Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas ir atsakovė susituokė 2009 m. sausio 10 d. Santuokoje gimė du vaikai: L. Z. ir U. Z.. 2017 m. vasaros pradžioje atsakovė pradėjo inicijuoti skyrybas: tėškė sutuoktiniui, kad „niekada jo nemylėjusi“, išvadino „durneliu“, pasakė, kad „alimentų nereikalaus“, susigražins savo pavardę, išeina gyventi „pas tikrą vyrą“ ir pan. Ieškovas nutraukti santuokos nenorėjo, tačiau pasirašė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Dar iki dokumentų teismui pateikimo, atsakovė susirinko visu kilnojamus daiktus iš bendrų sutuoktinių namų ir išsikraustė gyventi pas kitą vyrą į jo namus. Ieškovui paskambino jos sesuo O., su kuria atsakovė, būdavo, gerai sutarė, o būdavo – pykdavosi, ir pasitikslinusi, ar jie tikrai skiriasi, patarė ieškovui „pasitikrinti, ar vaikai yra jo“. Motina patarė pasidaryti DNR tyrimą „tik dėl savęs“. 2017 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Rezus.lt“ klinikoje buvo paimti seilių mėginiai DNR analizei iš ieškovo ir vaikų L. ir U., ir pateikta Klinikos išvada, kad atlikus užsakytą tėvystės nustatymo genetinį tyrimą biologinė ieškovo tėvystė abiem vaikams L. ir U. atmesta. Ieškovas, gavęs Klinikos išvadą, puolė į depresiją, jam sunkiai sekasi susiruošti ryte į darbą, susikaupti, neužmiega be migdomųjų, kyla savižudiškų minčių. Jo psichoemocinė būklė blogėja, nereceptinių vaistų nebeužtenka, todėl kreipėsi profesionalios pagalbos. Ieškovui prireikė stacionaraus gydymo. Ieškovas pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Atsakovė nebeleidžia bendrauti, matytis su vaikais, o ir vaikai to nesiekia. Nepilnamečių vaikų motina, atsakovė byloje, turi pareigą, kilus ginčui, dėti visas pastangas, kad du jos vaikai žinotų savo tikrą/us tėvą/us.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalys 2009-01-10 sudarė santuoką (b. l. 5). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė L. Z., o (duomenys neskelbtini) gimė U. Z. (b. l. 6-7). Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad ieškovas nėra vaikų biologinis tėvas (b. l. 8-13). Ieškovui 2017-09-28 konstatuotas potrauminio streso sutrikimas (b. l. 14-19).

Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 str. 1 d.). Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.).

Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. (...) Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugybę objektyvių faktorių, taip pat ir tėvo ketinimus (pavyzdžiui, ar tėvas dalyvauja auklėjant vaiką, ar teikia išlaikymą, kaip pasikeitė jo santykiai su vaiku po skyrybų su vaiko motina, ar galima teigti, kad jis save laiko ir pripažįsta vaiko tėvu, ar tretiesiems asmenimis prisistato kaip vaiko tėvas ir pan.). (...) Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). (...) Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, minėta, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. (...) Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, kad ieškovas įrodė nesantis biologiniu vaikų tėvu. Ieškovas atliko biologinius tyrimus medicininių tyrimų laboratorijoje, kuri pateikė išvadas, kad ieškovas nėra vaikų tėvas, tokio fakto tikimybė lygi nuliui procentų. Kartu yra pažymėta, jog šiais testo rezultatais negalima remtis teisme ginčijant tėvystę. Kita vertus, nagrinėjamu atveju DNR ekspertizė nėra būtina, būtina įrodyti, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Atlikti biologiniai tyrimai medicininių tyrimų laboratorijoje atitinka tokio įrodymo sąvoką ir laikytini pakankamai patikimais. Be to, atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas nėra vaikų tėvas. Atsakovė tuo yra visiškai įsitikinusi, nurodė, kad nėštumai įvyko atsakovei negyvenant su ieškovu, tais atvejais, kai šalys būdavo susipykusios. Atsakovė taip pat nurodė, kad per ilgą laiką gyvenant su ieškovu, nuo ieškovo nepastojo, išreiškė nuomonę, kad ieškovas galbūt nevaisingas. Atsakovė vaiko teisių apsaugos atstovui raštu nurodė duomenis dėl to, kas yra kiekvieno vaiko tėvas, teismas su šia informacija susipažino. Šalys nurodė, kad DNR ekspertizė byloje nereikalinga. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovas nėra biologinis vaikų tėvas.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ir socialinį ieškovo ir vaikų ryšį. Ieškovas nurodė, kad patyrė didelį psichologinį stresą sužinojęs, kad vaikai nėra jo, dėl to gydėsi, nebepageidauja su vaikais bendrauti. Atsakovė nurodė, kad iš esmės irgi nepageidauja, jog ieškovas bendrautų su vaikais, kadangi jiems pasakys, jog nėra jų tėvas. Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovas girtas sakydavo, kad benkartų neaugins, ieškovas nemylėjo nei jos, nei vaikų. Esant nurodytoms aplinkybėms galima daryti išvadą, kad ieškovas neketina išlaikyti santykių su vaikais po skyrybų, nedalyvauja auklėjant vaikus, neteikia išlaikymo (atsakovė to ir nepageidauja), negalima teigti, kad ieškovas save laiko ir pripažįsta vaikų tėvu, tretiesiems asmenimis prisistato kaip vaikų tėvas. Tokia ieškovo pozicija nėra palanki vaikų atžvilgiu ir nebūtų pozityvi įgyvendinant vaikų teises ir interesus. Pripažinus, kad tarp ieškovo ir vaikų egzistuoja socialinė tėvystė, atsisakius nuginčyti tėvystę, ieškovui išliktų teisė bendrauti su vaikais, nors atsakovė to iš esmės nepageidauja, o įvertinus atsakovės argumentus apie šalių gyvenimą kartu bei ieškovo požiūrį į vaikus, ieškovo bendravimas su vaikais galbūt net pažeistų vaikų interesus.

