Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime – suėmime nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. gegužės 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. L. nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 4 d., tarp 17 ir 20 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame garažų masyve (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia sudavė savo šeimos nariui - sugyventinei D. A. - vieną smūgį kėde į galvą, taip padarė nukentėjusiajai pakaušio sumušimą, pasireiškusį kraujosruva minkštuose audiniuose, nusileidžiančiu į kaukolės užpakalinę daubą pakauškaulio žvyno lūžiu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais smegenų abiejų kaktinėse skiltyse, smegenėlių pusrutuliuose, galvos smegenų šoniniuose skilveliuose, dėl to sunkiai sutrikdė pastarajai sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliaciniame skunde prašoma: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 10 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi neįrodyta, jog A. L. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikaltimą; 2) atlikti įrodymų tyrimą: a) pridėti prie baudžiamosios bylos medžiagos pateikiamas keturias fotonuotraukas su aprašymais ir jas panaudoti užduodant klausimus nuteistajam A. L.; b) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 286 straipsniu, paskirti kompleksinę teismo medicininę-kriminalistinę ekspertizę, pavedant ekspertų komisijai atsakyti į apeliaciniame skunde išdėstytus klausimus. Apeliantai nurodo, kad šioje byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, jog A. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi prielaidomis, prieštaringomis ekspertų išvadomis, todėl netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei paskyrė bausmę. Apeliantai mano, kad šioje byloje nebuvo imtasi pakankamai priemonių esantiems prieštaravimams pašalinti, todėl šie prieštaravimai turi būti vertinami A. L. naudai.

3. Apeliantai pažymi, kad A. L. 2018 m. gruodžio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir filmuota medžiaga nustatyta, jog 2018 m. gruodžio 4 d., apie 17 val., nuteistasis grįžęs iš darbo su nukentėjusiąja D. A. išgėrė butelį alaus. Vėliau pastaroji įžeidė A. L. nederamai jį pavadindama, dėl ko nuteistasis supyko ir paėmęs kėdę, sulūžusiu sėdimuoju paviršiumi, sudavė vieną nestiprų smūgį nukentėjusiajai į viršugalvį. Dėl šio smūgio D. A. atsisėdo ant kibiro, tačiau nukritusi ar netekusi sąmonės nebuvo. Smūgio metu nukentėjusioji buvo pritūpusi tiesiai, t. y. ji nebuvo pasilenkusi. Iki D. A. mirties nuteistasis daugiau jokio smurto prieš ją nenaudojo. Nukentėjusioji prieš kelias dienas iki mirties su galva buvo atsitrenkusi į garaže esantį stelažą. Be to, pastaroji 2018 m. gruodžio 7 d. buvo sakiusi nuteistajam, kad krito ir nusirito nuo akmenuoto kalno. 2018 m. gruodžio 9 d. naktį A. L. rado nukentėjusiąją gulinčią ant grindų negyvą, po ko nuėjęs pas liudytoją G. M. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad nuteistasis viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, pripažino kaltę dėl kėde suduoto smūgio D. A. į viršugalvį, tačiau abejojo, jog tokiu veiksmu galėjo ją sunkiai sužaloti. 2019 m. rugpjūčio 20 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuotas A. L. laiško dukrai Ž. L. tekstas, iš kurio matyti, kad nuteistasis, neneigdamas 2018 m. gruodžio 4 d. D. A. suduoto smūgio, sprendžia, jog tokiu būdu sunkaus sveikatos sutrikdymo padaryti negalėjo.

3.1. Skunde nurodoma, kad nuo A. L. suduoto smūgio iki nukentėjusiosios mirties praėjo 4 paros, per kurias D. A. girtavo, o 2018 m. gruodžio 7 d. buvo nuvykusi pas dukrą S. A.. Pastaroji jokių nukentėjusiosios sužalojimų ar elgesio pasikeitimo nepastebėjo, motina jokiais sužalojimais nesiskundė. Nukentėjusiąją pas dukrą nuvežęs liudytojas E. B. viso proceso metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 7 d. D. A. buvo blaivi, sveikata nesiskundė, sužalota tikrai nebuvo. Ji dar paprašė kitą dieną taip pat nuvežti pas dukrą. Tačiau 2018 m. gruodžio 8 d. atvykus E. B. nukentėjusioji jau sėdėjo nunarinusi galvą, kalbinama neatsakinėjo ir pas dukrą nevažiavo. Liudytojas G. M. viso proceso metu parodė, kad paskutinį kartą nukentėjusiąją gyvą matė 2018 m. gruodžio 6 d. Ji nebuvo sužalota, niekuo nesiskundė. 2018 m. gruodžio 9 d. naktį pas jį atėjo neblaivus A. L., kuris pasakė, kad rado D. A. mirusią ir prašė iškviesti pagalbą. G. M. ėmė kaltinti A. L., kad jis nužudė D. A., tokią savo nuomonę paskleisdamas visame garažų masyve tarp vietinių gyventojų. Apeliantų nuomone, šie liudytojų parodymai patvirtina, kad po 2018 m. gruodžio 4 d. A. L. suduoto smūgio nukentėjusioji nebuvo sunkiai sužalota, elgėsi įprastai iki 2018 m. gruodžio 7 d. išvykos pas dukrą.

