- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-10
- Bylos Nr.
- 1-102-245/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kaltinamasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- B. A., S. A.
- Advokatai
- Remigijus Uckus
ekspertams J. R. ir V. V., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, LR neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. L. 2018 metų gruodžio 4 d. tarp 17 ir 20 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame garažų masyve (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia sudavė savo šeimos nariui - sugyventinei D. A. - vieną smūgį kėde į galvą, taip padarė nukentėjusiajai pakaušio sumušimą, pasireiškusį kraujosruva minkštuose audiniuose, nusileidžiančiu į kaukolės užpakalinę daubą pakauškaulio žvyno lūžiu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais smegenų abiejų kaktinėse skiltyse, smegenėlių pusrutuliuose, galvos smegenų šoniniuose skilveliuose, dėl to sunkiai sutrikdė pastarajai sveikatą.
Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino iš dalies, tai yra, kad jis padarė kaltinime išvardintus smurto veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau nesutinka su konstatuotomis pasekmėmis – sunkiu kūno sužalojimo padarymu ir parodė, kad 2018-12-04 apie 17- 20 val. tarp jo ir nukentėjusiosios D. A. konfliktas kilo dėl to, kad ši jį pavadino necenzūriniu žodžiu, todėl jis supyko ir paėmęs šalia buvusią kėdę, sudavė kėdės plokščiąja dalimi vieną kartą iš viršaus nukentėjusiajai į viršugalvį. Smūgis nebuvo stiprus, nes nuo jo nukentėjusioji tik prisėdo ir galbūt prarado sąmonę. Po to jis nukentėjusiosios viršugalvyje pastebėjo mėlynę. Iki konflikto jis ir nukentėjusioji buvo išgėrę litrą stipraus (7,5 laipsnių alkoholio) alaus, tačiau nesijautė labai girtas. Alkoholis neturėjo įtakos smurtui, lygiai taip pat būtų pasielgęs ir jeigu būtų buvęs blaivus. Dieną iki nukentėjusiosios sužalojimo ir vėliau iki nukentėjusiosios mirties jis gėrė alkoholinius gėrimus kiekvieną dieną. 2018-12-07 pastebėjo nukentėjusiosios kaktoje, smilkinyje, kraujo pėdsakus. Pastaroji paaiškino, kad eidama nuo kalno buvo nugriuvusi. Jis su D. A. gyveno apie du metus kaip sugyventiniai, dalinosi maistu.
Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog neatsimena, kurią dieną sužalojo sugyventinę. Nukentėjusioji D. A. buvo prastos sveikatos, nepaeidavo, nedirbo. Jiedu kartu kasdien gerdavo alkoholį. 2018 m. gruodžio 4 dieną iki konflikto su sugyventine abu spėjo išgerti vieną butelį litro talpos stipraus alaus. Tuo metu D. jį pavadino necenzūriniu žodžiu. Jis kėde sudavė nukentėjusiajai vieną kartą į galvą. Po šio smūgio nukentėjusioji pusiausvyros neprarado, tik atsisėdo ant kibiro, ant kurio šlapinosi. Jiedu toliau gėrė stiprų alų. Vėliau, po dviejų dienų, nukentėjusioji garaže susimušė galvą, kai naktį, būdama neblaivi, ropodama keturiomis prarado pusiausvyrą, ir į lentyną stuktelėjo viršugalviu. Su nukentėjusiąja jis išgyveno kartu trejus metus ( t. 3, b. l. 90- 91).
Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018-12-04 kėde nukentėjusiajai sudavė į viršugalvį, o ne į pakaušį. Sudavė į viršugalvį kėdės plokščiąja dalimi vieną kartą iš viršaus. Po smūgio kėde 2018-12-05 D. viršugalvyje matė kraujosruvą. 2018-12-07 pastebėjo, jog sugyventinei nuo plaukų linijos link antakio buvo nubėgę kraujo. Pastaroji paaiškino, kad nusirito nuo kalno, skundėsi, kad skauda galvą ( t. 3, b. l. 100- 101).
Iš A. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis parodė nusikaltimo padarymo vietą ir paaiškino nukentėjusiajai padaryto sužalojimo aplinkybes, tai yra, parodė vietą, kur sėdėjo nukentėjusioji ant kibiro, paaiškino, kad iki konflikto buvo išgėrę dviese tris butelius po 1 l. 7,5 % stiprumo „ Kapitonų“ alaus, jautėsi neblaivus. A. L. paaiškino, kad begeriant alų D. atsistojo ir pritūpė nusišlapinti ant kibiro. Tuo metu D. jį pavadino necenzūriniu žodžiu. Paaiškino, kad jis tada čiupo kėdę ir D. „ bakstelėjo“ į viršugalvį kėdės sėdimosios dalies plokščiąja vieta. Naudojant manekeną A. L. parodė, kaip sudavė į galvą nukentėjusiajai vieną smūgį kėdės sėdimosios dalies plokščiu paviršiumi iš viršaus ir kad nuo smūgio iš tupimos padėties nukentėjusioji ant kibiro atsisėdo. Manekeno galvoje ranka parodė, į kurią vietą buvo suduotas smūgis ( į viršugalvį). A. L. parodė, kad paklausė nukentėjusiąją „ dar nori?“ (t. 3, b. l. 94- 97).
Nukentėjusioji S. A. parodė, kad su mama D. A. bendraudavo, susitikdavo, pasiskambindavo viena kitai dažniau. Pas mamą važiuodavo dienos metu, kuomet jos sugyventinis būdavo darbe, kadangi pastarasis buvo agresyvus. Kartą pasikalbėjusi su mama nepadėjo ragelio ir nugirdo motinos pokalbį su sugyventiniu. Ji nugirdo, kad mama sako sugyventiniui „ aš tave iš čia nešiu“, o sugyventinis jai sakė „ tu (keiksmažodis) užsičiaupk, nes aš tave vieną dieną žinok užmušiu“. Šitą frazę pakartojo kelis kartus. Jai mama ne kartą yra sakiusi, kad sugyventinis prieš ją smurtauja, ji sakydavo, kad „ aš jį iš čia ( iš garažo) nešiu, kad jis neša alkoholį ir geria“. Kaltinamasis A. L. anksčiau buvo motinai sužalojęs koją, pastūmęs ant ledo, vasarą pamušęs akį. Paskutinį kartą nukentėjusiąją gyvą matė 2018-12-07. Matomose kūno vietose nebuvo jokių sužalojimų.
