Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės ,,Statūna“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-279-343/2009 pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės ,,Statūna“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Parama“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Deklitas“, D. R. , P. R. , P. R. individualiai įmonei ,,Broliai juodvarniai“, tretieji asmenys Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarė B. G. , Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarė D. M. , R. R. , G. D. , dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesas byloje atnaujintas nesant tam įstatyminio pagrindo, o CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto turinys išaiškintas nepagrįstai plečiamai. Persvarstymas įrodymų patikimumo, reikšmės, jų vertinimas naujai renkamų įrodymų kontekste neturi būti laikomas naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe. Pareiškėjai pateikė įrodymus, susijusius su turto verte, vertinimus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti nagrinėjant tą pačią bylą teismuose. Taigi procesas buvo atnaujintas remiantis netinkamais įrodymais, tai yra netinkamu pagrindu. Pateiktas UAB ,,Robinta“ raštas nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes aplinkybę, kad UAB ,,Robinta“ bylos nagrinėjimo metu vertindama turto vertę praleido tariamai pareiškėjo atliktus pagerinimus, buvo galima aiškintis ir ginčyti ankstesnių procesų metu. Tik nuosprendis UAB ,,Robintai“ ar jos atstovams būtų tinkamas procesinis įrodymas, kad ankstesnis turto vertinimas yra suklastotas. Pateikta FNTT specialisto išvada dėl turto vertės ir kainos pokyčių nelaikytina tinkamu įrodymu ar naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes ji nepatvirtinta kitų įrodymų kontekste įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Be to, ji savo esme yra prieštaringa, nes neįvertina kainų skirtumo turtą parduodant laisvai ir iš varžytynių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes pats Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ištaisė ankstesnius teismų sprendimus, kuriuose buvo palikta aiški teisės normos taikymo klaida. Teisės normų aiškinimas ir taikymas negali būti laikomi naujai paaiškėjusia bylos aplinkybe, kaip ir teismo sprendimas nelaikytinas įrodymu procesine prasme. Atnaujindamas procesą teismas negalėjo remtis duomenimis apie susijusius asmenis, kurie veikė, kaip nustatyta ankstesnių teismų bylos nagrinėjimo metu, piktavališkai ir buvo žinomi bylos nagrinėjimo metu. Registro informacija apie įmonių vadovus yra vieša ir negali būti laikoma naujai paaiškėjusia ir anksčiau atsakovo nežinota. Atnaujinus procesą ir atmetus reikalavimą dėl neteisėtų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, liko neįvertintas garažo rūsys, nors garažas be rūsio yra žymiai pigesnis nei su rūsiu. UAB ,,Geomatas“ raštas dėl pakoreguotos garažo vidutinės vertės, rodo, jog tie patys vertintojai tą patį turtą įvertino tris ir daugiau kartų mažiau. Tokia vertintojo A. B. kompetencija buvo įvertinta 2007 metais panaikinus jo turto vertintojo pažymėjimą. Todėl teismas šio asmens paaiškinimų negalėjo laikyti nei išvada, nei pagrįsta nuomone, nei įrodymu byloje. Nors atsakovas P. R. nurodė, kad pagerino įsigyto turto vertę išpumpuodamas rūsyje susikaupusį vandenį bei pakeisdamas garažo stogą, tačiau atsakovas neįrodinėjo atliktų pagerinimų vertės. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą pripažinti negaliojančia 1999 m. balandžio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį dėl ūkio garažų pastatų ir 2001 m. gruodžio 27 d. sutartį tarp atsakovų. Ginčo objekto vertės turto vertintojai net neginčijo, ekspertas net nenustatinėjo kitos kainos, o tai rodo, kad atsakovai sutiko su tokiu vertinimu, kuris pateiktas ankstesniuose teismų sprendimuose, jog šios sutartys pripažintinos negaliojančiomis ne tik dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams, imperatyvių įstatymo normų pažeidimo, bet ir dėl šalių nesąžiningumo, piktavališko susitarimo. Teismas nepagrįstai neįvertino to, kad sandoriai, kuriais ieškovo turtas buvo perleistas atsakovui UAB ,,Parama“, pažeidė ABĮ 27 straipsnio 7 dalį (1964 m. CK 47 str.). AB ,,Statūna“ įstatinis kapitalas 1999 m. sausio 1 d. ir 2000 m. sausio 1 d. sudarė 747 796 Lt, o 1/20 kapitalo – 37 389,80 Lt. Teismas tinkamai neįvertino rašytinio įrodymo – Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 7018, kurioje nustatyta, kad 1999 m. vien tik ilgalaikio turto pardavimai likutine verte sudarė 113 726,44 Lt, o 2000 m. – 43 148,36 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad imama suminė vertė, o ilgalaikis turtas buvo ir nuomojamas, akivaizdu, kad sudarytais sandoriais buvo pažeistos ABĮ 27 straipsnio 7 dalies, ieškovo įstatų nuostatos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sandoriai bendrovei buvo ekonomiškai naudingi, nes nuo jų įmonė tapo nemoki, o susiję su įmonės vadovais asmenys įgiję ginčo turtą patyrė akivaizdžią ekonominę naudą įmonės akcininkų ir kreditorių sąskaita. Teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, suabsoliutino suklastotos eksperto išvados reikšmę, nors CPK 218 straipsnyje nurodyta, kad išvada neprivaloma ir vertinama kartu su kitais įrodymais. Ieškovas teisme nurodė, kad ekspertas tyčia palyginimui ėmė sandorius mažesnėmis vertėmis, nevertino daugumos analogiškų sandorių, kurių vertė žymiai didesnė, bei pateikė tai įrodančius duomenis, gautus iš VĮ Registrų centro, tačiau teismas šių aplinkybių objektyviai neįvertino.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Parama“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas išsamiai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą bei teisėtą sprendimą, o apelianto argumentai nepagrįsti ir prieštarauja teisės aktų nuostatoms.