3.2. Apeliantai pažymi, kad liudytoja R. S., kaip policijos pareigūnė, pirmoji apžiūrėjusi įvykio vietą ir lavoną, pirmosios instancijos teisme parodė, jog jai minties dėl smurtinės mirties nekilo, vizualiai jokių nukentėjusiosios sužalojimų nesimatė. Liudytoja J. B., įvykio naktį dirbusi greitosios medicinos pagalbos darbuotoja, apžiūrėjo D. A. lavoną ir konstatavo mirtį. Tačiau smurto požymių ji neužfiksavo ir jokių išskirtinių aplinkybių nepastebėjo. Apeliantų vertinimu, šie liudytojų parodymai paneigia aplinkybę, jog A. L. artimu nukentėjusiosios mirčiai metu galėjo prieš ją smurtauti. Be to, jie patvirtina paties nuteistojo parodymus, kad po 2018 m. gruodžio 4 d. suduoto smūgio iki pat nukentėjusiosios mirties A. L. prieš ją daugiau nesmurtavo, kadangi šviežių sužalojimų nebuvo rasta. Atsižvelgdami į tai, kad 2018 m. gruodžio 8 d. D. A. jau nebendravo ir nereagavo į užduodamus klausimus, apeliantai daro išvadą, jog įvykis, kurio metu patirtas sunkus kūno sužalojimas, buvo 2018 m. gruodžio 7 ar 8 d. Jeigu nukentėjusioji būtų tokį sunkų sveikatos sutrikdymą patyrusi dar 2018 m. gruodžio 4 d. suduoto smūgio kėde metu, sunkiai įsivaizduojama, kaip ji galėjo savarankiškai judėti, vykti pas dukterį, vėliau likusias dienas iki pat mirties girtauti.

3.3. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad liudytojų V. M., G. P., V. B. parodymais nustatyta, jog nukentėjusioji nuolat girtaudavo, po ko dažnai nugriūdavo ir susižalodavo. Liudytoja K. L. parodė, kad jai tėvas A. L. po įvykio skambino telefonu ir pasakė, jog prieš savaitę iki mirties jis D. A. vieną kartą sudavė į galvos sritį. Taip pat to paties pokalbio metu A. L. nurodė, kad nukentėjusioji jam sakė, jog prieš dvi dienas iki mirties ji krito nuo šlaito ir į akmenį susižalojo galvą. Apeliantų nuomone, šie liudytojų parodymai patvirtina nuteistojo A. L. parodymus, kad D. A. susižeidė nusiritusi nuo akmenuoto kalnelio, esančio šalia jų gyvenamo garažų masyvo. Tačiau šios įvykio versijos niekas netyrė, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl nukentėjusiosios galimybės susižaloti pačiai krentant ant kieto buko paviršiaus.

3.4. Apeliantai pažymi, kad nuteistojo iškeltą versiją, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, patvirtina teismo medicinos eksperto V. V. parodymai ir 2018 m. gruodžio 10 d., 2018 m. gruodžio 13 d., 2018 m. gruodžio 27 d. pateiktos specialisto išvados Nr. M 161/2018 (09), Nr. p M 7/2018 (09), Nr. p M 8/2018 (09). Ekspertas V. V. savo išvadose ir apklausos pirmosios instancijos teisme metu aiškiai nurodė, kad D. A. pakauškaulio žvyno lūžimą galėjo patirti pati, krisdama ir kontaktuodama su kietų bukų savybių turinčiais aplinkos daiktais. Be to, V. V. padarė išvadą, kad sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas 12-24 valandos iki nukentėjusiosios mirties. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir iš esmės vienpusiškai rėmėsi 2019 m. gegužės 9 d. specialisto išvada Nr. KM 35/2019 (01) bei ją pateikusio teismo medicinos eksperto J. R. parodymais.

3.5. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie nukentėjusiajai suduotą smūgį į pakaušį. Todėl ir teismo medicinos ekspertas J. R. savo pateiktoje specialisto išvadoje turėjo atsakyti į klausimus pagal nustatytą aplinkybę, jog D. A. smūgio metu nebuvo pasilenkusi. Šios aplinkybės ekspertas J. R. nevertino, tik pateikė savo įvykio versiją, pagal kurią smūgis turėjo būti suduotas kitoje galvos vietoje ir kitomis aplinkybėmis. Be to, J. R. ikiteisminio tyrimo metu pateikdamas išvadas nurodė, kad smūgis galėjo būti suduotas 2018 m. gruodžio 4 d. Tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos teisme šis ekspertas parodė, jog smūgis į pakaušį, pasireiškęs sunkiu sveikatos sutrikdymu, buvo padarytas prieš dvi dienas iki nukentėjusiosios mirties, o viršugalvio nubrozdinimas galėjo atsirasti dar 2018 m. gruodžio 4 d. Taip pat jis teigė, kad nukentėjusioji pati negalėjo susižaloti. Tokiu būdu ekspertas J. R. buvo nenuoseklus ir apklausiamas teisme nurodė kitokias aplinkybes nei savo pateiktoje specialisto išvadoje.

3.6. Apeliantų vertinimu, nors ekspertas J. R. turi aukštesnę kvalifikaciją, tai nepaneigia eksperto V. V. duotų išvadų apie galimą susižalojimo atvejį. Išsiskyrus teismo medicinos ekspertų nuomonėms dėl nukentėjusiosios sužalojimo laiko ir galimo susižalojimo, turėtų būti skiriama kompleksinė teismo medicinos-kriminalistinė ekspertizė, siekiant nustatyti sunkaus sveikatos sutrikdymo mechanizmą, laiką ir sąlygas. Pirmosios instancijos teismas tokį gynėjo pateiktą prašymą nepagrįstai atmetė.

4. Apeliantai skunde taip pat nurodo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas prieitų prie išvados, jog A. L. buvo pagrįstai nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, turėtų būti sprendžiamas jam paskirtos bausmės griežtumo klausimas. Apeliantai mano, kad nuteistajam buvo paskirta per griežta - penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. L. ir jo gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė nuteistojo A. L. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl įrodymų vertinimo ir A. L. veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus bei atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. L. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

7. Skundžiamu nuosprendžiu A. L. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinės D. A. – sveikatą. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi šioje byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, jog A. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi prielaidomis, prieštaringomis ekspertų išvadomis, todėl netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji A. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nuteistojo veikoje nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis pagrįstas nekeliančiais abejonių duomenimis.