Nukentėjusioji B. A. parodė, jog jai paskambino G. M. ir pranešė apie jos motinos mirtį. Taip pat, jis pasakė, kad atėjęs neblaivus A. L. prisipažino užmušęs D.. Kaltinamasis jam sakęs, kad iš vakaro abu su D. gėrė ir D. „ trinktelėjo“. Teigė pats neatsimenąs, su kokiu daiktu trinktelėjo, bet minėjo, kad su pagaliu ar su kėde. A. L. nuolat mušė jos mamą, po akimis matydavo mėlynes. Kaip A. L. mušė mamą, pati matė ne mažiau tris kartus. Vienas kartas buvo pas ją bute, kuomet dar gyveno (duomenys neskelbtini). A., būdamas girtas, puolė mamą spardyti, mušė kumščiais. Jie kažko susiginčijo. Mamos draugas A. G. apgynė. Kitas kartas buvo garaže, kuomet neblaivus A. L. vieną kartą kumščiu trenkė mamai į veidą. Trečias kartas buvo pas G. M. garaže, kuomet girtas A. L. spyrė koja į pilvą jos mamai. Kai A. išgerdavo alkoholio, tapdavo labai agresyvus, nesiorientuodavo aplinkoje, neatpažindavo žmonių. Šitoks smurtavimas prieš mamą tęsėsi visus penkerius jų bendro gyvenimo metus. Paskutiniu metu mama jos prašydavo, kad pasiimtų ją gyventi pas save, norėjo pabėgti nuo A..
Liudytojas A. G. parodė, kad kaltinamasis A. L. su D. A. gyveno kartu apie penkerius metus. Visus tuos metus žinojo, kad A. L. muša D. A.. Paskutinius dvejus metus smurtas padažnėjo, D. nuolat būdavo su mėlynėmis, tačiau paklausus, kas nutiko, ji aiškindavo, kad pati susižalojo. Jis tris kartus yra matęs, kaip kaltinamasis A. L. sumušė D.. Kai A. L. išgerdavo alkoholio, tapdavo ypač agresyvus, neatpažindavo žmonių, jį patį yra bandęs išvaryti, nors jie yra draugai ir gerai sutaria. Išgertuvių metu D. A. ką ne taip pasakius A. jai vis suduodavo kumščiu į veidą. Nukentėjusiosios veide liko mėlynės. Kartą jo ir B. A. akivaizdoje lovoje gulinčiai D. A. sudavė kumščiu ne mažiau 5- 6 kartus, taikydamas kaip visada į veidą. Kaltinamasis A. L. alkoholį vartodavo kiekvieną dieną. Pati D. A. taip pat labai mėgo vartoti alkoholį, jį vartodavo kasdien, tačiau išgėrusi buvo rami, nekonfliktiška, niekada nuo kaltinamojo smūgių nesigynė. Paskambinęs G. M. pranešė, kad kaltinamasis A. L. jam pasisakė, jog D. A. užmušė.
Liudytojas G. M. parodė, kad kaltinamasis A. L. būdamas neblaivus smurtaudavo nukentėjusiosios D. A. atžvilgiu: stumdydavo, daužydavo kumščiais ir delnais. Matydavo, kad D. pamušta akis ar kitaip sužalotas veidas. Jam yra tekę matyti, kaip kaltinamasis A. L. grasino nukentėjusiajai, kad ją užmuš. Kaltinamasis A. L. pranešė, kad D. negyva, eis „prisiduoti“ policijai. A. su D. vedė bendrą ūkį apie pusantrų - dvejus metus.
Liudytojas E. B. parodė, kad kaltinamąjį A. L. ir nukentėjusiąją D. A. visą laiką matydavo drauge, pastarieji nuolat būdavo girti. A. L. penktadieniais gaudavo atlyginimą ir jie su D. savaitgaliais girtaudavo. 2018-12-09 naktį, apie 03:00 val., jam paskambino G. M. ir pasakė, kad pas jį yra A. L., kuris pranešė, jog D. negyva.
Liudytoja Ž. L. parodė, kad kaltinamasis A. L. yra jos tėtis. Jis su D. A. kartu gyveno dvejus – trejus metus. Kaltinamąjį dar kartais matydavo ir blaivų, o D. niekada. Kaltinamasis pranešė, kad D. rado negyvą. Dėl ko D. mirė, tėtis negalėjo paaiškinti, sakė, kad trenkė jai, tačiau ne mirties dieną, o anksčiau, gal prieš savaitę. Tėtis kalbėjo, kad D. sakiusi jam, jog ieškodama cigarečių nuorūkų kažkur krito ir galva atsitrenkė į akmenis. Kad tarp tėčio ir D. kada nors būtų buvę konfliktų, smurto, jai nėra žinoma.
Liudytoja K. L. parodė, kad ji yra įtariamojo A. L. dukra. Pokalbio telefonu metu tėtis jai sakė, kad prieš D. A. mirtį jis pastarajai trenkė į galvą. Kaip, kuo trenkė, nesakė. Tėtis dar prieš sulaikymą sakė jai, kad prieš D. mirtį matė ant jos smilkinio kraujo. D. atsakiusi, kad ieškodama cigarečių nuorūkų kažkur krito. Tėvas su D. gyveno kartu apie 3 metus.
Liudytojas V. M. parodė, kad jis yra garažų bendrijos „ L.“ pirmininkas. Kai kuriuose iš bendrijai priklausančių garažų gyvena žmonės. Su juo susisiekė policijos pareigūnai ir jo paprašė, kad jis pateiktų informaciją, kam priklauso garažas, kuris yra bloke Nr. (duomenys neskelbtini), garažo Nr. (duomenys neskelbtini). Šis garažas priklauso K. V.. Apie tai, kad šiame garaže galimai buvo įvykdytas nusikaltimas, jam nėra žinoma. Nukentėjusiąją jis pažinojo iš matymo. Ji gyveno garaže, kuris sudegė, dėl to po gaisro ta moteris su savininko leidimu persikėlė gyventi į kitą garažą.
Liudytojas K. V. parodė, kad turi garažą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Kai sudegė šalimais esantis garažas, po kurio laiko rado D. A. savavališkai atsikrausčiusią į jo garažą. Su pastarąja sutarė, kad leidžia jai metus laiko gyventi garaže. Ji buvo sąžininga, niekas iš garažo nedingdavo, jeigu ką norėdavo pasiimti, visada paklausdavo.