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai P. R. IĮ ,,Broliai juodvarniai“ ir P. R. prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės bei pateikti nauji įrodymai patvirtino, jog atsakovo P. R. 1999 m. balandžio 30 d. konkurso būdu sudarytoje nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta kaina negali būti traktuojama kaip aiškiai per maža. Vien tik aplinkybė, kad pirkėjas buvo pardavėjo įmonės direktoriaus brolis, negali savaime nulemti sandorio nesąžiningumo, nes pardavėjui neatsirado jokių žalingų sandorio pasekmių, sandoris įvyko konkurso tvarka, sutartis pasirašyta su įgaliotu pardavėjo atstovu. Nesant pagrindo naikinti sandorį tarp ieškovo ir atsakovo P. R. , negali būti naikinamas ir sandoris tarp P. R. ir P. R. IĮ ,,Broliai juodvarniai“. Be to, pateiktas apeliacinis skundas neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 306 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šį ginčą, teisingai išaiškino bei pritaikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat taikytinas materialinės teisės normas, todėl naikinti ieškovo BAB ,,Statūna“ skundžiamą teismo sprendimą jo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 320 str.), todėl ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bei jau susiklosčiusią praktiką bankrutuojančios bendrovės, nagrinėjamu atveju tai ieškovas apeliantas BAB ,,Statūna“, dalyvavimas byloje suponuoja išvadą, jog tokioje byloje privaloma atsižvelgti į viešąjį interesą, tai yra situaciją, kai proceso dalyvis atstovauja ne vien įmonės, tačiau ir kreditorių interesus, todėl teismai, nagrinėjantys tokios kategorijos bylas, privalo būti aktyvūs siekdami užtikrinti, kad nebūtų pažeistos tokio asmens teisės ir teisėti interesai. Tačiau, kaip žinia, šis principas nėra absoliutus, be to, vertintina tai, kad ieškovą šioje byloje atstovauja ne vien bankroto administratorius, bet ir profesionalus teisininkas advokatas.

Teisėjų kolegija laiko būtinu pažymėti, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, o taip pat atsiliepimuose į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Deklitas“, nagrinėjamai bylai yra svarbu tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje tikrindama žemesnės instancijos teismų sprendimus dėl proceso atnaujinimo, 2008 m. sausio 21 d. nutartimi nurodė, jog šio civilinio proceso instituto teisės normos turi būti taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus. Šis teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu, kartu atsižvelgiant į ekonomiškumo, koncentruotumo, protingumo ir kt. proceso teisės principus. Teismas nurodė, jog šis institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.

Kaip minėta, skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas atnaujinus procesą šioje byloje pagal pareiškėjų atsakovų UAB ,,Deklitas“, UAB ,,Parama“ ir P. R. prašymus, kurie buvo grindžiami CPK 336 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto nuostatomis, tai yra dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Minimoje kasacinio teismo nutartyje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nurodyta, jog tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalyku nagrinėjamojoje byloje arba svarbi šio dalyko dalis, kurios egzistavo bylos nagrinėjimo procese, ir tada nebuvo ir negalėjo būti žinomos asmeniui, kuris tomis aplinkybėmis remiasi savo prašyme, ir kurios turi esminę reikšmę bylai. Pastarasis bruožas apibūdinamas kaip konkrečių faktinių duomenų didelis skirtumas nuo anksčiau nustatytų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Teismas, remdamasis kitoje byloje kasacinės instancijos teismo nutartyje suformuluota nuostata, nurodė, jog neteisinga būtų atsisakyti svarstyti kitą informaciją, esančią naujai gautose įrodinėjimo priemonėse, jeigu jos atitinka minėtus įstatymo nustatytus kriterijus, o informacijos turinys yra susijęs su ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis, o atnaujintoje byloje gali būti iš naujo įrodinėjamos aplinkybės, kurios jau buvo nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose.