7.1. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo A. L. padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo bei jo gynėjo versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantai, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Nuteistajam A. L. inkriminuotą sunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: iš dalies paties nuteistojo A. L. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. KM 35/2019 (01), teismo medicinos eksperto J. R. paaiškinimai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

8. Nuteistasis A. L. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje atliko smurtinius veiksmus prieš D. A.. Nuteistasis A. L., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2018 m. gruodžio 4 d. tarp jo ir nukentėjusiosios D. A. kilo konfliktas, nes pastaroji jį pavadino necenzūriniu žodžiu. Nuteistasis supyko ir paėmęs šalia buvusią kėdę sudavė kėdės plokščiąja dalimi vieną kartą iš viršaus nukentėjusiajai į viršugalvį. Nuo smūgio nukentėjusioji prisėdo ant kibiro, kuriame šlapinosi, ir galbūt prarado sąmonę. Vėliau jis nukentėjusiosios viršugalvyje pastebėjo mėlynę. Iki konflikto jis ir nukentėjusioji buvo išgėrę litrą stipraus (7,5 laipsnių alkoholio) alaus, tačiau nesijautė labai girtas. Dieną iki nukentėjusiosios sužalojimo ir vėliau iki nukentėjusiosios mirties jis gėrė alkoholinius gėrimus kiekvieną dieną. Iki nuteistojo suduoto smūgio nukentėjusioji garaže į stelažus buvo stuktelėjusi galvą. 2018 m. gruodžio 7 d. nuteistasis pastebėjo nukentėjusiosios kaktoje, smilkinyje, kraujo pėdsakus. Pastaroji paaiškino, kad nusirito nuo kalno šalia garažų. Jis su D. A. gyveno apie du metus kaip sugyventiniai, dalinosi maistu (t. 4, b. l. 67-68).

8.1. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu, 2018 m. gruodžio 14 d. apklaustas įtariamuoju, A. L. parodė, kad tiksliai neatsimena, kurią dieną sužalojo sugyventinę. Nukentėjusioji D. A. buvo prastos sveikatos, nepaeidavo, nedirbo. Jiedu kartu kasdien gerdavo alkoholį. 2018 m. gruodžio 4 d. iki konflikto su sugyventine abu spėjo išgerti vieną butelį litro talpos stipraus alaus. Tuo metu D. A. jį pavadino necenzūriniu žodžiu. Jis kėde sudavė nukentėjusiajai vieną kartą į galvą. Po šio smūgio nukentėjusioji pusiausvyros neprarado, tik atsisėdo ant kibiro, ant kurio šlapinosi. Jiedu toliau gėrė stiprų alų. Vėliau, po dviejų dienų, nukentėjusioji garaže susimušė galvą, kai naktį, būdama neblaivi, ropodama keturiomis prarado pusiausvyrą ir į lentyną stuktelėjo viršugalviu. Su nukentėjusiąja jis išgyveno kartu trejus metus (t. 3, b. l. 90-91). 2019 m. rugsėjo 4 d. apklaustas įtariamuoju, A. L. parodė, kad 2018 m. gruodžio 4 d. kėdės plokščiąja dalimi nukentėjusiajai sudavė ne į pakaušį, o į viršugalvį. 2018 m. gruodžio 5 d. D. A. viršugalvyje jis matė kraujosruvą, nukentėjusioji pasakė, kad tai nuo A. L. suduoto smūgio kėde. 2018 m. gruodžio 7 d. jis pastebėjo, jog sugyventinei nuo plaukų linijos link antakio buvo nubėgę kraujo. Pastaroji paaiškino, kad nusirito nuo kalno, skundėsi, jog skauda galvą (t. 3, b. l. 100-101). Iš 2018 m. gruodžio 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad atliekant šį ikiteisminio tyrimo veiksmą A. L. paaiškino, jog begeriant alų D. A. pritūpė nusišlapinti ant kibiro ir pavadino jį necenzūriniu žodžiu. Tada pastarasis čiupo kėdę ir nukentėjusiajai „bakstelėjo“ į viršugalvį kėdės sėdimosios dalies plokščiąja vieta. Manekeno galvoje jis ranka parodė, į kurią vietą buvo suduotas smūgis (į viršugalvį) (t. 3, b. l. 94-97).

8.2. Pažymėtina, kad nuteistasis, apklaustas pirmosios instancijos teisme, iš dalies pakeitė savo parodymus apie tai, kada nukentėjusioji ropodama garaže susižalojo galvą į lentyną. Ikiteisminio tyrimo metu A. L. parodė, kad, praėjus kelioms dienoms po jo suduoto smūgio kėde, nukentėjusioji garaže susimušė galvą, kai naktį, būdama neblaivi, ropodama keturiomis prarado pusiausvyrą ir į lentyną stuktelėjo viršugalviu. Tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad nukentėjusioji galvą į stelažus stuktelėjo dar iki nuteistojo suduoto smūgio kėde. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti nuteistojo A. L. parodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės sunkiai sutrikdžius D. A. sveikatą.

8.3. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu sudavė savo šeimos nariui - sugyventinei D. A. - vieną smūgį kėde į galvą. Apeliantai skunde neneigia, kad A. L. sudavė nukentėjusiajai minėtą smūgį, tačiau nurodo, jog tokiu būdu nuteistasis sunkaus sveikatos sutrikdymo padaryti negalėjo. Apeliantai mano, kad tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) nėra priežastinio ryšio, kadangi D. A. susižeidė nusiritusi nuo akmenuoto kalnelio, esančio šalia garažų masyvo. Šiuos apeliacinio skundo teiginius paneigia byloje esantys įrodymai.