Liudytojas V. M. parodė, kad kaltinamąjį A. L. dažnai matydavo neblaivų, stovintį prie „ M.“ parduotuvės ir prašantį išmaldos. Jokie darbiniai santykiai jų nesaistė. Matydavo A. L. vaikštantį su savo sugyventine susikibus už parankių, pasijuokdavo, kokia graži pora. Paskutinį kartą A. L. sugyventinę matė 2018 metų rugsėjo mėnesį, ji jo prašė pinigų. Kažkuris iš vietinių girtuoklių jam pasakė, kad minėta A. L. sugyventinė negyva, kad A. L. užmušė kėde.
Liudytoja R. S. parodė, kad 2018 m. gruodžio 09 d. naktį buvo iškvietimas į įvykio vietą. Ten rado kaltinamąjį A. L.. A. L. buvo labai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, nesiorientavo aplinkoje. Galiausiai jam pavyko nurodyti, kur yra garažas ir lavonas. Garaže ant žemės pamatė gulintį moteriškos lyties lavoną. Ant dešinio lūpų kampučio buvo nubėgę šiek tiek kraujo. Pavertus lavoną į dešinę pusę, iš burnos kraujo išbėgo daugiau, nubėgo ant žemės. Daugiau kraujo niekur nematė. Atvykę medikai suteikė informaciją, kad moteris sušalusi. Pasirašydamas šaukimą A. L. pripažino kaltę sakydamas, kad taip seniai reikėjo. Šiuos žodžius ištarė nevalingai. Su kolega P. R. pasvarstė, kad gal A. L. užmušė šitą moterį, bet kadangi akivaizdžių smurto žymių nebuvo, tai įvertino (,,nurašė") kaip girto žmogaus sapaliones. A. L. nuotaika labai svyravo, jis tai kalbėjo gražiai, tai tapdavo agresyvus, keikė juos.
Liudytojas V. B. parodė, kad D. A. girtavo, jo vis prašydavo, kad nupirktų alaus, buvo mandagi. Kaltinamasis A. L. dirbo, jį matydavo neblaivų savaitgaliais. Jis yra matęs D. A. nubrozdintu veidu, tačiau sužalojimo aplinkybių nežino. Yra ją ne kartą matęs neblaivią parkritusią ant žemės. Ji sunkiai vaikščiodavo.
Liudytojas G. P. parodė analogiškai, kaip ir liudytojas V. B.. Jis taip pat parodė, kad nukentėjusiosios sugyventinis – kaltinamasis A. L. - yra konfliktiška asmenybė, aršus. Jam D. pati tą yra sakiusi, apie tai šnekėjo, skundėsi ir kiti garažuose gyvenantys vyrai. Jam kaltinamasis visą laiką atrodydavo labai atstumiantis. Jis girdėdavo iš kaltinamojo gyvenamosios vietos sklindantį triukšmą, riksmus. Nukentėjusioji jam ne mažiau kaip du kartus yra skundusis, kad kaltinamasis ją muša, skriaudžia, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio, kadangi žinojo, kad vis tiek nieko nepakeis, kadangi jų buvo toks gyvenimo būdas. Nepamena, kuris garažų gyventojas jam pranešė apie nukentėjusiosios D. mirtį ir kuris pasakė tokius žodžius, kad ją „ užbaladojo“.
Liudytoja J. B. parodė, kad apžiūrint lavoną kažkas jai pašvietė žibintuvėliu, šviesos apžiūrai visiškai pakako. Ant grindų gulėjo moteriškos lyties lavonas, gulėjo ant nugaros. Lavonas gulėjo centre garažo, galva buvo nukreipta į galinės sienos ir kairės sienos kampą, kojos buvo netoli įėjimo. Lavonas buvo su viršutiniais drabužiais. Įvertino gyvybines funkcijas - kvėpavimą ir kraujotaką, vyzdžių išsiplėtimą, iš ko buvo akivaizdu, kad moteris mirusi, nes kvėpavimo nebuvo, pulso nebuvo, vyzdžiai buvo išsiplėtę.
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2018-12-09 metaliniame garaže, ant kurio matomas Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame garažų masyve, (duomenys neskelbtini), rastas mirusios D. A., gim. (duomenys neskelbtini), lavonas be išorinių smurto žymių (t. 1, b. l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos ekspertas V. V. paaiškino, kad nukentėjusioji D. A. po patirto sužalojimo pakaušio srityje kurį laiką galėjo vaikščioti ir bendrauti. Sužalojimai viršugalvyje ir pakaušyje galimai padaryti dviem atskirais poveikiais. Sužalojimą pakaušyje nukentėjusioji galėjo patirti ir sėdėdama palenkus žemyn galvą.
Teismo medicinos ekspertas J. R. paaiškino, kad alkoholio poveikis nulėmė nukentėjusiosios D. A. elgesį ir suvokimą, netiesioginiu poveikiu galėjo sukelti dezorientaciją, savo padėties ir traumos neadekvatų suvokimą. Alkoholis galėjo turėti nuskausminantį poveikį. Nukentėjusiosios patirta galvos trauma, nubrozdinimas ir pakauškaulio lūžis, mirčiai įtakos neturėjo. Sunkus kūno sužalojimas galėjo būti padarytas teisiamajame posėdyje apžiūrėtos kėdės sėdima ar šonine dalimi. Sužalojimas padarytas suduodant smūgį į pakaušį. Griūnant aukštielninkai nepatiriamas pakauškaulio lūžis su skeveldra, tai smūgis, o ne griuvimas. Pakaušio sužalojimas padarytas apie 2018-12-04, o viršugalvio sumušimas – apie 2018-12-06. Tikėtina, kad padarytas pakauškaulio lūžis ne nugriuvus aukštielninkai, o dėl smūgio, nes paveikta kietu buku daiktu smūgiuojant. Pakauškaulio sužalojimą nukentėjusioji galėjo patirti sėdėdama ant kibiro ir būdama pasilenkusi.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. KM 35/2019 (01) matyti, kad D. A. mirtis įvyko dėl kombinuoto didelio kiekio alkoholio bei medikamento metaprololio poveikio, sąlygojusio ūminį širdies veiklos sutrikimą ir sustojimą. D. A. mirtis įvyko 2018-12-08 apie 22.30 val. D. A. lavone rastas odos nubrozdinimas viršugalvyje. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas prieš maždaug 2- 3 paras iki mirties ( galimai 2018-12-06) nukentėjusiajai ropojant ir atsitrenkus viršugalviu į kietą buką paviršių, galimai į medinę konstrukciją. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kitas sužalojimas - pakaušio sumušimas, pasireiškęs kraujosruva minkštuose audiniuose, nusileidžiančiu į kaukolės užpakalinę daubą pakauškaulio žvyno lūžiu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais smegenų abiejų kaktinėse skiltyse, smegenėlių pusrutuliuose, galvos smegenų šoniniuose skilveliuose. Šį sužalojimą nukentėjusioji galėjo patirti prieš kelias paras iki mirties (galimai 2018-12-04) vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, galimai suduodant smūgį kėdės sėdimosios dalies plokščiąja dalimi iš viršaus į galvą, nukentėjusiajai buvus pritūpusiai ir pasilenkusiai į priekį. Sužalojimas dėl kaukolės pamato lūžio atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. D. A. mirtis nėra sietina su patirtais sužalojimais. Po gautų sužalojimų D. A. galėjo atlikinėti savarankiškus veiksmus. D. A. prieš mirtį vartojo alkoholį. Jos lavono kraujuje nustatytas alkoholio kiekis atitinka sunkų neblaivumo laipsnį. Sprendžiant iš autopsijos duomenų, galima teigti, kad D. A. sirgo lėtiniu alkoholizmu ( t. 2, b. l. 176- 180).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu paimta pagalvė, kėdė ir 4 šluostės su nuoplovomis iš dėmių panašių į kraują ( t. 1, b. l. 32- 34). Papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimta antklodė, antklodės užvalkalas, pagalvės užvalkalas, megztinis (t. 1, b. l. 46-47).