Minimoje nutartyje teismas išaiškino ABĮ 27 straipsnio 7 dalies nuostatą, kurios pažeidimu ieškovas grindė savo ieškinio reikalavimus, remdamasis 1964 m. CK 47 straipsniu, tai yra jog ginčijami ieškovo turto perleidimo atsakovams sandoriai pažeidė imperatyviąsias įstatymo normas bei prieštarauja bendrovės tikslams (1964 m. CK 49 str.). Atmesdamas UAB ,,Deklitas“ kasacinį skundą, teismas nurodė, jog sandoriai siejami su šia bendrove, yra ginčijami ne dėl ABĮ 27 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimo (1964 m. CK 47 str.), o dėl šalies piktavališko susitarimo su antrąja šalimi (1964 m. CK 57 str.), todėl konstatavo, kad teismų padaryta aiški teisės taikymo (interpretavimo) klaida neturėjo įtakos šios bendrovės teisėms, kaip ir dokumento, kuriuo rėmėsi teismas, suklastojimas (CPK 366 str. 1 d. 3 p.).

Taigi, atsižvelgdama į paminėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos išdėstytas nuostatas, susijusias su CPK 336 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto aiškinimu ir taikymu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atmestini apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo 2008 m. gegužės 16 d. nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, kuria buvo patenkinti pareiškėjų atsakovų UAB ,,Parama“, UAB ,,Deklitas“ bei P. R. pareiškimai dėl proceso šioje byloje atnaujinimo CPK 336 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto pagrindu. Teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai nurodė faktinius pagrindus, pateikė juos patvirtinančius įrodymus, o taip pat nepraleido CPK 368 straipsnio pirmoje dalyje nurodyto termino ir teisingai laikė, jog UAB ,,Robinta“ 2008 m. vasario 20 d. raštas, FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto 2006 m. rugpjūčio 7 d. išvada Nr. 5-2/100 ir kt., o taip pat minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, kuriais rėmėsi pareiškėjai, atitinka naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurių pareiškėjai anksčiau nežinojo ir negalėjo žinoti, esmę. Teismas pagrįstai sprendė, kad paaiškėjus, jog ieškovo turto, kuris ginčo sandoriais buvo perleistas atsakovams, rinkos kaina buvo nustatyta netinkamai, kiltų pagrįsta abejonė dėl teismų priimtų sprendimų pagrįstumo bei teisėtumo, tiek dėl 1964 m. CK 47 straipsnio, tiek dėl 1964 m. CK 57 straipsnio taikymo, nes pateikti duomenys leidžia abejoti teismų sprendimuose nustatytu faktu, kad ieškovo turtas buvo parduotas už sumažintą, o ne pagal tuometinę rinkos kainą, tai yra pažeidžiant ieškovo interesus ir esant atsakovų nesąžiningumui. Teisėjų kolegija, remdamasi teismo argumentais, laiko, jog atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, susiję su UAB ,,Robinta“ 2008 m. vasario 20 d. raštu, kuriame esantys duomenys tvirtina, jog 2003 m. balandžio 22 d. šios bendrovės pažymoje, kuria rėmėsi teismai galiojančiuose sprendimuose, ieškovo turto vertė buvo nustatyta neatsižvelgiant į jau padarytus pagerinimus (t. 1, b. l. 80).

Dėl paminėtos institucijos FNTT specialisto 2006 m. rugpjūčio 7 d. išvados, kuria rėmėsi pareiškėjai, apelianto argumentai taip pat nepaneigia teismo išvadų dėl šio įrodymo atitikimo CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto nuostatoms, nes byloje nustatyta, jog galiojusiuose teismų sprendimuose teismai rėmėsi tarpine specialisto išvada, kurioje nebuvo atskleistos visos aplinkybės, paaiškėjusios ištyrus dokumentus, susijusius su ieškovo veikla nuo 1997-01-01 iki 2005-12-31, taip pat ir susijusios su ginčo turto būklės bei vertės kitimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai, pateikti teismui jau nagrinėjant atnaujintą minimą civilinės bylos dalį, tik patvirtino teismo abejones dėl galiojusių teismų sprendimų nagrinėjimais klausimais teisėtumo bei pagrįstumo: Audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto 2008 m. rugsėjo 11 d. ir lapkričio 5 d. pažymos, Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos 2008 m. gruodžio 1 d. pažyma, pirmosios instancijos teismo paskirtos ginčo turto ekspertizės 2008 m. spalio 20 d. aktas (vertinimo ataskaita Nr. TEA-08-09-121). Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, turėjo pagrindą išvadai, jog prašomuose panaikinti sprendimuose teismai, nustatydami parduoto turto rinkos vertę ir konstatuodami, kad sandoriai tuo metu buvo ekonomiškai nenaudingi, vadovavosi negaliojančia turto vertinimo pažyma, o teismo ekspertizės akto išvados paneigia ieškovo teiginius, kad turtas ginčo sandoriais buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, o tai, savo ruožtu, paneigia ieškovo teiginius apie atsakovų piktavališkumą ieškovo atžvilgiu (CPK 185 str.).