8.4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. KM 35/2019 (01) konstatuota, kad D. A. mirtis įvyko dėl kombinuoto didelio kiekio alkoholio bei medikamento metaprololio poveikio, sąlygojusio ūminį širdies veiklos sutrikimą ir sustojimą. D. A. mirtis įvyko 2018 m. gruodžio 8 d., apie 22:30 val. D. A. lavone rastas odos nubrozdinimas viršugalvyje. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas prieš maždaug 2-3 paras iki mirties (galimai 2018 m. gruodžio 6 d.) nukentėjusiajai ropojant ir atsitrenkus viršugalviu į kietą buką paviršių, galimai į medinę konstrukciją. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kitas sužalojimas - pakaušio sumušimas, pasireiškęs kraujosruva minkštuose audiniuose, nusileidžiančiu į kaukolės užpakalinę daubą pakauškaulio žvyno lūžiu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais smegenų abiejų kaktinėse skiltyse, smegenėlių pusrutuliuose, galvos smegenų šoniniuose skilveliuose. Šį sužalojimą nukentėjusioji galėjo patirti prieš kelias paras iki mirties (galimai 2018 m. gruodžio 4 d.) vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, galimai suduodant smūgį kėdės sėdimosios dalies plokščiąja dalimi iš viršaus į galvą, nukentėjusiajai buvus pritūpusiai ir pasilenkusiai į priekį. Sužalojimas dėl kaukolės pamato lūžio atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. D. A. mirtis nėra sietina su patirtais sužalojimais. Po gautų sužalojimų D. A. galėjo atlikinėti savarankiškus veiksmus. D. A. prieš mirtį vartojo alkoholį, jos lavono kraujyje nustatytas alkoholio kiekis atitinka sunkų neblaivumo laipsnį (t. 2, b. l. 176-180).

8.5. Pastarąją specialisto išvadą pateikęs ekspertas J. R., apklaustas pirmosios instancijos teisme, patvirtino savo išvadą ir parodė, kad alkoholio poveikis nulėmė nukentėjusiosios D. A. elgesį ir suvokimą, netiesioginiu poveikiu galėjo sukelti dezorientaciją, savo padėties ir traumos neadekvatų suvokimą. Alkoholis taip pat galėjo turėti nuskausminantį poveikį. Nukentėjusiosios patirta galvos trauma, nubrozdinimas ir pakauškaulio lūžis mirčiai įtakos neturėjo. Sunkus kūno sužalojimas galėjo būti padarytas teisiamajame posėdyje apžiūrėtos kėdės sėdima ar šonine dalimi. Sužalojimas padarytas suduodant smūgį į pakaušį. Griūnant aukštielninkai nepatiriamas pakauškaulio lūžis su skeveldra, tai smūgis, o ne griuvimas. Pakaušio sužalojimas padarytas apie 2018 m. gruodžio 4 d., o viršugalvio sumušimas – apie 2018 m. gruodžio 6 d. Tikėtina, kad padarytas pakauškaulio lūžis ne nugriuvus aukštielninkai, o dėl smūgio, nes paveikta kietu buku daiktu smūgiuojant. Pakauškaulio sužalojimą nukentėjusioji galėjo patirti sėdėdama ant kibiro ir būdama pasilenkusi (t. 5, b. l. 44-45).

8.6. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, šia specialisto išvada buvo paneigtos ankstesnės Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvados Nr. M 161/2018 (09), Nr. pM 7/2018 (09), Nr. pM 8/2018 (09) (t. 2, b. l. 152-153, 159, 163-164) dėl D. A. mirties priežasties, sužalojimų padarymo laiko ir mechanizmo. Šiose specialisto išvadose buvo konstatuota, kad D. A. mirtis įvyko nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio nubrozdinimu viršugalvio srityje, masyvia kraujosruva minkštuose audiniuose pakaušio srityje, skeveldriniu pakauškaulio lūžimu bei galvos smegenų sukrėtimu su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių kaktinių skilčių bei smegenėlių srityse ir į galvos smegenų abiejų pusrutulių šoninius skilvelius. Šie sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai vienos paros laikotarpyje iki mirties ir gyviems asmenims vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais, taip pat nukentėjusiajai pačiai krentant ir kontaktuojant su kietų bukų ar bukų savybių turinčiais aplinkos daiktais. Nubrozdinimas viršugalvio srityje galėjo būti padarytas suduodant smūgį kėdės kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčia dalimi į viršugalvį. Po patirtų sužalojimų D. A. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kol dėl jų išsivystė su gyvybe nesuderinami pokyčiai.

8.7. Pastarąsias specialisto išvadas pateikęs ekspertas V. V., apklaustas pirmosios instancijos teisme, patvirtino savo išvadas ir parodė, kad savo nuomonės dėl nukentėjusiosios D. A. mirties priežasties nekeičia. Ekspertas paaiškino, kad nukentėjusioji D. A. po patirto sužalojimo pakaušio srityje kurį laiką galėjo vaikščioti ir bendrauti. Neurologija turi šviesų periodą, žmogus po traumos kelias dienas gali nieko nejausti, judėti, o simptomai atsiranda vėliau. Sužalojimai viršugalvyje ir pakaušyje galimai padaryti dviem atskirais poveikiais. Sužalojimą pakaušyje nukentėjusioji galėjo patirti ir sėdėdama palenkus žemyn galvą, ir krisdama bei kontaktuodama su statybiniu laužu (t. 5, b. l. 43).