Tokio pobūdžio bylose reikalinga išsiaiškinti ir vaikų nuomonę. Nagrinėjamu atveju vaikų nuomonė vertintina pagal atsakovės paaiškinimus. Atsakovė siekė, kad vaikai šiuo metu nesužinotų, jog ieškovas nėra jų tėvas, dėl vaikų pakankamai nedidelio amžiaus. Atsakovė paaiškino, kad vaikams paaugus, jiems pasakys, kas yra jų tėvas. Dėl šios priežasties teismas vaikų į teismo posėdį nekvietė, siekiant netraumuoti vaikų, per vaiko teisių apsaugos instituciją tokių klausimų taip pat neuždavinėjo. Atsakovė nurodė, kad Laurynas ieškovo nemyli, Urtė galbūt, bet dėl to, kad yra maža. Savaime suprantama, kad vaikas, būdamas nedidelio amžiaus, psichologiškai būna labiau prisirišęs prie suaugusiųjų, tačiau tai nereiškia, jog vaiko požiūris nepasikeis vos po kelių metų, jam šiek tiek paaugus, pasiekus paauglystę. Įvertinus atsakovės argumentus apie galimą ieškovo polinkį alkoholiui, netinkamą elgesį išgėrus bei netinkamą kalbėjimą apie vaikus, darytina išvada, kad vaikų bendravimas su ieškovu nebūtinai atitiktų pačių vaikų interesus. Kita vertus, tėvystės nuginčijimas savaime nepaneigia galimybės, šalims susitarus, ieškovui tam tikra forma bendrauti su vaikais, tai priklauso nuo pačių šalių požiūrio bei vaikų pageidavimo.

Kaip minėta, atsakovė vaiko teisių apsaugos atstovui raštu nurodė duomenis dėl to, kas yra kiekvieno vaiko tėvas, vaiko teisių apsaugos atstovas nurodė, kad ši informacija Vaiko teisių apsaugos skyriuje bus išsaugota, todėl, iškilus būtinybei užtikrinti vaikų teises ir interesus, tiek pati atsakovė, tiek Vaiko teisių apsaugos skyrius turės galimybę kreiptis į teismą teisiškai nustatyti vaikų tėvystę. Tokiu būdu, nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikai nėra paliekami be teisės ir galimybės žinoti, kas yra kiekvieno jų tėvas.

Nuginčijus tėvystę nebus pažeisti ir turtiniai vaikų interesai. Atsakovė nurodė, kad puikiai pasirūpina vaikais ir viena, jokio išlaikymo vaikams jai nereikia, iš ieškovo išlaikymo vaikams nepageidauja.

Išnagrinėjus bylą, atsižvelgiant ir į atsakovės pateiktą informaciją Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad ieškinio tenkinimui neprieštarauja.

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir nei vienai iš šalių nepageidaujant, jog ieškovas teisiškai liktų vaikų tėvu, nėra pagrindo ieškinio netenkinti.

Kiti klausimai.

Žyminis mokestis šioje byloje sudaro 75,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d.).

Ieškovas byloje patyrė 700,00 Eur išlaidų advokatui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad ieškinio patenkinimo atveju neprašo priteisti advokato išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovės išlaidos advokatui nepriteistinos.

Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, atsakovė ieškinio neginčijo, su ieškiniu sutiko. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina pusė jo sumokėto žyminio mokesčio. Toks sprendimas neįpareigoja ieškovą reikalauti priteistos sumos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nuginčyti ieškovo S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvystę L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir U. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Pripažinti negaliojančiais įrašus apie S. Z., įrašytus L. Z. 2009 m. birželio 22 d. gimimo įraše Nr. 211, sudarytame Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje ir jo pagrindu išduotame gimimo liudijime, ir nustatyti, kad S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. Z. nėra S. Z. sūnus.

Pripažinti negaliojančiais įrašus apie S. Z., įrašytus U. Z. 2012 m. gegužės 3 d. gimimo įraše Nr. 130, sudarytame Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje ir jo pagrindu išduotame gimimo liudijime, ir nustatyti, kad S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra U. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o U. Z. nėra S. Z. dukra.

Priteisti iš atsakovės R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 37,50 Eur (trisdešimt septynis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui S. Z..

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.