Iš lavono apžiūros protokolo matyti, kad 2018-12-09 apžiūrėtas lavonas, rastas metaliniame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ant lavono kūno smurto žymių nepastebėta ( t. 1, b. l. 48- 49).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog su mirusiąja D. A., gim. (duomenys neskelbtini), artimai bendravo ir pas ją garaže nakvodavo A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. garažuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). A. L. apklaustas nebuvo, kadangi stipriai neblaivus, panaudojus alkoholio kiekio matuoklį nustatytas 2, 68 ‰ ( promilių) neblaivumas, kalbėjo nerišliai, koordinacija buvo sutrikusi. A. L. parodė, jog atsikėlęs maždaug po paros laiko, rado D. A. gulinčią nebegyvą ( t. 1, b. l. 180).
Iš išrašo iš POLIS duomenų bazės matyti, kad pranešimas registruotas 2018-12-09, 02 val. 08 min., pranešėjas G. V., tel. +(duomenys neskelbtini). Pranešimo tekstas: metaliniuose garažuose rado mirusią D. A., 50 metų. Pasak pranešėjo, mirtis be smurto požymių. Jo prašė iškviesti žmogus, kuris moterį rado. ( t. 1, b. l. 182-186).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro. Surašyta garso įrašo stenograma ( t. 1, b. l. 192-194).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti du kompaktiniai diskai su prekybos centro „ M.“, esančio (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotais įrašais ( t. 2, b. l. 7- 9).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad A. L., būdamas įkalinimo įstaigoje, iš taksofono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino savo dukrai Ž. L., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu A. L. savo dukrai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje ketina keisti savo parodymus, kadangi žino ekspertų išvadas, jog nukentėjusioji mirė ne nuo jo suduotų smūgių, o nuo patirtos ankstesnės traumos. Taip pat pokalbio metu A. L. nurodė, kad bandys įrodinėti, jog buvo labai susijaudinęs, dėl to prisipažino bei nesuprato ir neprisiminė smulkmenų. Kadangi A. L. neturi pakankamai lėšų, kad bendrautų telefonu, todėl pasakė, kad viską išdėstys rašomuose laiškuose (t. 2, b. l. 85).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti kratos metu pas Ž. L. rasti A. L. rašyti laiškai ( t. 2, b. l. 58- 60).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas A. L. mobiliojo ryšio telefonas „ Nokia“ su „Labas“ SIM kortele, kompaktinis diskas Nr. 64-LK-295 su minėto mobiliojo ryšio telefono nuskaitymo failais bei telefono numerio +(duomenys neskelbtini) išklotinė ( t. 2, b. l. 120- 121).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad A. L. telefonu 2018-12-08- 2018-12-09; 2018-12-09 01:36 val. skambinta į Nr. +(duomenys neskelbtini) ( nustatyta, kad tai G. M. naudojamas telefono numeris) ( t. 2, b. l. 146).
Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019-06-10 specialisto išvados Nr. 140-(172)-IS1-2943 matyti, kad ant pateiktos tirti pagalvės, paimtos 2018-12-13 apžiūrint įvykio vietą - garažą Nr. (duomenys neskelbtini), garažų masyve (duomenys neskelbtini), rasta: Mėginyje Nr. 1 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. L. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. L. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0, 000000000000000000002 %; Mėginyje Nr. 2, Nr. 3 rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurios genotipas sutampa su D. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. A. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0, 000000000000000000008 %; Ant pateiktos tirti kėdės, paimtos 2018-12-13 apžiūrint įvykio vietą – garažą Nr. (duomenys neskelbtini), garažų masyve (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo ( pažymėta mėg. Nr. 4), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 3, su nuoplova nuo dėmių prie įėjimo, padaryta 2018-12-13 apžiūrint įvykio vietą- garažą Nr. (duomenys neskelbtini), garažų masyve (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. L. genotipu; Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 4, su nuoplova nuo dėmių nuo stelažo, padaryta 2018-12-13 apžiūrint įvykio vietą- garažą Nr. (duomenys neskelbtini), garažų masyve (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurios genotipas sutampa su D. A. genotipu. Ant pateiktos tirti antklodės, paimtos 2018-12-19 papildomai apžiūrint įvykio vietą- garažą Nr. (duomenys neskelbtini) garažų masyve (duomenys neskelbtini), rasta: Mėginyje Nr. 9, Nr. 10 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. L. genotipu; Mėginyje Nr. 11 rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su D. A. genotipu; Ant pateikto tirti antklodės užvalkalo, paimto 2018-12-19 papildomai apžiūrint įvykio vietą – garažą Nr. (duomenys neskelbtini), garažų masyve (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo ( pažymėta mėg. Nr. 12, Nr. 13), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. L. genotipu; Ant pateikto tirti pagalvės užvalkalo, paimto 2018-12-19 papildomai apžiūrint įvykio vietą- garažą Nr. (duomenys neskelbtini) garažų masyve (duomenys neskelbtini), rasta: Mėginyje Nr. 14 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. L. genotipu. Ant pateikto tirti megztinio, paimto 2018-12-19 papildomai apžiūrint įvykio vietą- garažą Nr. (duomenys neskelbtini), garažų masyve (duomenys neskelbtini), rasta: Mėginyje Nr. 16 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vienos moters biologiniai pėdsakai; Mėginyje Nr. 16 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. A. genotipu; Mėginyje Nr. 17, Nr. 18 rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su D. A. genotipu; Ant pateiktos tirti A. L. striukės, pateiktos 2018-12-13 A. L. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta vyro kraujo ( pažymėta mėg. Nr. 27-30), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. L. genotipu. Ant pateiktų tirti A. L. kelnių, pateiktų 2018-12-13 A. L. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta: Mėginyje Nr. 31 žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai. Ant A. L. kelnių mėg. Nr. 31 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. L. genotipu; Mėginyje Nr. 32 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti D. A. marškinių, pateiktų 2018-12-14 teismo medicinos eksperto V. V. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų ( pažymėta mėg. Nr. 19), iš jų ir žmogaus kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vienos moters biologiniai pėdsakai. Ant marškinių mėg. Nr. 19 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. A. genotipu. Ant pateikto tirti D. A. džemperio, pateikto 2018-12-14 teismo medicinos eksperto V. V. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta: Mėginyje Nr. 25 rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurios genotipas sutampa su D. A. genotipu; Mėginyje Nr. 26 rasta tarpusavyje susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant D. A. džemperio mėg. Nr. 26 gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinyje yra D. A. ir A. L. genotipus sudarantis sudėtinis alelių rinkinys. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kuris su D. A. genotipu sudarytų sudėtinį alelių rinkinį, sutampantį su ant džemperio mėg. Nr. 26 nustatytu sudėtiniu alelių rinkiniu, t, y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0, 000000000001 % (t. 2, b. l. 191-198).
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. L. 2018 metų gruodžio 4 d. žodinio konflikto metu tyčia sudavė savo šeimos nariui - sugyventinei D. A. - vieną smūgį kėde į galvą, taip padarė nukentėjusiajai pakaušio sumušimą, pasireiškusį kraujosruva minkštuose audiniuose, nusileidžiančiu į kaukolės užpakalinę daubą pakauškaulio žvyno lūžiu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais smegenų abiejų kaktinėse skiltyse, smegenėlių pusrutuliuose, galvos smegenų šoniniuose skilveliuose, tokiu būdu sunkiai sutrikdė pastarajai sveikatą.
Kaltinamasis A. L. atliko nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmus. Kad nurodytu laiku kėdės sėdima dalimi vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į galvą, pripažino pats kaltinamasis. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados matyti, kad D. A. pakaušio sumušimas, pasireiškęs kraujosruva minkštuose audiniuose, nusileidžiančiu į kaukolės užpakalinę daubą pakauškaulio žvyno lūžiu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais smegenų abiejų kaktinėse skiltyse, smegenėlių pusrutuliuose, galvos smegenų šoniniuose skilveliuose. Šį sužalojimą nukentėjusioji galėjo patirti prieš kelias paras iki mirties (galimai 2018-12-04) vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, galimai suduodant smūgį kėdės sėdimosios dalies plokščiąja dalimi iš viršaus į galvą, nukentėjusiajai buvus pritūpusiai ir pasilenkusiai į priekį. Sužalojimas dėl kaukolės pamato lūžio atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Kaltinamasis A. L. šį sužalojimą nukentėjusiajai padarė vienu smūgiu kėde konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu. Kaltinamasis parodė, jog 2018-12-04 apie 17- 20 val. tarp jo ir nukentėjusiosios D. A. konfliktas kilo dėl to, kad ši jį pavadino necenzūriniu žodžiu, todėl jis supyko ir paėmęs šalia buvusią kėdę sudavė kėdės plokščiąja dalimi vieną kartą iš viršaus nukentėjusiajai į viršugalvį. Todėl jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kadangi smogdamas kėde nukentėjusiajai į galvą suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, kad gali sužaloti, ir norėjo taip veikti. Kad jo suduotas smūgis buvo stiprus, parodo kilusios pasekmės. Kaltinamasis A. L. sužalojo savo šeimos narį - sugyventinę D. A.. Kaltinamasis A. L. parodė, kad su D. A. gyveno apie dvejus metus kaip pora, sugyventiniai. Nukentėjusioji B. A. parodė, kad A. L. išgerdavo alkoholio, tapdavo labai agresyvus, nesiorientuodavo aplinkoje, neatpažindavo žmonių, sistemingai mušdavo jos mamą – nukentėjusiąją D. A.. Šitoks smurtavimas prieš mamą tęsėsi visus jų bendro gyvenimo metus. Paskutiniu metu mama jos prašydavo, kad pasiimtų ją gyventi pas save, norėjo pabėgti nuo A.. Taip pat parodė nukentėjusioji S. A.. Liudytojas A. G. parodė, kad kaltinamasis A. L. su D. A. gyveno kartu apie penkerius metus. Visus tuos metus žinojo, kad A. L. muša D. A.. Paskutinius dvejus metus smurtas padažnėjo, D. nuolat būdavo su mėlynėmis, tačiau paklausus, kas nutiko, ji aiškindavo, kad pati susižalojo. Jis tris kartus yra matęs, kaip kaltinamasis A. L. sumušė D.. Kai A. L. išgerdavo alkoholio, tapdavo ypač agresyvus, neatpažįstantis žmonių. Išgertuvių metu D. A. bet ką pasakius, A. jai vis suduodavo kumščiu į veidą. Nukentėjusiosios veide likdavo ir mėlynės. Kartą jo ir B. A. akivaizdoje lovoje gulinčiai D. A. kaltinamasis sudavė kumščiu ne mažiau 5 - 6 kartus, taikydamas kaip visada į veidą. Liudytojas G. M. parodė, kad kaltinamasis A. L. būdamas neblaivus smurtaudavo nukentėjusiosios D. atžvilgiu: stumdydavo, daužydavo kumščiais ir delnais. Matydavo, kad D. pamušta akis ar kitaip sužalotas veidas. Jam yra tekę matyti, kaip kaltinamasis A. L. grasino nukentėjusiajai, kad ją užmuš. Kaltinamasis A. L. pranešė, kad D. negyva, eis „prisiduoti“ policijai. Liudytojas E. B. parodė, kad kaltinamąjį A. L. ir nukentėjusiąją D. A. visą laiką matydavo drauge, pastarieji nuolat būdavo girti. A. L. penktadieniais gaudavo atlyginimą ir jie su D. savaitgaliais girtaudavo. Liudytoja Ž. L. parodė, kad kaltinamasis A. L. su D. A. kartu gyveno dvejus – trejus metus. Iš to teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji D. A. buvo kaltinamojo A. L. šeimos narys, jiedu gyveno ilgą laiką kartu kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį - kartu maitinosi, girtavo. Jų tarpusavio santykiai buvo nusistovėję. Juos lydėjo girtuoklystė, tarpusavio konfliktai, kurių metu kaltinamajam tapo įpročiu smurtauti nukentėjusiosios atžvilgiu, ir paskutiniu atveju nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas. Kad jiedu kartu kasdien girtavo, kildavo tarp jų konfliktai, esant neblaiviems, kad 2018 m. gruodžio 4 dieną iki konflikto su nukentėjusiąja abu spėjo išgerti 1 butelį litro talpos stipraus alaus, pripažino pats kaltinamasis. Todėl nebuvo kaltinamajam jokios priežasties įsižeisti ar didžiai susijaudinti. Nusikaltimas padarytas dėl eilinio ginčo metu kilusio pykčio. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.