8.8. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje Nr. KM 35/2019 (01) buvo motyvuotai išdėstyta, kodėl nei vienu iš dviejų nukentėjusiajai nustatytų galvos sužalojimų negalima paaiškinti D. A. mirties. Šios specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad viršugalvio srities odos nubrozdinimas yra paviršinis, atitinkantis nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Pakauškaulio lūžis, nusileidžiantis į kaukolės pamatą, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau negali būti vertinamas kaip sužalojimas, sukėlęs mirtį. Mirties priežastis nuo galvos smegenų traumos atmetama, kadangi nebuvo konstatuota nei galvos smegenų sumušimo, nei kraujo išsiliejimo po smegenų kietuoju dangalu, galinčio sukelti galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą. Pačioje galvos smegenų medžiagoje kontuzinių židinių nebuvo, o galvos smegenų išvaizda nerodo galvos smegenų sumušimui būdingo pabrinkimo („pusrutuliai simetriški, pakauškaulio angos įspaudimo žymės nėra; smegenų pusrutuliuose, kamiene ir smegenėlėse auglių, suminkštėjimo židinių nėra“). Konstatuoti subarachnoidiniai kraujo išsiliejimai vertinti kaip galvos smegenų sukrėtimo (sukelto nuo trauminio poveikio į pakaušį) morfologinė išraiška. Gyviems asmenims tokio pobūdžio sužalojimai, vertinant juos izoliuotai, atitinka dažniausiai nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Autopsijos metu aprašytas kraujas šoniniuose galvos smegenų skilveliuose vertintinas ne kaip sunkios galvos smegenų traumos požymis (pvz. prasiveržusios masyvios intrasmegeninės hematomos, per galvos smegenų skilvelio sienelę), bet smegenų likvoro nusidažymas krauju, palaipsniui prasisunkusio į skilvelių sistemą iš subarachnoidinio tarpo. Nesant mechaninių sužalojimų, galinčių paaiškinti mirtį, buvo atkreiptas dėmesys į toksikologinio tyrimo radinius. D. A. lavono kraujyje rasta 3,15 promilės etilo alkoholio bei 0,031 mg/l metaprololio. Alkoholio koncentracija kraujyje tarp 3 ir 4 promilių gali pasireikšti sąmonės praradimu. Metaprololis - širdies veiklą retinantis bei kraujospūdį mažinantis medikamentas. Esant sunkiam girtumui pavartotas metaprololis galėjo ūmiai sutrikdyti širdies veiklą ir būti mirties priežastimi (t. 2, b. l. 179).

8.9. Siekiant pašalinti apeliaciniame skunde keliamas abejones dėl nukentėjusiosios D. A. sužalojimo mechanizmo ir pateiktų specialisto išvadų neatitikimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atliko įrodymų tyrimą ir apklausė specialisto išvadas Nr. M 161/2018 (09), Nr. pM 7/2018 (09), Nr. pM 8/2018 pateikusį ekspertą V. V. bei vieną iš specialisto išvadą Nr. KM 35/2019 (01) pateikusių ekspertų J. R.. Pastarasis paaiškino, jog skirtumai tarp ekspertų, kurie daro pirminius tyrimus, atlieka lavono tyrimo ar gyvo asmens apžiūrą, pateiktų išvadų ir komisinės ekspertizės metu pateikiamų išvadų dažniausiai atsiranda dėl to, kad atliekant komisinę ekspertizę ekspertams yra pateikiama visa bylos medžiaga. Ekspertai, kurie atlieka ekspertizę pagal bylos medžiagą, turi privalumą, nes jie susipažįsta su visa bylos medžiaga, todėl gali gretinti bylos medžiagos duomenis su objektyviais duomenimis. Ekspertai, kurie atlieka lavono tyrimą, dažniausiai jokių aplinkybių nežino, remiasi vien tik savo atliktos autopsijos ar gyvo asmens apžiūros duomenimis, todėl jiems dažnai tenka spėlioti. Vėliau jiems pateikiamos naujos aplinkybės, užduodami papildomi klausimai, todėl atsiranda prieštaravimų tarp jų pačių pateiktų išvadų. Dėl šios priežasties ir nagrinėjamu atveju buvo pateiktos 3 eksperto V. V. specialisto išvados.

8.10. Taigi, ekspertas J. R. motyvuotai išdėstė, dėl kokių priežasčių nagrinėjamu atveju atsirado prieštaravimų tarp pateiktų specialisto išvadų, t. y. dėl to, kad pirmines specialisto išvadas pateikęs ekspertas V. V. neturėjo visos bylos medžiagos ir negalėjo vertinti visų duomenų, todėl tai galėjo sąlygoti nevisiškai tikslias jo išvadas. Tuo tarpu atliekant tyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje byloje jau buvo surinkta daugiau duomenų ir ekspertams buvo pateikta visi bylos duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartus eksperto J. R. paaiškinimus, į specialisto išvadoje Nr. KM 35/2019 (01) pateiktą motyvuotą ir išsamią argumentaciją dėl D. A. mirties priežasties bei sužalojimų mechanizmo ir laiko, taip pat į tai, kad šią specialisto išvadą pateikė du aukštesnės kvalifikacijos teismo medicinos ekspertai (Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto J. R., turinčio aukščiausią kvalifikacinę kategoriją, ekspertinio darbo stažas yra nuo 1990 metų, eksperto V. K. (V. K.) ekspertinio darbo stažas – nuo 1998 metų), pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistojo A. L. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, pagrįstai rėmėsi būtent specialisto išvada Nr. KM 35/2019 (01). Teisėjų kolegijos vertinimu, į apeliaciniame skunde keliamus specialiųjų žinių reikalaujančius klausimus dėl D. A. sužalojimų mechanizmo ir laiko, jau buvo atsakyta specialisto išvadoje Nr. KM 35/2019 (01), papildomai apklaustas vienas iš išvadą davusių ekspertų J. R., todėl skirti apeliantų prašomą kompleksinę teismo medicininę-kriminalistinę ekspertizę buvo netikslinga.

