo be NŽT sutikimo nesuteikia teisės nei pareiškėjai gauti, nei atsakovei išduoti naują Leidimą nesilaikant imperatyvių įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Nustačius, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo naikinti tiek šį sprendimą, tiek išvestinį pareiškėjos reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pateiktas paraiškas gauti leidimus įrengti išorinę reklamą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atmetus pareiškėjos skundą sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjos naudai, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.