Specialisto išvadose Nr. M 161/2018 (09), Nr. pM 7/2018 (09), Nr. pM 8/2018 (09) duotos išvados, jog D. A. mirtis įvyko nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio nubrozdinimu viršugalvio srityje, masyvia kraujosruva minkštuose audiniuose pakaušio srityje, skeveldriniu pakauškaulio lūžimu bei galvos smegenų sukrėtimu su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių kaktinių skilčių bei smegenėlių srityse ir į galvos smegenų abiejų pusrutulių šoninius skilvelius (t. 2 b. l. 152-156), 159, 163-164). Tačiau teismas šias specialisto išvadas atmeta kaip nepagrįstas, kadangi jų išvados paneigtos specialisto išvada Nr. KM 35/2019 (01), kurią davė du aukštesnės kvalifikacijos teismo medicinos ekspertai (Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto J. R., turinčio aukščiausią kvalifikacinę kategoriją, eksperto V. K. ekspertinio darbo stažas nuo 1998 metų), Marijampolės skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto V. V. išvadose (t. 2 b. l. 152-156), 159, 163-164) nebuvo įvertinti toksokologinio tyrimo radiniai, tai yra, kad D. A. lavono kraujyje rasta 3,15 promilės etilo alkoholio bei 0,031 mg/l metaprololio. D. A. mirtis įvyko dėl kombinuoto didelio kiekio alkoholio bei medikamento metaprololio poveikio, sąlygojusio ūminį širdies veiklos sutrikimą ir sustojimą. Šia specialisto išvada motyvuotai paneigtos ankstesnės specialisto išvados Nr. M 161/2018 (09), Nr. pM 7/2018 (09), Nr. pM 8/2018 (09) dėl D. A. mirties priežasties, sužalojimų padarymo laiko. Šia išvada konstatuoti sužalojimai nukentėjusiosios galvoje, jų padarymo laikas ir būdas atitinka aukščiau išdėstytus įrodymus: kaltinamojo A. L. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir teisiamajame posėdyje, užfiksuotus kaltinamojo A. L. pasisakymus dėl D. A. sužalojimo telefoninio pokalbio su dukra metu ir laiške. Teismo medicinos ekspertas V. V. paaiškino, kad nukentėjusioji D. A. po patirto sužalojimo pakaušio srityje kurį laiką galėjo vaikščioti ir bendrauti. Sužalojimai viršugalvyje ir pakaušyje galimai padaryti dviem atskirais poveikiais. Sužalojimą pakaušyje nukentėjusioji galėjo patirti ir sėdėdama palenkus žemyn galvą. Specialisto išvadą Nr. KM 35/2019 (01) dėl nukentėjusiosios mirties priežasties patvirtina ir kaltinamojo A. L. parodymai, kad D. A. vaistus vartodavo neatsakingai, rinkdavo iš šiukšliadėžių, asmenų. Specialisto išvada Nr. KM 35/2019 (01) nesunkina kaltinamojo A. L. padėties.
Kaltinamojo A. L. parodymai, kad jis tik nežymiai sužalojo nukentėjusiąją suduodamas ne į pakaušį, o į viršugalvį, o sunkų kūno sužalojimą nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati griūdama, paneigti aukščiau išdėstytais įrodymais. Šie kaltinamojo A. L. parodymai prieštaringi jo paties parodymams. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2018 m. gruodžio 4 d. D. jį pavadino necenzūriniu žodžiu. Tada jis kėde sudavė nukentėjusiajai vieną kartą į galvą. Specialisto išvadoje konstatuotas ir odos nubrozdinimas viršugalvyje. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas prieš maždaug 2 - 3 paras iki mirties (galimai 2018-12-06) nukentėjusiajai ropojant ir atsitrenkus viršugalviu į kietą buką paviršių, galimai į medinę konstrukciją. Tokias aplinkybes buvo nurodęs kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau teisiamajame posėdyje jis parodė, kad nukentėjusioji ropodama susižalojo galvą į lentyną ne po 2018 m. gruodžio 4 d., o anksčiau, todėl šioje dalyje kaltinamojo parodymai prieštaringi. Sužalojimas viršugalvyje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Teismo medicinos ekspertas J. R. paaiškino, kad griūnant aukštielninkai nepatiriamas pakauškaulio lūžis su skeveldra, tai smūgis, o ne griuvimas. Pakaušio sužalojimas padarytas apie 2018-12-04, o viršugalvio sumušimas – apie 2018-12-06. Tikėtina, kad padarytas pakauškaulio lūžis ne nugriuvus aukštielninkai, o dėl smūgio, nes paveikta kietu buku daiktu smūgiuojant. Pakauškaulio sužalojimą nukentėjusioji galėjo patirti sėdėdama ant kibiro ir būdama pasilenkusi. Atsižvelgiant į tai, kad minėta specialisto išvada nustatyta, jog pakaušio sužalojimas padarytas apie 2018-12-04, o viršugalvio sumušimas – apie 2018-12-06, tai yra, šių sužalojimų padarymas apibrėžtas laiko atžvilgiu, jie nėra padaryti tą pačią dieną. Kaltinamasis A. L. pripažino, jog kėde smūgiavo nukentėjusiajai į galvą tik vieną kartą 2018-12-04, tokiu būdu konstatuotina, kad nustatytas sunkaus sužalojimo padarymo laikas yra 2018-12-04. Taip pat nustatytos ir nežymaus viršugalvio sužalojimo aplinkybės, tai yra, laikas, būdas. Kaip aukščiau minėta, pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad nukentėjusioji ropodama atsitrenkė galva į medinę konstrukciją. Tokia sužalojimo atsiradimo priežastis pagrįsta minėta specialisto išvada, teismo medicinos ekspertas J. R. paaiškinimu. Kaltinamasis A. L. ir teisiamajame posėdyje patvirtino, kad kaltinime nurodytos aplinkybės, tai yra, kėde suduoto smūgio laiko, vietos ir būdo aplinkybės atitinka tikrovę, tačiau neatitinka tik sužalojimo sunkumo laipsnis. Tačiau minėta specialisto išvada nustatyta, kad būtent tokiomis aplinkybėmis, kurias patvirtina ir kaltinamasis, ir buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas. Kaltinamojo A. L. parodymai, kad iki mirties pati nukentėjusioji jam papasakojo, jog buvo nugriuvusi ir susitrenkusi galvą, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Liudytojų Ž. L. ir K. L. parodymai, jog kaltinamasis kalbėjo, kad D. A. sakiusi jam, jog savaitę iki mirties ieškodama cigarečių nuorūkų kažkur krito ir galva atsitrenkė į akmenis, objektyviai nepatvirtina kaltinamojo parodymų, kadangi nurodytos minimos aplinkybės šaltinis yra tik tas pats kaltinamasis. Dėl tos pačios priežasties nepatvirtina kaltinamojo minimos prielaidos ir liudytojų V. M., V. B. bei G. P. parodymai. Pastarieji parodė, kad nukentėjusioji, būdama neblaivi, griuvinėdavo, matydavo ant jos kūno sužalojimų pėdsakus, mėlynes. Be to, kaltinamasis nurodo tik prielaidą, jog nukentėjusioji tokiu būdu galėjo pati pasidaryti sunkų kūno sužalojimą. Tačiau prielaidomis negali būti paneigtos įrodytos faktinės aplinkybės. Ši prielaida paneigta specialisto išvada, kad nukentėjusioji griūdama negalėjo pasidaryti sunkaus kūno sužalojimo. Nepatvirtina kaltinamojo minimos prielaidos ir liudytojo E. B. parodymai, kad nukentėjusioji nesiskundė, jog A. L. būtų ją sumušęs, kadangi nukentėjusioji D. A. niekada nesiskųsdavo (išdėstyti liudytojų parodymai), jog jos sugyventinis smurtaudavo jos atžvilgiu, o specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusioji po patirto sužalojimo į pakaušį iki mirties kurį laiką galėjo bendrauti, vaikščioti. Liudytoja J. B. nukentėjusiosios lavoną apžiūrėjo prietemoje šviečiant žibintuvėliu, todėl objektyviai ji galėjo nematyti sužalojimų. Be to, sunkus kūno sužalojimas padarytas plaukuotoje galvos dalyje. Tačiau tai nepaneigia kūno sužalojimo fakto. Nustatyta, kodėl kaltinamasis A. L. pakeitė savo parodymus, o būtent iš užfiksuotų jo skambučių ir laiškų turinio matyti, kad A. L., būdamas įkalinimo įstaigoje, iš taksofono skambino savo dukrai Ž. L.. Pokalbio metu A. L. savo dukrai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje ketina keisti savo parodymus, kadangi sužinojo, jog nukentėjusioji mirė ne nuo jo suduotų smūgių, o nuo patirtos ankstesnės traumos. Taip pat pokalbio metu A. L. nurodė, kad bandys įrodinėti, jog buvo labai susijaudinęs, dėl to prisipažino bei nesuprato ir neprisiminė smulkmenų. Kadangi A. L. neturi pakankamai lėšų, kad bendrautų telefonu, todėl pasakė, kad viską išdėstys rašomuose laiškuose. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti kratos metu pas Ž. L. rasti A. L. rašyti laiškai ( t. 2, b. l. 58- 60). Laiške kaltinamasis rašė: „O dėl to užmušimo tai nežinau, nes ji mirė tik už keturių dienų ir kaip skaičiau, tam lape pas ją ir kaukolė trūkus, aš taip negalėjau sulaužyti su ta kėde, nes ta vieta, kur atsisėsti, iš faneros 1 cm storio, be to, ji buvo jau skilusi per vidurį, nes aš anksčiau norėjau ant jos pasilipti, tai stojau ant kraštų, nes bijojau, kad visai nesulūžtų“. Teismo medicinos ekspertas J. R. paaiškino, kad teismo salėje apžiūrėta kėde, sėdima ir medine dalimi šonuose, galima buvo padaryti sunkų kūno sužalojimą. Kaltinamasis A. L. parodė, kad 2018 m. gruodžio 4 d., vakare, tamsiu paros metu, garaže nukentėjusiajai sėdantis ant indo šlapintis sudavė kėdės sėdima dalimi į viršugalvį, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, jog tame garaže šviesos nebuvo, kaltinamasis negalėjo aiškiai matyti, kur tiksliai pataikė. Iš pastarojo parodymų matyti, kad jis ir nesidomėjo, kur sudavė. Tai jis patvirtina ir savo laiške dukrai, kur išdėstė savo abejones dėl padarytų sužalojimų kėde, būtent kaukolėje nustatyto pakauškaulio lūžio. Tai parodo, kad pats kaltinamasis nežinojo, kur konkrečiai, į kurią galvos vietą, sudavė nukentėjusiajai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis keitė parodymus prisiderindamas prie sužinotos bylos informacijos. Liudytojas G. M. parodė, kad kaltinamasis A. L. pranešė, kad D. negyva, jis eis „prisiduoti“ policijai. Liudytoja R. S. parodė, kad atvykusi į įvykio vietą rado A. L. labai neblaivų, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, nesiorientavo aplinkoje. Pasirašydamas šaukimą A. L. pripažino, kad jis padarė, sakydamas, kad „taip seniai reikėjo“. Šiuos žodžius ištarė nevalingai. Todėl kaltinamojo A. L. pakeisti parodymai, jog jis nukentėjusiajai sunkaus kūno sužalojimo nepadarė, vertinami kaip jo pasirinktas gynybos būdas, jie paneigti ir atmetami kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi iš aukščiau išdėstytų liudytojų V. M., E. B., G. M., A. G. parodymų matyti, kad kaltinamasis A. L., pavartojęs alkoholinių gėrimų, tapdavo agresyvus, nesiorientuodavo vietoje, nepažindavo net pažįstamų jam asmenų. Kaltinamasis A. L. nuosekliai patvirtino, kad 2018 m. gruodžio 4 d. vakare jis išgėrė stipraus alaus, buvo neblaivus bei vartojo alkoholinius gėrimus prieš tai ir po, tai yra, girtavimas tęsėsi eilę dienų. Netikėti šiais kaltinamojo parodymais nėra pagrindo. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios D. A. tarpusavio konfliktas kilo išgertuvių vakarą. Šis konfliktas ir buvo įpročiu, priežastimi kaltinamajam esant neblaiviam naudoti fizinį smurtą - sužaloti nukentėjusiąją.