8.11. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje Nr. KM 35/2019 (01) nustatytos aplinkybės paneigia nuteistojo A. L. parodymus, kad jis 2018 m. gruodžio 4 d. kėdės plokščiąja dalimi trenkė nukentėjusiajai į viršugalvį. Šios specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad odos nubrozdinimas viršugalvyje padarytas slystamai kontaktuojant su kietu buku, galimai šiurkščiu paviršiumi. Tokio pobūdžio ir lokalizacijos sužalojimas būdingas ne smūgio sudavimui, o atsitrenkimui. Sprendžiant iš odos nubrozdinimo gijimo požymių (paviršius padengtas gelsvai rausvu šašu, esančiu kiek aukščiau aplinkinės odos), galima teigti, kad šį sužalojimą nukentėjusioji patyrė maždaug prieš 2-3 paras iki mirties (t. 2, b. l. 179). Ekspertas J. R., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad remdamiesi odos nubrozdinimo viršugalvio srityje gijimo požymiais, jie pateikė išvadą, jog nuo šio sužalojimo padarymo iki D. A. mirties galėjo praeiti 2-3 paros. Tačiau tiksliai nustatyti šio ir kito sužalojimo padarymo laiką, t. y. konkrečiai nurodyti dieną ar valandą, remiantis vien sužalojimų aprašymu, nėra galimybės. Todėl buvo gretinami medicininiai radiniai su bylos medžiaga. Taigi, specialisto išvados apibendrinančioje dalyje buvo išdėstyta, kad ši sužalojimą nukentėjusioji galėjo patirti 2018 m gruodžio 6 d. įtariamojo A. L. nurodomu laiku, maždaug praėjus 2 paroms po pakaušio sumušimo ir maždaug 2 paroms iki mirties, kuri, jų nuomone, įvyko gruodžio 8 d. apie 22:30 val. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ekspertas J. R. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose nuosekliai parodė, kad pakaušio sužalojimas nukentėjusiajai buvo padarytas apie 2018 m. gruodžio 4 d., o viršugalvio sumušimas – apie 2018 m. gruodžio 6 d. Teisėjų kolegijos nuomone, šie įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajai D. A. odos nubrozdinimas viršugalvio srityje negalėjo būti padarytas nuteistojo A. L. nurodomu būdu (trenkiant kėde į viršugalvį) ir laiku (2018 m. gruodžio 4 d.).

8.12. Minėta specialisto išvada Nr. KM 35/2019 (01) taip pat paneigia ir nuteistojo bei jo gynėjo iškeltą versiją, kad D. A. pakaušį susižeidė nusiritusi nuo akmenuoto kalnelio, esančio šalia garažų masyvo. Šios specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad pakaušio sumušimo morfologinės išraiškos rodo į trauminį kontaktą su kietu buku daiktu. Galvos smegenyse kontrsmūgio požymių (sumušimo židinių kaktinėse ir/ar smilkininėse skiltyse) nebuvimas, kaulinės skeveldros pakauškaulio gumburo srityje susidarymas rodo, kad šis sužalojimas nėra būdingas griuvimui aukštielninka ir atsitrenkimui pakaušio sritimi į kietą buką neribotą paviršių. Konstatuoto pobūdžio sužalojimas galėjo būti padarytas sudavus smūgį (t. 2, b. l. 179). Ekspertas J. R., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad tikėtina, jog pakaušio sužalojimas nukentėjusiajai buvo padarytas suduodant kietu būdu daiktu. Jie tokią išvadą padarė todėl, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas griuvimui nebūdingas pakauškaulio lūžis. Autopsijos metu pakauškaulio gumburo srityje buvo rasta 3 x 4 centimetrų dydžio kaulinė skeveldra. Toks radinys yra labai retas ir nėra būdingas griuvimai ant kieto buko paviršiaus. Nukentėjusiajai taipogi nebuvo nustatyta kontrsmūgiui būdingų sužalojimų. Kai žmogus krenta ir pakaušio sritimi atsitrenkia į kietą buką paviršių, smegenys dėl savo ir kaukolės anatominių ypatumų atsitrenkia priešinga sritimi, t. y. kaktinėmis skiltimis į kaukolės pamato priekinę daubą. Todėl atsiranda galvos smegenų, kaktinių skilčių sumušimai. Tačiau šiuo atveju tokių požymių rasta nebuvo. Nurodytos aplinkybės ekspertams leido atmesti nuteistojo keliamą prielaidą, kad sunkų sužalojimą nukentėjusioji galėjo patirti pati nugriūdama ant statybinio laužo, ir padaryti išvadą, jog toks pakaušio sužalojimas paaiškinamas smūgio sudavimu.

8.13. Pažymėtina, kad nuteistasis A. L. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose parodė, jog nukentėjusiosios kaktoje, smilkinyje, kraujo pėdsakus po nusiritimo nuo kalno šalia garažų pastebėjo 2018 m. gruodžio 7 d. Ekspertas J. R., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, dėl šių nuteistojo nurodytų aplinkybių parodė, kad šiuo atveju nukentėjusiajai nebuvo nustatytas pakaušio minkštųjų audinių patinimas (guzas). Tai reiškia, jog guzas arba minkštųjų audinių patinimas išsisklaidė, jo neliko. Jeigu sužalojimas būtų padarytas prieš 1-2 paras iki įvykio, tai toks guzas būtų matomas ir netgi autopsijos metu kraujosruva pakaušio minkštuose audiniuose būtų labiau išreikšta. Tačiau šiuo atveju kraujosruva buvo 2 mm storio ir labai silpnai išreikšta. Todėl buvo padaryta išvada, kad nuo trauminio poveikio iki nukentėjusiosios mirties praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Taigi, ekspertas motyvuotai paaiškino, kodėl nukentėjusioji pakaušio sumušimo negalėjo patirti 2018 m. gruodžio 7 d.

