Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2980-1128/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-11-11
Bylos Nr.
e1-2980-1128/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37779-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pukinskas
Kaltinamasis
E. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2980-1128/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37779-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktoriumi, teistas 2018 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 259 straipsnio 2 dalį 9 MGL (450 Eur) dydžio bauda;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A. kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2022 m. spalio 3 d., 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie namo laiptinės, dešine ranka tyčia sudavė savo broliui A. S. du smūgius į kairės pusės skruostikaulį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. A. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. spalio 3 d. apie 21.30 val., atvažiavo pas brolį A. S., adresu (duomenys neskelbtini), jie yra broliai nes jų viena mama, o skirtingi tėvai. (duomenys neskelbtini) mirė jų abiejų mama ir ji po mirties paliko tatuiruočių salone esančius jai priklausiusius baldus bei tatuiravimo inventorių, palikimo kam atiteks šie daiktai ji nepaliko, ji buvo pasakiusi dar būdama gyva, kad norėtų, kad jos verslą po mirties perimtų jis, brolis A. S. tam neprieštaravo. Po mamos mirties su broliu nusprendė iš tatuiruočių salono, kur dirbo mama, išsivežti juos ir pervežti į įmonės ofisą. Su broliu sutarė, kad brolis nuvažiuos ir paims visus daiktus ir atveš jam, kad visame tame veiksme jo buvimas nėra būtinas. Kai brolis atvežė daiktus, tai buvo penktadienį 2022 m. rugsėjo 30 d., jis juos sukrovė net neapžiūrėjęs ir pamiršo apie juos. Pirmadienį, 2022 m. spalio 3 d. apžiūrėjo atvežtus daiktus ir pastebėjo, kad trūksta nemažai daiktų. Paskambino broliui, susitarė susitikti, atvyko iki brolio namų, adresu (duomenys neskelbtini) ir prie namo, prieš važiuojant jam pasakė, kad bus už 5 minučių, kai privažiavo brolio nebuvo, kai pamatė, kad jis išeina priėjo ir jie pradėjo tarpusavyje dialogą. Dialogo metu jis jam pasakė, kad kada jam grąžins 100 eurų, jis juos buvo pasiskolinęs už automobilio remontą, pasiskolino prieš pusmetį, tą dieną kai jis atvežė baldus jis jam pasakė, kad 100 eurų pasiskolins pas vaikiną E. dirbusį su mama tatuiruočių salone, taip pat paklausė jo, kur yra likę salono daiktai, jis informavo jį, kad tie daiktai liko tatuiruočių salone, tiesiog dar jų nepaėmė, jis paprašė, kad jis paskambintų E. ir tada jis pas jį paklausė, ar brolis skolinosi 100 eurų iš jo, nes penktadienį būtent iš jo gavo pavedimą 100 eurų ir nesuprato už ką jie jam buvo pervesti, todėl norėjo pasitikslinti. E. jam pasakė, kad tuos pinigus jis pervedė jam už tai, kad jo brolis A. S. jam pardavė tuos daiktus, kurių trūko, o brolis tikino, kad jie palikti salone. Apie daiktų kokį nors pardavimą net nebuvo kalbos su broliu, tie daiktai jam buvo brangūs ne tiek materialiai, kiek morališkai, nes jie priklausė mirusiai mamai. Skambutis E. buvo iš brolio telefono, todėl pabaigus pokalbį su E., jis atidavė broliui telefoną ir sužinojęs ką brolis padarė jis nesusilaikė ir užvaldžius emocijoms trenkė dešiniu delnu jam į kairės pusės žandą antausį, nori patikinti, kad kaip įtarime yra nurodyta, kad trenkė kumščiu tai tikrai taip nebuvo, trenkė delnu. Pradėjo ant jo rėkti, keiktis necenzūriniais žodžiais buvo afekto būsenoje, jis pasakė, kad jis ką norės tą darys su tais daiktais, tada vėl nesusiturėjo ir trenkė dar vieną antausį, bet jis buvo stipresnis nei pirmas, broliui nuo nosies nukrito akiniai. Nori pabrėžti, kad daug metų lanko kovinį sportą ,,Kikboksą“ ir jie yra išmokyti disciplinos niekada nenaudoti savo kovinių įgūdžių už salės ribų, niekada nesivelti į konfliktines situacijas ir nenaudoti kumščių, supranta, kad pats sukėlė šį konfliktą, pripažįsta savo kaltę, bet tikrai niekada nenaudotų ir nenaudojo kumščių prieš savo šeimos narį. Po viso to dar aprėkė jį apsisuko ir išėjo į automobilį, kuriame sėdėjo jo draugė ir matė tuo metu jo paraudusį delną, net ji pauosčiusi delną pajuto brolio odekolono kvapą. Daugiau neturi ką pasakyti, savo kaltę pripažįsta pilnai, labai gailisi dėl to.

Be E. A. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojo A. S. parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad E. A. 2022 m. spalio 3 d., 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie namo laiptinės, dešine ranka tyčia sudavė savo broliui A. S. du smūgius į kairės pusės skruostikaulį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus E. A. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausme ir jos dydžiu sutinka. Nukentėjusiajam pranešta apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skiriant bausmę E. A. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę – neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka, dirbantis. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta E. A. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose.

BK 72² straipsnyje nurodyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad E. A. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – broliui, spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. A. skirti galutinę bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti E. A. per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

E. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti E. A., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Linas Pukinskas