Kaltinamąjį A. L. charakterizuoja neigiamai liudytojai V. M., E. B., G. M., A. G.. Taip pat neigiamai jį charakterizuoja teistumas užsienyje, kadangi būdamas neblaivus pažeidė viešąją tvarką, praeityje buvo baustas administracine tvarka už tai, kad neblaivus važiavo dviračiu, gėrė alkoholinius gėrimus viešoje vietoje, visi pažeidimai susiję su besaikiu alkoholio vartojimu.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
Skiriant bausmę kaltinamajam A. L. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikalstamą. Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Nusikaltimas padarytas naudojant įrankį kūnui žaloti - kėdę. Sužalojo nukentėjusiąją vienu smūgiu. Kaltinamasis LR neteistas, baustas buvo užsienyje, charakterizuojamas neigiamai - sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus, girtavo. Nusikaltimas padarytas esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nusikaltimo padarymo motyvas – pyktis, kilęs dėl nederamų tarpusavio santykių su šeimos nariu girtaujant. Kaltinamasis sistemingai girtavo, nedirbo, taip ignoruodamas visuomenines vertybes. Dėl nukentėjusiosios mirties savo kaltės nepripažino, nesigailėjo. Tačiau skiriant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad jis nuosekliai ir laisvanoriškai parodė, jog nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, prieš nusikaltimo padarymą ir po jo girtavo. Taip pat parodė, kokius smurto veiksmus jis atliko nukentėjusiosios atžvilgiu. Tai turėjo reikšmės nustatant nukentėjusiajai padaryto sunkaus sužalojimo faktines aplinkybes. Todėl skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė žemiau vidurkio (LR BK 61 straipsnio 1dalis, 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-308 straipsniais,
nusprendė:
Pripažinti A. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – namų areštą A. L. palikti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliekant įpareigojimą neišeiti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 21.00 val. iki 06.00 val. darbo dienomis, o švenčių ir poilsio dienomis – visą parą, išskyrus jei tai susiję su sveikatos priežiūra medicinos įstaigose ar darbu. Įpareigoti jį nesilankyti viešose vietose (klubuose, restoranuose, baruose).
Nuosprendžio vykdymą dėl kardomosios priemonės pavesti Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime – suėmime nuo 2018-12-13 iki 2020-05-13.
1. Įvykio vietos apžiūros protokolu paimti daiktai: pagalvė, 4 vnt. šluosčių su nuoplovomis iš dėmių, panašių į kraują ( tomas Nr. 1, b. l. 34), saugomi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje ( tomas Nr. 2, b. l. 44), kėdė perduota teismui (t. 5 b. l. 37) – sunaikinti;
2. Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu paimti daiktai: antklodė, antklodės užvalkalas, pagalvės užvalkalas, megztinis ( tomas Nr. 1, b. l. 47), saugomi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje ( tomas Nr. 2, b. l. 44) – sunaikinti;
3. Kompaktinis diskas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro ( tomas Nr. 1, b. l. 190) saugomas segtuve prie bylos, lapas Nr. 1 – palikti prie bylos;
4. 2 kompaktiniai diskai su vaizdo kamerų įrašais ( ,,M.") ( tomas Nr. 2, b. l. 5) saugomi segtuve prie bylos, lapas Nr. 2 – palikti prie bylos;
5. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti D. A. drabužiai: striukė, megztinis, marškiniai, megztinis, džemperis, kelnės, timpos, 7 vnt. kojinių, guminiai batai (tomas Nr. 2, b. l. 39-40) saugomi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje ( tomas Nr. 2, b. l. 44) – sunaikinti; Striukė, megztinis, timpos ir kojinės atiduotos pakvitavimu dukrai S. A. ( tomas Nr. 2, b. l. 41) – grąžinti S. A.;
6. D. A. sauso kraujo pavyzdys, saugomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje ( tomas Nr. 2, b. l. 44) – sunaikinti;
7. Kratos protokolu paimti laiškai ( tomas Nr. 2, b. l. 53- 57), saugomi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje ( tomas Nr. 2, b. l. 44) – sunaikinti;
8. Kompiuterinė laikmena- CD-R diskas, reg. Nr. 64-LK-295 (tomas Nr. 2, b. l. 119), saugomas segtuve prie bylos, lapas Nr. 3 – palikti prie bylos;
9. A. L. asmens kratos protokolu paimti daiktai: telefonas „ Nokia“ su SIM kortele, žibintuvėlis, raktas su pakabuku, žiebtuvėlis ( tomas Nr. 3, b. l. 56- 58) saugomi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje ( tomas Nr. 2, b. l. 44) – grąžinti A. L. dukrai Ž. L.; Raktas su pakabuku pakvitavimu atiduotas K. V. ( tomas Nr. 2, b. l. 46) – grąžinti K. V.;
10. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamojo A. L. pateikti drabužiai: striukė, kelnės ir batai ( tomas Nr. 3, b. l. 67- 68), saugomi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje ( tomas Nr. 2, b. l. 44) – grąžinti A. L.;
11. Įtariamojo A. L. seilių lyginamasis pavyzdys ( tomas Nr. 3, b. l. 74- 75), saugomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje ( tomas Nr. 2, b. l. 44) – sunaikinti;
12. Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu prie 2018-12-14 parodymų patikrinimo vietoje protokolo (tomas Nr. 3, b. l. 94- 97), saugomas segtuve prie bylos, lapas Nr. 4 – palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.