8.14. Be to, ekspertas J. R., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad, jei nukentėjusioji būtų nusiridenusi nuo kalniuko ir atsitrenkusi į smulkius, atsikišusius paviršius, t. y. į statybinį laužą, tokiu atveju ji turėjo patirti ne vieną sužalojimą, iš kurio, kaip teigia nuteistasis, kraujavo, o daugiau sužalojimų. Greičiausiai, tai būtų sužalojimai galūnių srityje, rankose, kojose, turėjo likti jų pėdsakai. Tačiau autopsijos metu šių sužalojimų nebuvo nustatyta. Taip pat nebuvo nustatytas sužalojimas, kuris būtų kaip kraujavimo šaltinis, t. y. kažkokia žaizda kaktos srityje. Ekspertas V. V., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, dėl šių nuteistojo nurodytų aplinkybių parodė, kad nukentėjusiosios kaktos srityje sužalojimų konstatuota nebuvo. Jeigu nukentėjusiajai gruodžio 7 d. kažkiek bėgo kraujas, tai dvi ar tris paras dar turėjo išlikti žaizda. Tačiau tokių dalykų nebuvo nustatyta. Be to, jeigu nukentėjusioji patirtų daugiau kontaktų su statybiniu laužu, ne tik kaktos paviršiuje, tokiu atveju galėjo likti ir daugiau sužalojimų. Tačiau kitose kūno vietose sužalojimų taipogi nebuvo konstatuota. Taigi, abu apeliacinės instancijos teisme apklausti ekspertai paaiškino, kad nukentėjusiajai nusiridenimui būdingi sužalojimai nebuvo nustatyti.

8.15. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji D. A. pakaušio sumušimo negalėjo patirti nuteistojo A. L. nurodomu būdu (nusiritus nuo akmenuoto kalnelio) ir laiku (2018 m. gruodžio 7 d.). Šių aplinkybių nepaneigia apeliaciniame skunde akcentuojami liudytojų V. M., G. P., V. B. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, jog nukentėjusioji nuolat girtaudavo, po ko dažnai nugriūdavo ir susižalodavo (t. 4, b. l. 111, 112-113; t. 5, b. l. 41-42). Pastarieji liudytojai neparodė matę, jog nukentėjusioji D. A. būtų nugriuvusi ir susižalojusi būtent nuteistojo nurodomu laikotarpiu. Be to, aptartų aplinkybių apie nukentėjusiosios pakaušio sumušimo mechanizmą nepaneigia ir apeliaciniame skunde akcentuojami liudytojos K. L. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. Pastaroji liudytoja parodė, kad jai tėvas A. L. po įvykio skambino telefonu ir pasakė, jog prieš savaitę iki mirties jis D. A. vieną kartą sudavė į galvos sritį. Taip pat to paties pokalbio metu A. L. nurodė, kad nukentėjusioji jam sakė, jog prieš dvi dienas iki mirties ji krito nuo šlaito ir į akmenį susižalojo galvą (t. 4, b. l. 109-110). Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, liudytojos K. L. parodymai objektyviai nepatvirtina A. L. parodymų, kadangi apie tariamą nukentėjusiosios susižalojimą nusiridenus nuo kalno šiai liudytojai papasakojo pats nuteistasis.

8.16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuo A. L. suduoto smūgio iki nukentėjusiosios mirties praėjo 4 paros, per kurias D. A. girtavo, o 2018 m. gruodžio 7 d. buvo nuvykusi pas dukrą S. A.. Pastaroji jokių nukentėjusiosios sužalojimų ar elgesio pasikeitimo nepastebėjo, motina jokiais sužalojimais nesiskundė (t. 4, b. l. 69). Nukentėjusiąją pas dukrą nuvežęs liudytojas E. B. viso proceso metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 7 d. D. A. buvo blaivi, sveikata nesiskundė, sužalota tikrai nebuvo (t. 4, b. l. 157-158). Liudytojas G. M. viso proceso metu parodė, kad paskutinį kartą nukentėjusiąją gyvą matė 2018 m. gruodžio 6 d. Ji nebuvo sužalota, niekuo nesiskundė (t. 4, b. l. 118-120). Apeliantai mano, kad šie liudytojų parodymai patvirtina, jog po 2018 m. gruodžio 4 d. A. L. suduoto smūgio nukentėjusioji nebuvo sunkiai sužalota, elgėsi įprastai iki 2018 m. gruodžio 7 d. išvykos pas dukrą. Apeliantų vertinimu, jeigu nukentėjusioji sunkų sveikatos sutrikdymą būtų patyrusi dar 2018 m. gruodžio 4 d. suduoto smūgio kėde metu, sunkiai įsivaizduojama, kaip ji galėjo savarankiškai judėti, vykti pas dukterį, vėliau likusias dienas iki pat mirties girtauti. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

8.17. Specialisto išvadoje Nr. KM 35/2019 (01) konstatuota, kad po gautų sužalojimų D. A. galėjo atlikinėti savarankiškus veiksmus. Ekspertas J. R., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad alkoholio poveikis nulėmė nukentėjusiosios D. A. elgesį ir suvokimą, netiesioginiu poveikiu galėjo sukelti dezorientaciją, savo padėties ir traumos neadekvatų suvokimą. Alkoholis taip pat galėjo turėti nuskausminantį poveikį. Ekspertas J. R., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, papildomai parodė, kad po patirto pakauškaulio lūžio, nueinančio į pamatą, nukentėjusieji gali atlikti savarankiškus veiksmus, būti aktyvūs, nes tai nėra galvos smegenų pažeidimas arba kitoks nervinės sistemos pažeidimas. Žmonės po tokių sužalojimų paprastai labai greitai atsigauna ir, jeigu jie yra vartojantys alkoholį, jie ir toliau jį vartoja. Ekspertas V. V., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad nukentėjusioji D. A. po patirto sužalojimo pakaušio srityje kurį laiką galėjo vaikščioti ir bendrauti. Neurologija turi šviesų periodą, žmogus po traumos kelias dienas gali nieko nejausti, judėti, o simptomai atsiranda vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji D. A. po nuteistojo A. L. 2018 m. gruodžio 4 d. suduoto smūgio kėde galėjo elgtis įprastai ir nesuvokti jos sveikatai kilusių padarinių. Todėl su nukentėjusiąja 2018 m. gruodžio 4 d. – 2018 m. gruodžio 8 d. bendravę asmenys galėjo net nepastebėti kažkokių jos elgesio pokyčių.