Pažymėtina, kad apeliantas savo skundo argumentais iš esmės nesutinka su paminėtos teismo ekspertizės išvadomis, teigia, kad ji suklastota. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo procese apeliantas laikėsi tokios pat pozicijos, tačiau, kaip teisingai sprendime pažymėjo teismas, apie tai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ir atsakovai UAB ,,Deklitas“, UAB ,,Parama“, jis nesinaudojo savo proceso teise prašyti papildomos ar pakartotinės ekspertizės paskyrimo. Tokių prašymų apeliantas nereiškė nei apeliacinės instancijos teisme (CPK 178, 42 str.). Esant tokiai situacijai, teismas teisingai įvertino liudytojų K. J. , E. K. , M. B. paaiškinimus dėl turto vertės, ir jais nesirėmė (CPK 185 str.). Apelianto motyvai susiję su pareiškėjų teismui pateiktu UAB ,,Geomatas“ 2008 m. kovo 6 d. rašto vertinimu, nepaneigia paminėtų teismo išvadų pagrįstumo.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto motyvus dėl nurodytos kasacinės instancijos teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarties argumentų bei išvadų reikšmingumo bei privalomumo nagrinėjamoje byloje. Ieškovas, reikalaudamas pripažinti negaliojančiais sandorius, sudarytus tarp ieškovo bei UAB ,,Parama“, P. R. , o taip pat tarp UAB ,,Parama“ bei UAB ,,Deklitas“ ir P. R. bei P. R. įmonės ,,Broliai juodvarniai“, savo reikalavimų juridiniu pagrindu, be kitų normų, nurodė 1964 m. CK 47 straipsnį, kurį grindė ABĮ 27 straipsnio 7 dalies reikalavimų pažeidimu. Tuo tarpu, kaip buvo minėta, minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra išspręstas klausimas dėl ABĮ 27 straipsnio 7 dalies aiškinimo bei taikymo, todėl teismas turėjo pagrindo šio teismo nuostatomis remtis nagrinėdamas šią bylą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ištyrus pareiškėjų naujai pateiktus duomenis, nustatyta, jog jie turi esminę reikšmę vertinant įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinių santykių kvalifikavimą, teismų išvadas bei šių išvadų faktinį bei teisinį pagrindą. Teismas pagrįstai sprendė, kad buvo paneigti teisiniai pagrindai, kuriais remiantis buvo pripažinti negaliojančiais 1999 m. rugsėjo 16 d. AB ,,Statūna“ ir UAB ,,Parama“ sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl garažo patalpų 1-6, esančių (duomenys neskelbtini); 1999 m. rugsėjo 16 d. AB ,,Statūna“ ir UAB ,,Parama“ sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl pastato IB4p administracinių patalpų, esančių tuo pačiu adresu; dėl 2000 m. kovo 15 d. AB ,,Statūna“ ir UAB ,,Parama“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl gamybinių dirbtuvių patalpų, esančių tuo pačiu adresu; 2001 m. balandžio 30 d. UAB ,,Parama“ ir UAB ,,Deklitas“ sudarytą nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktą bei 1990 m. balandžio 30 d. ir 2001 m. gruodžio 27 d. sandorių, kuriais buvo parduotos ūkio garažų G-8, G-9 palapos, esančios tuo pačiu adresu.

Dėl šio teismas pagrįstai panaikino teismų sprendimus šiais klausimais ir ieškovo ieškinio reikalavimus dėl minimų sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo atmetė (CK 1964 m. CK 47, 49, 57, 57¹ str., CK 1.82, 6.66, 6.67, 6.145 str.). Kaip minėta, teismas konstatavo, jog atsakovai paneigė galiojančiuose teismų sprendimuose padarytas išvadas, jog ginčo turtas buvo parduotas nuostolingai ieškovui, už mažesnę nei rinkos kainą, todėl teismas sprendė, jog paneigtas sandorių šalių piktavališkas susitarimas, o taip pat jų nesąžiningumas (CK 6.67 str.). Dėl to apelianto motyvai, susiję su sandorio šalių susietumu, neduoda pagrindo kitaip vertinti teismo išvadų (CK 185 str.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą, o ieškovo BAB ,,Statūna“ apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 11 sprendimą palikti nepakeistą.