8.18. Apeliantai skunde taip pat pažymi, kad liudytoja R. S., kaip policijos pareigūnė, pirmoji apžiūrėjusi įvykio vietą ir D. A. lavoną, pirmosios instancijos teisme parodė, jog jai minties dėl smurtinės mirties nekilo, vizualiai jokių nukentėjusiosios sužalojimų nesimatė (t. 4, b. l. 107-109). Liudytoja J. B., įvykio naktį dirbusi greitosios medicinos pagalbos darbuotoja, apžiūrėjo D. A. lavoną ir konstatavo mirtį. Tačiau liudytoja pirmosios instancijos teisme parodė, kad smurto požymių ji neužfiksavo ir jokių išskirtinių aplinkybių nepastebėjo (t. 4, b. l. 117). Apeliantų vertinimu, šie liudytojų parodymai paneigia aplinkybę, jog A. L. artimu nukentėjusiosios mirčiai metu galėjo prieš ją smurtauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš tiesų nėra duomenų, kad nuteistasis A. L. po 2018 m. gruodžio 4 d. suduoto smūgio kėde dar kartą smurtavo prieš nukentėjusiąją D. A.. Kaip minėta, ekspertas J. R., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, paaiškino, kad šiuo atveju nukentėjusiajai nebuvo nustatytas pakaušio minkštųjų audinių patinimas (guzas), o kraujosruva pakaušio minkštuose audiniuose buvo tik 2 mm storio ir labai silpnai išreikšta. Be to, tiek pakaušio, tiek viršugalvio sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiosios plaukuotoje galvos dalyje. Dėl šių priežasčių D. A. lavoną įvykio vietoje apžiūrėjusios liudytojos R. S. ir J. B. galėjo ir nepastebėti nukentėjusiosios sužalojimų. Tačiau tai nepaneigia paties sužalojimų buvimo.

8.19. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad būtent A. L. 2018 m. gruodžio 4 d. smurtavo D. A. atžvilgiu smūgiuodamas kėde į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajai kaltinime detaliai nurodytus kūno sužalojimus ir sunkiai sutrikdydamas pastarosios sveikatą. Šiuo atveju nagrinėjamojoje byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiosios D. A. sunkų sveikatos sutrikdymą, išskyrus nuteistojo A. L. panaudotą fizinį smurtą. Smurtiniai A. L. veiksmai vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios nukentėjusiajai nebūtų sunkiai sutrikdyta sveikata, be to, šie veiksmai dėsningai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ir yra svarbiausia jo priežastis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp A. L. veiksmų suduodant smūgį kėde ir atsiradusių padarinių, nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos nukentėjusiosios sunkiam sveikatos sutrikdymui. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati nusiritusi nuo akmenuoto kalnelio. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad apygardos teismo išvada, jog nuteistasis A. L. padarė D. A. sužalojimus, kurie atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, yra teisinga ir pagrįsta.

8.20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. L. veiksmus įvertino kaip sunkų savo šeimos nario sveikatos sutrikdymą ir tinkamai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl A. L. paskirtos bausmės

9. Apeliantai skunde nurodo, kad nuteistajam A. L. buvo paskirta per griežta - penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nusta­ty­ta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. L. tinkamai šių aplinkybių neįvertino ir paskyrė jam per griežtą bausmę.

11. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų. Nusikaltimą, sukėlusį sunkius padarinius, t. y. savo šeimos nario sunkų sveikatos sutrikdymą, nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia išgertuvių metu kilusio asmeninio pobūdžio tarpusavio konflikto metu. Nusikaltimo padarymui nuteistasis panaudojo įrankį kūnui žaloti – kėdę. Nustatydamas bausmės dydį A. L., pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į jo asmenybę: nuteistasis turi du pilnamečius vaikus, Lietuvos Respublikoje neteistas, teistas užsienyje, tačiau ne už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 3, b. l. 8-11), baustas administracine tvarka už tai, kad neblaivus važiavo dviračiu, gėrė alkoholinius gėrimus viešoje vietoje (t. 3, b. l. 29-31), oficialiai nedirbo (t. 3, b. l. 35), piktnaudžiavo alkoholiu. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl A. L. skirtinos bausmės dydžio, nepakankamai įvertino tai, kad nuteistasis viso proceso metu nuosekliai parodė, kokius smurto veiksmus jis atliko nukentėjusiosios atžvilgiu. Tai turėjo reikšmės nustatant nukentėjusiajai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo faktines aplinkybes. Be nuteistojo parodymų, šios nusikalstamos veikos ištyrimas būtų apsunkintas. Nuteistasis taip pat savanoriškai parodė, jog nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, prieš nusikaltimo padarymą ir po jo girtavo. Be to, pažymėtina, kad A. L. panaudotas smurtas nebuvo intensyvus, jis sudavė vieną smūgį, kuris ir tapo nukentėjusiosios sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. Todėl nuteistojo padaryta nusikalstama veika iš esmės buvo atsitiktinio pobūdžio, jos padarymui įtakos turėjo nesaikingas alkoholio vartojimas. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad nuteistajam A. L. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, neteisinga ir nėra tinkamai individualizuota. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas, nuteistajam A. L. už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sumažinus pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 3 metų. Dėl nurodytos priežasties Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 10 d. nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 10 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistajam A. L. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirtą 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 (trejų) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime – suėmime nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. gegužės 13 d.

Kardomąją priemonę – namų areštą – A. L. palikti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, paliekant įpareigojimą neišeiti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 21:00 val. iki 6:00 val. darbo dienomis, o švenčių ir poilsio dienomis – visą parą, išskyrus jei tai susiję su sveikatos priežiūra medicinos įstaigose ar darbu. Įpareigoti jį nesilankyti viešose vietose (klubuose, restoranuose, baruose).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.